Vaikelio laukimas - tai džiaugsmingas ir atsakingas laikas kiekvienai mamai. Būsimos mamos dažnai ieško informacijos, kaip elgtis, ką vartoti, kad šis laikotarpis praeitų sėkmingai. Daugybė informacinių šaltinių kartais gali apsunkinti supratimą, kas yra mitas, o kas - realybė. Šiame straipsnyje atsakysime į dažniausiai užduodamus klausimus apie mitybą nėštumo metu.

Nėštumo metu labai svarbu sveikai maitintis - juk nuo šiol moteris atsakinga ne tik už savo, bet ir už mažylio, gyvenančio pilvuke, sveikatą. Sveika mityba reikalinga visais gyvenimo etapais, tačiau nėštumo metu jos svarba išauga. Nėštumo laikotarpiu itin svarbu vartoti daug mikroelementų turintį maistą, kuris suteikia būtinų vitaminų būsimai mamai ir padeda tinkamai vystytis vaisiui. Asmeninio archyvo nuotr./Gydytoja ginekologė Lina Kavaliūnienė „Pagrindinis mitybos principas nėštumo metu - visavertis maistas. Tai reiškia, kad maistas turi būti kuo įvairesnis, šviežias, turintis kuo daugiau baltymų, papildantis mamos racioną vitaminais ir mikroelementais“, - sako klinikos „Biofirst“ gydytoja ginekologė Lina Kavaliūnienė.

Nėštumo metu padidėja tam tikrų naudingųjų medžiagų poreikis. Kokių ir koks maistas tinkamiausias būsimai mamai? Valgyti ne daugiau, bet sveikai.

Ką valgyti ir ko vengti?

Ar besilaukianti moteris turi valgyti už du?

Šis mitas neteisingas. Besaikis valgymas, nesubalansuota mityba gali būti nėštuminio diabeto, toksikozės ir kitų komplikacijų priežastimi. Nėštumo metu kalorijų poreikis padidėja tik 200-300 kcal (100 g varškės arba 200 g jogurto). Posakis „valgyti už du“ teisingas tik iš dalies. Taip, moteris maitinasi pati, ir „maitina“ pilve gyvenantį mažylį. Tačiau kita vertus, tai nereiškia, kad reikia valgyti dvigubai daugiau, negu iki pastojimo. Iš tiesų nėštumo metu papildomų kilokalorijų kiekis padidėja labai nedaug, vos 200-300 kilo kalorijų. Tiek, kiek turi vienas javainio batonėlis ar keletas vaisių. Daug svarbiau yra tai, kad nėščioji žinotų, kokių naudingųjų medžiagų pastojus reikia daugiau, ir iš kur jų gauti. Energijos turėtume gauti: 20 proc. iš baltymų, 30-35 proc. iš riebalų, 45-50 proc. iš angliavandenių. Tai reiškia, kad turėtume daugiau valgyti šviežių vaisių ir daržovių, teikiant pirmenybę ekologiškiems produktams.

Svarbiausi mikroelementai

Tam tikrų medžiagų poreikis nėštumo metu akivaizdžiai išauga. Nėščiosioms reikia dvigubai daugiau geležies, 50 proc. daugiau - folio rūgšties ir 15 proc. daugiau jodo. Vienas iš svarbiausių geležies šaltinių - mėsa, jos valgyti nėštumo metu rekomenduojama mažiausiai tris kartus per savaitę. Geležies yra ir kai kuriose daržovėse (burokėliuose, pupelėse, burokėliuose), kiaušinių tryniuose, džiovintuose vaisiuose, riešutuose, žemuogėse ir kt. Jeigu esate vegetarė arba nėštumo metu negalite dėl kažkokių priežasčių valgyti mėsos, pasitarkite su nėštumą stebinčiu gydytoju, kad jis rekomenduotų, ką valgyti, kad būtų patenkintas padidėjęs organizmo geležies poreikis.

Folio rūgštis - kitas svarbus mikroelementas, kurio poreikis nėštumo metu didelis. Folio yra bulvėse, špinatuose, pomidoruose, apelsinuose, žemuogėse. Tačiau ar pakankamai moteris gauna folio rūgšties tik iš maisto, labai sunku apskaičiuoti, todėl Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, rekomenduojama iki pastojant ir pirmais nėštumo mėnesiais papildomai vartoti folio preparatų. Tinkamam vaisiaus vystymui reikia 400 mikrogramų folio rūgšties per dieną.

Taip pat nėra lengva iš maisto gauti pakankamai jodo, ypač nėštumo metu, kai išauga jo poreikis. Svarbiausiu jodo šaltiniu yra įvardijamos žuvys - lašišos, silkės, skumbrės. Be jodo jos taip pat turi Omega 3 riebalų rūgščių. Žuvies patiekalai rekomenduojami bent 2 kartus per savaitę. Jodo turi ir jūros kopūstai, ir menkės kepenys, taip pat verta pagalvoti ir apie galimybę nėštumo metu paprastą druską pakeisti į joduotą. Britanijos mitybos specialistų asociacija nėščiosioms ir maitinančioms motinoms rekomenduoja per parą suvartoti 250 mikrogramų jodo, o kitiems suaugusiesiems - 150 mikrogramų arba tiek pat, kokia yra rekomenduojama jodo paros norma Europos Sąjungoje. Jeigu organizme trūksta jodo, visų pirma, sutrinka skydliaukės veikla.

Kokių produktų vengti?

Dar iki pastojant reikia atsisakyti alkoholio. Taip pat nėštumo metu patartina vengti žalios arba ne visai išvirusio mėsos, taip pat žalios žuvies. Jose gali būti ligų sukėlėjų, pavyzdžiui, toksoplazmų ir listerijų. Todėl nėštumo metu tabu turėtų būti tartaras, sušiai, verčiau nepiktnaudžiauti rūkytos mėsos gaminiais. Rūkyti ar vytinti mėsos gaminiai (dešros, kumpiai) turi padidintą riebalų, druskos, įvairių priedų kiekį. Todėl gali sutrikti virškinimas, blogėti savijauta.

Tunas, kardžuvė, ryklys ir kitos stambios jūros žuvys gali turėti padidintą gyvsidabrio kiekį, kas gali pakenkti vaisiaus nervų sistemos vystymuisi. Žalia žuvis gali būti ūmios toksoplazmozės šaltinis, kuri sukelia vaisiui smegenų, nervų sistemos, akių patologiją. Todėl šių produktų patartina vengti. Kava be kofeino, nulis alkoholio, jokių patiekalų, kuriuose yra žalių kiaušinių, atidžiai rinktis jūrų gėrybes. Neretai ji turi nervų sistemos vystymuisi kenksmingo gyvsidabrio arba gali sukelti toksoplazmozės ligą, kuri padidina būsimo vaikelio regos sutrikimų galimybę.

Kita produktų grupė, apie kurią atsargiai kalbama nėštumo metu - nepasterizuotas pienas ir jo produktai. Pavyzdžiui, minkštas sūris taip pat gali būti užkrėstas listerijomis. Todėl venkite nepasterizuoto ožkų ir avių pieno sūrio. Sūrius iš pasterizuoto pieno galima valgyti. Tačiau kadangi ožkos sūrio galimi abu variantai, reikia įdėmiai skaityti užrašus ant pakuotės. Nepasterizuoto pieno produktai nėščiai moteriai nerekomenduotini, nes gali turėti listeriozės sukėlėjų. Tai brandinti ar žalio pieno sūriai, pavyzdžiui, bri, kamamberas, pelėsiniai, rikotos, minkštieji ožkos pieno sūriai.

Sūrių pasirinkimas nėštumo metu

Nėščiosios racioną turi sudaryti kuo daugiau ekologiškų vaisių ir daržovių, nepakeičiamas ir baltymų turintis maistas. Laukiantis kūdikio papildomai suvartojamų kalorijų kiekis turi padidėti vos nuo 200 iki 300 kcal. Sūriai vis labiau populiarėja kaip savarankiškas užkandis. Sūrių lėkštė - tai asorti iš įvairių rūšių sūrių, supjaustytų gabalėliais ir išdėliotų ant specialios lentos, papuoštos vaisiais ir riešutais.

Geros žinios nėščiosioms - galite valgyti sūrius. Tik reikia žinoti kaip juos pasirinkti. Kai kurie sūriai yra nerekomenduojami nėštumo metu, nes gali būti užteršti bakterijomis - Listerijomis. Jų sukelta infekcija ypač pavojinga nėščiosioms - gali sukelianti komplikacijas: persileidimus, priešlaikinius gimdymus. Bakterijų gausu minkštuose, pelėsiniu paviršiumi ar gaminamuose iš nepasterizuoto pieno sūriuose. Savo sudėtyje jie turi daugiau vandens nei rūgšties, o tai sudaro sąlygas daugintis bakterijoms.

Sūriai, kurių reikia vengti nėštumo metu: minkšti, pelėsiniai, iš nepasterizuoto pieno gaminami sūriai, pvz., bri (pranc. brie) kamembero, rikota, feta. Šiuos sūrius galima valgyti, kai jie termiškai apdorojami, pvz., kepiniuose arba kai ant pakuotės pažymėta, kad gaminta iš pasterizuoto pieno.

Mėgaukitės: olandišku, Feta, Maskorpone, Mocarella, Philadelfia ir kitais sūriais. Leistinas nekenksmingas kofeino kiekis nėščiai moteriai yra iki 200 mg per parą. Kietieji sūriai, tokie kaip čederis ar gouda, yra saugūs nėštumo metu, nes jų sudėtyje mažai vandens, todėl nėra tikėtina, kad bakterija galėtų daugintis. Pusiau minkšti sūriai, pavyzdžiui, mocarela, leidžiami vartoti, jei įsitikinama, kad jie pagaminti iš pasterizuoto pieno.

Nepamirškite, renkantis sūrį, perskaityti etikėtę, kurioje svarbu rasti šią informaciją: naudojamas pasterizuotas pienas. Pasterizacija - procesas, kai pienas yra pakaitinamas tam, kad žūtų mikroorganizmai, bet išliktų vertingosios medžiagos. Tokiu būdu pasterizuotas pienas tampa saugesnis. Taip pat svarbu, kad sūris turėtų mažai drėgmės (turi ilgą brandinimo laiką > 4mėn.). Brandinimas - tai procesas, kai tam tikromis sąlygomis, laikomas sūris. Drėgmės mažėja, sūris kietėja. Kuo ilgiau sūris laikomas tokioje aplinkoje, tuo nepalankesnės sąlygos mikroorganizmams gyvuoti. Jei dar turite abejonių - visada sūrius galite kepti orkaitėje.

Mėlynuosius pelėsinius sūrius reikėtų rinktis iš mažiausiai drėgmės turinčių (t. y. ilgiau brandintų) ir pasterizuoto pieno sūrių. Anot sūrio eksperto, jei renkamės anglišką „Blue Stilton“, kuris yra pagamintas iš pasterizuoto pieno, sausas ir birus, gauname tai, ko norime - daug skonio ir ramybę. Tik šį sūrį reikėtų rinktis su saugoma kilmės nuoroda (angl. Protected Designation of Origin, PDO) ir iš žinomų gamintojų.

Baltuosius pelėsinius sūrius galima rinktis iš daug skirtingų variacijų. Pavyzdžiui, daugelis mėgsta „Brie“ ar „Camembert“, tačiau tiek tikrasis „Brie“, tiek „Camembert“ yra gaminami iš nepasterizuoto pieno ir baltojo pelėsio žievės. Tai gali būti kenksminga nėščiosioms tik tol, kol suprantame, kad juos galima kepti orkaitėje. Kepant šiuos sūrius 15-20 minučių 200 laipsnių temperatūroje problemos kaip nebūta!

Kavos ir arbatos vartojimas

Svarbu suprasti, kad žalingas poveikis atsiranda ne dėl puodelio kavos, bet dėl suvartojamo kofeino kiekio per parą. 2017 metų atliktos sistematinės literatūros apžvalgos duomenimis, leistinas nekenksmingas kofeino kiekis nėščiai moteriai yra iki 200 mg per parą. Pavyzdžiui, viename puodelyje kavos kofeino kiekis gali svyruoti nuo 95 iki 165 mg kofeino, žaliojoje arbatoje - 25-30 mg, juodojoje arbatoje 25-50 mg. Nepamirškime, kad ir kiti maisto produktai gali turėti kofeino; tai juodasis šokoladas - 40 mg, pieniškas šokoladas - 20 mg kofeino. Būsimoms mamoms rekomenduojama pakeisti ankstesnius įpročius, pavyzdžiui, sumažinti kasdien suvartojamo kofeino kiekį - rečiau gerti kavą, juodą ar žalią arbatą, vartoti mažiau šokolado. Leistinas kofeino kiekis nėščiajai yra 200 mg per parą, todėl, siekiant nepakenkti vaisiui, kofeiną svarbu riboti.

Aviečių lapai turi salicilo rūgšties, todėl aviečių lapų arbata skatina prakaitavimą, mažina temperatūrą. Sudėtyje esantys purinai gali paveikti inkstų funkciją, sukelti podagros paūmėjimą, todėl ši arbata nėra rekomenduotina.

Melisos, mėtų arbatos ramina, plečia kraujagysles, gerina apetitą, atpalaiduoja žarnyno, skrandžio spazmus. Jos skatina tulžies išsiskyrimą, slopina pykinimą ir vėmimą. Tačiau didelis šių arbatų kiekis gali sukelti galvos skausmą, alerginį nosies gleivinės paburkimą ar net persileidimą.

Nealkoholinis alus

Nealkoholis alus neturi arba turi minimalų alkoholio kiekį, tačiau jame gausu rūgimo produktų, aldehidų, fuzelių. Skoniui pagerinti naudojami įvairūs priedai, dažikliai, konservantai. Todėl šis produktas nėščiosioms nerekomenduotinas.

Vaistų ir papildų (ne)nauda

Itin reklamuojami papildai nėščiosioms nebūtinai suteiks reikalingų vitaminų ir mikroelementų, kurių galima gauti ir su maistu. Prieš įsigyjant papildų, svarbu pasitarti su šeimos gydytoju ir išsiaiškinti, kokių medžiagų trūksta organizme. Vis dėlto vienas pagrindinių elementų, kuris pirmąjį trimestrą svarbus visoms nėščiosioms, yra folio rūgštis.

Vaistų vartojimas laukiantis turi būti nuolat prižiūrimas šeimos gydytojo arba akušerio ginekologo. „Neretai moterys įsigyja įvairių vaistų, kurie yra leistini nėštumo metu. Nepaisant to, vaistų vartojimas neturi būti paremtas savigyda ir medikamentų pasirinkimas turi būti aptariamas su gydytoju. Pirmąjį trimestrą reikia vengti nebūtinų vaistų“, - pataria E.Žurman.

Sportas nėštumo metu

Laukimas - ne priežastis nutraukti aktyvią sportinę veiklą, kuria moteris užsiėmė prieš nėštumą. Svarbiausia atkreipti dėmesį į veiklos intensyvumą ir krūvį, savijautą po sporto bei nuolat konsultuotis tiek su šeimos gydytojų, tiek ir su sporto treneriu. Aktyvią veiklą rekomenduojama rinktis pagal tai, ar moteris sportavo anksčiau, ar nori pradėti sportuoti vos prasidėjus nėštumui. Iki nėštumo nesportavusioms moterims rekomenduojama kūną prie sporto pratinti palaipsniui. Pirmąjį trimestrą geriau jaustis padės Kėgelio, kvėpavimo ar dubens dugno pratimai ir ilgi pasivaikščiojimai gryname ore. Nuo antrojo trimestro patartina rinktis specialiai nėščiosioms pritaikytas mankštas baseine ar sporto salėje. Jos tiks tiek mažiau sportavusioms, tiek ir visada mėgusioms aktyvų laisvalaikį. Pasak E.Žurman, reguliariai judėti ir palaikyti raumenų tonusą nėščiosioms yra būtina. Itin intensyvios ar ekstremalios sporto šakos besilaukiančioms moterims nėra tinkamos. Užsiėmimai, kurių metu yra rizika nukristi ir susižeisti, pavojingi dėl didelės persileidimo tikimybės. Tarp tokių aktyvių veiklų priskiriamas važinėjimas dviračiu ar riedučiais, jojimas, šuoliai į aukštį arba į vandenį, kalnų slidinėjimas. Bėgimo treniruotės nerekomenduojamos nėščiosioms, kurios anksčiau reguliariai nebėgiojo.

Kelionių planavimas

Pirmasis ir trečiasis nėštumo trimestras - pats rizikingiausias, todėl keliauti šiuo laikotarpiu patartina tik pasikonsultavus su gydytoju. Vizito pas gydytoją metu svarbu aptarti kelionės trukmę, veiklas, kuriomis planuoja užsiimti nėščioji, ir pasitarti dėl reikalingų vakcinų. Taip pat rekomenduojama paklausti gydytojo, kur kreiptis dėl medicininės pagalbos svečioje šalyje. Ruošiantis kelionei, svarbu atsižvelgti į nėštumo savaitę ir transporto priemonę. Tinkamiausias laikas keliauti - nuo 18 iki 24 nėštumo savaitės. Šiuo laikotarpiu pykinimas, vangumas ir silpnumas yra jaučiami mažiausiai, todėl tikėtina, kad kelionės nelydės vien tik nemalonūs pojūčiai. Jei įmanoma ir atstumas nėra itin didelis, nėščiosioms patartina vykti automobiliu. Keliaujant šia transporto priemone bus galima bet kada sustoti ir pailsėti, o prireikus lengvai pasiekti reikiamą pagalbą.

tags: #parmezano #suris #nestumo #metu

• Naujagimio atėjimas: džiaugsmai ir rūpesčiai
• Svarbiausi įgūdžiai 4-5 metų vaikams
• Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija
• Vaikiški maniežai
• mokomės geografijos smagiai