Opaligė, dar vadinama skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa, yra virškinamojo trakto gleivinės pažeidimas, kai susidaro atviros žaizdos skrandžio ar dvylikapirštės žarnos sienelėje. Šios opos sukelia skausmą, deginimo pojūtį ar kitus virškinimo sutrikimus. Ši būklė gali paveikti bet kokio amžiaus žmones, tačiau dažniau pasitaiko suaugusiems, ypač 30-50 metų amžiaus grupėje. Dvylikapirštė žarna yra pirmasis žarnyno segmentas, esantis po skrandžiu. Ji yra maždaug 25-30 centimetrų ilgio ir susijusi su virškinimo procesu, nes čia įvyksta didžioji dalis maisto virškinimo ir maistinių medžiagų įsisavinimo. Dvylikapirštė žarna gauna skrandžio turinį, kasos sultis ir tulžį, kurios yra būtinos riebalų, baltymų ir angliavandenių virškinimui. Dėl šios svarbios funkcijos bet kokie pažeidimai šioje srityje gali turėti didelį poveikį visam virškinimo traktui ir organizmui. Opaligė yra gydoma virškinamojo trakto liga, kurią dažniausiai sukelia H. pylori infekcija arba NVNU vartojimas. Ankstyvas simptomų atpažinimas, tiksli diagnozė ir tinkamas gydymas padeda išvengti komplikacijų ir pagreitina gijimą. Opaligė yra lėtinė recidyvuojanti liga, kuriai paūmėjus ir sutrikus nerviniams bei hormoniniams virškinimo sistemos reguliacijos mechanizmas, atsiveria virškinamojo trakto (skrandžio ir dvylikapirštės žarnos) gleivinės opos. Vyrams dvylikapirštės žarnos opos išsivysto 3-4 kartus, o skrandžio - 2-3 kartus dažniau, negu moterims. Moterims opaligės tikimybė labai padidėja po menopauzės. Dvylikapirštės žarnos opos sudaro beveik 80 % opų, dažniausia vieta - dvylikapirštės žarnos pradžioje.

Opaligės priežastys ir rizikos veiksniai

Opaligė išsivysto, kai sutrinka pusiausvyra tarp apsauginių skrandžio gleivinės veiksnių (pvz., gleivių) ir agresyvių veiksnių (pvz., skrandžio rūgšties ar bakterijų). Kai šie organai sveiki, sekreto sluoksnis saugo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos gleivines nuo rūgščių bei kitų virškinimą skatinančių išskyrų. Opos atsiranda, kai šis apsauginis sluoksnis pažeidžiamas ir virškinimo sultys su jose esančiomis rūgštimis pasiekia ir pažeidžia skrandžio gleivinę.

Pagrindinės priežastys

• Apie 70-90 % dvylikapirštės žarnos opų ir 50-70 % skrandžio opų siejamos su Helicobacter pylori (H. pylori) infekcija.
• Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) vartojimas.

Helicobacter pylori (H. pylori) yra spiralės formos bakterija, kuri geba išgyventi rūgščioje skrandžio terpėje. Ji išskiria fermentus, kurie neutralizuoja rūgštį aplink save, taip sukurdama saugią zoną, tačiau tuo pačiu pažeidžia gleivinės apsauginį barjerą. Gydytojų teigimu, iki 90 proc. dvylikapirštės žarnos opų atvejų yra susiję būtent su šia bakterija. Antroji pagal dažnumą priežastis - besaikis arba ilgalaikis vaistų nuo skausmo ir uždegimo vartojimas. Tokie vaistai kaip aspirinas, ibuprofenas, diklofenakas ar ketoprofenas slopina prostaglandinų gamybą. Prostaglandinai yra būtini, nes jie skatina gleivių, saugančių žarnyno sieneles nuo rūgšties, išsiskyrimą.

Rizikos veiksniai

• Genetika: Šeimos istorija, susijusi su opalige ar H. pylori infekcija.
• Rūkymas - 2 kartus dažnesnės opos bei jų pasikartojimai.
• Stresas - nervinę skrandžio stimuliaciją ir didna druskos rūgšties bei fermentų išskyrimą.
• Netaisyklinga mityba, rūkymas, alkoholio vartojimas, neigiamos emocijos, paveldimumas.

Kiti veiksniai, lemiantys opų atsiradimą, yra pernelyg didelis alkoholio vartojimas, rūkymas, stresas ir paveldimumas. Nors tikslios susirgimo priežastys gali būti pačios įvairiausios, kai kurie ligą sukeliantys faktoriai labai aiškūs. Tiesa, yra nemažai žmonių, kurių virškinimo trakte aptikta ši bakterija opos ir nesukelia. Antrasis faktorius - rūkymas, dėl kurio gali atsirasti tiek skrandžio, tiek dvylikapirštės žarnos opa arba sulėtėti jų gijimas. Kartais skrandžio gleivinė sudirginama be recepto parduodamas vaistais nuo uždegimo (aspirinu, ibuprofenu ir kt.), ypač, kai jie vartojami ilgesnį laiką ir didelėmis dozėmis. Alkoholis bei maisto produktai, tarp jų ir aštrūs, skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opų nepadaro. Daug kas mano, jog šiai ligai atsirasti didelę įtaką turi emocinė įtampa, nuolat patiriami stresai.

Opaligės simptomai

Opaligės simptomai skiriasi priklausomai nuo opos vietos, dydžio ir komplikacijų. Dažnas iš mūsų yra patyręs nemalonų jausmą skrandžio duobutėje, kurį neretai nurašome paprastam virškinimo sutrikimui ar padidėjusiam rūgštingumui. Tačiau medicinos praktika rodo, kad užsitęsęs, specifiniu metu atsirandantis skausmas gali signalizuoti apie kur kas rimtesnę problemą - dvylikapirštės žarnos opą. Tai lėtinė, linkusi kartotis liga, kurios metu pažeidžiama žarnos gleivinė, susiformuojant gilesiam nei erozija defektui. Nors visuomenėje vis dar gajūs mitai, jog opas sukelia vien tik stresas ar aštrus maistas, gydytojai gastroenterologai pabrėžia, kad tikrosios priežastys dažniausiai slypi infekcijose ir netinkamame vaistų vartojime.

• Skausmas viršutinėje pilvo dalyje: Degantis ar graužiantis skausmas po krūtinkauliu, dažnai atsirandantis tuščiu skrandžiu ar naktį. Tai klasikinis šios ligos požymis. Skausmas dažniausiai pasireiškia praėjus 1,5-3 valandoms po valgio, kai skrandis jau ištuštėja ir rūgštus turinys patenka į dvylikapirštę žarną. Dėl padidėjusios rūgšties sekrecijos nakties metu, pacientai dažnai pabunda nuo skausmo apie 2-3 valandą nakties. Tai esminis skirtumas nuo skrandžio opos.
• Kai kuriems pacientams simptomai gali būti lengvi ar visai nepastebimi, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.
• Pykinimas, raugėjimas, pilvo pūtimas, svorio kritimas ar net apetito stoka.
• Rūgštaus turinio atpylimas, o stipresnio uždegimo atvejais gali atsirasti vėmimas su tulžimi.
• Degantis ar graužiantis skausmas po krūtinkauliu, kuris dažniausiai pasireiškia praėjus 1-2 valandoms po valgio arba naktį, kai skrandis tuščias.
• Jei skausmas tampa stiprus, kartojasi naktimis ar atsiranda kraujo pėdsakų vėmaluose ar išmatose, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją - tokie požymiai gali rodyti opą ar kraujavimą iš virškinamojo trakto.

Dvylikapirštės žarnos opa - opa, esanti dvylikapirštėje žarnoje. Dvylikapirštės žarnos opos simptomai paprastai būna deginantis arba duriantis skausmas viršutinėje pilvo dalyje, kuris gali palengvėti valgant arba vartojant antacidinius vaistus, nes maistas ir vaistai gali padėti neutralizuoti skrandžio rūgštį. Skausmas dažnai pasireiškia praėjus kelioms valandoms po valgio ir gali pažadinti naktį. Sergant dvylikapirštės žarnos opa, suvalgius net nedidelį kiekį maisto ar išgėrus stiklinę pieno, skausmas dažniausiai nurimsta. Maistas „suriša” rūgšties perteklių, ir dirginimas laikinai liaujasi.

Kaip diagnozuojama opaligė?

Nors simptomai gali būti labai iškalbingi, tiksliai diagnozei nustatyti būtini tyrimai. Pagrindinis diagnostikos metodas yra endoskopinis tyrimas (gastroskopija). Jo metu gydytojas per burną įveda lankstų vamzdelį su kamera ir apžiūri stemplę, skrandį bei dvylikapirštę žarną. Tai leidžia ne tik pamatyti opą, įvertinti jos dydį bei gylį, bet ir paimti biopsiją. Tai procedūra, kai per burną įvedamas plonas lankstus vamzdelis su kamera, leidžiantis tiesiogiai apžiūrėti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos gleivinę. Tyrimo metu gydytojas gali paimti biopsijos mėginį - mažytį audinio gabalėlį - siekiant nustatyti, ar nėra Helicobacter pylori bakterijos arba kitų pokyčių.

• Endoskopija (gastroskopija): Plonas vamzdelis su kamera įvedamas per burną, kad būtų apžiūrėtas skrandis ir dvylikapirštė žarna. Leidžia vizualiai patvirtinti opą ir paimti biopsiją H. pylori nustatymui.
• Kraujo tyrimas: Aptinka antikūnus prieš H. pylori.
• Išmatų tyrimas: Tikrina H. pylori antigeną.
• Šlapalo kvėpavimo mėginys, Ag nustatymas išmatose, polimerazės grandinės reakcijos nustatymas gali parodyti ar Jūsų organizme yra H. pylori.

Kiti naudingi tyrimai - kvėpavimo testas H. pylori nustatyti, išmatų antigeno testas arba kraujo tyrimai, kurie padeda įvertinti uždegimo požymius bei anemiją. Kai kuriais atvejais prireikia ultragarsinio tyrimo, ypač jei įtariamas refliuksas ar tulžies veiklos sutrikimas. „Endoskopinis tyrimas leidžia pamatyti ne tik gleivinės būklę, bet ir ligos stadiją - nuo paviršinio dirginimo iki erozijų ar opų,“ - paaiškina vidaus ligų gydytojas dr. Michael Grant. Nors gastroskopija kai kuriems pacientams kelia baimę, ji trunka vos kelias minutes ir padeda išvengti rimtų komplikacijų. Ankstyva diagnostika - raktas į sėkmingą gydymą ir visišką pasveikimą.

Gydymas: kaip valdyti opaligę?

Opaligės gydymas orientuotas į simptomų mažinimą, opos gijimo skatinimą ir priežasties pašalinimą. Gera žinia ta, kad šiais laikais dvylikapirštės žarnos opa yra sėkmingai gydoma, ir operacijų prireikia vis rečiau. Eradikacinė terapija: Jei randama H. pylori bakterija, skiriamas kompleksinis gydymas, susidedantis iš dviejų skirtingų antibiotikų ir rūgštingumą mažinančių vaistų. Rūgštingumo mažinimas: Vartojami protonų siurblio inhibitoriai (PPI), kurie blokuoja rūgšties gamybą skrandyje. Gydytojai taip pat akcentuoja, kad gydymo metu būtina nutraukti NVNU (nuskausminamųjų) vartojimą.

Medikamentinis gydymas

• H. pylori eradikacinė terapija: Jei nustatyta H. pylori infekcija, skiriami antibiotikai ir rūgštingumą mažinantys vaistai.
• Protonų siurblio inhibitoriai (PPI): Šie vaistai slopina skrandžio rūgšties gamybą, skatina opos gijimą.
• Antacidiniai vaistai: Neutralizuoja skrandžio rūgštį, greitai malšina skausmą.

Daugumoje opaligės atvejų gydymas pradedamas nuo medikamentinio, kad sumažintų skrandžio rūgšties kiekį, apsaugotų virškinamojo trakto gleivinę gijimo metu ir sunaikintų bet kokią infekciją. Antibiotikai, naikinantys H. pylori. Jeigu virškinamajame trakte yra H. pylori, taikoma antibakterinė terapija - dažniausiai skiriami du ar trys skirtingi antibiotikai kartu su rūgštingumą mažinančiais vaistais (protonų siurblio inhibitoriais, pvz., omeprazolu, pantoprazolu). Šis derinys paprastai vartojamas 7-14 dienų ir duoda gerų rezultatų, jei laikomasi gydytojo nurodymų. Esant rūgštingumo pertekliui, vartojami rūgštį neutralizuojantys arba mažinantys vaistai, kurie sumažina gleivinės dirginimą ir skausmą. Tokie vaistai padeda gleivinei atsigauti, o simptomai, tokie kaip deginimas ar skausmas po valgio, sumažėja jau po kelių dienų. Kai liga tampa lėtinė, gali būti skiriami gleivinę apsaugantys preparatai, padedantys suformuoti apsauginį sluoksnį, kuris saugo žarną nuo rūgšties poveikio.

Gyvenimo būdo pokyčiai

• Sveika mityba: vengti aštraus, rūgštaus, kepto maisto, kavos, alkoholio, gazuotų gėrimų. Rinktis švelnų, lengvai virškinamą maistą, valgyti reguliariai mažomis porcijomis.
• Rūkymo metimas.
• Streso valdymas.

Seniau pacientams su opomis būdavo skiriamos griežtos dietos, leidžiančios valgyti tik trintą, virtą maistą. Šiuolaikinė medicina yra liberalesnė. Svarbiausia taisyklė - valgyti dažniau (5-6 kartus per dieną), bet nedidelėmis porcijomis. Tai neleidžia skrandžiui būti tuščiam ir rūgščiai tiesiogiai veikti pažeistos gleivinės. Kai kurie gydytojai akcentuoja, kad, nors pienas ir gali laikinai palengvinti skausmą, vėliau jis gali skatinti dar didesnį skrandžio rūgšties išsiskyrimą.

Chirurginis gydymas

Sunkiais atvejais, kai vaistai nepadeda, opos kraujuoja arba skrandis ar dvylikapirštė žarna prakiūra, ligonis operuojamas. Operacija (laparoskopija arba laparotomija) yra atliekama esant skrandžio arba dvylikapirštės žarnos perforacijai.

Opaligės prevencija

Prevencinės priemonės, tokios kaip sveika mityba, rūkymo metimas ir H. pylori kontrolė, yra esminės siekiant sumažinti ligos riziką. Svarbu bendradarbiauti su gastroenterologu, reguliariai tikrintis ir aktyviai rūpintis savo virškinimo sistema. Vengti savarankiško vaistų, ypač NVNU ar antibiotikų, vartojimo, maisto papildų ar alternatyvių metodų taikymo be specialisto rekomendacijos, nes tai gali būti pavojinga. Jei svarstote gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip mitybos koregavimas, rūkymo metimas ar streso valdymas, aptarkite šiuos pokyčius su gydytoju, kad jie būtų saugūs ir tinkami jūsų būklei. Taip pat galite apsvarstyti reguliarius H. pylori tyrimus ar endoskopiją, jei yra rizikos veiksnių, tačiau šių priemonių taikymą būtina suderinti su specialistu.

Opaligės poveikis kasdieniam gyvenimui

Opaligė gali sukelti diskomfortą, trukdantį kasdienei veiklai, pvz., valgymui, darbui ar miegui. Lengvi atvejai, tinkamai gydomi, dažnai praeina per kelias savaites, tačiau negydoma liga ar komplikacijos gali reikalauti ilgalaikės priežiūros. Pacientai gali patirti nerimą dėl simptomų ar baimę dėl komplikacijų, ypač jei yra kraujavimo epizodų. Norint prisitaikyti prie ligos, svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų, reguliariai vartoti vaistus ir stebėti simptomus.

Lengvi atvejai, tinkamai gydomi, dažnai praeina per kelias savaites, tačiau negydoma liga ar komplikacijos gali reikalauti ilgalaikės priežiūros. Pacientai gali patirti nerimą dėl simptomų ar baimę dėl komplikacijų, ypač jei yra kraujavimo epizodų.

tags: #naujagimiu #dvylikapirstes #zarnos #stenoze

• Nepriežiūros atsakomybė
• Paslaugos Strėnų socialinės globos namuose
• Pastojimo vadovas
• Kaip auginti laimingą ir savimi pasitikintį vaiką
• Daržo gėlių pasaulyje