Seniai, labai seniai, kažkur pamiškėje pakabintame avilyje gyveno viena tokia bitutė, vardu Zita. Kiekvieną rytą ji kartu su kitomis bitėmis išskrisdavo į pievą medaus ieškoti, ir kiekvieną vakarą grįždavo pilnais kibirėliais. Grįžus, tekdavo medų nunešti į medaus kambarį, nusiprausti sparniukus ir kojas, ir neužilgo eiti miegoti.
Vieną dieną, besiruošiant skrydžiui užkalbino Zita kaimynę Gretą: „Kaip smagu, kad šalia mūsų gyvena gėlės, ar ne? Jos taip gražiai puošia visą pievą.“ Renata susimąstė ir atsakė: „Man gėlės patinka todėl, kad galime iš jų rinkti nektarą. Kai prisirinksime jo visai žiemai, daugiau į pievą skraidyti nebereikės. Man tai svarbiausia!“ - pasisakė Greta ir išskrido.
Vos tai išgirdusi Zitutė išpūtė akis: „Nebereikės lankyti? Aš visuomet norėsiu lankyti gėles, jos juk tokios gražios.“ Kiek pasėdėjusi ant slenksčio nuskrido ji link pievos ir netrukus sutiko pirmąją gėlę, linguojančią savo aukštai iškeltą galvą vos vėjui papūtus. Tai buvo Saulėgrąža.
„Labas, gražioji Saulėgrąža!“ - jautriai sudūzgė Zita. - „Pasakyk man, kodėl tu tokia graži?“
Saulėgrąža, besimaudydama ryto šviesoje, švelniai suposi ir atsakė: „Aš esu graži, nes susirinkusi saulės šviesą ir šilumą ją išdalinu visiems aplinkui. Aš nematau kaip atrodau iš šalies, bet jaučiu, džiaugsmą bei šviesą, kurią atnešu į sodą.“
Zitutė susirinko žiedadulkes, padėkojo Saulėgrąžai ir, apskrisdama kelis ratus aplink ją, suprato, kad jai ne geltoni lapeliai gražiausi, o dėkingumas, kurį pamažu ėmė jausti gėlytei bitė. Nuskrisdama link kitos gėlytės Zitutę papuošė švelni šypsena.
Greitai Zitutė priskrido nuostabių rožių krūmą, kurio kiekvienas žiedlapis buvo gražesnis už kitą. Priskridus prie didžiausio ir raudoniausio rožės žiedo, ji paklausė: „Brangioji rože, kodėl tu tokia graži?“
Rožė suvirpino švelnius kaip pūkeliai žiedlapius, pažiūrėjo į atskridusią bitutę atsakė: „Mūsų grožis slypi žiedlapių ir spyglių draugystėje. Mes, rožės, spygliais viena kitą saugome bei besidalindamos lapeliais padedame kiekvienai susirinkti pakankamai lietaus lašų. Galbūt mūsų žiedai ir išauga tokie dideli ir raudoni, kai rūpinamės viena kita.“
Zitutė žavėjosi rože, suprasdama vis daugiau ir daugiau kas jai pačiai pradėjo atrodyti tikras grožis. Padėkojusi už nektarą ir atvirus žodžius, Zitutė nuskrido toliau.
Galiausiai priskrido ji prie ramaus tvenkinio, kuriame nejudėdama sėdėjo balta Lelija. Bitutė smalsiai paklausė: „Labas, Lelija, kodėl esi tokia graži?“
Lelija, besiilsinti ant lygaus vandens, kiek pagalvojo ir atsakė: „Niekada nesusimąsčiau, ar esu graži. Man grožis yra ramybė, kurią randu vandens tyloje, ir dailūs vabalėlių šokiai aplink mane. Aš esu labai laiminga, gyvendama tokioje vietoje, kur kartais galiu paskęsti savo mintyse, ir kartais galiu pasikalbėti apie grožį su tokiomis įdomiomis bitutėmis kaip tu.“ - Tai pasakiusi Lelija nusišypsojo ir meiliai pažiūrėjo į bitę: „O kodėl tu tokia graži?“ - paklausė ji Zitos.
„Aš?“ - nustebo tokį klausimą išgirdusi bitutė. - „Aš šiandien jaučiuosi ypač graži, kadangi tiek daug gėlyčių mane šiandien apdovanojo savo dėmesiu. Ačiū tau, Lelija.“
Grįžusi į savo namus, Zitutė parsnešė ne tik nektaro pilnus kibirėlius, bet ir gėlyčių dovanotą šilumą. Nuo to laiko, kiekvieną rytą besisveikindama su savo kaimynėmis bitutėmis ji visuomet prisimindavo joms pasakyti gražų žodį ir pasiūlyti panešti sunkesnį kibirėlį.
Kaip bitės gamina medų ir kodėl jis toks svarbus?
Bičių gyvenimas yra labai įdomus, todėl vaikams tikrai yra ką papasakoti apie bites ir medaus atsiradimo procesus. Vaikai dažnai labai bijo bičių tikėdami, kad jos puola kaip uodai, tačiau taip nėra. Uždaviniai: suprasti kaip bitės gamina medų ir kodėl jis gali būti sveikas bei pavojingas. Sužinoti, kodėl bitės gelia ir kaip suteikti pirmąją pagalbą.
Bitės renka nektarą iš gėlių ir neša jį į avilį. Avilyje bitės perdirba nektarą į medų, kurį vėliau naudoja maistui. Medus yra ne tik skanus, bet ir labai sveikas maisto produktas, turintis daug naudingų savybių. Jis gali būti naudojamas kaip natūralus saldiklis, vaistas nuo kosulio, ir net kaip energijos šaltinis.
Veiklos vaikams, norintiems pažinti bites
Kad suprastume, kaip bitės gamina medų, galime atlikti keletą įdomių veiklų:
- Bitininkystės kampelis: Sukurkite erdvę, kurioje vaikai galėtų pasijusti bitininkais. Iš dėžių pastatykite avilius, po jais padėkite kolonėlę ir paleiskite bičių spiečiaus garsą. Dėžėje įdėkite dirbtinius korius, aplipdytus geltonu plastilinu.
- Bitės anatomija: Atšvieskite vaikams lapus su bičių anatomija. Vaikai, žiūrėdami į plakatą, turi sukurti bitės maketą iš plastilino ant kartono lapo ir pritvirtinti korteles su kūno dalių pavadinimais.
- Bičių gyvenimo ciklas: Išnagrinėkite bitės gyvenimo ciklą, naudodami iliustruotas korteles ar piešinius.
- Sumuštiniai su medumi: Pasigaminkite skanius sumuštinius su medumi, aptariant, koks svarbus bitėms yra medus.
- Medaus gamybos procesas: Atsispausdinkite korteles su medaus gaminimo procesu ir papasakokite žingsnis po žingsnio, kaip bitės gamina medų.
- Programavimo veikla su robotais-bitutėmis: Sukurkite robotą-bitutę, prie kurios kojyčių liptų žiedadulkės, ir ji galėtų jas pernešti į avilį. Per mikroskopą pažiūrėkite, kaip atrodo bitės kojytės, koks yra bitės kūnas, kad žiedadulkės prilimpa. Ant stalo paruošiamos priemonės bitės gaminimui: pagaliukai, pūkuoti kamuoliukai, pūkuota vielutė, siūlai. Žiedadulkės gali būti sutrinti kukurūzai.
- Menai: Nupiešk bičių kelią: Atspausdinkite lapą su gėlėmis. Jį pritvirtinkite prie padėklo. Ant vidurinės gėlės pripilkite geltonų, žalių, mėlynų dažų ir padėkite stiklo kamuoliuką. Vaikai, judindami padėklą, turi ridenti kamuoliuką nuo vieno žiedo prie kito.
How Do Bees Make Honey?
Šios veiklos padės vaikams ne tik suprasti bičių pasaulį, bet ir ugdyti kūrybiškumą bei loginį mąstymą.
