Antras vaikelis šeimoje - tai didelis džiaugsmas, tačiau kartu ir nemažas iššūkis visai šeimai, ypač vyresniajam vaikui. Nors daugelis tėvų stengiasi kuo geriau paruošti pirmagimį naujo šeimos nario atėjimui, tačiau dažnai susiduriama su sunkumais. Tam, kad šeimos pagausėjimas būtų kuo sklandesnis ir džiugesnis, svarbu atkreipti dėmesį į kelis esminius aspektus.
Pasiruošimas nėštumo metu
Nėštumo metu svarbu stiprinti vyresniojo vaiko ir jo tėčio santykį. Kai gims kūdikis ir teks praktiškai neatsitraukiant jį maitinti, būsite rami, kad vyresnysis vaikas puikiai leidžia laiką su tėčiu. Taip pat svarbu skatinti vyresniojo vaiko ryšį su kūdikiu jau iki jo gimimo.
Stiprinkite ryšį tarp vaikų
Vadinkite kūdikį „mūsų kūdikis” arba „tavo sesutė”, o gal net “tavo kūdikis”. Kuo gilesnį ryšį vaikas jaus su būsimuoju šeimos nariu, kuo labiau jaus, kad kūdikis priklausys ir jam, tuo mažiau jausis išstumtas iš savo pozicijos ir tuo mažiau pavyduliaus. Skaitykite su vyresnėliu knygas apie negimusio kūdikio vystymąsi. Veskitės vyresnėlį kartu pas gydytoją pasiklausyti kūdikio širdelės plakimo. Leiskite jam išrinkti baldus būsimam mažyliui, žaisliukus ir drabužėlius. Rinkite vardus kartu (ypač gerai, jei jums patiks vyresnėlio pasiūlytas vardas ir juo pavadinsite naująjį šeimos narį). Kartu sudėkite daiktus į ligoninę, būtinai įsidėkite ir dičkio nuotrauką.
Pabrėžkite vyresniojo svarbą
Pabrėžkite, kad vyresnėlis išliks toks pat svarbus šeimoje. Jis visada buvo mažiukas, o greitai mažiausiojo vaiko titulą perims kitas vaikas. Pirmagimis taps vyresniuoju vaiku. Leiskite jam suprasti, kad jis visada bus jums ypatingas, o dabar dar taps ir dideliu, daugiau sugebančiu vaiku. Pabrėžkite visus geriausius dalykus apie vyresnėlį - koks jis yra, ir kaip prisideda prie bendro šeimos gėrio. „Tu man labai padedi”, „Man patinka, kaip tu moki mane prajuokinti” - tai leidžia vaikui pasijusti svarbiu ir vertinamu šeimos nariu. Kuo dažniau sakykite, kad kiekvienas šeimos narys yra svarbus ir prisideda prie bendro šeimos gėrio kūrimo, kad kiekvienas narys yra nepakeičiamas ir kad bendrą visumą sudaro visi šeimos nariai kartu.
Leiskite išreikšti emocijas
Leiskite vaikui išreikšti visą jausmų gamą jūsų nėštumo, gimdymo metu, ir jau gimus broliui (sesei), būkite empatiški. Natūralu, kad jis kažkiek pavydės dėmesio, kurį jūs ir visi kiti skirsite naujajam šeimos nariui. Žodžiais ir veiksmais patikinkite vyresnįjį vaiką, kad jį dievinate ir pasistenkite kasdien skirti kažkiek laiko vien tik vyresnėliui. Pabrėžkite buvimo šeimos vyresnėliu privalumus, tačiau nepamirškite užtikrinti, kad jis visada bus jūsų mažiukas. Kai kurie vyresnėliai pradeda apsimetinėti kūdikiais, siekdami dėmesio - tai normalu. Regresas netruks amžinai.
Laiku įgyvendinkite pokyčius
Didelius pokyčius pasistenkite įgyvendinti gerokai iki gimdymo. Pavyzdžiui, perkėlimą į kitą kambarį, atjunkymą ar pratinimą prie puoduko. Vyresnėliui reikia laiko, kad susiformuotų nauji įpročiai, ir kad jie nesisietų su kūdikiu. Stenkitės, kad santykiai su vyresnėliu būtų kuo sklandesni ir meilesni, venkite kovų dėl valdžios ir konfliktų. Pirmagimis neturi abejoti jūsų meile, kad ramiai reaguotų į brolio (sesers) atsiradimą gyvenime. Tikėtina, kad vyresnėlis vis mėgins patikrinti, ar jį tebemylite.
Pirmieji susitikimai ir įpročiai
Pirmasis susitikimas su naujagimiu yra svarbus momentas, kuriam reikia tinkamai pasiruošti. Svarbu, kad vyresnysis vaikas jaustųsi įtrauktas ir mylimas.
Parodykite, kad vyresnysis ypatingas
Parodykite, kad vyresnysis ypatingas, tai padarysite vartydami nuotraukų albumą su jo kūdikystės nuotraukomis, ir pasakodami, koks nuostabus kūdikis jis buvo, ir koks puikus vaikas yra dabar. Galbūt norėsite pamokyti vaiką kūdikio priežiūros - kaip reikia laikyti naujagimį, kaip reikia keisti sauskelnes. Pasistenkite vyresnėliui paaiškinti, kad naujagimiai iš pradžių daug verkia ir su jais neišeina ilgai pažaisti, tačiau pabrėžkite, kad kūdikis visada norės bendrauti su didžiuoju broliu ir norės jo dėmesio ir globos.
Aptarkite gimdymo eigą
Aptarkite su vyresnėliu ir paaiškinkite jam, su kuo liks, kai prasidės gimdymas. Šis momentas gali būti nelengvas vyresniajam vaikui, ypač, jei jis iki šiol nėra niekur nakvojęs be jūsų. Patartina bent kartą iki gimdymo palikti jį nakvoti pas tuos žmones, kurie juo rūpinsis gimdymo metu. Stenkitės, kad jis galėtų jus aplankyti iškart po gimdymo, prieš kitus lankytojus. Pabrėžkite, kad labai džiaugiatės jo apsilankymu, bent trumpam atsitraukite nuo kūdikio. Leiskite prisėsti ir palaikyti naujagimį, padėdami prilaikyti galvelę. Prieraišumo ekspertas dr. Lawrence’as Aberis sako, kad kūdikio galvelė skleidžia feromonus, ir kai juos įkvepiame, įsimylime kūdikį ir imame jaustis globėjiškai. Kuo daugiau vyresnėlis glaus mažąjį, tuo geresni bus vaikų santykiai.
Dovanos ir dėmesys
Slapta paprašykite šeimos narių ir draugų, kad atėję jūsų aplankyti, atneštų dovanų ne kūdikiui, o vyresnėliui, kad jis (ji) jaustų, jog tikrai yra ką švęsti. Knygoje „Antrasis kūdikis“ britų auklėjimo ekspertė ir knygų apie tėvystę autorė Sarah Ockwell-Smith atsako į šiuos ir kitus klausimus, kurie kamuoja antrąjį kartą besilaukiančias mamas. Nemažą dėmesį autorė skiria temai, kaip paruošti pirmagimį brolio ar sesers atsiradimui. Daliai antrąjį kartą tapsiančių tėvais nusišypso sėkmė: pavyksta gana paprastai susidoroti su šeimos pagausėjimu, o jų pirmagimiai pokyčius pakelia nesunkiai. Tačiau daugeliui kitų tenka susidurti su nemenkais iššūkiais, tad tam reikėtų ruoštis kiek galima anksčiau, rašoma pranešime spaudai. Apie tai, kaip emociškai parengti pirmagimį sesers ar brolio atsiradimui, kaip nuo pirmųjų dienų padėti kurti darnius santykius, kalbamės su vaikų psichologe, vaikų psichologijos centro „Laimingas vaikas“ įkūrėja Milda Karklyte-Palevičiene.
Pediatro patarimai, kaip supažindinti brolius ir seseris su naujagimiu
Psichologinis pasiruošimas ir emocinis palaikymas
Vaikų psichologai pabrėžia, kad svarbu suprasti, jog vyresnysis vaikas gali jausti ne tik pavydą, bet ir sielvartą, pasimetimą, baimę ar nerimą. Šios emocijos yra natūralios ir svarbu jas priimti, o ne slopinti.
Supraskite ir priimkite emocijas
Manau, jog vyresnysis susiduria su sielvartu, pykčiu, pasimetimu, baime, nerimu, pavydu ir daug kitų įvairių jausmų. Suprantu, kad autorė nori pasakyti, jog vaikas nesielgia kažkaip piktybiškai ir egoistiškai, su kuo mums dažnai asocijuojasi pavydas. Ir su tuo visiškai sutinku. Tuo pačiu kviečiu į pavydą pažiūrėti kaip į natūralią emociją, kuri gyvena mumyse ir dėl kurios neturėtume gėdytis, bandyti nuslėpti. Savo darbe gana dažnai girdžiu vaikus, sakančius aš niekada nepavydžiu“. Argi tai gali būti tiesa? Man atrodo, veikiau tai yra suaugusiųjų pozicija, jog „pavydėti negalima“, „pavydėti negražu“, „pavydi blogi vaikai“ ir pan. Tačiau ši emocija niekur nedingsta, ji tik pasislepia ir vėliau išlenda dar sunkesiais pavidalais. Tad verčiau pavydą priimti kaip natūralią emociją, pakalbėti apie ją, pagalvoti, kaip galime įveikti. Kaip ir minėjau anksčiau, svarbiausia priimti vaiko emociją - nebarti, nebausti už ją, negėdinti, neliepti „nejausti“. Tiesiog būti šalia, pažinti vaiką, išsiaiškinti, kas jam labiausiai padeda nurimti, kas padeda išlieti pyktį, liūdesį, nerimą, baimę, pavydą ir kitus jausmus, stengtis išlikti kantriems ir supratingiems.
Įtraukite vaiką į priežiūrą
Visų pirma, tėveliams vertėtų pabandyti suprasti, kodėl tai vyksta: vyresnėliui dar veikiausiai yra per sunku pačiam lanksčiai reaguoti į situacijas ir suprasti, kad tėvų prašyta ir skatinta pagalba ne visada yra tinkama ir reikalinga. Į tai reikėtų reaguoti supratingai, nebarti vaiko, nekaltinti jo, tiesiog gražiai ir vaikui suprantamai paaiškinti savo lūkesčius. Dažnai tėvams vyresnėlis atrodo jau labai didelis (palyginus su naujagimiu), nors jam galbūt dar tik 4 metukai. Visgi tokio amžiaus vaikas dar yra mažas ir jam reikia daug pagalbos pažįstant pasaulį, kitus ir save patį. Kalbą reikėtų pradėti pasidžiaugiant ir padėkojant už pagalbą ir pastangas, pasakant, jog tai tėveliai tikrai vertina. O tuomet derėtų pasakyti vaikui, jog yra darbų, kuriuose tėvai nori pagalbos, o yra ir tokių, kuriuos gali atlikti tik suaugę. Svarbu sakyti taip, jog vaikui tai neskambėtų kaip pažeminimas, ar jos / jo pastangų sumenkimas. Tuos darbus reikėtų išvardinti konkrečiai. Pavyzdžiui, „mes džiaugiamės, kai paprašytas pasupi sesutę / broliuką; atneši sauskelnes; padedi panešti daiktus; paprašius pažaidi su sesute / broliuku“ ir pan., o „laikyti ant rankų, duoti valgyti ir t.t. gali tik suaugę, nes jai / jam labai reikia tėvelių pagalbos, tada sesutė / broliukas greičiau sustiprės ir galės kartu su tavimi žaisti“. Jei reikia, galima pasidaryti vizualius mažylio pagalbos plakatus, kuriuose pavaizduota, ką atlikdami tėvai džiaugiasi vaiko pagalba, o ką atlieka tik patys. Matydamas vizualiai pateiktą informaciją, vaikas lengviau įsimins ir įgis tinkamus įpročius.
Venkite dažniausių klaidų
Visų pirma, turbūt išskirčiau vis dar gajų, tačiau vaikams tikrai skausmingą pasakymą „Tu juk vyresnis...“ Dažnai šie žodžiai vaikui skamba lyg bausmė, priekaištas, prašymas atsisakyti savo norų / jausmų. Dėl šios priežasties vaikai kartais net patiria regresą - sąmoningai ar pasąmoningai nebedaro, ką iki šiol mokėjo. Taip vaikai nori tapti mažesniais, tikėdamiesi gauti kūdikio juntamos meilės, šilumos, dėmesio. Žinoma, mes galime ir net turime vaikui paaiškinti, jog sesė / brolis yra mažesni, tačiau labai svarbu, kokiame kontekste ir kaip tai pateikiame. Taip pat svarbu, jog suaugusieji neimtų vaiko amžiumi naudotis savo patogumui, o lygiavertiškai atlieptų vyresnėlio poreikius ir jausmus. Svarbu, jog vyresniajam savo veiksmais rodytume, jog abu vaikai šeimoje yra vienodai svarbūs ir mylimi. Tiesiog kūdikis dar daug ko negali padaryti fiziškai, tad jam reikia tėvų pagalbos. Čia vertinga prisiminti vyresnėlio nuotraukų albumus, kuriuos žiūrėjote laukdami šeimos pagausėjimo, priminti, jog ir juo tėveliai taip pat rūpinosi, kai jis gimė. Dažnai klaidingai įsivaizduojama, kaip ir minėjau anksčiau, jog vyresnėlis jau „didelis“, tad tėvų lūkesčiai gali prasilenkti su vyresniojo raida ir galimybėmis. Juolab, jei yra nebepatenkinami esminiai vaiko poreikiai: dėmesio, meilės, supratimo, laiko kartu, pagalbos, saugumo užtikrinimo. Taip pat, vaiko patiriama įtampa ir priešiški jausmai sesei / broliui gali sustiprėti, jei po jos / jo atvykimo į namus vaikas patiria kitų reikšmingų pokyčių: yra iškeliamas miegoti į kitą kambarį, pradeda lankyti darželį, dėl didesnio darbo krūvio mažiau mato tėtį namie ir pan. Taip vaikas visai nesąmoningai gali šiuos įvykius susieti su sesės / brolio atsiradimu, tad šilto santykio sukūrimui gali prireikti daugiau laiko. Jei vyresnysis mato nuolat ant rankų sūpuojamą kūdikį, o pats gauna gerokai mažiau apsikabinimų, pamylavimų, išbučiavimų, greičiausiai pasijaus atstumtas ir dėl to kaltins naująjį šeimos narį.Na ir žinoma, jei vaikas ims girdėti griežtą toną, daug „negalima“, patirs bausmes ar emocinį smurtą, tai šeimos situaciją gerokai apsunkins.
Trys svarbiausi praktiniai patarimai
- Kurkite artimesnį vyresnėlio santykį su tėčiu / kitu artimu suaugusiuoju, kasdien skirdami individualaus dėmesio, domėdamiesi vaiko pasauliu, žaisdami su juo.
- Klausykite vaiko atviromis ausimis, leiskite jam saugiai išsakyti visas mintis, išlieti jausmus, padėkite mokytis tinkamos jausmų raiškos, problemų sprendimo.
- Įtraukite vaiką į mažylio priežiūros rutiną, pasistenkite tapti su juo komanda. Dažnai pasidžiaukite, padėkokite už pagalbą, pastangas.
Nėra idealiai tinkamo laiko susilaukti antros atžalos. Kad ir kada antras kūdikis išvys pasaulį, namuose bus sumaišties, netikėtumų. Antras nėštumas nebus toks, kaip pirmas. Kai laukiatės pirmo vaiko, turite laiko rūpintis savimi, juk - akivaizdu - vaikų dar nėra. Laukiantis antrą kartą, po namus bėgioja mažylis, tad nenustebkite, kad dabar rytiniai vaisiniai kokteiliai tampa reta prabanga. Neįmanoma paruošti pirmo vaiko antrojo atsiradimui. Joks perskaitytų knygų ar aplankytų paskaitų skaičius negali padėti idealiai pasiruošti kūdikio gimimui. Tas pats pasakytina ir apie pirmagimio paruošimą brolio ar sesers atsiradimui. Jis įpras ir galiausiai pamils jaunesnįjį, tik pradžia gali būti sunkoka (kai nežinote, ką daryti, geriausias dalykas - apkabinti vaiką). Nesulauksite tiek dėmesio, kaip pirmo nėštumo metu. Kai laukiatės pirmo vaiko, pasaulis sukasi aplink jus ir aplink būsimą kūdikį. O laukiantis antrojo? Dėmesio kur kas mažiau. Jums pačiai nėštumas nebe naujiena, lygiai taip ir su aplinkiniais. Pojūčiai gali stipriai skirtis nuo pirmo nėštumo. Net jei pirmo nėštumo metu labai išvargino rytinis pykinimas, nesileiskite atbaidoma nuo antrojo nėštumo. Nebūna vienodų vaikų, nebūna ir vienodų nėštumų. Pilvas anksčiau išryškės. Pirmąjį nėštumą gana ilgai pavyko nuslėpti apvalėjantį pilvą, bet laukiantis antrą kartą pilvas padidėja greičiau. Patarimas - tunikos tipo palaidinės. Bus akimirkų, kai pajusite baimę. Net jei labai norėjote antro vaiko, antro nėštumo metu tikrai pasitaikys akimirkų, kai pagalvosite: „Vajė, gal tai visgi nevykęs sumanymas?“ Tokių minčių priežastis - hormonai ir pašėlęs pirmagimis, kurį auginate. Patikėkite - viskas bus gerai. Veikiausiai paliūdėsite dėl savo pirmagimio, kad jis nebebus vienintelis. Kad ir kiek metų jūsų pirmam vaikui, tikriausiai paliūdėsite dėl to, kad jis nebebus jūsų vienintelis. Kartais pamiršite, kad laukiatės. Iš tiesų. Galite padėkoti vyresniajam, na ir miego trūkumas prisideda. Pagimdysite greitai. Džiugi žinia, mamos - antrasis gimdymas vyksta kur kas sklandžiau ir greičiau, taigi baigiantis antrajam nėštumui neikite toli nuo namų. Kur kas mažiau jaudinsitės. Pirmo nėštumo metu natūralu jaudintis dėl kiekvienos smulkmenos (ir nuolat ieškoti atsakymų internete). Galbūt dėl laiko trūkumo, o gal ir dėl turimos patirties antro nėštumo metu jausitės kur kas ramiau. Gimdymui ligoninėje ruošitės ne taip kruopščiai. Prieš pirmą gimdymą visi daiktai buvo anksti sukrauti į krepšį - pradedant apatiniais drabužiais, baigiant pliušiniu žaisliuku. Laukiantis antrojo vaiko ir atėjus laikui gimdyti, greičiausiai pagriebsite dantų šepetėlį ir mobilųjį. Kartais susimąstysite, ar pajėgsite mylėti antrą vaiką taip, kaip pirmą. Kai jis gims, suprasite - taip, pajėgsite.
