Antanas Terleckas (1928 m. vasario 9 d. Krivasalyje, Saldutiškio valsčiuje - 2023 m. vasario 16 d.) buvo viena ryškiausių ir drąsiausių figūrų kovojant už Lietuvos nepriklausomybę sovietmečiu. Jo gyvenimas - tai nepalaužiamo pasipriešinimo, pilietinės drąsos ir nepakantumo neteisybei liudijimas. A. Terleckas, kilęs iš mažažemio valstiečio šeimos, savo gyvenimo kelią pasirinko kovodamas už laisvę, net ir būdamas kalinamas ir tremiamas.
Mokslus pradėjęs Linkmenų progimnazijoje, 1949 m. A. Terleckas baigė Vilniaus prekybos technikumą. Vėliau studijavo Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete, kurį baigė 1954 m. Tai buvo laikai, kai sovietinė sistema darė didelį spaudimą jaunimui, siekdama juos ideologiškai apdoroti. Tačiau A. Terleckas jau tuomet pasižymėjo antitarybinėmis pažiūromis, kurios vėliau jam sutrukdė baigti Istorijos-filologijos fakultetą ir gauti diplomą, nes jo diplominis darbas neįtiko politiškai.
Kovos kelias ir sovietinės represijos
A. Terlecko kelias į laisvės kovą prasidėjo anksti. Pirmą kartą jis buvo suimtas sulaukęs 17 metų (1945 m.), tačiau neradus įrodymų, buvo paleistas. 1957 m. gruodžio 24 d. jis buvo suimtas vėl. 1958 m. birželio mėn. nuteistas kalėti ketverius metus, bausmę atliko Sibire, Taišeto konclageriuose. Sugrįžęs į Lietuvą, A. Terleckas dirbo įvairius darbus, tačiau nepaliko kovos už laisvę.
1973 m. gegužės 24 d. jis vėl buvo suimtas ir metus kalėjo Lukiškių kalėjime. Sugrįžęs, tęsė savo veiklą. Nuo 1978 m. E. Terleckienė, jo žmona, kartu su juo buvo Lietuvos laisvės lygos narė, dalyvavo pogrindžio spaudos leidime. A. Terlecko butas ilgus metus buvo neformalus Laisvės lygos narių štabas.
Vienas aktyviausių sovietmečio disidentų, A. Terlecko pareiškimai, laiškai, raginantys nutraukti Lietuvos okupaciją, buvo skelbiami per „Laisvės“, „Amerikos balso“, „Vatikano“ ir kitas radijo stotis, leidžiamos brošiūros. 1976-1977 m. jis buvo vienas iš pogrindinio leidinio „Laisvės šauklys“ leidėjų.
Lietuvos laisvės lygos įkūrimas ir „Pabaltijiečių memorandumas“
1978 m. vasarą A. Terleckas su bendraminčiais įkūrė Lietuvos laisvės lygą (LLL). Tai buvo reikšmingas įvykis kovojant už nepriklausomybę. LLL pagrindinis tikslas pogrindyje buvo kova dėl nepriklausomos Lietuvos atkūrimo, lietuvių tautinės savimonės, politinės ir religinės sąmonės ugdymas bei Lietuvos laisvės klausimo kėlimas tarptautiniuose forumuose.
Bene svarbiausias A. Terlecko kūrinys buvo Lietuvos laisvės lygos įkūrimas 1978 metais, minint 38-ąsias okupacijos metines. 1979 m. vasarą kartu su Laisvės lygos nariais leido nelegalų leidinį „Vytis“. 1979 m. rugpjūčio 23 d. Laisvės lyga inicijavo „Keturiasdešimt penkių pabaltijiečių memorandumą“. Jame reikalauta negaliojančiais paskelbti Molotovo-Ribentropo pakto slaptuosius protokolus, iš Baltijos šalių išvesti okupacinę kariuomenę. Šis dokumentas sulaukė didelio atgarsio pasaulyje, o 1983 m. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl padėties Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
Dėl savo veiklos 1979 m. spalio 30 d. A. Terleckas buvo suimtas ir nuteistas trejiems metams lagerio, penkeriems - tremties. Kalėjo Urale, ketverius metus praleido tremtyje Magadano srityje. Į Lietuvą sugrįžo 1987 m. sausio 9 d., aktyviai įsitraukė į politinę veiklą.
Grįžimas į nepriklausomą Lietuvą ir visuomeninė veikla
1987 m. rugpjūčio 23 d. A. Terlecko vadovaujama Laisvės lyga prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje organizavo mitingą Molotovo-Ribentropo paktui paminėti. Tai buvo vienas pirmųjų masinių protestų prieš sovietų valdžią atkūrus nepriklausomybę.
Prasidėjus Lietuvos Atgimimui, A. Terleckas ir jo vadovaujama Laisvės lyga oponavo Lietuvos komunistų partijai, o neretai ir Sąjūdžio politikai. 1989 m. Laisvės lyga inicijavo parašų rinkimą dėl SSRS kariuomenės išvedimo iš Lietuvos. Su Sąjūdžio pagalba surinkta daugiau kaip milijonas parašų.
Atkūrus Lietuvos valstybės nepriklausomybę, A. Terleckas dalyvavo politiniame gyvenime, komentavo politinius įvykius, rašė knygas, dalyvavo Seimo rinkimuose, 2000 metais buvo išrinktas į Panevėžio miesto tarybą. Nuo 2005 m. buvo partijos Tvarka ir teisingumas (liberalai demokratai) narys.
Apdovanojimai ir pripažinimas
Už savo veiklą kovojant už Lietuvos laisvę A. Terleckas pelnė garbingiausius apdovanojimus. Jam įteiktas Vyčio Kryžiaus 3-ojo laipsnio ordinas (1998 m.), Lietuvos nepriklausomybės medalis (2000 m.), Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžius (2004 m.). 2012 m. jam įteiktas ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Karininko kryžius ir Estijos Marijos žemės kryžiaus 3 klasės ordinas. 2013 m. Seimas jam skyrė Laisvės premiją.
2020 m. Vilniaus universiteto iniciatyvos „Grįžtanti atmintis“ dėka A. Terleckui buvo įteiktas VU atminties diplomas, grąžinęs jį į universiteto bendruomenę. Tai buvo simbolinis pripažinimas jo indėlio į Lietuvos istoriją ir kovą už laisvę.
Paskutiniai Antano Terlecko žodžiai Lietuvai: Ko jis prašė prieš mirtį?
Nors A. Terleckas buvo senamadiškas ir sunkiai priprasdavo prie pokyčių, ypač prie naujųjų technologijų, jis išliko principingas ir nuoseklus savo pažiūrose. Jo gyvenimas - tai pavyzdys, kaip vienas žmogus gali turėti didžiulę įtaką tautos likimui. Jis buvo geležinės dvasios ir drąsos pavyzdys, idėjinis tėvas daugybei lietuvių.
