Daugelis tėvų susiduria su problema, kai mažylis tampa nevalgiu. Tai gali sukelti nerimą, tačiau svarbu suprasti, kad tai dažnai yra normalus vaiko raidos etapas. Konsultuoja gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė-Ingelevičienė.

Kodėl vaikai tampa nevalgūs?

Ar tiesa, kad ši „bėda“ mamas dažniausiai užklumpa antraisiais vaiko gyvenimo metais? Taip, tai tiesa. Kūdikis, kuris žindomas krūtimi arba maitinamas dirbtinai, dar gauna papildomo maisto, apetitu paprastai nesiskundžia. Pirmaisiais metais kūdikis labai sparčiai auga, tačiau jo poreikiai labai nedideli. Dvejų metų ir vyresnis vaikas sparčiai auga, jam reikia įvairių maisto medžiagų, bet kartu jis kiekvieną dieną darosi ir savarankiškesnis, labiau domisi aplinka, pamažu bunda jo požiūris į pasaulį, taip pat ir į maistą, jo spalvą, kvapą bei skonį: „įdomu-neįdomu“, „skanu- neskanu.“ Iki tol gerai valgęs, dabar valgyti atsisako, atrodo, dėl mažiausios smulkmenos. Ko gero, kiekvienai mamai pažįstama padėtis: jei bulvė patiekta vienoje lėkštėje su burokėliais ir šie nudažo ją raudonai, vaikas gali patiekalo atsisakyti.

Dar vienas dalykas, į kurį norėčiau atkreipti dėmesį, tai, kad antraisiais-ketvirtaisiais, kartais vėliau - penktaisiais savo gyvenimo metais vaikų racionas tampa labai siauras. Vaikas renkasi tik tuos sausainukus - ir jokių kitų, tik tą duoną - ir jokios kitos neįsiūlysi. Mamos dėl to labai jaudinasi, nes nesupranta, kad tai įprastas vaiko raidos etapas. Vaikui augant tai praeina. Todėl tokio amžiaus pipirą auginančiai mamai patarčiau apsišarvuoti kantrybe ir ramiai išlaukti šį laiką.

Taip, vaiko pablogėjusį apetitą lemia ir daugiau priežasčių. Įprastai ligonėlio apetitas būna prastesnis, jei vaikas ką tik sirgo, jei serga lėtine liga. Kaip ir kiekvienas žmogus, taip ir vaikas vieną dieną gali suvalgyti mažiau maisto, o kitą - daugiau. Vaiko apetitas nebūna visąlaik vienodas, nes jis priklauso nuo daugelio įvairių veiksnių: galbūt tą dieną jis labai pavargo, galbūt, priešingai, turėjo per mažai veiklos ir neišnaudojo visos sukauptos energijos, galbūt kaip tik tą vakarą neišėjo į lauką pakvėpuoti grynu oru. Kaip žinoma, grynas oras gerina apetitą. Be to, gal mums tik atrodo, kad jis nieko nevalgo. Jei jis geria visą dieną sultis, aišku, kad nenorės „normalaus“ maisto, nes jaučiasi sotus.

Vaikas turi savo alkio ir sotumo pojūtį. Labai svarbu jo nesutrikdyti. Nevalgiukas, kuriam dėl nevisavertės mitybos išsivysto mažakraujystė, negerai. Tačiau negerai ir nutukęs vaikas. Jei vaikas nutukęs, tai nereiškia, kad jo mityba yra visavertė ir jam netrūksta tam tikrų maisto medžiagų.

Iš tikrųjų yra dvi medalio pusės: kiek jautriai patys tėvai reaguoja į sumažėjusį vaiko apetitą ir ar iš tiesų jis yra valgiukas ar nevalgiukas. Mamos įsivaizduoja, kad vaikas turi visąlaik gerai valgyti. Jei kartą kitą atsisakė tam tikro maisto produkto, tokį savo vaiką jau vadina nevalgiuku. Iš tikrųjų nieko bloga, jei vaikas nenori vieno ar kito produkto. Galbūt jam nepatiko jo skonis, kvapas ar spalva, jis gali atsisakyti karšto ar labai šalto maisto. Nes jam neskanu. Juk ir mes patys ne visus maisto produktus mėgstame: vienus mėgstame labiau, kitus - mažiau, į trečius nė nepažiūrime. Vieną dieną valgome daugiau, o kitą apie maistą nesinori nė kalbėti.

Fiziologinės priežastys

Nepamirškite, kad nuo vienerių metų vaiko augimo tempas sulėtėja, tad maisto jam reikia mažiau, nei anksčiau. Be to, vaiko skrandis yra mažas, jis valgo dažniau, bet po truputį. Normalu yra ir tai, kad vaikas valgo mažai vieną dieną ir daugiau kitą - šio amžiaus mažyliai nėra visiškai nenuoseklūs. Jei jis yra guvus, atrodo sveikai - neturite jokio pagrindo nerimauti ir maldauti jį suvalgyti „dar nors vieną šaukštelį“. Dažniausiai taip nutinka labai aktyviems vaikams - sėdėti jiems yra tikra kančia. Todėl sodinkite vaiką prie stalo tik tuomet, kai viskas paruošta ir leiskite pakilti, kai tik jis pasisotins ir norės eiti sau. Taigi, atsipalaiduokite ir neimkite vaiko maisto užgaidų į galvą. Nuo pat gimimo kūdikis valgo tada, kai išalksta. Kartais net ir mažytis kūdikis praleidžia maitinimą, nes naktį gėrė daugiau pieno ir nesijaučia alkanas arba jo toks organizmas, kad valgo mažiau, nei rašoma knygose. Nereikia pamiršti, kad kiekvienas vaikas kitoks.

Vasaros karščiai taip pat gali sumažinti apetitą. Dėl to vasarą dažnai pastebime, kad valgyti norisi mažiau arba visai nebesinori. Ypač tai pastebi vaikų „nevalgiukų" tėveliai. Vaikų mitybos specialistas doc. Vaidotas Urbonas sako, kad dažniausiai prasčiau valgantys vaikai puikiai auga ir yra visiškai sveiki, tad tėvams neverta pernelyg jaudintis.

Naujo maisto baimė (maisto neofobija)

Vaikui bet koks naujas produktas yra lygiai toks pat „įtartinas“ kaip ir jums neragauti egzotiški patiekalai. Ar jums kilo noras paragauti austrių ar sušių, pamačius juos pirmą kartą? Daugumai vaikų naujovę reikia pasiūlyti bent 10 kartų, kol jie ryžtasi jos paragauti. Kai kurie vaikai iš prigimties yra mažiau linkę eksperimentuoti. Tai tikrai nereiškia, kad vaikas niekada nebevalgys šio maisto (patiekalo). Nenustebkite, jei kitą kartą jis atmestą valgį ragaus su didžiausiu pasimėgavimu - šiuo amžiaus tarpsniu pomėgiai labai dažnai keičiasi. Taip pat gali būti, kad vaikui nepatinka maisto tekstūra - pavyzdžiui, jis gali noriai graužti obuolį, bet bjaurėtis obuolių tyrele.

Nemažai vaikų yra tiesiog išrankūs maistui. Galbūt kitose srityse jie - labai drąsūs, bet rinkdamiesi maistą jie yra itin konservatyvūs. Yra toks terminas - naujo maisto baimė, dar vadinama maisto neofobija. Ją patiriantys vaikai nėra labai norūs bandyti naujus produktus, labai gretai jiems kyla visokios aliuzijos: tai jiems atrodo, kad valgydami jie jaučia kažkokį ne tokį traškesį, tai jiems maisto spalva ar kvapas yra ne tokie, kokie turėtų būti.

Psichologinės priežastys

Vaikas gali atsisakyti valgyti sėdėdamas prie stalo dėl įvairių priežasčių. Gal jis per dieną jau prisiskanavo įvairių skanėstų ir nėra alkanas, gal jam neskanus maistas arba jaučia konfliktą su tėvais, kurie valgydina prieš jo valią. Vaikai labai greitai išmoksta manipuliuoti tėvais. Kuo vaikas guvesnis, tuo lengviau sugeba apsukti mamą aplink pirštą ir išsireikalauti ar nugvelbti tą kąsnį, kuris jį domina. Jeigu mažylis išmoko aplandžioti kampus ir pasisotinti sausainiais, saldainiais ar iš tėvų lėkštės, padėtį pakeisti nėra lengva.

Labai dažna klaida, kai pamirštame, kiek tarp valgymų vaikas išgėrė sulčių ar suvalgė trapučių bei sausainių ar vaisių. Gal jis ką tik užkando, yra pasisotinęs ir tiesiog nenori valgyti?

Dalis nevalgymo priežasčių yra psichologinės. Gali būti, kad vaikas nevalgydamas protestuoja dėl kokių nors neigiamų emocijų namuose. Svarbus ir mitybos kultūros vaidmuo. Gražiai ir skaniai paruoštas maistas, įdomiai paserviruotas stalas gali paskatinti daugiau valgyti kai kuriuos prastai augančius vaikus.

Darželinukas gali sunkiai toleruoti pokyčius, o vengimas valgyti kaip tik gali būti būdas su tais pokyčiais susidoroti. Normalu, kad pasikeitusi aplinka vaikui sukelia emocinį stresą. Darželyje vaikas neišvengiamai turi pakoreguoti ir valgymo įpročius. Naujų socialinių įgūdžių mokymasis vaikui gali būti labai sudėtingas. O kur dar nauja aplinka, nauji vaizdai, garsai, kvapai, pojūčiai ir t. t. Darželio ir namų dienotvarkė gali nesutapti: skirsis pusryčių, pietų, vakarienės bei užkandžiavimo laikas. Tai gali daryti neigiamą įtaką vaikio apetitui.

Savivaldos poreikis

Kai kurie vaikai mėgsta kontroliuoti situaciją ir, kai to daryti negali, ima ožiuotis. Pavyzdžiui, jei vaikas stumia nuo burnos šaukštelį, tai nebūna tik, kad jis nenori valgyti: taip jis parodo, kad nori valgyti pats! Duokite mažyliui šaukštą (kai kuriems pakanka jį tiesiog laikyti) arba pateikite tokį maistą, kurį jis galėtų imti pirščiukais.

Taip pat leiskite vaikui galvoti, kad valgyti yra jo sprendimas. Užuot klausę „Ar valgysi sriubytės?“, verčiau klauskite „Ko norėtum - sriubos ar košės?“. Antruoju atveju, vaikas gali pasakyti ne, o pirmuoju atveju tikimybė, kad išsirinks vieną iš pasiūlytų variantų, yra didesnė. Pats pasirinkęs, vaikas valgys su didesniu noru.

Santykių įtaka

Išrankumas maistui gali rodyti, kad vaiko ir tėvų santykiai nekokie. Mažylis maždaug iki penkerių metų amžiaus prisiriša prie mamos, tėčio ar senelių. Bet jeigu su jais bendraudamas jaučiasi nesaugiai, nesuprastas ir neišklausytas, gali prisirišti, pavyzdžiui, prie buteliuko pieno ar duonos riekės. Tokių vaikų maistas būna labai vienodas, kartais tik iki dešimties produktų.

Svarbu iki maitinimo režimo sureguliuoti tėvų ir vaikų santykius. Ta nematoma kova, apie kurią kalbėjau, atsiskleidžia dažniausiai žaidžiant, todėl neretai pirmiausia taisomi bendravimo santykiai ir pirmiausia stebima, kaip mama su mažyliu žaidžia, o tik vėliau mityba. Konflikto, kuris jau yra, negalima dar labiau didinti.

Ką daryti, kai vaikas nevalgo mėsos?

Pasak šeimos gydytojos Aurikos Jurevičienės, jei vaikas atkakliai nevalgo mėsos, per prievartą tikrai jos nereikėtų jam kišti. Aišku, verta pasiūlyti skirtingos rūšies mėsos ar skirtingai paruoštos, gal tai padės. Bet jei ne - tai ne, nes vaikas dažnai instinktyviai atsirenka, kam jo organizmas pasiruošęs ir ko jam tikrai reikia. Kartais turime tikrus vegetarus iš prigimties, o ne iš įsitikinimo, kaip daugelis suaugusiųjų.

Tokiems vaikams galima duoti profilaktiškai geležies turinčių preparatų, bet tai neturėtų būti gydomosios geležies dozės. Jei vaikas visiškai nevalgo raudonos mėsos, jo racione turi būti daug geležies bei vitamino C (jis pagerina geležies įsisavinimą) turinčio maisto.

Mitybos rekomendacijos ir patarimai tėvams

Mažasis nenuorama per dieną turėtų suvalgyti 2-3 porcijas liesos mėsos arba paukštienos. Jei vaikas nemėgsta troškinio su mėsa ar kotleto, išmėginkite kitokius jų paruošimo būdus. Rūkyta ar virta dešra priskiriama prie mėsos produktų, bet vaiko racione ji tūri būti labai retai.

Patarimai tėvams:

• Nespauskite vaiko valgyti. Pajutęs psichologinį spaudimą vaikas gali pradėti kovoti dėl valdžios.
• Leiskite vaikui rinktis. Tėvai turi taip apžaisti situaciją, kad vaikas turėtų teisę rinktis, ką valgyti.
• Laikykitės režimo. Vaikas turi žinoti, kad yra tam tikros valandos, kada valgoma, kad nepriimtini užkandžiai tarp atskirų valgymų.
• Būkite kantrūs. Vaikui reikia maždaug 20 kartų pabandyti naują patiekalą, kol galbūt jį pamėgs.
• Valgykite kartu. Jei patys valgysite su pasimėgavimu, tai matydamas vaikas galbūt pats paragaus naujo patiekalo, nes norės įsitikinti, ar tai skanu.

2-3 m. vaiko viena maisto porcija turėtų sudaryti apie 200-300 ml, vėliau prisideda kas metai po 50 ml. Vaikas turėtų valgyti 5-6 kartus per dieną, geriau tomis pačiomis valandomis. Pusryčiai, pietūs, vakarienė - gausiausi, geriau, kad tai būtų šiltas maistas. Tarp jų turėtų būti apie 6 val. pertrauka. Priešpiečiams ir pavakariams galima duoti mažesnę porciją ir lengvo maisto: jogurto, sūrelį, vaisių, duoniukų, varškės. To paties patiekalo geriausia pasiūlyti po 6-10 dienų.

Jei vaikas yra guvus, atrodo sveikai - neturite jokio pagrindo nerimauti ir maldauti jį suvalgyti „dar nors vieną šaukštelį“. Jeigu vaiko svoris atitinka ūgį, vadinasi, vaikas puikiai auga ir jo apetitas yra geras. Dažniausiai paaiškėja, kad vaikas tiesiog valgo ne tai, ką reikėtų, nuolat užkandžiauja. Dėl to jis niekada neišalksta, o kai ateina įprastas valgymo laikas, kai suaugusieji sėdasi prie stalo, vaikas tuo metu visiškai nenori valgyti. Tokio vaiko tėvams siūloma keisti įpročius, o jei vaikas nutukęs - parenkama speciali dieta.

Jei vaiko svoris žymiai atsilieka nuo jų ūgiui nustatytos normos, arba atsilieka netgi ūgis, tiriamas visas vaiko organizmas, ne tik virškinimo organai, tačiau ligų randama retai. Neretai pasitaiko, kad vaikų, kuriems akivaizdžiai trūksta svorio, vienas iš tėvų vaikystėje turėjo tokių pačių problemų.

Viena iš nevalgymo darželyje priežasčių gali būti ir visiškai elementari - laiko stygius. Jei jūsų vaikas tiesiog valgo lėčiau ir anksčiau jo valgymo laikas nebuvo ribojamas, tikėtina, kad vaikas jausis skubinamas ir nespės pavalgyti, kai kiti grupės vaikai jau bus pasisotinę ir bėgs nuo stalo. Vaikai gali mėgti tik tam tikrą maistą. Yra ir apskritai labai išrankių vaikų, kurie valgo tik kelis produktus. Kai kurie vaikai gali nenorėti valgyti, jei jaučia bendraamžių ar darbuotojų spaudimą.

Veiksmų imkitės iškart vos pastebėję ar išgirdę auklėtojų / mokytojų nusiskundimus, kad vaikas darželyje nevalgo. Vaikai labai jautriai reaguoja į kitų žmonių, ypač tėvų, emocijas, todėl šioje situacijoje geriausia pasistengti išlikti ramiems ir pozityviems. Neleiskite vaikui perimti streso, kurį jaučiate dėl jo nevalgiadienių darželyje. Darželyje pasidomėkite, kada vaikas pusryčiauja, pietauja ir vakarieniauja, ir pabandykite tokio pat grafiko laikytis ir namuose. Taip vaikas žinos, kada laikas valgyti, visai nesvarbu, ar tądien jis būtų namie, ar ugdymo įstaigoje. Jei nerimaujate, kad vaikas visą dieną darželyje bus alkanas, galite pamaitinti jį namuose. Vis tik dažniausiai vaikai darželyje nevalgo pusryčių bei vakarienės, todėl vaiką pamaitinkite prieš kelionę ir darželį ir vos grįžę iš jo. Jei vaikas ką tik pradėjo lankyti darželį ir dėl įspūdžių ir emocijų gausos net nepažvelgia į maistą, kelias dienas pusryčių ar pietų metu galite pasėdėti prie vaiko, padėti jam pavalgyti. Vaikui į darželį laikinai, kol jis įpras valgyti, galite įdėti maisto iš namų. Tiesa, dalis valstybinių darželių maistą ruošia visiems ugdytiniams centralizuotai, todėl nepageidauja, kad tėvai atneštų maisto iš namų, tačiau kartais tikrai galima susitarti, ypač jei produktai negendantys ir nekelia apsinuodijimo rizikos. Kiti tėvai taip pat gali išgyventi analogišką situaciją, todėl verta pabendrauti ir pasidalyti išbandytais sprendimais.

Tėvai būna skirtingi. Žinoma, tai mūsų visų užduotis. Vaikas ne tik turi būti sotus. Jis turi teisingai maitintis. Ar neverta vaikytis vaikučio su šaukšteliu košės ar šaukštu sriubos? Kiekvieną mėnesį, kasmet jūsų atžala vis daugiau pažįsta jį supantį pasaulį. Jam viskas įdomu ir jis tikrai nenori ilgai sėdėti vienoje vietoje. Nori valgyti, tačiau vos praeina penkios minutės ir jis jau lekia. Besijaudindamos, kad mažylis nepavalgė, o juolab norėdamos, kad jis suvalgytų daugiau, jūs tik pakenksite. Kiek vaikutis norės, tiek ir valgys, galbūt tuo momentu jam tiek reikia. Daugelis tėvų atsiduria etape, kai vaikas pradeda valgyti tik tam tikrus maisto produktus. Tai normali vystymosi dalis, kuri dar vadinasi - maisto neofobija - naujo maisto baimė.

Rekomendacijos:

• Valgykite kartu su vaikučiu kaip galima dažniau.
• Bevalgydami kalbėkite malonius dalykus apie maistą, kurį valgote.
• Stenkitės, kad kasdien mažylis valgytų tris pagrindinius valgius ir du užkandžius. Jis pripras prie dienotvarkės ir žinos, ko tikėtis. Jis gerai nevalgys, jei bus pavargęs arba labai alkanas. Nesitikėkite, kad jis valgys prieš miegą.
• Siūlykite dviejų tipų maistą - įprastas ir saldus valgis. Vaikas dažnai pavargsta nuo vienodo maitinimo, tad pagaminkite jam ko nors naujo.
• Apribokite valgymo laiką - iki 20-30 min. Paprastai vaikai vieną porciją suvalgo per 20 minučių.
• Pagirkite mažylį, nes jiems tai patinka.
• Siūlykite mažas porcijas.
• Duokite valgio, kurį būtų galima valgyti ir rankomis.
• Valgykite ramioje aplinkoje, toli nuo TV ar žaislų.
• Galite valgyti kartais ir ne namie, pvz.
• Neskubinkite valgyti.

Jeigu jau taip nerimaujate, sudarykite savaitės valgių ir gėrimų, kuriuos vaikas valgys, sąrašą. Beveik kiekviena mama gali papasakoti, kad kuriuo nors gyvenimo periodu jos vaikas nevalgė, tad tekdavo nukreipti dėmesį, kad pavyktų įkišti bent šaukštą košės. Ką daryti, kai mažylis, užuot sėdėjęs prie stalo, bėgioja po visą butą purtydamas galvą, suprask, nenori valgyti? Bėgti su šaukštu iš paskos?

Vaikas gali atsisakyti valgyti sėdėdamas prie stalo dėl įvairių priežasčių. Gal jis per dieną jau prisiskanavo įvairių skanėstų ir nėra alkanas, gal jam neskanus maistas arba jaučia konfliktą su tėvais, kurie valgydina prieš jo valią. Mažylis, kuris maitinamas probėgomis visą dieną, be tvarkos ir režimo, praranda alkio pojūtį. Su dvejų-trejų metukų vaiku susitarti sunku, nes jis gali griūti ant žemės, spjaudytis, kandžiotis, rėkti.

Kai kurie vaikai mėgsta kontroliuoti situaciją ir, kai to daryti negali, ima ožiuotis. Pavyzdžiui, jei vaikas stumia nuo burnos šaukštelį, tai nebūna tik, kad jis nenori valgyti: taip jis parodo, kad nori valgyti pats! Duokite mažyliui šaukštą (kai kuriems pakanka jį tiesiog laikyti) arba pateikite tokį maistą, kurį jis galėtų imti pirščiukais.

Taip pat leiskite vaikui galvoti, kad valgyti yra jo sprendimas. Užuot klausę „Ar valgysi sriubytės?“, verčiau klauskite „Ko norėtum - sriubos ar košės?“. Antruoju atveju, vaikas gali pasakyti ne, o pirmuoju atveju tikimybė, kad išsirinks vieną iš pasiūlytų variantų, yra didesnė. Pats pasirinkęs, vaikas valgys su didesniu noru.

Svarbiausias rodiklis, parodantis, kad vaiko organizmui netrūksta maisto medžiagų, yra tai, kad jis gerai vystosi, t. y. proporcingai didėja jo svoris ir ūgis. Tai sužinoti galima pasitelkus vadinamąsias ūgio ir svorio lenteles. Jei vaiko ūgis ir svoris atitinka to amžiaus rekomenduojamas normas, vadinasi, nerimauti nėra pagrindo.

Vadinasi, su maistu vaiko organizmas negauna visų reikiamų maisto medžiagų. Tuomet gali tekti į pagalbą pasitelkti maisto papildus. Tarkim, geležies preparatus, jei vaikui išsivystė mažakraujystė. Mama maisto papildų neturėtų pirkti pati. Geriausia, kai vaiko gydytojas nusprendžia, ar tikrai jūsų vaiko organizmui stinga tam tikrų medžiagų. Gydytojas reguliariai matuoja vaiko ūgį ir svorį, stebi, ar jis didėja proporcingai pagal vaiko amžių. Nuolat atlieka tyrimus. Jei mamai kilo kokių įtarimų, kad, pvz., vaikui gali trūkti geležies, užtenka atlikti bendrąjį kraujo tyrimą. Jis parodo, ar jūsų įtarimai pasitvirtino. Beje, gydytojas turėtų patarti ir kaip paįvairinti vaiko mitybą.

Žinoma, vaikas neturėtų būti alkanas visą dieną. Manau, mamos žino daugybę triukų, kaip vaiką paskatinti valgyti. Aš tik atkreipčiau dėmesį, kad kartais vaikai nevalgymu nori gauti tėvelių dėmesio. Juk tėveliai visada likę atkreipti dėmesį į blogus vaiko darbus. Pagirti vaiką už gerus darbus dažnai pamirštama. Siekiant paskatinti vaiko apetitą labai svarbu pabrėžti ne blogus dalykus: „Tu ir vėl nieko nevalgei“, bet, priešingai, gerus: „Šaunuolis šiandien suvalgei visą lėkštę.“

To paties patiekalo geriausia pasiūlyti po 6-10 dienų. T. y. jei šiandien vaikas valgė virtinukų, vadinasi, jų jam geriau pasiūlyti mažiausiai po šešių dienų. Tačiau vargu ar tokia griežta mityba įmanoma namų sąlygomis. Aš visada linkusi manyti, kad mama turi ne tik gaminti, bet ir rasti laiko su vaiku pažaisti. Vargu ar nuvargusi nuo maisto gaminimo ji įstengs pakankamai dėmesio skirti dar ir vaikui.

Mano patarimas mamoms būtų toks: susitaikyti su tuo, kad vaiko apetitas jam augant „svyruoja“. Natūralu, kad tam tikru periodu jis renkasi vienodą maistą ar valgo mažiau. Tai laikina. Ar jūsų vaikas yra iš tų, kurie valgo tik tam tikrą maistą, atsisako ragauti naujų patiekalų, o gal apskritai „nevalgo“? Beveik kiekviena mama gali papasakoti, kad kuriuo nors gyvenimo periodu jos vaikas nevalgė, tad tekdavo nukreipti dėmesį, kad pavyktų įkišti bent šaukštą košės. Problema pasirodys žymiai mažesnė, jei suprasite tikruosius vaiko maisto poreikius ir įlįsite į vaiko kailį.

Pamirškite apie prievartą. Jei vaikas jau sugeba laikyti rankoje šaukštą, turėtų mokytis valgyti pats. Reikėtų leisti vaikui maistą liesti, tyrinėti pirštais ir valgyti rankomis, palengva mokantis naudotis šaukštu, šakute, peiliu. Iš pradžių jam dar padeda tėvai ar vaiką prižiūrintys asmenys. Pamažėle mažylis tampa vis savarankiškesnis ir jam suaugusiųjų pagalbos nebereikia.

Kai vaikas pats ima ir deda maistą į burną taip, kaip jam išeina, tuomet jis domisi maistu, būna susitelkęs į valgymą ir daro tai savo tempu. Jis tyrinėja maisto skonį, kvapą, konsistenciją. Vaikas integruoja įvairius pojūčius ir kartu mokosi, kaip valgyti, kiek kramtyti, jaučia, kada jau norisi ryti, kada imti kitą kąsnį - šitaip formuojasi su maistu ir maitinimusi susiję savireguliacijos įgūdžiai.

Visiems tėvams, kurie nerimauja dėl savo vaiko apetito, svarbu suprasti, kad kiekvienas vaikas yra individualus. Svarbiausia yra užtikrinti visavertę ir įvairią mitybą, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir amžių. Nereikėtų persistengti ir prireikus papildyti organizmo gaunamas medžiagas subalansuotais reikiamais papildais.

Vaikas turi savo alkio ir sotumo pojūtį. Labai svarbu jo nesutrikdyti. Jei vaikas rodo ir pripažįsta, kad jau yra sotus, pavalgęs, leiskite jam pakilti nuo stalo. Tarp maitinimų jokiu būdu negalima duoti vaikui užkandžiauti (sausainių, riešutų, vaisių ir kt.). Reikėtų vaikui suprantamai pasakyti ir parodyti, kad vėl valgysite, kai bus kito valgymo laikas ir vėl susėsite prie stalo. Gerti, jei norėtų ir prašytų, vaikas turėtų gauti visuomet, bet tik vandens (ne sulčių). Vanduo jam turėtų būti lengvai pasiekiamas atsigerti. Visus užkandžius reikėtų paslėpti.

Kūdikio maitinimas mišiniais

Jei maitinate kūdikį mišiniais, svarbu laikytis šių taisyklių:

• Pirkite mišinius specializuotose vaikiškų prekių parduotuvėse arba kitose patikimose prekybos vietose ir visuomet atkreipkite dėmesį į galiojimo laiką ir pakuotės vientisumą.
• Atidarytą mišinio pakuotę laikykite vėsioje, sausoje vietoje, ne ilgiau kaip tris savaites.
• Būtinai nusiplaukite rankas prieš ruošiant mišinį ir maitinant kūdikį.
• Buteliukai naujagimiams turi būti sterilizuojami ir laikomi uždarose vietose, kad išvengti dulkių ir nešvarumų patekimo.
• Mišinį ruoškite tik prieš pat kūdikio maitinimą, vandens temperatūra turėtų būti maždaug 37-40 °C.
• Mišinys turi būti ruošiamas naudojant virintą arba filtruotą vandenį.
• Paruoštus mišinius šaldytuve reikia laikyti ne ilgiau kaip 12 valandų, kambario temperatūroje - ne ilgiau kaip 2 valandas.
• Maitinant kūdikį laikykite buteliuką 45 laipsnių kampu, buteliuko žindukas turi būti užpildytas mišiniu.
• Naudokite vienos rūšies mišinius - norint pereiti prie kito tipo mišinių, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.
• Papildykite kūdikio mitybą vandeniu, maždaug 80-100 ml per dieną. Geriausia duoti virintą arba filtruotą kambario temperatūros vandenį, maždaug 1-1,5 valandos po maitinimo.
• Jei po maitinimo buteliuke liko mišinuko, jį reikia išmesti ir nepalikti iki kito maitinimo.

Kiek mišinuko reikia kūdikiui?

Apytikslės mitybos normos:

Svarbu atsiminti, kad kiekvienas kūdikis yra individualus, todėl svarbu stebėti jo alkio ir sotumo ženklus ir atitinkamai koreguoti maitinimo kiekį ir dažnumą.

Kaip pasirinkti tinkamą buteliuką maitinimui?

Aptarkime pagrindinius kriterijus, į kuriuos reikia atsižvelgti renkantis buteliuką maitinimui:

• Žindukas: Amžius: Ant žinduko pakuotės dažniausiai nurodomas amžius, kuriam jis skirtas. Medžiaga: Lateksas (minkštesnis, gali sukelti alergiją) arba silikonas (tvirtesnis, hipoalergiškas). Tėkmės greitis: Skirtingas greitis skirtingam amžiui. Forma: Anatominiai žindukai, kurie savo forma primena moters spenelį. Apsauga nuo dieglių: Žindukas su specialiu vožtuvu leidžia orui laisvai cirkuliuoti buteliuke ir taip padeda išvengti pilvo dieglių.
• Buteliuko forma: Patogumas laikyti. Verta atkreipti dėmesį į buteliukus su nuimamomis rankenėlėmis, jie puikiai tinka kūdikiams, kurie pradėjo rodyti savarankiškumą valgydami.
• Buteliuko tūris ir kaklelio dydis: Tūris turi būti parenkamas pagal kūdikio amžių ir maisto kiekį. Buteliukai kūdikiams gali būti su plačiu arba siauru kakleliu.
• Apsauga nuo dieglių: Specialūs buteliukai kūdikiams su Anti-Colic sistema.
• Buteliuko medžiaga: Stikliniai (ekologiškiausi, bet gali dūžti), plastikiniai (lengvi ir saugūs naudoti) arba silikoniniai (tinka tirštesniam maistui).

Atminkite, kad kiekvienas kūdikis yra unikalus, ir gali prireikti šiek tiek laiko, kol rasite geriausią sprendimą savo mažyliui.

Vaikas pradeda lankyti darželį

Vaikas pradeda lankyti darželį: šis laikotarpis - vienu metu ir įdomus, ir sudėtingas tiek pačiam mažyliui, tiek ir tėvams. Pradėjus žingsniuoti į ugdymo įstaigą, viskas kardinaliai keičiasi, vaikui tenka iš naujo prisitaikyti prie pakitusių aplinkybių. Gana dažnas tėvų skundas - kad vaikas darželyje nieko nevalgo. Tiesa, ši problema aktuali nebūtinai vien tarp pirmuosius metus darželį lankančių vaikų. Kodėl vaikai darželyje nevalgo? Darželinukas gali sunkiai toleruoti pokyčius, o vengimas valgyti kaip tik gali būti būdas su tais pokyčiais susidoroti. Normalu, kad pasikeitusi aplinka vaikui sukelia emocinį stresą. Darželyje vaikas neišvengiamai turi pakoreguoti ir valgymo įpročius. Naujų socialinių įgūdžių mokymasis vaikui gali būti labai sudėtingas. O kur dar nauja aplinka, nauji vaizdai, garsai, kvapai, pojūčiai ir t. t.

Viena iš nevalgymo darželyje priežasčių gali būti ir visiškai elementari - laiko stygius. Jei jūsų vaikas tiesiog valgo lėčiau ir anksčiau jo valgymo laikas nebuvo ribojamas, tikėtina, kad vaikas jausis skubinamas ir nespės pavalgyti, kai kiti grupės vaikai jau bus pasisotinę ir bėgs nuo stalo.

Vaikai gali mėgti tik tam tikrą maistą. Yra ir apskritai labai išrankių vaikų, kurie valgo tik kelis produktus. Kai kurie vaikai gali nenorėti valgyti, jei jaučia bendraamžių ar darbuotojų spaudimą.

Veiksmų imkitės iškart vos pastebėję ar išgirdę auklėtojų / mokytojų nusiskundimus, kad vaikas darželyje nevalgo. Vaikai labai jautriai reaguoja į kitų žmonių, ypač tėvų, emocijas, todėl šioje situacijoje geriausia pasistengti išlikti ramiems ir pozityviems. Neleiskite vaikui perimti streso, kurį jaučiate dėl jo nevalgiadienių darželyje. Darželyje pasidomėkite, kada vaikas pusryčiauja, pietauja ir vakarieniauja, ir pabandykite tokio pat grafiko laikytis ir namuose. Taip vaikas žinos, kada laikas valgyti, visai nesvarbu, ar tądien jis būtų namie, ar ugdymo įstaigoje. Jei nerimaujate, kad vaikas visą dieną darželyje bus alkanas, galite pamaitinti jį namuose. Vis tik dažniausiai vaikai darželyje nevalgo pusryčių bei vakarienės, todėl vaiką pamaitinkite prieš kelionę ir darželį ir vos grįžę iš jo. Jei vaikas ką tik pradėjo lankyti darželį ir dėl įspūdžių ir emocijų gausos net nepažvelgia į maistą, kelias dienas pusryčių ar pietų metu galite pasėdėti prie vaiko, padėti jam pavalgyti. Vaikui į darželį laikinai, kol jis įpras valgyti, galite įdėti maisto iš namų. Tiesa, dalis valstybinių darželių maistą ruošia visiems ugdytiniams centralizuotai, todėl nepageidauja, kad tėvai atneštų maisto iš namų, tačiau kartais tikrai galima susitarti, ypač jei produktai negendantys ir nekelia apsinuodijimo rizikos. Kiti tėvai taip pat gali išgyventi analogišką situaciją, todėl verta pabendrauti ir pasidalyti išbandytais sprendimais.

tags: #naujagimis #nenori #valgyti

• Astrologija ir gimimo valanda
• Kaip švęsti Žemės dieną
• Kaip pratimas palengvina gimdymą
• Ford automobilių remontas Lietuvoje
• Paslaugos akušerijos ir ginekologijos klinikoje Lidomium