Kvėpavimo sistemos ligos užima vieną svarbiausių vietų tarp visų vaikų susirgimų, tiek pagal dažnumą, tiek pagal galimas komplikacijas. Dažniausiai užkratas, sukeltas įvairių mikroorganizmų, plinta oro lašeliniu būdu. Šiame straipsnyje apžvelgsime dažniausias vaikų kvėpavimo takų ligas, jų simptomus, diagnostiką, gydymą ir svarbiausia - prevencijos priemones.
Dažniausios vaikų kvėpavimo takų ligos
Kvėpavimo takų infekcijos paveikia nosį, gerklę, kvėpavimo takus ir kartais plaučius. Vaikams jos yra labai dažnos, o daugumą jų sukelia virusai, todėl antibiotikų dažniausiai nereikia. Tėvams svarbiausia ne tik žinoti, kaip palengvinti simptomus namuose, bet ir atpažinti požymius, rodančius, kad vaikui reikia gydytojo apžiūros ar skubios pagalbos.
Viršutinių kvėpavimo takų (VKT) infekcijos
VKT infekcijos apima nosies ertmę, vidurinę ausį, ryklę ir gerklas. Jos yra dažnesnės, tačiau paprastai lengvesnės ir sukelia mažiau komplikacijų.
- Ūminis nazofaringitas (peršalimas): Tai ūminis nosies ertmės, nosiaryklės ir ryklės gleivinės uždegimas, dažniausiai sukeltas virusų. Jam būdinga sloga, nosies užgulimas, čiaudulys, gerklės perštėjimas ar skausmas ir kosulys.
- Ūminis faringotonzilitas: Tai ūminis tonzilių, ryklės ir aplinkinių minkštųjų audinių uždegimas, kurį gali sukelti tiek virusai, tiek bakterijos. Svarbiausia kuo anksčiau diagnozuoti ir pradėti gydyti streptokokinį faringotonzilitą dėl galimų sisteminių komplikacijų.
- Ūminis vidurinės ausies uždegimas: Dažniausiai sukeltas bakterijų, pasireiškia ausies skausmu, klausos sutrikimais.
- Ūminis epiglotitas: Gerklų įeigos uždegimas, kuris gali sukelti gyvybei pavojingą asfiksiją. Dažniausiai sukeltas Haemophilus influenzae B infekcijos.
Apatinių kvėpavimo takų (AKT) infekcijos
AKT infekcijos apima trachėją, bronchus ir plaučius. Jos paprastai būna sunkesnės, todėl ir jų sukeltos komplikacijos yra dažnesnės, ypač tarp mažų vaikų.
- Ūminis bronchitas: Ūminis bronchų gleivinės uždegimas, dažniausiai pasireiškiantis kūdikiams ir ikimokyklinio amžiaus vaikams. Gali būti obstrukcinis, pasireiškiantis dusuliu.
- Bronchiolitas: Vaikams iki 2 metų būdinga infekcinė bronchiolių liga, pasireiškianti švokščiančiu alsavimu ir dusuliu. Dažniausia priežastis - respiracinis sincitinis virusas (RSV). Tai viena pagrindinių vaikų iki 1 metų hospitalizacijos priežasčių.
- Pneumonija (plaučių uždegimas): Plaučių audinio infekcija, kurią gali sukelti įvairūs virusai ar bakterijos. Vaikams iki 2 metų dažniau pasireiškia virusinė kilmė, vyresniems - bakterinė. Tai rimta kvėpavimo sistemos infekcija, galinti paliesti bet kokio amžiaus žmogų.
- Gripas: Ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, pasižyminti staiga prasidedančiais simptomais, tokiais kaip aukšta temperatūra, stiprus silpnumas, kosulys ir raumenų skausmai.
- Kokliušas: Bakterinė liga, pavojinga ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems, sukelianti ilgai trunkantį kosulį.
Pavasarinės kvėpavimo takų infekcijos vaikams
Pavasarį tėvams kartais sunkiau suprasti, ar vaikas serga infekcija, ar prasidėjo alergija. Alergijai labiau būdingas nosies ir akių niežėjimas, čiaudulys, vandeninga sloga ir paraudusios, ašarojančios akys. Infekcijai dažniau būdinga bendra blogesnė savijauta, gerklės skausmas, karščiavimas ar vėliau atsirandantis kosulys. Vis dėlto šios būklės gali persidengti, todėl užsitęsus ar stiprėjant simptomams verta pasikonsultuoti su gydytoju.
Kaip padėti vaikui namuose?
Gydant daugumą virusinių infekcijų svarbiausias yra palaikomasis gydymas. Ko nereikėtų daryti vaikui sergant infekcija: antibiotikai neveikia virusų, todėl jų nereikia peršalimui, daugumai kosulių ir daugumai ūminių bronchitų. Vaikams nereikėtų duoti aspirino, nes virusinių ligų metu jis siejamas su Rėjaus sindromu. Taip pat be gydytojo rekomendacijos nereikėtų duoti įprastų peršalimo ir kosulio sirupų mažiems vaikams, ypač jaunesniems nei 6 metų.
Kada galima stebėti namuose: Jei vaikas turi slogą, lengvą ar vidutinį kosulį, truputį skauda gerklę, temperatūra nėra aukšta ir jis vis dar pakankamai geria, šlapinasi, reaguoja į aplinką ir bent iš dalies išlieka aktyvus, dažniausiai galima pradėti nuo stebėjimo namuose. Dauguma nekomplikuotų pavasarinių kvėpavimo takų infekcijų vaikams praeina savaime.
Į šeimos gydytoją ar vaikų ligų gydytoją pediatrą verta kreiptis, jeigu:
- temperatūra laikosi ilgiau nei kelias dienas;
- simptomai nepagerėja per 10 dienų;
- vaikas gėrėja trumpam, bet po to vėl ryškiai pablogėja;
- kosulys labai vargina arba tęsiasi ilgiau nei 3 savaites;
- vaikas pradeda blogiau gerti, mažiau šlapinasi, tampa neįprastai irzlus ar vangus;
- atsiranda ausies skausmas;
- tėvams kyla pagrįstas nerimas, kad ligos eiga nėra įprasta.
Tai požymiai, kurie dažnai reiškia, kad vaiką verta apžiūrėti gydytojui gyvai.
Kada reikia skubios pagalbos?
Yra požymių, prie kurių delsti nereikėtų. Jei pastebite, kad vaikas sunkiai kvėpuoja, atsiranda mėlynavimas aplink lūpas ar nagus, jis tampa vangus, atsisako gerti, arba jei temperatūra labai aukšta ir nekrenta, nedelsiant kreipkitės į greitosios pagalbos tarnybą ar skubios pagalbos skyrių.
Kaip nustatyti vaikų kvėpavimo sunkumus
Kaip sumažinti vaikui riziką susirgti?
Didžiausią naudą duoda paprastos, bet nuosekliai taikomos priemonės:
- Rankų plovimas muilu ir vandeniu apie 20 sekundžių.
- Kosėjimas ir čiaudėjimas į alkūnę ar servetėlę.
- Sergant likti namuose ir vengti artimo kontakto.
- Dažnai liečiamų paviršių valymas.
- Pakankamas miegas ir nerūkanti aplinka.
- Skiepai pagal amžių ir rekomendacijas.
Vaikams ypač svarbūs sezoninio gripo skiepai nuo 6 mėnesių amžiaus, taip pat rutininiai skiepai nuo pneumokokinės infekcijos, Hib (B tipo Haemophilus influenzae) ir kokliušo. Nėštumo metu skiriama Tdap vakcina (kombinuotas skiepas, nuo trijų pavojingų bakterinių infekcijų: stabligės, difterijos ir kokliušo) ir RSV (respiracinio sincitinio viruso) vakcina padeda apsaugoti naujagimį nuo kokliušo pirmaisiais gyvenimo mėnesiais.
Diagnostika
Kvėpavimo sistemos ligų diagnostikai taikoma gydytojo apžiūra, auskultacija, kraujo tyrimai, rentgenograma ar kiti vaizdiniai tyrimai. Vienas svarbiausių tyrimų diagnozės patvirtinimui, ypač astmos atveju, yra spirometrija. Jei įtariamos bakterinės infekcijos, gali būti atliekami imunologiniai kraujo tyrimai.
Apibendrinimas
Ūminės kvėpavimo takų ligos pasaulyje kasmet pasireiškia daugeliui vaikų, ypač kūdikiams ir ikimokyklinio amžiaus vaikams. Šios ligos pavojingos galimomis komplikacijomis, retais atvejais galinčiomis baigtis mirtimi. Gerėjant sveikatos apsaugos sistemai mirtingumas mažėja, tačiau tai išlieka šių laikų problema, ypač besivystančiose šalyse. Siekiant sumažinti sergamumą kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis ir norint išvengti jų komplikacijų, reikėtų šalinti ar koreguoti sergamumą didinančius rizikos veiksnius, susijusius su gyvenimo sąlygų gerinimu, socialiniais ir ekonominiais veiksniais, imunizacija ir kt. Svarbiausia žinutė tėvams: dauguma vaikų kvėpavimo takų infekcijų praeina savaime ir joms reikia ne antibiotikų, o laiko, skysčių, nosies priežiūros ir stebėjimo.
