Naujos gyvybės atsiradimas - ypatingas ir nepamirštamas įvykis šeimos gyvenime. Tačiau tėvų džiaugsmą dažnai užgožia įvairūs klausimai, nuogąstavimai dėl atžalos raidos. Suprantama, kad vaikučio augimas kelia daug klausimų tėvams - ar mano vaiko raida yra normali? Ką turėtų mokėti vaikas tam tikro amžiaus tarpsnyje? Vaiko raida apima keletą sričių: judesius, kalbą, suvokimą, bendravimą, emocijas. Įgūdžiai, įgyti pirmaisiais gyvenimo metais, labai svarbūs kūdikio raidai ir lydi jį visą gyvenimą. Vaiko raida pagal amžių, tai procesas, kurį sudaro fizinis, psichologinis, emocinis ir socialinis vaiko vystymasis nuo gimimo iki brandos.
Vaiko raidos procesas kiekvienam yra individualus ir priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant genetiką, aplinką, kurioje vaikas auga, socialinę padėtį, šeimos struktūrą ir tėvų vaiko priežiūros ypatumus. Vaiko raida įprastai skirstoma į kelis etapus, pradedant nuo kūdikystės, tęsiant vaikystės ir vėliau paauglystės etapais. Kiekviename iš šių etapų vaikai įgauna skirtingus įgūdžius kiekvieną sykį priskiriamus keturioms grupėms: kalbos ir komunikacijos įgūdžiams, fiziniams įgūdžiams, socialiniams ir emociniams įgūdžiams bei kognityvinei raidai.
Nuo 3 iki 12 mėnesių kūdikiai ima kalbėti sava kalba, supranta, kai su jais kalbama, reaguoja į garsus ir savo vardą, geba atsisėsti, apsiversti, tyrinėja pasaulį, vėliau gali ir atsistoti. Taip pat kūdikiai nuo 3 mėn. Vaikai nuo vienerių metų ima tarti savo pirmuosius žodžius, atsako į klausimus, įvardija objektus, mėgsta klausytis istorijų, nupasakoja savo veiksmus, pradeda paišyti, lengvai atsisėda, gali sudėti detales vieną ant kitos, gerti iš puodelio, mesti, spirti kamuolį, atpažinti save veidrodyje.
Svarbu, kad vertinimo metu kūdikis gerai jaustųsi, nesloguotų, nekosėtų, būtų sotus ir nenorėtų miego. Blogai besijaučiantis kūdikis neparodys visų savo gebėjimų, o raidos vertinimo rezultatai bus neteisingi. Vertinimo metodus parenkame pagal tikslą. Galime naudoti klinikinį stebėjimą, kai kūdikiui nepateikiamos užduotys, o tik stebime, kaip jis juda. Jei mūsų tikslas yra atrinkti kūdikius, turinčius riziką raidos sutrikimams, naudosime standartizuotas skales. Moksliniams tyrimams naudojamos dar tikslesnės skalės, kurios leidžia paskaičiuoti raidos amžių, motorinės raidos rodiklį ir kt. Kasdieninėje klinikinėje praktikoje naudojame skales, kai pateikiamos tam tikros užduotys, atitinkančios kūdikio chronologinį amžių.
Raidos Vertinimas ir Kineziterapija
Pasak profesorės, normali raida, atitinkanti vaiko chronologinį amžių - vienas iš svarbiausių vaiko sveikatos rodiklių. Įvertinti raidą naudinga visada. Geriau išgirsti žinią, kad jūsų kūdikis sveikas, raida atitinka chronologinį amžių, nei lankyti ilgai trunkančias ir kartais ne ypatingai malonias procedūras. Pirmąjį raidos vertinimą rekomenduojama atlikti apie trečiąjį gyvenimo mėnesį. Vėliau kūdikius vertiname šeštąjį ir devintąjį gyvenimo mėnesiais bei vienerių metų amžiaus.
Jei kūdikiui nustatomas raidos atsilikimas nuo chronologinio amžiaus - rekomenduojama kineziterapija, kurios trukmė priklauso nuo raidos atsilikimo. Nustačius, kad kūdikio chronologinio amžiaus raida atsilieka nedaug, gydymas judesiu gali trukti kelias savaites, tačiau jei kūdikio raida stipriai atsilieka nuo chronologinio amžiaus - kineziterapija gali būti taikoma kelis mėnesius. Kauno klinikose dirba daugiadalykė specialistų komanda, pacientams suteikiama aukščiausio lygio visapusė priežiūra, tad esant poreikiui, kūdikiai nukreipiami tolesnei konsultacijai pas atitinkamą gydytoją specialistą. Kineziterapeutai yra atsakingi už judesius, tačiau kūdikiams gali būti sutrikusios ir kitos raidos sritys.
13 Mėnesių Kūdikio Ypatumai
13 mėnesių vaiko raida apima daugybę naujų įgūdžių ir elgesio pokyčių. Du trečdaliai 12 mėnesių vaikų jau vaikšto, bet jų eisena gali būti dar šiek tiek netvirta. Jis pradeda eksperimentuoti su skirtingais daiktais ir bando daug ką išsiaiškinti. Apie 50 proc. Sulaukęs maždaug 18 mėnesių, jūsų vaikas pradeda suprasti, jei nutinka kas nors neįprasta. Pradeda formuotis kalbos gebėjimai. Šiuo amžiaus tarpsniu vaikas norės žaisti greta kitų vaikų, bet nebūtinai drauge su jais. Būdamas 20 mėnesių, jūsų vaikas bus įgijęs daug naujų fizinių įgūdžių.
Šiuo metu jūsų vaikas jausis saugus tik tada, kai būsite šalia, ir nusimins, jei susiruošite išeiti. Kandžiojimasis, mušimasis ir stumdymasis - tai dažnai pasitaikantis elgesys. Mokykitės nereaguoti į agresyvų elgesį per stipriai ir netrinktelėkite jam atsilygindama. Jums turėtų patikti šis vaiko amžius, nes mažylis greičiausiai susidomės namų ruošos darbais. Jis vis labiau pasitikės savimi ir domėsis, kaip ką nors padaryti jam priimtinu būdu. Nustatykite įprastą tvarką, kas ir kada turi būti daroma, pavyzdžiui, kada rytais keltis, o vakarais gultis. Tai padės jūsų vaikui jaustis saugesniam ir atsakingesniam už savo gyvenimą.
Būdamas 22 mėnesių, vaikas vis labiau koncentruojasi į konkrečius dalykus, kurių siekia, jam labai svarbus jo pastangų rezultatas. Vaikas gali vis labiau bijoti įvairių dalykų gyvenime, tokių kaip pabaisos ar nepažįstami žmonės. Šiuo metu jūsų vaikas gali pratintis miegoti didelėje lovoje - vadinasi, naktimis jis gali dažnai atkeliauti pas jus į lovą. Būkite kantrūs ir neleiskite jam įprasti miegoti jūsų lovoje. Vaikas pakaitomis norės jūsų artumo ir savarankiškumo. Svarbu tokio jo elgesio nepalaikyti asmeniniu atstūmimu. Vaiką labai domina supantis pasaulis, ir jūs dažnai girdite klausimą „kodėl?“. Neatstumkite vaiko ir neatsakinėkite atsainiai, jei nežinote atsakymo į jo klausimą. Žinokite, kad jūsų mažylį dažnai glumina jį supančio pasaulio dydis.
Nauji Įgūdžiai ir Pomėgiai
Savaitė iki gimtadienio Liepa pradėjo vaikščioti, o sulaukus 13 mėnesių 99% laiko praleidžia ant kojų ir jau yra gan stabilus pingviniukas, bet kartkartėm dar neįvertina savo galimybių. Dažnai atsisako duoti ranką ir primygtinai žingsniuoja viena, o aš sekioju iš paskos. Deja, ne visada spėju sugauti ir jau turėjome ne vieną incidentą, kai į suoliuką nusibalnojo smakrą, į stalą trinktelėjo dantim arba lygioj vietoj susipynus kojom įsitaisė guzą. Kiekvieną tokį kartą man pačiai pakerta kojas, bet po truputį pratinuosi.
Atsiranda ir visokių įdomesnių judesiukų - dažnai tupi, šokant ir linguojant jau pritupia, bando šokinėti, bėgti, eiti atbulomis. Dar vienas naujas įgūdis - mūsų juokinimas ir dirbtinis juokas. Tik pagavusi, kad kažkas mums juokinga, gali tai pakartoti 10 kartų, kad tik pajuokintų. Jeigu kažkas aplinkoje juokiasi, ji atsako dirbtiniu juoku, tarsi, norėdama būti kompanijos dalimi. O tada visi dar labiau juokiasi.
Knygos, knygos ir dar kartą knygos. Absoliutus favoritas - “Džyru Džyru“, kurios daineles ji ir klauso, ir niūniuoja, ir pagal jas linguoja, ir atsikėlusi pirmiausia pirštuku į ją duria. Apskritai, visos knygelės su garsais šiuo metu turbūt yra jos mėgstamiausios ir dažnai bando jas atkartoti, pavyzdžiui, liūto kaukimą, pelėdos ūbavimą, karvės mūkimą. Iš labiau mėgstamų taip pat tos, kurios turi kažką besikeičiančio (pakėlus medžiagėlę, ištraukus kortelę) arba čiupinėjamo. Tačiau net jeigu po ranka nėra šių knygelių, Liepa labai laiminga ir įsisukusi į mano knygų lentyną, taigi, knygos dabar ją daug labiau domina nei didžioji dalis žaislų.
Žaidimai. Geriausi žaidimai, kurie vyksta su mumis - kai kartu dedam ir ardom duplo, žiedų piramidę, žaidžiam gaudynes, mėtom vieni kitiems kamuoliukus, žaidžiam su riedančia mašinėle, dedam formeles į dėžutę. Šį mėnesį taip pat labai pasijautė išaugusi meilė pliušiniams žaislams, dažnai nueina iki didelio meškino įgriūti jam į glėbį arba po namus tamposi vieną meškiuką ir su juo myluojasi. Kaip ir anksčiau, niekur nedingusi meilė žaidimams su daiktais namuose - puikiai tinka mano šalikas, tėčio fullcap’as, robotas siurblys, panaudotos pakuotės, puodai, plastikiniai indeliai, namų stalčiai ar jos pačios sauskelnės. Vienas iš didesnių pasikeitimų - įsidrąsino viena nueiti į savo kambarį pažaisti ar pavartyti knygeles, kol aš esu virtuvėje, kai anksčiau viską darydavome viena kitą matydamos regos lauke.
Maitinimas ir Miegas
Liepos santykis su maistu, kaip ir daugelio vaikų, turbūt galėtų būti apibūdinamas - “pagal nuotaiką”. Pasitaiko dienų, kai esu praradusi viltį pasiūlyti kažką naujo, nes ji vis tiek tai išspjaus ir reikės staiga gaminti kažką jau patikrinto, o pasitaiko ir vilties suteikiančių dienų, kai ji valgo viską, ką pasiekia rankutės. Šiuo metu ji gali suvalgyti 3 maltos kalakutienos ar jautienos kukulius ar vištienos kepsnelius, pamačiusi bananą ar natūralų jogurtą meta bet kokį kitą maistą, dar mėgsta garintus brokolius, kalafijorą, saldžią bulvę, avižinę košę, blynelius, vaisius, duoną su avokadu, makaronus, įvairius pieno produktus. Ir galiu daryti ką noriu, bet nevalgo kiaušinio, žuvies, ankštinių, daugumos kruopų ir patiekalų, kur viskas sumaišyta.
Rankos - vis dar geriausias įrankis! Nors po truputį ir mokosi naudotis metaliniu šaukšteliu ir šakute, bet kantrybės tam daug neturi. Jau supranta, kad galima blynelį padažyti į jogurtą, atskiria kada mes valgome tą patį, o kada bandome pagudrauti , todėl nepavykus suderinti Liepos ir mūsų meniu, dažnai tenka maistu dalintis arba valgyti skirtingu metu. Po truputį mokomės įvedinėti aiškias ribas, pavyzdžiui, kad yra keli maisto pasirinkimo variantai, o jų atsisakius valgymas baigiasi ir bandysime vėl kiek vėliau, kad maistas nemėtomas, nedalinamas šuniui ir pan.
“Trūkt už vadžių - vėl iš pradžių!” puikiai nusako mano jausmus. Kai tik atrodė, kad jau turime stabilią rutiną, su kuria esame puikiai susigyvenę, prasidėjo ženklai, jog atėjo laikas judėti nuo 2 dienos miegų prie 1. Antras miegas pradėjo vėlinti naktinį miegą, tapo sunkiau užmigti dieną ir naktį, sutrumpėjo dienos miegai. O su šiuo pasikeitimu, keičiasi ir visa mūsų dienos rutina bei kas kada vyksta. Todėl šiuo metu mūsų miegas atrodo taip: Liepa atsikelia apie 8:00 val., tuomet pradeda rodyti nuovargio ženklus apie 4 valandos po atsikėlimo, t.y. 12:00 val., dieną miega maždaug nuo 12:00 iki 14:00 val. ir po maždaug 5 valandų būna pasiruošusi nakties miegui 19:00 val.
Miegame namuose, nes vežimėlyje ar autokėdutėje Liepa neišmiega ilgiau 30 min., todėl kur nors išvykus viską planuojuosi taip, kad grįžtume namo iki miego ir ji galėtų pailsėti tinkamai. Atėjus miego laikui, uždedu miegmaišiuką arba duodu jį į rankas (veikia kaip migdukas), kartu uždarom duris, užgesinam šviesą ar užtraukiam užuolaidas, įjungiu lengvą ošimą, pasakom “ate ate” ir man išėjus Liepa užmiega beveik iškart. Pasitaiko sunkesnių naktų (kalantis dantims, ką nors susapnavus, pučiant pilvuką ar pan.), kurių metu tiesiog prisiglaudžiu ją prie savęs, o nurimus paguldau į lovytę, atsisveikinam ir ji užmiega.
Subalansuota Vaiko Raida
Negalima praleisti nė vieno kūdikio raidos etapo, nes tai gali sukelti neigiamas pasekmes ateityje. Negalima daryti nieko anksčiau laiko nei kūdikiui tai priklauso daryti. Pavyzdžiui, negalima mokyti vaikščioti aštuonerių-dešimties mėnesių amžiaus kūdikio, vedžioti kūdikį pakėlus jo rankas aukštyn (taip vedžiojamo kūdikio savarankiškas vaikščiojimas vėluoja, jis vėliau išmoksta reguliuoti savo žingsnio ilgį ir tempą, koordinuoti pusiausvyrą). Stebėkite ir saugokite savo kūdikius, bet tuo pačiu palikite jiems daug erdvės judėti patiems. Pasirūpinkite vaizdine ir garsine stimuliacija aplinkoje.
Kūdikiui suėjo 3-4 mėnesiai - ką jis turėtų mokėti? Asta Brazauskienė ir Vytenė Menkevičienė
Nuo 7 iki 12 metų vaikai pastebimai auga fizinėje, pažinimo, socialinėje ir emocinėje srityse. Fiziškai jie toliau auga ūgiu ir lavina motorinius įgūdžius, o kognityviniu požiūriu gerina savo problemų sprendimo ir kalbos įgūdžius. Užmezga sudėtingesnius santykius ir įgyja esminių socialinių įgūdžių bei geriau supranta savo jausmus. Paauglystėje, nuo 13 iki 18 metų, vaikai išgyvena gilų fizinį, pažintinį, socialinį ir emocinį vystymąsi. Fiziškai jie sparčiai auga ir bręsta, keičiasi jų ūgis, svoris ir kūno sudėtis. Kognityvinis vystymasis šiuo laikotarpiu apima tolesnį kritinio mąstymo įgūdžių, samprotavimo ir sprendimų priėmimo gebėjimų tobulinimą. Lavinamas gilesnis supratimas apie sudėtingas sąvokas. Paaugliai mezga vis įvairesnius santykius su bendraamžiais, gilesnes draugystes, romantinius ryšius. Pradeda atrasti save, vertybes, siekia savarankiškumo nuo šeimos.
Vaiko kalbos raidos metu vaikas išmoksta kalbėti ir komunikuoti, tobulina gebėjimą bendrauti su kitais. Šis procesas vyksta nuo pat gimimo ir yra labai individualus, priklausantis nuo vaiko genetinių savybių, aplinkos, kurioje jis auga, tėvų įtakos. Atsako „kas?, ką?, kur? Supranta lyginamuosius žodžius (t. y. Vaiko kalbos raidą galima skatinti įvairiais būdais, atsižvelgiant į jo amžių ir individualius poreikius. Skaitykite jam. Dainuokite kartu. Klauskite vaiko klausimų ir įsiklausykite į jo atsakymus. Pripažinkite ir paskatinkite vaiko pastangas kalbant, net jei jo kalbos įgūdžiai dar nėra tobuli. Įvairaus amžiaus vaikų įgūdžius puikiai padės lavinti ugdomieji žaislai ir žaidimai.
Siekiant lavinti vaikų fizinius gebėjimus verta rinktis stambiosios motorikos / koordinacijos ir smulkiosios motorikos prekes. Taip pat fizinius gebėjimus lavins būtent fizinį aktyvumą skatinančios priemonės, tokios kaip kamuoliai ar triratukai, paspirtukai, dviratukai. Kalbinius įgūdžius geriausiai lavins ankstyvajam ugdymui skirtos raidžių pažinimo priemonės ir garsų pažinimo priemonės. Kalbos ir atminties lavinimo žaidimai - kita tinkama kategorija skatinti vaikų kalbinius įgūdžius.
Svarbu atminti, kad kiekvienas vaikas vystosi ir auga skirtingu tempu, tad nereikėtų nerimauti, jei jis tik nežymiai neatitinka tam tikrų raidos etapų pasiekimų. Tėvams patiems suprasti, kas yra normalu jų vaiko raidoje yra išties sudėtinga, tam reikalingas gydytojas, kuris įvertina, kaip vaikas pagal savo amžių atlieka užduotis. Jeigu atliekamos vertinamo amžiaus tarpsnio užduotys, tėvams pateikiamos kito laikotarpio vaiko įgūdžių lavinimo rekomendacijos, o jeigu vaikas neatlieka bent vienos iš vertinamo amžiaus tarpsnio užduočių, numatomas išsamesnis raidos vertinimas. Supratimas apie vaiko augimo ir vystymosi etapus padeda tėvams geriau žinoti savo vaiko poreikius, suteikti tinkamą palaikymą ir skatinti jo tobulėjimą. Žinant, kokie yra vaiko gebėjimai ir poreikiai kiekviename amžiaus etape, tėvai gali efektyviau bendrauti su savo vaiku, kurti artimus ir stiprius santykius bei sumažinti stresą ir nerimą dėl galimų vystymosi problemų.
