Penktadienį, 2019 m. liepos 12 d., 11.18 val. Gitanas Nausėda prisiekė Seimo posėdžio metu istorinėje Seimo salėje ir pradėjo eiti prezidento pareigas. Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas konstatavo, kad davęs priesaiką ir pasirašęs ją, G. Nausėda tapo Lietuvos Respublikos Prezidentu. Po priesaikos davimo ceremonijos prie Seimo rūmų prezidentui - naujajam ginkluotųjų pajėgų vadui - pagarbą atiduos Lietuvos kariai. Vėliau Arkikatedroje bazilikoje bus laikomos mišios, o po jų Katedros aikštėje G. Nausėdą pagerbs miestų ir miestelių vėliavos.
Po šios ceremonijos G. Nausėda jau prezidento rūmuose susitiks su premjeru Sauliumi Skverneliu, kuris, vykdydamas Konstitucijos nurodymą, grąžins valstybės vadovui Vyriausybės įgaliojimus. Vėliau S. Skvernelio vadovaujama Vyriausybė turės iš naujo gauti Seimo įgaliojimus veikti. Pagal Konstituciją ir galiojančius įstatymus, G. Nausėda privalės teikti Seimui pakartotinai premjeru tvirtinti įgaliojimus grąžinusios Vyriausybės vadovo, t. y. S. Skvernelio. Planuojama, kad kitą ketvirtadienį Seimas balsuos dėl S. Skvernelio.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis savo kalboje padėkojo Daliai Grybauskaitei ir linkėjo naujajam prezidentui darnos ir drąsos būti laisvam savo apsisprendimuose ir pozicijose. Jis taip pat pabrėžė, kad vienintelis kelrodis turi būti Konstitucija, rodanti kelią bet kokioje situacijoje. Prezidento pareigos privers prisiimti atsakomybę 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, todėl reikės daug dirbti. Prezidentė Dalia Grybauskaitė, baigdama savo kadenciją, perdavė G. Nausėdai simbolinį valstybės antspaudą ir ypatingą Konstitucijos leidimą. Prieš tai ji palinkėjo kantrybės, stiprybės ir žmonių palaikymo, nes žmonės išrinko.
G. Nausėda per artimiausius penkerius metus išsakė pasiryžimą mažinti socialinę atskirtį, didinti valstybės pajamas nuo 30% iki 35% BVP, mažinti regioninę atskirtį, užtikrinti efektyvų ES fondų lėšų panaudojimą ir gerinti švietimo kokybę. Pats prezidentas priminė penkis jam esminius šalies rodiklius - pajamų nelygybės mažinimą, biudžeto mokestinių pajamų padidinimą nuo šiandieninių 30% iki 35% BVP, regioninės atskirties mažinimą, efektyvų ES fondų lėšų panaudojimą ir švietimo kokybę. Anot jo, biudžeto apimties padidinimas leistų gauti papildomus daugiau kaip 2 mlrd. eurų. Jis taip pat pažadėjo išlikti atviru, paprastu, prieinamu, išklausančiu, noriai bendraujančiu ir atsiliepiančiu žmogumi. „Būkime sąžiningi ir garsiai sau ištarkime: dar - ne, dar - ne visiems. Šiandien pragyvenimo lygio kontrastai Lietuvoje yra vis dar ženklūs“, - kalbėjo G. Nausėda, pabrėždamas, kad dar ne visiems išsipildė Laisvės kovų, Sąjūdžio puoselėta laisvos, stiprios ir gerove visiems sklidinos Tėvynės viltis.
„Sukūrėme valstybę, kuri šiandien gyvena turbūt sėkmingiausią ir ekonomiškai turtingiausią laikmetį šalies istorijoje“, - kalbėjo G. Nausėda, tačiau pridūrė: „Tačiau kodėl tada daugelio mūsų neapleidžia jausmas, kad nuolat verždamiesi pirmyn pamiršome kažką labai svarbaus? Kodėl statistika ir žmonių savijauta žengia skyrium?“ Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuva - tai pirmiausia jos žmonės, ir nėra bei negali būti dviejų, trijų ar penkių Lietuvų. „Ji yra viena - mūsų visų. Nėra Lietuvos lietuvių ir užsienio lietuvių. G. Nausėda apie J. Basanavičių: „Jo viso gyvenimo moto buvo Lietuva“. Jis priminė, kad Jono Basanavičiaus viso gyvenimo moto ir meilė buvo Lietuva, ir kvietė semtis įkvėpimo iš šio žmogaus, kuris puoselėjo tautinę tapatybę.
G. Nausėda žadėjo, kad su visomis valdžios institucijomis sieks bendradarbiauti, siekdamas maksimalios naudos šaliai, o tai yra įmanoma padaryti ne konfliktuojant, ne konfrontuojant, bei ieškant sprendimų tikrai nelengvoms problemoms išspręsti. Jis tikisi, kad institucijų bendradarbiavimas ir skaitmeninė transformacija valstybės biudžetui gali atnešti milijonus eurų.
Užsienio politikoje G. Nausėda žadėjo, kad Lietuva išliks „patikimu partneriu, kuris turi vertybinį stuburą, paremtą visuotinai priimtinomis tarptautinėmis teisės normomis“. „Mūsų strateginis kursas privalo išlikti tvirtas ir nuoseklus - dar gilesnė euroatlantinė integracija ir glaudūs santykiai tiek su Europos Sąjunga, tiek su JAV“, - teigė jis.
Prezidentas G. Nausėda siūlo kitąmet socialinės apsaugos išlaidas papildomai padidinti 100 mln. eurų, daugiausia šių lėšų skiriant spartesniam senatvės pensijų ir išmokų neįgaliesiems augimui. Papildomų lėšų prezidentas siūlo surinkti lėtinant darbo mokesčių mažinimą, kerpant lengvatą ūkininkų naudojamam dyzeliniam kurui ir labiau apmokestinant su darbo santykiais nesusijusias pajamas. Per rudens sesiją parlamentarai turės patvirtinti 2020 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų rodiklius, taip pat „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus. Tarp sesijos darbų prioritetų - tolesnis socialinės atskirties mažinimas, planuojama didinti išmokas vaikams, peržiūrėti motinystės, vaiko priežiūros išmokas.
Inauguracijos iškilmėse – išskirtinis G. Nausėdos sprendimas, ko nedarė pirmtakai
Išplėstinėje valdančiojoje koalicijoje dalyvauja keturios politinės jėgos, kartu turinčios Seime 76 mandatus iš 141. Valstiečių-žaliųjų partneriams atiteks penki ministrų portfeliai. LLRA-KŠS deleguos vidaus reikalų ir susisiekimo ministrus. LSDDP turės užsienio reikalų ir žemės ūkio ministrus. Jeigu lyginant su dabartine sudėtimi Vyriausybėje pasikeis daugiau kaip vienas ministras, kabinetas turės iš naujo gauti Seimo įgaliojimus veikti. Toks veiksmas yra pavadintas „mandagumo atsistatydinimu“, nes leidžia prezidentui patikrinti, ar Seimas ir jame esanti valdančioji dauguma tebepasitiki Vyriausybe.
Seimo rudens sesija prasideda rugsėjo 10 d. ir baigiasi gruodžio 23 d. Per rudens sesiją numatoma surengti 45 posėdžius. Pirmąją sesijos dieną parlamentui bus pateikta sesijos darbų programa, svarstomi prezidento inicijuoti klausimai dėl korupcija įtariamų teisėjų atleidimo. Planuojama tęsti procedūrą dėl Konstantino Gurino atleidimo iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų pažeminus teisėjo vardą, tuo pačiu pagrindu pateikiamas prezidento dekretas dėl kito šio teismo teisėjo Valdimaro Bavėjano atleidimo. Seimas antradienį slaptu balsavimu spręs ir dėl prezidento siūlymo atleisti Apeliacinio teismo teisėją Kęstųį Jucį jo paties prašymu.
