Jauniems tėveliams, ypač - besilaukiantiems savo pirmosios atžalos, natūralu, kyla daugybė klausimų bei baimių. Tikriausiai sutiksite, jog nemaža dalis jų yra susiję su vaiko miegu. Kuo anksčiau atrasite, kurie miego ekspertų patarimai, kaip užmigdyti kūdikį, yra efektyviausi Jūsų mažyliui, tuo greičiau pamiršite bemieges naktis (ar galbūt net neturėsite tokios patirties!), o kavą gersite karštą, ne prabėgomis.
Nors žodis „rutina“ daugeliui suaugusiųjų kelia negatyvias asociacijas, nuolat pasikartojantys veiksmai prieš ruošiantis miegoti vaikams ne tik yra būtini. Tai, galbūt Jūsų nuostabai, mažyliai netgi mėgsta. Vaiko organizmas, žinodamas, kas po ko vyksta, natūraliai pradeda iš anksto tam ruoštis. Taigi, pradedant mokytis, kaip užmigdyti kūdikį, pirmiausiai turėtumėte sukurti Jums abiems priimtiną miego ritualą. Jei vaikas didesnis, į šį procesą būtina įtraukti ir jį. Maudynės vonioje, dantukų valymas, pižamos apsirengimas, knygučių skaitymas, lopšinės: tai - dažniausiai praktikuojamos miego ritualų idėjos. Žinoma, jei tik fantazija leidžia, galite įtraukti ir kitas veiklas.
Miego specialistai Jums nepagrūmos pirštu, jei į miego ritualą įtrauksite ir, pavyzdžiui, žindymą, sūpavimą ar nešiojimą ant rankų. Visų miego ritualą sudarančių veiksmų tikslas - kūdikį nuraminti, padėti atsipalaiduoti, sukelti mieguistumą (išskirtinai tik naujagimiams), tačiau ne visiškai jį užmigdyti. Tad, pavyzdžiui, galite sūpuoti vaikutį prieš miegą rankose ir dainuoti šiam lopšinę, tačiau tiek Jums, tiek vaikeliui turi būti aišku, jog tai nesitęs amžinai.
Pradėjus domėtis, kaip užmigdyti vaiką pietų miego ar nakčiai, prisiminėte mažylio numylėto žaisliuką, su kuriuo rankose šis užmiega bei pabunda? Nuraminsime: neteks sukti galvos, kuriant istoriją, pateisinančią numylėto žaisliuko pradingimą. Nerekomenduojamos tos užmigimo priemonės, kurios turi tiesioginį ryšį su Jumis (krūtis, sūpavimas, nešiojimas). Tiesa, daugelio vaikų mėgiami čiulptukai, užuot skatinę nusiraminimą prieš miegą, priešingai, gali tapti susierzinimo priežastimi. Įsivaizduokite, mažylis jau buvo bepradedąs miegoti, kai staiga čiulptukas ėmė ir dingo iš burnos! Be ašarų šioje situacijoje tikriausiai apsieiti nepavyks. Žinoma, Jums padavus čiulptuką, mažylis ir vėl nurims, tačiau, tikėtina, toks scenarijus per naktį pasikartos ne vieną kartą.
Kalbant apie vaikų mylimus minkštučius pliušinius žaisliukus, svarbu žinoti, jog patiems mažiausiems pastarieji nėra rekomenduojami. Minkšti daiktai - vienas iš staigios kūdikių mirties sindromo rizikos veiksnių. Su minkštu „mylimuku“, kurį, tikėtina, išsirinks jau pats mažylis, rekomenduojama miegoti vyresniems nei 12 mėnesių vaikams. Žinoma, su žaislų gausa lovoje reikia nepersistengti.
Melatonino - miego hormono - gamybą mūsų organizme skatina tamsa. Tad, artėjant nakties miego laikui, pasirūpinkite dirbtine tamsa kambaryje. Jei investuosite į kokybiškas, storas naktines užuolaidas, tai padaryti bus nesunku net ir vasarą, kai, esant giedram orui, šviesu būna iki vėlaus vakaro. Atsisveikinimą su tamsa reikėtų pradėti likus maždaug valandai iki miegelio. Išjunkite ryškias šviesas. Būtinai - televizorių, kompiuterį bei kitus ekranus, skleidžiančius mėlyną šviesą, kuri mažylio užmigimą gali paveikti labai neigiamai. Ši valandėlė laiko, likusi iki mažyliui nukeliaujant į sapnų karalystę, gali tapti gražia visos šeimos buvimo kartu tradicija. Žinoma, veikla, kuria užsiimama, neturi būti aktyvi.
Mamos, o ypač galvojančios apie į pasaulį neseniai atėjusį naujagimį, kartais persistengia, bandydamos užtikrinti, kad mažyliui nebūtų per šalta. Tiek patys mažiausi, tiek vyresni vaikai geriau miega esant žemesnei temperatūrai (idealiai - 18,5 ° C - 21 ° C).
Įsitikinimas, jog dienos metu daug veiklos turėję, akivaizdžiai „nuo kojų nusivarę“ vaikai, vos tik pasiekę lovą, „lūžta“ - vienas pagrindinių mitų, susijusių su vaikų miegu. Norint apsaugoti mažylį nuo pervargimo, kurio ženklai ne visada akivaizdžiai matomi, vaiką guldykite tuo pačiu metu. Rekomenduojamas vaikų miego metas - tarp 19-20 valandos.
Jau mokantys kalbėti vaikai visada kupini įspūdžių, kuriais, kaip taisyklė, labiausiai norisi pasidalinti gulant lovytėje ar prieš į ją gulant. Kai kurie mažyliai tai daro spontaniškai, tuo tarpu kiti gudryuja, žinodami, jog pokalbis su mama ar tėčiu atitolins miegelį. Nesileiskite į tokias mažųjų gudruolių provokacijas. Išimtis šiai taisyklei neturėtų būti taikoma nei patiems mažiausiems, nekalbantiems ar net dar neguguojantiems mažyliams, su tėveliais bendraujantiems žvilgsniu. Užbėkite ir kitoms galimoms mažylių gudrybėms, dėl kurių šis gali rasti pretekstą palikti lovą.
Dažnuose namuose, miegant kūdikiui, visi šeimos nariai vaikšto „ant pirštų galiukų“. Iš tiesų, triukšmas, sklindantis iš išorinės aplinkos, gali trukdyti vaikui užmigti ar pažadinti šiam įmigus, tačiau tai nereiškia, jog kambaryje turi būti visiška tylu. Kuo vaikui bus nuobodžiau, tuo jis greičiau užmigs. Ir, priešingai, dėmesį traukiantys daiktai, veiksmai ar garsai miegelį atitolina. Kai kurie mažyliai sąmoningai ieško objektų, kurie išblaškytų snaudulį. Tad, pavyzdžiui, virš lovytės kabanti spalvinga karuselė įprastai neramina, o, priešingai, kaip tik sukelia susidomėjimą ir išsiblaškymą. Žinoma, kai kuriuos vaikučiai, gali veikti priešingai. Bet tai labiau išimtis nei taisyklė.
Kūdikių miegas susideda iš 6-7 trumpų, vienodų miego tarpsnių, tačiau jau pirmaisiais gyvenimo mėnesiais galima įžvelgti besiformuojantį kūdikio nakties miego ir dienos pogulių ritmą. Iš pradžių „atsiskiria“ ilgasis nakties miegas ir daug trumpų dienos miegelių - pogulių.
Laikykitės reguliarių intervalų tarp dienos miegų. Tėvams, auginantiems pirmąjį vaikelį, dažnai sunku perprasti kūdikio būdravimo ir poilsio rėžimą. Sufleruoju - tai labai paprasta. Kūdikis užmiega tada, kai yra pavargęs, bet nepervargęs. Maži leliukai miega ir būdrauja labai tiksliais intervalais, kurie vaikui augant ilgėja.
Nepamirškite, kad mažyliai yra skirtingi ir šis laikas gali nežymiai svyruoti. Nejauskite įtampos, jei mažylis būdrauja 5-10min. ilgiau, ar trumpiau, nei parašyta. Kadangi naujagimio ir pirmų mėnesių kūdikio miegas nėra labai nuspėjamas (kartais miega 15min, kartais valandą - ir tai normalu), tad jo „sprausti“ į labai stabilią dienotvarkę neverta. Pirmosios 6-8 gyvenimo savaitės yra skirtos susipažinimui su pasauliu, namais, tėvais, gyvenimiška tvarka, dienos - nakties pokyčiais. Taip pat šio laiko reikia tam, kad „užsivestų“ pieno gamyba, nusistovėtų natūralus maitinimo ritmas. Griežtai dienotvarkei dar anksti, tačiau Jūs jau galite dėti pamatus. Laikydamiesi šios reguliarių intervalų taisyklės visada būsite tikri, kad mažylis nepervargsta ir beveik niekada nepatirsite sunkumų migdydami kūdikį.
Stabili dienotvarkė atsiranda savaime maždaug trečią gyvenimo mėnesį. Leiskite mažyliui parodyti, kokia dienotvarkė jam tinka. Mano patirtis rodo, kad maždaug 70proc. vaikučių “susidėlioja” labai gražią dienotvarkę patys. Jie tiesiog bunda ir minga kasdien panašiu laiku. Tai ir yra dienotvarkė. Jums tikrai nebūtina paranojiškai žiūrėti į laikrodį ir griaužtis, jei kažkas vyksta ne visiškai taip, kaip vakar ar užvakar. Žinoma, jei vaikutis ima miegoti netvarkingai pvz. nakčiai užminga 23val. ar keliasi 5val. ryte, reiškia, kažkas dienotvarkėje yra ne taip, kaip turėtų būti. Čia reikalingos Jūsų žinios ir pagalba.
Naujagimio ir pirmų mėnesių kūdikėlio miegas nėra visiškai toks, kokį jį įsivaizduoja suaugę. Mes visi esame girdėję posakį „miega, kaip kūdikis“. Ir koks Jums vaizdinys dabar sukasi galvoje? Atviruko vertas paveikslėlis, kuriame mažas kūdikėlis, iškeltomis virš galvytės rankelėmis ramiausiai pučia į akį? Kol neturėjau vaikų, mane irgi aplankydavo toks vaizdinys. Pradėjus domėtis kūdikio miegu, ši iliuzija subliuško,nes kūdikio miegas nėra ramus ir gilus (dažniausiai). Kūdikio miegas yra aktyvus, su daugybe prabudimų, blaškymusi ir pan. Taip yra dėl to, kad kūdikio nervų sistema dar yra nebrandi. Dabar mažylis labai greitai auga, bręsta, vystosi, pažindinasi su pasauliu, kasdien patiria labai didelę stimuliaciją, nes jam viskas nauja. Miegas yra skirtas tam, kad nervų sistema apdorotų ir susidėliotų visus dienos įspūdžius, informaciją, emocijas ir patirtis ir žinoma tam, kad organizmas pailsėtų ir pasiruoštų kitai, tokiai pat aktyviai dienai. Taigi čia išplaukia logiška išvada, kad miegą sudaro dvi skirtingos miego fazės: aktyvus ir gilus. Aktyvusis miegas - įspūdžių apdorojimui, gilusis - visapusiškam (fiziniam ir emociniam) atsistatymui. Tyrimai rodo, kad pirmų mėnesių kūdikiai aktyvaus miego fazėje praleidžia maždaug 50-80proc. viso miego laiko. Tai pamirškite paveikslėlį su ramiai miegančiu angelėliu ir priimkite realybę tokią, kokia ji yra: kūdikis miega neramiai, blaškosi, muistosi, kartais krūpteli, kartais nusišypso, kvėpuoja nereguliariai. Tai yra NORMALU!
Vienas dažniausių jaunų tėvų skundų yra apie tai, kad mažylis užmiega lengvai, tačiau bandant perdėti jį į lovelę ar tiesiog atsitraukti, jis iškart prabunda ir tuomet migdymo ritualas prasideda iš naujo. Ramiai. Čia ne liga ir ne sutrikimas. Ramus miegas įmanomas tik tada, kai žmogus jaučiasi saugus. Jūsų kūdikis jaučiasi saugus tuomet, kai Jūs esate šalia. Pirmosios 15-20min. nuo užmigimo yra vadinamosios paviršiniu miegu. Šiuo laiku kūdikis yra labai lengvai pažadinamas, tad menkiausias garsas, judesys, temperatūros pokytis ir pan. grąsina prabudimu ir ašaromis (nes juk miego tai norisi!). Jei bandysite pabėgti nuo kūdikio per greitai, jis tikrai išsibudins. Kai mažylis užsnaudžia ant Jūsų rankų ar tiesiog šalia Jūsų, neskubėkite pasitraukti. Pabūkite šalia, kol kūdikis įmigs. Kai pastebėsite, kad mažylis kvėpuoja ramiai ir monotoniškai, jo kūnelis atsipalaidavo ir apsunko (tą labai lengva pajusti, jei migdote ant rankų), suspausti į kumštuką pirščiukai išsitiesė - tai yra ženklas, kad atėjo gilesnis ir ramesnis miegas ir Jūs galite kuriam laikui pasitraukti. Jei dedant į lovelę visgi įvyko koks trikdis, nepanikuokite. Dėkite kūdikį į lovelę, prilaikykite jo rankeles, uždenkite ausytę, pasakykite šššš ir padėkite mažyliui vėl įmigti.
Dar viena kūdikiško miego paslaptis yra ta, jog jei mažylis išsibudino po trumpo numigimo, na pvz. 5-10-15-20min. miego jam reikės labai didelių pastangų užmigti vėl. Kad būtų aiškiau, piešiu Jums paveikslėlį iš kasdienybės. Važiuojate automobiliu ir likus 5min. iki namų kūdikis užsnūsta autokėdutėje. Galvojate, kas čia tokio, nunešiu namo ir miegos toliau. (Prisiminkite, kiek kartų tikrai sėkmingai Jums pavyko įgyvendinti šį planą.) Benešant kūdikį namo, jis atsibunda. Jūs imate kūdikį ant rankų, supuojate, dainuojate, galbūt duodate krūtį ar čiulptuką,kad būtų lengviau nusiraminti ir tikitės geriausio (kad jis vėl užmigs). O, bet, tačiau jis neužmiega. Tik žiūri į Jus ir šypsosi (geru atveju) arba akivaizdžiai rodo nuovargio požymius, bet užmigti niekaip negali (dažnesnis variantas). Jūs sugaištate nuo 30min. iki 1,5 val. be jokio rezultato. Prisiminkite apie paviršinį miegą. Jei kūdikis nebuvo įmigęs, normalu, kad jis išsibudino. Nesvarbu,kad pamiegojo tik 5min., po to išsibudinimo miego jis nebenorės. (Jau girdžiu Jus komentuojant, kad 5min. nėra pilnavertis miegas ir visiškai su Jumis sutinku!).
Dar vienas gyvenimiškas paveikslėlis: Dienos metu neplanuotai užsnūstate vos prigulusi ant sofos/ bežindant kūdikį/ beskaitant ar pan. Po kiek laiko sutrikusi pabundate ir dairotės kiek laiko miegojote. Laikrodis rodo, jog vos 5-15min. Kaip jaučiatės po tokio trumpo miego? Aš labai žvaliai! (Tam pritarė ir didžioji dauguma žmonių, kurių to klausiau). Taigi trumpas miegas yra panašus į klavišo REFRESH paspaudimą. Lygiai taip pat jaučiasi ir Jūsų kūdikis po trumpo nusnaudimo. Grįžkime prie miego autokėdutėje. Jei kartais taip nutiktų, kad mažylis užsnūstų automobilyje, palaukite 15-30min. (pavažinėkite po rajoną ar tiesiog palikite užvestą variklį ir pasedėkite kartu) ir palaukite, kol kūdikis įmigs arba numigs. Sutikite, pusvalandis miego skamba geriau, nei 5min. Bet šito varianto pernelyg nerekomenduoju. Variantas, kurį rekomenduoju yra neleisti kūdikiui užmigti automobilyje, jei iki namų liko 5min. kelio. Kalbinkite jį, sustokite šalikelėje, parodykite žaisliuką, išimkite iš kėdutės ir pan. Padarykite, ką galite, kad bent trumpam nubaidyti beateinantį miegą. Grįšite namo ir užmigdysite mažylį taip, kaip visada. Mažiau vargo ir geresnis rezultatas.
Viso šio ilgo pasakojimo apibendrinimas ir moralas yra toks: jei kūdikis nusnaus 5min. (automobilyje, ant rankų, prie krūties, gultuke ir pan.) jam reikės laiko vėl pavargti , tam, kad jis užmigtų lengvai. Išlaukite tinkamą pagal amžių būdravimo intervalą iki sekančio miego ir neturėsite jokių problemų. Pvz. Jei trijų mėnesių kūdikis užmigo 12val., o atsibudo 12.05, Jums reikės išlaukti 2val. iki sekančio migdymo, nepriklausomai nuo to, kad miegas truko tik 5min. Tai yra auksinis patarimas iš miego konsultantės lūpų. Jei netikite, išbandykite patys ir įsitikinsite.
Todėl, labai labai noriu Jums patarti neleisti kūdikiui…. šūdeliauti. Atsiprašau už žodį, bet kito, labiau tinkančio šiai situacijai nesugalvojau. Šūdeliauti, tai reiškia miegoti po 5min. bilekur. Jei leisite mažyliui snausti bet kur, bet kaip ir bet kada, niekada neprieisite prie tvarkingos dienotvarkės. Taigi, jei maitinant matote, kad kūdikis bando migdytis (nors dar nepraėjo pakankamas intervalas nuo paskutinio miego) - pakutenkite jam ausį, papypsenkite nosį ir pan. Jei bando snausti gultuke ar vibro kėdutėje, užuot palingavę jį, paimkite ant rankų ir parodykite debesis pro langą ir pan. Laikykitės būdravimo intervalų ir nematysite jokio vargo dėl vaiko miego ir prastos nuotaikos.
Jei leidžiate kūdikiui „šūdeliauti“, užsisukate į užburtą ratą. Kūdikis NIEKADA nėra tinkamai pailsėjęs (5min. nėra pilnavertis miegas), ir NIEKADA nėra sveikai pavargęs (nes 5 min. miegas neleidžia pervargti). Vadinasi kūdikis VISADA yra prastos nuotaikos, verkia dėl Jums nesuprantamos priežasties ir varo į neviltį tėvus, kurie iš paskutiniųjų stengiasi padaryti viską tinkamai. Suimkite save ir susitvarkykite. Tvarkos ir nuspėjamumo labai reikia tiek Jūsų vaikeliui, tiek Jums.
Problema, dėl kurios naujagimių ir pirmų mėnesių kūdikių tėveliai dažniausiai kreipiasi į mane konsultacijos yra ta, kad vakarais migdymas trunka kankinamai ilgai. Jis kainuoja daug pastangų, laiko, kantrybės, tad normalu, jog daugybė tėvų desperatiškai ieško pagalbos šiuo klausimu. Taigi praktiniai patarimai iš mano penkerių metų darbo su kūdikių miegu patirties. Jei norite, migdymas nakčiai būtų palaimingai lengvas ir ramus, visų pirma Jums reikia suprasti, kad kūdikis nakčiai turi būti migdomas vaikišku laiku. Tai yra 19-21val. 19-20val. migdymo laikas labai tinka rudenį ir žiemą, kai vakarais anksti temsta ir natūraliai sudaromos sąlygos miegoti anksčiau. 20-21val. yra labai geras laikas migdyti vaikučius pavasarį ir vasarą, kai ilgos dienos ir linksmybės gryname ore neleidžia užmigti anksti.
Jei migdysite vaikučius po 21val. labai tikėtina, kad jie bus pervargę, o pervargęs vaikas yra labai sudėtingas reikalas. Mano akimis - viena sudėtingiausių užduočių yra užmigdyti pervargusį vaiką. Manau esate tai bandę. Gaila, kad gimstant vaikui, ligoninėje neduoda instrukcijos. Ten turėtų būti parašyta, kad neklausytumėte tų, kurie sako, jog kuo labiau vaikas nuvargs tuo lengviau jį bus užmigdyti. Tai yra baisi netiesa!!! Ir šia netiesa dažniausiai švaistosi tie, kurie dar neturi vaikų arba tie, kurių vaikai maži buvo labai labai seniai. Tyrimai rodo, kad kūdikių, kurie yra migdomi po 21val. organizme randamas padidėjęs kortizolio, t.y. streso hormono lygis. Šis hormonas lemia tai, kad mes ilgiau galime likti budrūs, negalime įmigti giliai (nuolat blaškomės ir sapnuojame tai, ką veikėme dieną), taip pat šis hormonas žadina mus ekstremaliai anksti ryte. Taigi, pervargęs kūdikis paprastai nemiega iki 10val. ryto, jis keliasi su saule, tarkim 5val. ryte ir tikrai negaili tėvų, kurie dar norėtų pamiegoti. (Daugybė tėvų su ankstyvu kėlimusi bando susidoroti, migdydami vaikus labai vėlai vakare, pvz. 22-23val., tikėdamiesi, kad mažylis ryte leis pamiegoti ilgiau. Jei ir Jūs mąstote apie šį planą, galiu patikinti - neišdegs. Kada beužmigdytumėte vaiką, jis atsikels panašiu metu).
Pervargęs kūdikis rodo nuovargio ženklus, muistosi, taisosi miegui, bando snausti, bet vis ima verkti ir Jūs niekaip negalite jo nuraminti. Jei ši situacija išgyventa, prisiminkite apie vaikišką migdymo laiką. Migdyti vaikus 19-21val. yra įprasta visame pasaulyje. Tai nėra naujiena. Išsilavinęs žmogus turi žinoti, kad pats giliausias ir kokybiškiausias miegas yra iki vidurnakčio. Ir kuo ilgiau iki vidurnakčio miegi, tuo kokybiškiau pailsi. Sudarykite vaikams tokią galimybę. Jie Jums atsidėkos gera nuotaika, stipriu imunitetu, gebėjimu susikaupti ir pan. Taip pat, tam, kad vakare nekiltų sunkumų, žiūrėkite į laikrodį. Nuo paskutinio dienos miego iki užmigimo nakčiai turi praeiti pakankamai laiko, kad mažylis spėtų pavargti, bet nespėtų pervargti. Vėl primenu apie būdravimo intervalus. Pirmus du-tris gyvenimo mėnesius laikykitės tų pačių intervalų, kaip ir tarp visų dienos miegų. Vėliau imkitės miego specialistų naudojamos formulės: nuo paskutinio dienos miego iki naktinio miego turi praeiti dienos būdravimo intervalas+pusė tiek. Pvz. Dieną kūdikis miega kas dvi valandas. Dvi valandos+pusė tiek (viena valanda) = 3val. Kartais ir netaikant jokių formulių, labai paprasta pamatyti, kad antroje dienos pusėje intervalai tarp miegų kiek prailgėja, tad tėvai natūraliai leidžia vaikams ilgiau pabūdrauti tam, kad šie užmigtų lengviau.
Vakarais labai svarbu laikytis ritualų. Miegui reikia pasiruošti. Skirkite tam valandą laiko. Kasdienis ritualas vakare siunčia vaikui žinutę apie tai, ko mes iš jo tikimės. Sutikite, pirmų mėnesių kūdikiui sunku žodžiais paaiškinti, kad dabar metas miegoti. Veiksmais parodyti daug paprasčiau. Vakarinį ritualą turėtų sudaryti maudynės, švelnus masažas, rami mankštelė, padainavimas, glostymas, glaudus buvimas šalia, pritemdyta šviesa, sumažintas triukšmas, maitinimas ir tt. Jei kasdien tai darysite, vaikas supras, ką tai reiškia, nusiteiks miegui, lengviau nusiramins ir greičiau bei giliau užmigs. Aš esu už kasdienes maudynes. Vanduo padeda atsipalaiduoti, nusiraminti, balansuoja nervų sistema, padeda „nuplauti“ dienos įspūdžius ir emocijas, taip pat, tai yra nuostabus grūdinimo būdas mažiems leliukams. Jei maudote kas antrą dieną, vaikas gali susimaišyti, nes ritualas nebus visiškai toks pats kaip vakar.
Ar Jums pažįstama situacija: uff, užmigo nakties miegui, bet… kūdikis pabudo po 30, 40 ar 45 min? Toks pabudimas rodo, kad vaikui sunku sujungti pirmą nakties miego ciklą. Beje, jį sujungti dažnai nėra lengva, nes mažyliai sunkiau pereina į gilų miegą ir bet kokia smulkmena gali išbudinti. Ankstyvaisiai mėnesiais (iki ~3-4 mėn.) tai GALI reikšti, jog mažyliui reikia vėlesnio miego laiko. Ypatingai tai aktualu, jei stengiatės kūdikį migdyti anksti 18-19 val. Kai kurių kūdikių dienos-nakties ritmas formuojasi gana ilgai, todėl toks migdymo laikas jų kūnui dar yra labiau dienos pogulis, nei nakties miego laikas. Žinau - šitas sudėtingas. Priežastis skirtinga, tačiau rezultatas tas pats. Pervargusiam kūdikiui labai sunku sujungti miego ciklus, nes veikia hormonas kortizolis, kuris visai nesutaria su miego draugu melatoninu. Pervargę kūdikiai dažnai užmiega greitai (iki 5- 10 min.), tačiau miega neramiai ir neretai greitai pabunda. Nepakankamai pavargusiems kūdikiams trūksta miego spaudimo, kas taip pat baigiasi greitu nubudimu. Baigiantis miego ciklui, mažyliai keliauja į labai paviršinio miego fazę, panašią į prabudimą. Todėl jei jų kūne yra kažkoks nepatogumas, labai tikėtina, kad jis erzins ir gali daryti įtaką nubudimui. Pakelkime vos pabudusį mažylį į atsirūgimo pozą, pastebėkime, gal pavyks atsirūgti. Ši priežastis dažnesnė, nei galime tikėtis. Jei mažylis žinda ar valgo iš buteliuko prieš pat miegą, būdamas jau gana pavargęs, didelė tikimybė, kad net jei ir neužmigs, tai bent sekundei kitai snūstels bevalgydamas. Neretai pavargę mažyliai tiesiog užmiega prie krūties nepakankamai pasisotinę. Praėjus pirmam miego ciklui, juos pabudina ne kas kitas, o alkis. Prisiminę savo skanią vakarienę, jie nori ją pabaigti! Jei tokio pabudimo metu kūdikis dar godžiai, kokybiškai žinda, galima įtarti, jog būtent alkis yra pabudimo priežastis. Kaip jau kalbėjome, pirmas miego ciklas nėra lengvai sujungiamas, todėl mažyliams gali prireikti mūsų pagalbos. Ypač tiems, kurie yra aktyviai migdomi: supami, nešiojami, žindomi. Visi šie migdymo būdai yra nuostabūs, jei jie patinka jums ir jūsų kūdikiui, tiesiog kartais jie gali tapti greito pabudimo priežastimi, nes ciklui sujungti mažylis tikisi tokios pat pagalbos, kaip ir buvo užmigdytas. Jei dar nesijaučiate pasiruošę miego asociacijos atsisakyti, tiesiog verta būti šalia ir vos artėjant nubudimo laikui, padėti pereiti į kitą miego ciklą. Kitu atveju, verta peržiūrėti mano seminarą „Savarankiškas vaikų miegas. Neretai vaikams tiesiog būtinas fizinis kontaktas, kad jaustųsi saugiais. Kadangi pirmas miego ciklas kiek jautresnis, vaikai neretai prabunda pajutę, kad pasikeitė jų miego vieta - nuo jaukių rankų buvo perkelti į lovelę ar kad mamos/tėčio nebėra šalia. O tada jau lengvai išsibudina ir kviečiasi pagalbos.
Kuri iš šių rekomendacijų suveiks ir ar apskritai suveiks jūsų mažyliui, pasakyti yra neįmanoma. Kartais iki tam tikro amžiaus vaikai itin sunkiai sujungia pirmą nakties ciklą. Pasikeitimą, kas migdo vaiką. Vakarienės inventorizaciją. Labai rekomenduotina atsisakyti cukraus, kofeino, maisto priedų turinčių produktų. Atkreipti dėmesį į miego aplinką. Gal mažyliui karšta/šalta? Tyla ar baltas triukšmas? Šviesiau ar visiškoje tamsoje? Ir visada prisiminkite, kad vaikų miegas keičiasi jiems augant, tad kartais net nespėsite apsižiūrėti, kaip dar visai neseniai stebėjotės, jog kūdikis greitai pabunda, o štai netikėtai greitų pabudimų po užmigimo paprasčiausiai nebeliko.
Mažylis dažnai pervargsta? Galbūt atsakymą rasite kūdikio dienotvarkėje. Jau pervargo!
„Bright Side“ parinko keturis ekspertų siūlomus metodus, kuriuos pasitelkę greitai užmigdysite savo kūdikį.
1. Pasistenkite sukoncentruoti kūdikio žvilgsnį į vieną daiktą. Šis metodas daro stebuklus. Kūdikiai yra labai smalsūs, jų žvilgsnis nuolat bėgioja, nes jie nori apžiūrėti aplinką. Jei pavyktų sudominti kūdikį kokiu nors daiktu, ypač jeigu jis būtų aukščiau jo akių lygio, mažylio akys greitai pavargtų ir jis jas užmerktų.
2. Palaikykite delną kūdikiui priešais veidą. Antra būdas irgi nesudėtingas, jis tinka, kai kūdikis jau apsnudęs, mieguistas. Laikykite delną kūdikiui prieš veidą, tik nelieskite veido. Judinkite delną vis lėčiau ir lėčiau, paskui atitraukite. Pakartokite šį judesį kelis kartus, kol mažylis užmigs.
3. Sūpavimas. Trečio būdo esmė - sutrikdyti mažylio orientaciją, pasitelkiant judesį, panašų į supimą lopšyje. Laikykite kūdikį ant rankų, taip, kad jo galva būtų ant jūsų sulenktos alkūnės, rankomis laikykite sėdmenis ir švelniai sūpuokite. Taip sūpuojamas mažylis praranda orientaciją, taigi, greičiau įminga.
4. Pasitelkite visus metodus ir žinomas gudrybes. Paskutinio metodo esmė - vienu metu imtis visų žinomų būdų: sūpuoti kūdikį, švelniai kratyti, patrinti jo pirštukus, raminamai ir ištęstai tarti „š“ raidę, kilstelėti delną prie veidą ir t. t. Kad ir ką darytumėte, svarbu kaitalioti tempą - daryti tai greičiau, tai lėčiau, kol kūdikis užmigs.
Dauguma tėvų migdo savo naujagimius ant rankų. Deja, bet specialistai už tokį elgesį jų tikrai nepagirtų, mat dažnai vos paguldžius mažylį į lovelę jis pabunda ir tuomet užmigti jam pasidaro dar sunkiau. Specialistai sutaria, kad kūdikis užmigti turi pats, kitaip tariant nenešiojamas, nežindomas, nesiūbuojamas. Nereikėtų painioti pačio užmigimo ir miego prikvietimo, nuraminimo. Supimas, nešiojimas ant rankų, žindymas ar čiulptukas gali kūdikį nuraminti, tačiau kartu ir išvystyti šiokią tokią priklausomybę, kuri neleis jam užmigti savarankiškai.
Kasdien pasiruošimą miegui pradėkite tokiu pačiu metu ir tokia pačia tvarka. Kūdikiai dievina rutiną. Jų organizmas pripranta prie tam tikros tvarkos, įvykių sekos, todėl jam pradeda ruoštis iš anksto, o tie patys veiksmai gali jį atpalaiduoti. Naujas veiksmas kūdikį neretai ne paskatina miegoti, bet priešingai - išbudina, mat tai, kas nepatirta - be galo įdomu. Nepamirškite, kad kūdikis greičiau užmigs jei kambaryje nebus ryškių šviesų, nebus per karšta ar per šalta.
Mokslininkai siūlo daugybę būdų, kaip galima migdyti kūdikį. Be abejo, kiekvienas žmogutis yra labai skirtingas, todėl tai, kas tinka vienam nebūtinai tiks kitam. Turite patys atrasti labiausiai tinkamus migdymo būdus.
Miego ritualą galite pradėti šilta vonele. Švarūs vystyklai. Prieš pradėdami migdyti mažylį įsitikinkite, kad jo vystyklai švarūs. Švarūs, patogūs rūbeliai. Perrengus mažylį jo nebeblaškys į drabužėlius per dieną įsigėrę kvapai. Norint nuraminti ir paruošti miegui kūdikį skaitykite jam knygutes, sekite pasakas, dainuokite lopšines, niūniuokite. Labai svarbu, kad tai būtų ramus, tykus, monotoniškas garsas.
Čiulptukai. Atsipalaiduoti ir sukelti mieguistumą gali padėti žindymas, čiulptukai, vėliau - įvairūs kramtukai ar net nykštukas burnytėje.
Mylavimas, glostymas, masažavimas. Nuraminti mažylius gali paprasčiausias tėvų apkabinimas, švelnus glostymas, tylus šnekinimas. Kai kurie vaikučiai mėgaujasi pilvuko, nugarytės glostymais.
Sūpavimas. Vienas iš veiksmingiausių mažylių mieguistumo sukėlėjų - sūpavimas. Galite jį kiek panešioti, pasisupti kartu supamojoje kėdėje, paspyruokliuoti ant kamuolio, pasupti lopšelyje.
Monotoniški vaizdai. Įspėjame, kad tai nėra televizoriuje, kompiuteryje, telefone ar planšetėje judantys paveikslėliai. Užmigti gali padėti virš lopšiuko kybantis mylimas žaisliukas. Taip mažylis sukoncentruoja žvilgsnį į vieną vietą, mažiau blaškosi ir gali pasijusti mieguistas.
Miegokite su mažyliu. Tėvelių šiluma, artuma taip pat ramina mažuosius. Kartais jiems užmigti tereikia jūsų kompanijos. Dauguma tėvų miega su savo mažyliais pirmaisiais gyvenimo metais. Ir tai tikrai nėra pats blogiausias sprendimas.
Grynas oras. Grynas oras gali padėti mažyliui greičiau užsinorėti miegelio. Prieš migdant gerai išvėdinkite patalpą, kurioje kūdikis miegos, pabūkite gryname ore, pavežiokite lauke.
Migdukai. Leiskite kūdikiui nusiraminti liečiant mylimą žaisliuką, pleduką, medžiagos skiautelę ar migduką. Migdukas gali tapti mažylio geriausiu miego draugu, padėti jam nurimti.
Vengti akių kontakto. Kai kurie specialistai skatina vengti akių kontakto. Dar nekalbantys, neguguojantys (ar tai darantys labai mažai) kūdikiai bendrauja žvilgsniu.
Mažiau reaguokite į judesius. Jūsų vaikas migdomas mosikuoja rankytėmis? Pradėdamas snausti susiraukia ar pradeda spurdėti? Tegul. Suprasdamas tai, jog kad ir ką bedarytų jis toliau bus migdomas mažylis galiausiai išseks ir nurims. Be abejo, neliepiame visiškai ignoruoti kūdikio poreikių. Net jei vaikas labai neramus, prašo dėmesio, nerekomenduojamų migdymo priemonių ar nori užmigti jūsų rankose - nepasiduokite, nepratinkite jo. Turėkite kantrybės, elkitės švelniai, nuosekliai, tvirtai ir anksčiau ar vėliau mažylis tikrai užmigs.
Sutrumpinkite pogulius. Jei vaikas po ilgų migdymų vis dar žvalus ir visiškai nepasiduoda miegeliui - pabandykite sutrumpinti pogulių laiką.
Visi šie ir kiti veiksmai turėtų būti skirti kūdikį ne užmigdyti, bet jam sukelti mieguistumą. Kūdikiai turi mokytis užmigti patys. Stenkitės kasdien kartoti tuos pačius veiksmus, laikytis režimo, o migdymo ritualą pradėti tuo pačiu laiku. Pripratęs prie monotoniškos dienotvarkės kūdikis žinos tolimesnę įvykių eigą ir greičiau užmigs. Be abejo, pirmaisiais gyvenimo metais kūdikių paros ritmas labai keičiasi, tad kiek įmanoma stenkitės viską daryti žingsnelis po žingsnelio, neskubėdami. Nereikėtų labai stresuoti, jei vaikas staiga pasidarė labai neramus, negali užmigti, ar kaip tik, krenta it lapas. Kad ir kaip kruopščiai planuosite dienotvarkę, ją gali sujaukti skirtingi etapai, tokie, kaip, pavyzdžiui, dantukų dygimas.
Kaip užmigdyti kūdikį? Pradėkime nuo to, kad vaikai, kaip ir jų tėvai yra skirtingi. Tą patį galima pasakyti ir apie migdymą. Visų pirma, pasikliaukite savo intuicija: ne kas kitas, o jūs geriausiai pažįstate savo mažylį, nujaučiate, ką galėtų reikšti jo verksmas ar niurzgėjimas. Jei išbandote užmigdyti vienu būdu, bet jis nepasiteisina - išbandykite kitą.
1. Trūkumai: dažnai šis būdas tėvams yra varginantis ir nelabai patogus. Jei šis metodas naudojamas ilgai (iki 9 mėn. Esmė: tai daugiau ne metodas, o natūraliai ir instinktyviai susiformuojantis migdymo būdas. Kūdikis migdomas pasitelkiant į pagalbą „pagalbines priemones“ ir migdomas tol, kol visiškai užmiega ir tik tuomet mažylis paguldomas į lovytę.
2. Privalumai: šalia mamos dažniausiai užmiega net ir labai neramūs kūdikiai, artimas fizinis ryšys padeda formuotis artimam emociniam ryšiui tarp mamos ir vaiko. Trūkumai: didesnė staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS) rizika. Būtina paisyti saugumo taisyklių. Kai kurie kartu miegantys tėvai blogiau išsimiega. Esmė: kūdikis miega tėvų lovoje šalia mamos.
3. Kam tinka: kūdikiams, kurie sugeba nurimti ir užmigti nesiimant „ypatingų priemonių“. Esmė: mama būna šalia mažylio lovytės iki jis užmiega, tačiau nelaiko jo ant rankų, nesupa. Taip kūdikis pamažu išmoksta užmigti pats. Naktį kūdikiai nubunda, ir ne vieną kartą, tad jei vaikas moka užmigti pats, jis tiesiog apsiverčia ant kito šono ir vėl užmiega - taip, kaip tai darome ir mes. Kūdikiui nereikės papildomų priemonių: nešiojimo, dainavimo ar žindymo. Tačiau gali būti, kad pasigedęs mamos jis ims verkti.
4. Kam tinka: 5 mėnesių ir vyresniems kūdikiams, kurie gana lengvai nusiramina, nėra itin jautrus, nėra labai prisirišę prie mamos arba per daug aktyvus. Trūkumai: reikia apsišarvuoti kantrybe, procesas trunka ne mažiau kaip 1,5 savaitės.
5. Kam tinka: 6 mėnesių ir vyresniems kūdikiams, taip pat ir vyresniems vaikams, kurie nėra išmokę užmigti patys. Trūkumai: tėvams tai gali būti labai skausmingas metodas. Esmė: Kas vakarą laikomasi griežtos dienotvarkės ir pasiruošimo miegui ritualo. Ritualas ne tik nuramina vaiką, bet ir padeda suprasti, kad artinasi miego laikas. Paguldę vaiką į lovytę tėvai išeina iš kambario net jei vaikas verkia. Į vaiko kambarį grįžta tik po kurio laiko ir tik porai minučių, pasikalba su kūdikiu, paglosto jį, pabando nuraminti, tačiau neima jo ant rankų (net jei vaikas nesiliauja verkęs).
Kaip užmigdyti kūdikį? Veiksminga lopšinė miegui ir nuraminimui | Pagalba migdant mažylį
tags: #naujagimio #migdymo #budai
