Nors žarnyno infekcinės ligos registruojamos visus metus, tačiau šaltuoju metų laikotarpiu dažniau sergama virusinės kilmės žarnyno ligomis. Viena labiausiai paplitusių - rotavirusinė infekcija, kurios simptomai panašūs, tačiau dažniausiai stipresni nei norovirusinės infekcijos. Kasmet registruojama ir rotavirusinės infekcijos protrūkių, dažniausiai šeimose, dėl asmens higienos stokos. Praėjusiais metais ikimokyklinio ugdymo įstaigoje buvo užregistruotas 1 protrūkis. Šiemet (sausio-rugpjūčio mėn.) buvo užregistruoti 1107 atvejai ir 63 šeimyniniai protrūkiai.
Dažniausiai vaikus puolančios rotavirusinės ir norovirusinės žarnyno infekcijos vadinamos tiesiog skrandžio gripu. Jas atskirti gali tik specialistai, atlikę tyrimus, nes abiejų virusų, neturinčių nieko bendro su gripu, simptomai yra beveik vienodi. Rotavirusine infekcija dažniausiai serga mažyliai nuo šešių mėnesių iki penkerių metų. Norovirusinė infekcija dėl prastų higienos įpročių taip pat būdingesnė vaikams.
Kaip užsikrečiama?
Rotavirusas gali būti aptinkamas užsikrėtusio žmogaus išmatose jau 2 dienas iki simptomų atsiradimo ir dar iki 10 dienų po to, kai jie sumažėja. Visą užsikrėtimo laiką virusas į aplinką išskiriamas su sergančio žmogaus išmatomis ir plinta per neplautas (ar blogai nuplautas) rankas, užterštus daiktus. Liga gali plisti per maistą, jei jis ruošiamas nešvariomis, viruso užkrėstomis rankomis. Ypač pavojingas mažai termiškai apdorotas maistas, t. y. sumuštiniai, mišrainės. Vaikų kolektyvuose dažnai vaikai užsikrečia vienas nuo kito, o suaugusieji namie užsikrečia nuo sergančių vaikų.
Abu virusai plinta labai lengvai: užsikrėsti rotavirusine liga užtenka vos 10 viruso dalelių, norovirusinei infekcijai atsirasti tereikia kelių dalelių. Norovirusai atsparūs šalčiui ir išsilaiko esant 60 °C karščiui. Abiem virusais galima užsikrėsti per nešvarias rankas, valgant neplautus vaisius ir daržoves, atsigėrus virusais užteršto vandens. Jie gali plisti per daiktus: durų rankenas, indus, tualeto dangtį, patalynę, drabužius, žaislus, kuriuos maži vaikai mėgsta kišti į burną. Abu virusai dar gali būti perduodami per orą - sergančiam žmogui kosint ir čiaudint.
Rotavirusine infekcija susirgęs žmogus gali užkrėsti kitus prieš porą dienų iki atsirandant simptomams, pasveikęs jis dar apie dvi savaites gali nešioti užkratą.
Kokie ligos požymiai?
Rotaviruso inkubacinis laikotarpis (laikotarpis nuo žmogaus užsikrėtimo iki pirmųjų ligos simptomų atsiradimo) vidutiniškai yra 2 dienos. Liga prasideda ūmiai. Pagrindinis ankstyvasis simptomas - vėmimas, kuris tęsiasi nuo 2 iki 6 dienų. Vemiama 3-4 kartus per parą. Kiek vėliau ligonis pradeda viduriuoti. Viduriuojama dažnai, net iki 20 kartų per parą, išmatos skystos arba pusiau skystos. Ligos pradžioje skauda pilvą. Kartu gali būti ir lengvų viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymių. Beveik 90 proc. ligonių karščiuoja. Karščiavimas gali būti labai įvairus: nuo subfebrilaus (iki 37,8 °C) iki labai aukšto ir trunka iki 3-4 dienų.
Susirgus rotavirusine infekcija, prasideda pykinimas ir vėmimas, pilvo skausmai. Vėliau atsiranda vandeningas viduriavimas, kuris gali kartotis iki 20 kartų per dieną ir tęstis apie 7 paras. Rotavirusinei ligai būdinga aukšta temperatūra. Norovirusine infekcija sergantis vaikas taip pat viduriuoja, tačiau būdingas ūmesnis ir dažnesnis vėmimas, karščiavimas nėra didelis. Sergant šiomis ligomis, kai kuriems vaikams atsiranda tokie pat simptomai, kaip peršalus, t. y. sloga, kosulys, gerklės skausmas.
„Jei suaugusiems ir vyresniems vaikams šie virusai dažniausiai nesukelia didesnių komplikacijų, kūdikiams jie gana pavojingi. Esant viduriavimui ir/ar vėmimui mažyliai itin greitai netenka organizmui gyvybiškai svarbių skysčių ir kur kas greičiau patiria dehidrataciją, o ir tėvai susiduria su iššūkiu sugirdyti atžalai vandens - įspėja vaikų ligų gydytoja ir priduria, kad pastebėjus, jog mažylis rečiau šlapinasi, šlapimas tapo tamsesnis, vaikas tapo neįprastai vangus ar irzlus, reikėtų skubiai kreiptis medikų pagalbos - yra tikimybė, jog vaikas jau patiria lengvo arba vidutinio laipsnio dehidrataciją.
Apsinuodijimas maistu, virusas ar alergija - kaip atskirti?
„Tiek apsinuodijimas, tiek virusinės žarnyno infekcijos, o kartais ir tam tikrų maisto produktų netoleravimas gali pasireikšti labai panašiais simptomais: pykinimu, viduriavimu, bėrimais. Nors be papildomų tyrimų namų sąlygomis tiksliai identifikuoti negalavimų priežastį sudėtinga, žinant tam tikrus ypatumus, jau galima įtarti su kuo turimas reikalas“, - sako gydytoja.
- Apsinuodijimas maistu. Apsinuodijus nešviežiu ar netinkamai paruoštu maistu simptomai išryškėja jau po 6-12 valandų. Dažniausiai vyrauja vėmimas, kartais jį gali lydėti ir viduriavimas. Įprastai simptomai praeina per 24-48 valandas, be to pasireiškia tik tiems, kurie valgė simptomus sukėlusio maisto, kai kiti šeimos nariai tuo tarpu jaučiasi gerai.
- Virusinė infekcija. Mūsų kraštuose dažniausiai susiduriame su rotavirusu ar norovirusu, kurie patekę į organizmą sukelia skrandžio ir žarnyno uždegimą. Šie virusai plinta per užkrėstus paviršius, maistą bei kontaktą su jau sergančiaisiais, o simptomai įprastai pasireiškia per 1-2 dienas po sąlyčio su virusu. Itin sparčiai šie virusai plinta vaikų kolektyvuose, iš kurių mažieji juos „parneša“ namo ir tėveliams.
- Alergija. Pasitaiko atvejų, kai žarnyno negalavimus sukelia ir tam tikrų maisto produktų netoleravimas ar alerginė reakcija. Tokiu atveju simptomai pasireiškia jau netrukus po alerginę reakciją provokuojančio produkto vartojimo, juos lydi ir kiti reiškiniai, pavyzdžiui, odos bėrimas, paraudimas, kvėpavimo sunkumai. Nepašalinus alergeno iš raciono, simptomai linkę kartotis kaskart, vėl susidūrus su organizmo atsaką išprovokuojančiu dirgikliu.
Naujagimių sepsis
Naujagimių sepsis yra kritinė medicininė būklė, reikalaujanti neatidėliotinos pagalbos. Ji atsiranda, kai organizmo reakcija į infekciją sukelia išplitusį uždegimą, galintį sukelti organų nepakankamumą ir mirtį. Naujagimiams, ypač gimusiems neišnešiotais arba mažo gimimo svorio, yra didesnė sepsio rizika dėl nesubrendusios imuninės sistemos. Naujagimių sepsis, dar vadinamas naujagimių sepsiu, yra sunki infekcija, galinti pasireikšti per pirmąsias 28 gyvenimo dienas. Jai būdingas bakterijų ar kitų patogenų buvimas kraujyje, dėl kurio atsiranda sisteminė uždegiminė reakcija. Ši būklė gali vystytis greitai ir, jei nebus nedelsiant gydoma, gali būti pavojinga gyvybei.
Dažniausi patogenai yra B grupės streptokokas (GBS), Escherichia coli (E.coli). Nors dauguma naujagimių sepsio atvejų kyla dėl infekcijų, kai kurie kūdikiai gali turėti genetinių polinkių, kurie turi įtakos jų imuniniam atsakui. Tokios būklės kaip įgimtas imunodeficitas gali padidinti jautrumą infekcijoms ir sukelti sepsį.
Atpažinti naujagimių sepsio simptomus yra labai svarbu norint laiku imtis veiksmų. Naujagimių sepsio diagnozė prasideda nuo išsamaus klinikinio įvertinimo. Sveikatos priežiūros specialistai surinks išsamią pacientės anamnezę, įskaitant motinos nėštumo eigą ir visus naujagimiui pastebėtus simptomus. Naujagimių sepsio požymiai yra temperatūros nestabilumas, kvėpavimo sutrikimas, prastas maitinimasis, letargija, dirglumas ir odos pokyčiai. Sepsis diagnozuojamas atliekant klinikinį įvertinimą, kraujo pasėlius, bendrą kraujo tyrimą ir kitus diagnostinius tyrimus.
Gydymas paprastai apima intraveninius antibiotikus, skysčius ir palaikomąją priežiūrą. Naujagimių, sergančių sepsiu, prognozė labai priklauso nuo diagnozės nustatymo ir gydymo savalaikiškumo.
Kreipkitės medicininės pagalbos, jei jūsų naujagimiui pasireiškia stiprūs kvėpavimo sutrikimai, aukšta temperatūra, nuolatinis vėmimas, nereagavimas į nieką arba traukuliai. Nors sepsis naujagimiams nėra itin dažnas, jis kelia didelį susirūpinimą, ypač neišnešiotiems arba mažo gimimo svorio kūdikiams. Sepsis gali išsivystyti greitai, dažnai per kelias valandas ar dienas po gimimo. Ankstyva sepsis pasireiškia per pirmąsias 72 gyvenimo valandas, dažnai dėl gimdymo metu įgytų infekcijų. Sepsis naujagimiams yra medicininė skubi situacija ir reikalauja neatidėliotino gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje.
Disbakteriozė ir žarnyno nepraeinamumas
Disbakteriozė yra žarnyno mikrobiotos (mikroorganizmų visumos) disbalansas. Sveikas žarnynas yra svarbus geros tiek suaugusiųjų, tiek ir vaikų sveikatos veiksnys. Žarnyne susiformavusi mikroflora atlieka daugybę svarbių funkcijų, pavyzdžiui, išskiria pieno rūgštį ir daugybę kitų medžiagų, reikalingų žarnyno gleivinės apsaugai, imuninės sistemos stimuliacijai, vitamino K sintezei, kovai su patogeniniais mikroorganizmais. Gerosios bakterijos padeda virškinti maistą, įsisavinti maistines medžiagas, palaiko imuninę sistemą. Esant tam tikroms sąlygoms ir aplinkybėms, žarnyno mikroflora gali būti išbalansuojama: tuomet ir išsivysto disbakteriozė (disbiozė). Disbakteriozė nėra liga, ji signalizuoja apie žarnyno mikrobiotos disbalansą.
Žarnyno disbakteriozei gali turėti įtakos šie veiksniai: pirmosios gyvenimo dienos ir mėnesiai, antibiotikų ir kitų vaistų vartojimas, mityba, persirgtos ligos, aplinkos veiksniai, imuniteto sutrikimai, elgesio ir neurologiniai sutrikimai, odos ligos.
Kitas naujagimio žarnų nepraeinamumas yra būklė, kai žarnynas yra užblokuotas, todėl maistas ir skysčiai negali praeiti per virškinimo sistemą. Tai sunki būklė, kuri gali sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas. Liga pasireiškia, kai žarnynas yra fiziškai užblokuotas. Tai gali sukelti žarnyno patinimą, kraujotakos sutrikimus ir netgi žarnyno nekrozę, jei blokada nesprendžiama laiku. Pagrindinės šios ligos priežastys gali būti įvairios: įgimtos anomalijos, tokios kaip žarnyno volvulus (žarnyno sukimasis) arba mekonio obstrukcija. Taip pat gali pasitaikyti ir kitų priežasčių, pavyzdžiui, infekcijos, žarnyno uždegimas ar net mechaniniai veiksniai.
Pagrindiniai simptomai gali būti pilvo pūtimas, vėmimas (dažnai su tulžimi), neįprastai mažas arba visiškas išmatų nebuvimas ir dirglumas. Šios ligos diagnostika apima fizinį naujagimio tyrimą, anamnezės surinkimą ir vaizdinius tyrimus. Pilvo ultragarsas ir rentgeno tyrimai gali padėti nustatyti obstrukcijos vietą ir pobūdį. Gydymo galimybės priklauso nuo obstrukcijos tipo ir sunkumo. Dažniausiai gali būti taikoma konservatyvi terapija, tačiau, jei obstrukcija yra sunki, gali prireikti chirurginės intervencijos.
Vaikų žarnyno obstrukcijos gydymo metodas
Veiksmingiausia priemonė - skiepai ir prevencija
Veiksmingiausias būdas apsisaugoti nuo rotavirusinės infekcijos - skiepai, kurie turi būti atlikti kūdikiams ne vėliau kaip iki 32 savaičių amžiaus. Lietuvoje į profilaktinių skiepijimų kalendrių vakcinacija nuo rotavirusinės infekcijos įtraukta nuo 2018 m. rugsėjo mėn. Kūdikiai valstybės lėšomis skiepijami trimis vakcinos dozėmis: pirmoji dozė įskiepijama 2 mėn., antroji - 4 mėn., trečioji - 6 mėn. kūdikiams. Kitaip nei įprastos vakcinos, pastaroji - ne suleidžiama, bet geriama. Mažyliams sugirdomos dvi-trys nedidelės dozės specialaus tirpalo ir po kurio laiko suformuoja imunitetas. Nors tikimybė susirgti rotavirusu išlieka, pasiskiepijus, jo simptomai bus gerokai švelnesni, o mažylis bus apsaugotas nuo sunkių komplikacijų.
Žarnyno infekcijų plitimą gali sumažinti ir kitos priemonės:
- Plauti rankas. Tai pagrindinė profilaktikos priemonė, padedanti sumažinti viruso plitimo riziką. Rankas reikėtų plauti šiltu vandeniu ir muilu. Plautis rankas būtina ne tik pasinaudojus tualetu ar po sąlyčio su ligonio išmatomis, bet grįžus iš parduotuvės ar kitos viešos vietos, po važiavimo visuomeniniu transportu, taip pat visada prieš valgant ir gaminant maistą. Maži vaikai dažnai nesugeba patys tinkamai nusiplauti rankų, todėl jiems turėtų padėti suaugusieji.
- Sergančio vaiko nevesti į darželį. Ikimokyklinukai yra labai imlūs rotavirusinei infekcijai. Todėl, jei vaikas suviduriavo ar pradėjo vemti, rekomenduojama jo neleisti į darželį ar kitas susibūrimo vietas.
- Ligonį izoliuoti. Sergančiajam namuose reikėtų paskirti atskirą kambarį arba bent jau jo dalį. Patalpa, kurioje būna ligonis, turėtų būti gerai vėdinama. Slaugant ligonį patariama naudoti vienkartines slaugos priemones.
- Kruopšti higiena. Tualetas ir kambarys, kuriame būna ligonis, turėtų būti valomas atskirais įrankiais, šluostėmis. Rekomenduojama naudoti dezinfekcines medžiagas, kurių sudėtyje yra chloro. Taip pat svarbu saugiai šalinti sergančio kūdikio sauskelnes, atskirai laikyti ir skalbti nešvarius ligonio drabužius, rankšluosčius. Prieš tai juos patariama 15 min. pavirinti su skalbimo milteliais, o išdžiovinus išlyginti karštu lygintuvu. Vaiko žaislus reikėtų plauti muilo arba sodos tirpalu, po to nuskalauti po tekančiu vandeniu ir išdžiovinti.
„Kruopšti rankų higiena, patalpų valymas, dezinfekavimas ir vėdinimas yra pagrindinės priemonės, padedančios apsisaugoti nuo virusinių žarnyno infekcijų“, - atkreipia dėmesį NVSC specialistė.
Pirmoji pagalba sunegalavus pilvui: „Visais atvejais, susidūrus su ūmiu viduriavimu ar vėmimu, svarbu užtikrinti pakankamai skysčių, kad organizmas nepatirtų dehidratacijos. Net varginant vėmimui, stenkitės nuolat gurkšnoti skysčių - tai gali būti paprastas ar mineralinis vanduo, elektrolitais praturtintas tirpalas. Svarbu negirdyti vaiko iš karto išvėmus, palaukti 15-20 min., leisti skrandžio sudirgimui kiek nurimti ir tada girdyti po vieną gurkšnelį kas 3-5 minutes“. Negalavimų laikotarpiu patariama rinktis lengvą, tausojantį maistą, vengti pieno produktų, šviežių vaisių ir daržovių. Simptomams palengvinti gali būti vartojami ir viduriavimą stabdantys vaistai, kuriuos turėtų paskirti gydytojas.
Taip, sepsio galima išvengti tinkamai prižiūrint priešgimdyvę, laikantis higienos praktikų, skiepijant ir maitinant krūtimi. Ilgalaikis poveikis gali būti įvairus, tačiau gali būti vystymosi sutrikimai, lėtinės sveikatos problemos ir padidėjęs jautrumas infekcijoms.
Prieš naudojant probiotikus profilaktiškai (ypač kūdikiams ir vaikams) reikėtų pasitarti su gydytoju, nes tuomet jie gali neturėti jokio efekto.
Vaikų žarnyno obstrukcijos gydymo metodas
tags: #naujagimiu #infekcijos #zarnyno #ligos
