Skydliaukė - tai maža, drugelio formos endokrininė liauka, esanti kaklo priekinėje dalyje. Nors ir nedidelė, ji atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį, gamindama hormonus, kurie reguliuoja daugelį organizmo funkcijų, įskaitant medžiagų apykaitą, energijos panaudojimą ir netgi organų veiklą, pavyzdžiui, širdies darbą. Skydliaukės hormonai, tokie kaip tiroksinas (T4) ir trijodtironinas (T3), yra būtini fiziniam ir psichiniam vystymuisi, ypač nėštumo metu ir ankstyvoje vaikystėje.
Nėštumas yra ypatingas laikotarpis, kuomet moters organizme vyksta daugybė hormoninių ir metabolinių pokyčių. Vienas iš tokių pokyčių - skydliaukės veiklos pasikeitimas. Nėštumo metu skydliaukės hormonų kiekis kraujyje gali padidėti dėl dviejų nėštumui būdingų hormonų - estrogeno ir žmogaus chorioninio gonadotropino (hCG) - poveikio. Šis padidėjęs skydliaukės aktyvumas siekia apie 10-40%, priklausomai nuo jodo kiekio organizme. Nėščiai moteriai skydliaukės hormonai gaminami 50% intensyviau, todėl ir jodo poreikis padidėja iki 200-250 μg per dieną.
Vidutiniškai 2-3 iš 100 nėštumų nustatomi skydliaukės sutrikimai. Svarbu suprasti, kad net ir nedideli skydliaukės veiklos sutrikimai, net ir nepasireiškiantys kliniškai, gali neigiamai paveikti nėštumo eigą, vaisiaus vystymąsi ir moters sveikatą ateityje. Dėl šios priežasties keliamas visuotinės nėščiųjų atrankos poreikio klausimas, nors visuotinio sutarimo šiuo klausimu vis dar nėra.
Dažniausi skydliaukės sutrikimai nėštumo metu
Nėštumo metu dažniausiai pasitaikantys skydliaukės sutrikimai yra hipotireozė (per mažas skydliaukės aktyvumas) ir hipertirozė (per didelis skydliaukės aktyvumas). Taip pat gali pasireikšti ir skydliaukės mazginė struma - skydliaukės padidėjimas, kurio metu susidaro vienas ar daugiau mazgų.
Hipotireozė (neaktyvi skydliaukė)
Hipotireozė yra lėtinė endokrininė liga, kai skydliaukė negamina pakankamai gyvybiškai svarbių hormonų. Nėštumo metu ji nustatoma apie 2-3% moterų ir yra antra pagal dažnumą endokrininė liga po gestacinio diabeto. Hypotireozė nėštumo metu siejama su nepageidaujamomis pasekmėmis motinai ir vaisiui: persileidimais, nėščiųjų hipertenzija, preeklampsija, vaisiaus žuvimu, priešlaikiniu gimdymu, mažu naujagimio svoriu, blogesnėmis vaiko pažintinėmis funkcijomis ir netgi autizmu ar epilepsija.
Priežastys: Hipotireozė dažniausiai išsivysto dėl lėtinio skydliaukės uždegimo, kuris neretai būna autoimuninės kilmės ar nulemtas genetiškai. Taip pat ji gali atsirasti po įvairių procedūrų ar dėl tam tikrų vaistų vartojimo. Hipotirozė organizme gali išsivystyti ir dėl per mažo jodo kiekio. Suaugusiems žmonėms jodo RPN - 150 mcg, tačiau tarptautinių organizacijų rekomenduojama jodo RPN nėščiosioms yra 220-290 mcg, o žindančioms moterims - 290 mcg. Lietuvos akušerių ginekologų draugijos rekomenduoja 200 mcg normą.
Simptomai: Sumažėjus skydliaukės hormonų organizme, pastebimas sulėtėjusi medžiagų apykaita, augantis svoris, virškinimo sutrikimai (vidurių užkietėjimas), širdies veiklos sutrikimai (sulėtėjęs širdies susitraukimų dažnis), silpnumas, nuolatinis nuovargis, depresinės mintys.
Gydymas: Nors hipotireozės neįmanoma išgydyti, tinkamas gydymas leidžia atstatyti skydliaukės hormonų trūkumą ir palaikyti gerą savijautą. Gydymui skiriama nuolatinė pakaitinė terapija geriamu sintetiniu skydliaukės hormonu (levotiroksinu). Apie 50-85% moterų, turinčių hipotireozę, nėštumo metu didėja levotiroksino poreikis iki 30%. Įprastai, pastojus, levotiroksino dozė didinama 20-30% ar daugiau 2 dienas per savaitę, siekiant palaikyti TTH rodiklį tarp 0,5-2,5 mIU/l. Po gimdymo dozė sumažinama iki buvusios prieš nėštumą.
Hipertiroidizmas (tirotoksikozė)
Hipertiroidizmas - tai būklė, kai skydliaukė gamina per didelį kiekį hormonų, dėl ko paspartėja daugelis organizmo funkcijų.
Priežastys: Hipertirozę gali sukelti autoimuninės ligos (pvz., Greivso liga), įgimtos ligos ar tam tikrų toksinių medžiagų poveikis. Retai hipertirozę gali sukelti ir skydliaukės mazgai, kurie pradeda nekontroliuojamai gaminti hormonus.
Simptomai: Padidėjęs jautrumas, nervingumas, sunkumas susikaupti, dirglumas, raumenų silpnumas, dusulys net ir nedidelio fizinio krūvio metu, rankų ar viso kūno drebulys, padažnėjusi širdies veikla, regėjimo sutrikimai, svorio kritimas be priežasties, viduriavimas.
Gydymas: Hipertirozė gydoma medikamentais, stabdančiais skydliaukės veiklą, kartais skiriami priešuždegiminiai ir kiti skydliaukės veiklą reguliuojantys vaistai. Kartais gali būti taikoma radioaktyviojo jodo terapija arba chirurginis gydymas.
Mazginė struma
Mazginė struma (gūžys) yra skydliaukės būklė, kuomet skydliaukė padidėja ir joje susidaro vienas ar daugiau mazgų. Dažniausiai tai yra gerybiniai dariniai, tačiau svarbu atmesti piktybinių navikų galimybę.
Priežastys: Pagrindinės gūžio priežastys apima jodo trūkumą, genetinius veiksnius, hormoninius pokyčius (ypač moterims) bei uždegiminius procesus (tiroiditą).
Simptomai: Pagrindiniai simptomai gali apimti kaklo patinimą, sunkumą ryjant, kvėpavimo sunkumus, diskomfortą kakle, švokštimą ar sausą kosulį. Jei gūžys nesukelia hormonų disbalanso (netoksinė struma), jis gali būti besimptomis.
Gydymas: Gydymo galimybės priklauso nuo gūžio dydžio, simptomų ir priežasties. Jei gūžys mažas ir nesukelia simptomų, gali būti rekomenduojama stebėti situaciją. Jei skydliaukė labai padidėjusi arba sukelia simptomus, gali prireikti vaistų (pvz., skydliaukės hormonų, siekiant sumažinti gūžio dydį) arba chirurginio gydymo.
Skydliaukės veiklos tyrimai nėštumo metu
Skydliaukės veiklai nėštumo metu itin svarbu skirti dėmesį. Pirmiausia atliekamas kraujo tyrimas, siekiant įvertinti skydliaukę stimuliuojančio hormono (TTH arba TSH), laisvo tiroksino (FT4) ir trijodtironino (FT3) kiekį. Kai kuriais atvejais gydytojas gali skirti specifinių antikūnų (ATPO, anti-Tg) tyrimą.
TTH (Tireotropinio hormono) rodiklis yra svarbiausias skydliaukės veiklos rodiklis. Nėštumo metu TTH rodiklio reikšmė skiriasi nuo moterų, kurios nesilaukia. Daugumoje Europos ir Amerikos organizacijų gairių rekomenduojama TTH reikšmė pirmojo trimestro metu yra 0,1-2,5 mIU/l, antrojo - 0,2-3 mIU/l, trečiojo - 0,3-3 (3,5) mIU/l. Planuojant nėštumą ir turinčioms skydliaukės veiklos sutrikimų, siektina TTH reikšmė yra mažesnė nei 2,5 mIU/l.
Jei TTH rodiklis yra didesnis nei 4-10 mIU/l, gydytojas sprendžia dėl indikacijų gydymui pakaitiniu skydliaukės hormonu. Jei nustatytas skydliaukės veiklos suaktyvėjimas (hipertirozė), gydytojas gali skirti vaistų, blokuojančių skydliaukės hormonų gamybą.
Esant įtarimams dėl skydliaukės veiklos sutrikimų, naudinga atlikti ir ultragarsinį tyrimą, kuris padeda įvertinti skydliaukės dydį, struktūros pokyčius ir galimus mazginius darinius.
Kada reikėtų pasitikrinti skydliaukę?
Rekomenduojama ištirti skydliaukės veiklą, jei moteris:
- Yra vyresnė nei 30 metų.
- Anksčiau sirgo struma (gūžiu) ar turėjo skydliaukės veiklos sutrikimų.
- Buvo atlikta skydliaukės operacija.
- Sirgo pogimdyminiu tiroiditu ar nustatyti padidėję skydliaukės antikūnai.
- Serga kitomis autoimuninėmis ligomis (pvz., pirmojo tipo cukriniu diabetu).
- Turėjo nevaisingumo problemų, patyrė nėštumo komplikacijų ar turėjo dauginį nėštumą.
- Turi reikšmingą nutukimą (kūno masės indeksas 40 kg/m² ar daugiau).
- Buvo taikyta galvos ar kaklo spindulinė terapija.
- Vartoja tam tikrus vaistus (ritmo sutrikimui ar psichinėms ligoms gydyti).
Svarbiausi aspektai ir rekomendacijos
Jodo svarba: Skydliaukės hormonų sintezei būtinas jodas. Nėštumo metu moters organizmui jo reikia apie 200-250 μg per dieną. Geriausias jodo šaltinis yra multivitaminai nėščiosioms su jodu.
Vaistų vartojimas: Jei skydliaukės sutrikimai diagnozuojami nėštumo metu, būtina atidžiai laikytis gydytojo nurodymų dėl vaistų vartojimo. Vaistus reikia vartoti reguliariai, tuo pačiu metu kasdien, vengiant tam tikrų maisto produktų ar gėrimų.
Po gimdymo: Įprastai po kūdikio gimimo skydliaukės funkcija normalizuojasi. Tačiau, jei moteris planavo pastoti ir vartojo skydliaukės hormonus, svarbu tartis su gydytoju, koks gydymo būdas būtų efektyviausias toliau. Po gimdymo, levotiroksino dozė sumažinama iki buvusios prieš nėštumą, o TTH vertinamas praėjus 6 savaitėms.
Mazginės strumios diagnostika: Radus didesnį nei 1 cm mazgą skydliaukėje, visų pirma tiriamas TTH. Jei tyrimas neatitinka normos ribų, rekomenduojama atlikti skydliaukės echoskopiją. Pagal radinius sprendžiama dėl aspiracinės punkcijos poreikio, siekiant įvertinti mazgo piktybiškumo tikimybę.
Profilaktika: Skydliauke svarbu rūpintis ir profilaktiškai, ypač jei šeimoje yra diagnozuotų skydliaukės sutrikimų. Reguliarus skydliaukės veiklos tikrinimas, ypač nėštumo metu, padeda laiku pastebėti ir gydyti sutrikimus, užtikrinant optimalią motinos ir vaiko sveikatą.
Skydliaukės metabolizmas nėštumo metu || Grįžimas prie pagrindų || Dr. Shonali Chandra
Apibendrinimas: Skydliaukės mazginė struma ir kiti skydliaukės veiklos sutrikimai nėštumo metu reikalauja ypatingo dėmesio. Laiku atlikti tyrimai, tinkamai paskirtas gydymas ir nuolatinis medikų stebėjimas yra būtini, siekiant užtikrinti sėkmingą nėštumą ir sveiko vaiko gimimą.