Mokslininkų teigimu, tai, koks buvo pirmasis gimusio kūdikio ryšys, daro nemažai įtakos asmenybės gebėjimui bendrauti ir palaikyti santykius su kitais žmonėmis, taip pat fizinei bei psichinei raidai.
Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie tai, kad motinos ir kūdikio bei kitų artimųjų ryšys gali užsimegzti dar iki gimimo. Šis glaudus ryšys taip pat padės atpažinti mažylio poreikius vien iš jo verksmo. Būsimoji mama ir kūdikis susieti ne tik fiziniu, bet ir psichologiniu ryšiu. Vaisius geba justi mamos emocijas, išgyvenimus, reaguoja į jos balsą. Kuo daugiau gerų emocijų - tuo geriau ir saugiau jausis ir būsimas kūdikis. Jei jaučiate stresą, nerimą, pyktį, ar gali žmogutis, kuris visiškai nuo jūsų priklauso, jaustis saugiai?
Maždaug nuo 18 nėštumo savaitės vaisius jau gali girdėti išorės garsus, o dar po kelių savaičių - atskirti dažniausiai girdimus balsus. Jei nesijaučiate kvailai, galite pasekti pasaką ar paskaityti knygutę, padainuoti dainelę ar lopšinę. Pastebėta, kad nėštumo metu girdėtas pasakėles ar daineles kūdikiai prisimena ir po gimimo, ir, išgirdę jas, gali greičiau nurimti ar pradėti šypsotis. Taip pat bendrauti su kūdikiu galima piešiant su juo ar jo gimimu susijusius piešinius, rašant jam laišką ar kitais jums priimtinais būdais. Bendravimas neturi būti priverstinis ir dirbtinis: darykite tik tai, ką darydama jaučiatės gerai.
Mamos yra skirtingos, ir nėra vieno teisingo būdo, tinkančio joms visoms. Daugeliui mamų šį mamos-vaiko ryšį pavyksta suformuoti, tačiau kitoms tenka įdėti pastangų, ypač jei gimdymas buvo sunkus, pasireiškė pogimdyvinė depresija. Tėčiams užmegzti ryšį su vaiku gerokai sunkiau, nes tėčiai nepatiria fizinių pojūčių, kuriuos išgyvena būsima mama. Kartu vykite atlikti ultragarso tyrimo: suvokti, kad netrukus taps tėvais, vyrams taip pat padeda „daiktiniai įrodymai“, tad jei tik įmanoma, tegul vyras dalyvauja atliekant echoskopiją. Šis ryšys yra svarbus tiek mažyliui, tiek vyresniems vaikams. Praneškite vyresniam vaikui apie šeimos pagausėjimą, leiskite jam prisiglausti prie pilvelio, jį glostyti. Kai ką nors darote su vaiku, prisiminkite ir mažylį: paprašykite vaiko išrinkti pasakėlę, kuri mažyliui galėtų patikti, ir kartu ją pasekite.
Vaisiaus vystymasis ir bendravimo galimybės
Vaisiaus vystymasis šeštąjį nėštumo mėnesį (nuo 23 iki 27 savaitės) yra intensyvus. Kūdikis sparčiai auga, kiekvieną savaitę jausite vis stiprėjančius vaisiaus judesius. Juos gali pajausti ir būsimas tėtis, uždėjęs rankas ant jūsų pilvo. Vaisiaus judesių jutimas labai ramina.
Vaisiaus judesių stebėjimas
Akimirkos, kai busimoji mama pirmąkart aiškiai pajunta spurdesius ir spyrius, yra vienos nuostabiausių nėštumo akimirkų. Žinoma, mažylis pradeda judėti daug anksčiau: jau 7-ą ar 8-ą nėštumo savaitę. Jei laukiatės pirmą kartą, yra visiškai normalu, jei pirmuosius judesius pajausite 20-22 nėštumo savaitę. Kai tik vaisiaus judesiai taps ryškesni ir reguliaresni, sugebėsite nesunkiai juos atskirti.
Vaisiaus judesius reikia stebėti: tai vienas iš ženklų, kad mažylis auga ir vystosi gerai. Pradžioje juntamų vaisiaus judesių bus nedaug ir jie bus reti. Paprastai vaikutis būna aktyviausias po pietų ir vakare, tačiau bet kuriuo paros metu būna aktyvumo ir miego periodai. Kreipkitės į nėštumą prižiūrintį gydytoją, jei pirmųjų judesių nepajausite iki 24 nėštumo savaitės.
Nėra jokių konkrečių normatyvų, kiek daug, kada ir kaip intensyviai turi judėti vaisius: kiekvienas kūdikis ir nėštumas yra individualus, tad svarbiausia perprasti savo mažylio įprastą judėjimo ritmą ir judesių pobūdį. Patikėkite, tai tikrai ne bergždžias užsiėmimas. Mokslininkai jau seniai įrodė, kad įsčiose bręstantis vaisius puikiai jaučia savo mamą ir jautriai reaguoja į jos emocijas bei balsą. Egzistuoja netgi tokia sąvoka „prenatalinis ugdymas“, kitaip - kūdikio lavinimas, kai jis dar gyvena pilve.
Vaisiaus judesiai keičiasi - iš pradžių jis daugiausia rąžosi ir judesiai būna chaotiški, vėliau, vystantis nervų sistemai, jie tampa darnesni. Kuo jis didesnis, tuo judesiai darnesni, net rąžosi lyg sąmoningiau, vaisius pradeda nuo viršutinės kūno dalies ir baigia apatine. Antro trimestro pabaigoje vaisius pradeda žagsėti, mama gali pajusti reguliarius judesius, tiesiog tokius: „Ik, ik, ik.“ Kai kurie žagsi labai daug, o kai kurie - labai mažai. Tai nieko nerodo - nei sveikatos, nei kokie jie bus gimę, tiesiog tokie spontaniniai judesiai, einantys iš diafragmos. Kokia to priežastis, sunku pasakyti, tai tiesiog savita, viena iš daugelio motorikos treniruočių. Kai kurios mamos klaidingai mano, kad tai jos ko nors užvalgė ir dėl to vaisius žagsi, iš tiesų mamos mityba nieko nelemia.
Vaisiaus judesius mama pradeda jausti 16-19 savaitę, jie būna silpni ir mama jaučia tik nedidelę dalį. Nuo 20-23 savaitės kai kurie pilvinukai jau pradeda žagsėti, ima judėti stipriau, ypač dieną. Tuo metu labai tiksliai skaičiuoti vaisiaus judesių dar nereikia.
Nuo 24-28 savaitės, kai vaisiaus vandenų prisikaupia apie 750 ml, jau galima atskirti, kaip skiriasi vaisiaus charakteris ir jo judesių gama, tuomet kiekvienas vaisius juda skirtingai.
Nuo 29-os savaitės vaisius gyvena mamos ritmu, kartu su ja keliasi, pradeda judėti, „pasisveikina“, labiau juda po pusryčių, jei jie gausūs angliavandenių. Jei mama labai jaudinasi prieš egzaminą ar pokalbį, ir vaisius pradeda reaguoti, adrenalinas veikia jo judesius. Judesiai labiau tikslingi ir koncentruoti, kai jau pradeda judėti, taip ir duodasi „serijomis“, toks judėjimas pasiekia piką apie 32 savaitę. Dabar jau visas pilvas tarsi „vaikšto“.
Po 35-os savaitės vaisius jau leidžia galvytę žemyn, judesiai tampa kitokie, ypač jei įsistato į taisyklingą padėtį - galva žemyn, nugara - į priekį, todėl visi jo judesiai sukoncentruoti į motinos nugarą. Jei placenta priekinėje sienoje, vaisiaus judesiai mažiau jaučiami, santykinai sumažėja vaisiaus vandenų, todėl jis nebegali taip laisvai nardyti kaip anksčiau, tiesiog sukasi nuo šono ant šono, jo galva spaudžia šlapimo pūslę ir motina tai gerai jaučia. Atsiranda savitų jutimų strėnose, nes pilvas įsitempia į priekį, kol galva dar neįsistačiusi, kvėpuoti darosi sunku, o vaisiaus judesiai gali tapti net skausmingi, nes jis remiasi į mamos šonus, mat daugiau rąžosi, kitaip juda. Kai vaisius įsiremia po mamos šonkauliais, patartina ramiai pagulėti ir paglostyti pilvą.
Apie 36-ą savaitę, kai galva jau nusileidžia ties sąvarža, dar neįsistato, paprastai skausmingų judesių jau nebebūna, vaisius tik rąžosi. Jeigu mamos pilvo raumenys neišsitampę, stipresni, pavyzdžiui, pirmakartėms, tuo lengviau suvaldyti vaisiaus judesius. Kai gimdymas jau ne pirmas, raumenys ne taip riboja, vaisius tarsi ritinėjasi laisvai po visą pilvą. Vaisiaus vandenų kiekis taip pat turi didelę įtaką tam, kaip vaikas judės, kuo daugiau vandenų, tuo daugiau judės.
Būtina kiekvieną dieną iki pat gimdymo fiksuoti, kad vaisius judėjo rytą, per pietus ir vakare. Atidesnės mamos turėtų suskaičiuoti, kad vaisius judėjo bent 10 kartų per valandą. Labai patartina su vaiku bendrauti, rasti laiko tik jam, taip jūs ne tik judesius suskaičiuosite, bet skirsite dėmesio. Jeigu nerandate laiko bent tris kartus per dieną paskaičiuoti vaisiaus judesių, kažkas negerai - arba jums, arba šeimoje dedasi blogi dalykai, arba nemokate susidėlioti prioritetų ir pirmenybę skiriate kitiems dalykams, nei turėtumėte. Nuo to, kiek dėmesio skirsite savo vaikui pilvelyje, priklausys labai daug dalykų ateityje.
Jeigu dėl kokių nors priežasčių vaisiaus būklė pablogėjo, tai gali parodyti jo judesiai. Vyrauja begalė mitų apie vaisiaus judesius, pavyzdžiui, jei jis labai stipriai ir daug juda, neva bus hiperaktyvus. Nieko panašaus, kaip vaisius juda, niekaip neapibūdina to, koks jis bus gimęs. Sveikas vaisius taip ir turi judėti - labai aktyviai ir daug. Per stiprių vaisiaus judesių nebūna, tegul tik jis ten duodasi.
Jeigu mamai atrodo, kad vaikas pradėjo silpniau judėti, tai gali būti vienas iš priešlaikio gimdymo požymių. Iš karto lėkti į ligoninę gal ir nereikėtų, bet atlikite tokį testą. Tarkime, ryte nejaučiate vaisiaus judesių, atsikelkite, pasivaikščiokite nors po namus, išgerkite stiklinę sulčių, suvalgykite saldesnių vaisių, košės. Nuvalykite namuose dulkes, saikingai pasimankštinkite ir įsiklausykite, kas vyksta jūsų pilve. Vaikelis turėtų sureaguoti, jei ne - skubėkite pas gydytoją.
Nėščiosios pastebi, kad kai jos išalksta, ir vaikelis pilve pradeda maltis, tarsi nekantraudamas. Vaisiaus judesius geriausia skaičiuoti ramiai prigulus. Kai moteris šeštą mėnesį nėščia sako, kad visą dieną beveik nejuto vaisiaus judesių, nes buvo labai užsiėmusi darbe, nėra gerai.
Vaiku dar esant įsčiose klojamas jo ateities pamatai. Likus 9 savaitėms iki gimimo smegenyse jau pradeda formuotis neuronai ir jų tarpusavio ryšiai, kurie lems vaiko protinius gebėjimus ir mąstymo tipą. Šis periodas - optimalus intelekto lavinimo pagrindams.
Gyvendami mamos pilvelyje kūdikiai jau gana neblogai girdi daugelį garsų, atsklindančių iš išorės. Tiesa, pilvo ir gimdos sienelės nepraleidžia aukšto dažnio garsų, kurie geriausiai treniruoja smegenis ir kuriuose glūdi didžiausia dalis informacijos. Šią kliūtį būsimoji mamytė gali padėti įveikti leisdama kūdikiui pasiklausyti muzikos, sklindančios iš prie pilvo pridėtų ausinių - tada visas dažnių diapazonas pasieks kūdikio ausis, nuo Mocarto iki pačios mamos balsu sekamos pasakos. Tačiau šios „pamokėlės“ turėtų būti itin subtilaus garso. Iš pradžių pasiklausykite muzikos per ausines pati, nustatykite ne jums maloniausią (ne paslaptis, kartais mėgstame geros muzikos pasiklausyti garsiai), o patogiausią garsą - tokį, kad pakankamai gerai girdėtumėte įrašą. Nepamirškite, kad kūdikis įsčiose negali nuo šios muzikos niekur pabėgti ar pasislėpti, tad pasistenkite įsiklausyti ir į jo signalus: jei „pamokėlės“ metu ima įnirtingai spardytis, muistytis, nerimauti - tuojau pat baikite eksperimentą, o jei palaimingai klausosi, kartkartėmis švelniai sujudėdamas - viskas gerai, muzika galima mėgautis toliau.
Mamai visai nebūtina laukti kūdikio gimimo, kad pajustų abipusį ryšį su juo. Šviesa - štai vienas iš būdų, kaip galima bendrauti su dar negimusiu vaikeliu. Jei mama apnuogina pilvą, leisdama ant jo kristi saulės spinduliams ar ryškesnės lempos šviesai, ji gali nesunkiai atkreipti mažylio dėmesį, sukurdama savo rankomis jam šešėlį, kuris gali judėti, slinkti. Tiesa, pernelyg ilgai žaidimo netęskite - ryški šviesa gali suerzinti vaisių. Mama taip pat gali sudominti kūdikį ir masažu. Kai tik vaisius gimdoje sujudės - lengvai ir švelniai spustelėkite toje vietoje, kur pajutote judesį. Dar geriau kūdikio judesius susieti su garsu: kūdikiui sujudėjus sulokite delnais. Šis pratimas dar efektyvesnis maudantis vonioje: vanduo puikiai praleidžia garsą, tad kūdikiui sujudėjus galite pliaukštelėti delnu per vandenį ar stuktelėti į vonios sienelę. Nuolat praktikuojant šį pratimą stimuliuojamas ankstyvasis kūdikio aplinkos suvokimas.
Kūdikio smegenų vystymasis, kaip ir suaugusiojo, priklauso nuo kraujo tėkmės intensyvumo. Mokslininkai jau ne vienerius metus aiškinasi, kokia papildoma stimuliacija padėtų pagerinti kraujotaką būsimos mamos gimdoje ir taip sudarytų sąlygas gimusiam kūdikiui įgyti aukštesnį intelekto koeficientą. Tiesa, išsiaiškinta ir tai, kad žmogui sutelkus dėmesį į bet kurią savo kūno dalį, kraujotaka joje paspartėja. O tai nėra sunku, ypač nėščiosioms. Nuspręskite, kuriai savo kūno daliai norėtumėte pasiųsti papildomą kraujo porciją. Dabar pamėginkite įsivaizduoti šią kūno dalį 2,5 cm didesne, nei ji yra iš tikrųjų. Toks neįprastas būdas įsivaizduoti iš pradžių smegenims šiek tiek nesuprantamas, taigi jie dėl visa ko pasiunčia tai kūno vietai šiek tiek daugiau kraujo. Beje, bandymai įsivaizduoti tą kūno dalį 5 cm didesnę nėra tokie efektyvūs - matyt, smegenys tai įvertina kaip pernelyg nerealią galimybę. Būsimoms mamoms tokį pratimą, įsivaizduojant 2,5 cm padidėjusį savo pilvą, rekomenduojama atlikti keletą kartų per dieną, po 2-3 minutes. Tai dovanos vaisiui daugiau deguonies, o daugiau kraujo padės geriau nufiltruoti toksinus, neigiamai veikiančius besiformuojančią jo nervų sistemą.
Žaidimai ir stimuliacija
Žaidimas yra labai svarbus vaiko vystymuisi. Žaisdami kūdikiai gali susipažinti su pasauliu. Mažyliai auga ir keičiasi labai greitai, jų žaidimai taip pat. Nors iki trijų mėnesių kūdikiai būdrauja trumpai ir jų galimybės (regėjimas, judesių kontrolė, bendravimas ir kt.) labai ribotos, su šiais mažyliais tikrai galima pažaisti.
- Akių kontaktas. Skirkite laiko tam, kad sukurtumėte prasmingą akių kontaktą su savo mažyliu.
- Ištiesinimas. Ilgą laiką praleidę mamos pilvuke mažyliai ir gimę dar kurį laiką būna lyg sustingę, vis sulenktomis kojytėmis ir rankytėmis. Švelniai tieskite mažylio rankytes, pirštukus, kojytes, darykite tai lėtai ir ramiai.
- Girdėta muzika. Įvairūs tyrimai rodo, kad kūdikiai gali atpažinti muziką, kurią reguliariai girdėjo dar būdami mamos įsčiose. Jei jūsų mažylis nuolat girdėjo kažkokią muziką ar garsus būdamas jūsų pilvuke, leiskite jam paklausyti jos. Jei būdamas pilve kūdikis reguliariai negirdėjo muzikos, kurią galėtų pažinti jau gimęs, pasirinkite kelias dainas ar melodijas ir leiskite klausyti jų dabar.
- Garsų imitacija. Pamaloninkite savo mažylį imituodama jo garsus.
- Nuostabusis nešiojimas. Kūdikiui būtinas fizinis kontaktas ir judesys, kurį jis juto būdamas mamos įsčiose, tad jo nešiojimas yra puikus būdas patenkinti šiuos poreikius.
- Nuostabieji veidrodžiai. Žaidimas su veidrodžiais yra puiki veikla jūsų mažyliui. Pastatykite veidrodį priešais kūdikį, kol jis guli ant pilvuko ar tiesiog palaikykite kūdikį priešais veidrodį.
- Skrydis lėktuvu. Suteikite savo kūdikiui galimybę, kuo įvairiau pažinti pasaulį. Viena jų yra laikyti mažylį ant rankų veidu žemyn (savo ranką ar rankas laikykite išilgai per visą kūdikio pilvuką). Tai padeda ne tik pamatyti supančią aplinką kitu kampu, bet gelbsti ir tiems mažyliams, kuriems pučia pilvuką.
- Malonus pašnekesys. Kalbėjimas yra mokymasis. Kalbėjimas yra viena svarbiausių detalių kalbos vystymuisi, o kalbėjimo pamokos turi prasidėti nuo pirmosios dienos (kai kurie net sakys, kad bendravimas ir kalbėjimasis su mažyliu turi prasidėti, kai jis dar mamos pilvuke). Taigi kalbėkite su savo mažyliu kuo dažniau ir apie viską, pasakokite, ką veikiate pati, ką darote jam, pvz.
- Masažas. Masažo nauda niekas neabejoja, todėl nuo pat pirmų dienų galite masažuoti savo mažylį, tai padės vystytis ir stiprėti ne tik jo raumenims, bet ir kraujotakai bei virškinimo sistemai. Masažas kūdikiams iki 3 mėnesių turi labiau priminti glostymą, nei mums įprastą masažą. Švelniai glostykite, naudokite tik nedidelį švelnų spaudimą, pasirinkite laiką, kuomet abu esate tam gerai nusiteikę.
- Skirtingos tekstūros. Leisti mažyliui pajusti skirtingos tekstūros medžiagas, daiktus yra lengvas būdas vystyti kūdikio pojūčius nuo pirmųjų gyvenimo dienų. Duokite mažyliui savo mažomis rankytėmis paliesti skirtingas medžiagas ir taip padėsite jam vystytis ir pažinti pasaulį. Apsidairykite savo namuose ir tikrai rasite daugybę skirtingus lietimo pojūčius suteikiančių daiktų.
- Skaitymas. Skaityti savo vaikui, tai dovanoti jam neįkainojamą dovaną. Skaityti mažyliui rekomenduojama jam dar esant mamos pilvuke.
- Supkitės. Kaip ir lėktuvo žaidimas, taip ir supimasis ugdo jūsų mažylio vestibiuliarinį aparatą (vestibiuliarinis aparatas - pusiausvyros organas vidinėje ausyje). Laikykite savo kūdikį ant rankų ir švelniai supkitės kartu. Tam puikiai tiks hamakas, supynės, supamoji kėdė.
- Juoda/balta. Naujagimio regėjimas dar nėra iki galo išsivystęs. Geriausiai naujagimiams ir mažyliams iki 3 mėnesių sekasi matyti didesnio kontrasto vaizdus, tokius kaip juodos ir baltos spalvos raštus (pvz. juodus kvadratėlius baltame fone, baltus taškelius juodame fone ir pan.).
- Gal pašokam? Šokis, tai puikus būdas kurti saugų, glaudų ir labai būtiną jūsų mažyliui fizinį kontaktą. Įsijunkite mėgiamą muziką ir linguokite laikydama kūdikį ant rankų.
- Šviesų žaidimas. Kūdikiams patinka stebėti šviečiančius ir judančius objektus. Sudominkite savo kūdikį lėtai judančia šviesa (tamsiame kambaryje), panaudodamos tam žibintuvėlį.
- Uostymas. Kūdikiai gimsta su puikiai išvystyta uosle. Naujagimiai savo mamos kvapą atpažįsta iš karto tik gimę. Stimuliuokite savo vaiko pojūčius švelniai pamojodama maloniais kvapais jam šalia nosytės. Tam puikiai tinka gėlės, citrusiniai vaisiai ar vanilė.
- Atsilenkimai. Sustiprinkite savo kūdikio raumenyną imituodama saugusiųjų pratimus. Paguldykite kūdikį ant pledo ar paklodės, atsisėskite mažylio kojų gale. Atsargiai paimkite pledo ar paklodės kampučius šalia mažylio galvytės ir švelniai, lėtai kilstelėkite link savęs taip, lyg mažylis darytų atsilenkimą, paguldykite atgal ir vėl kilstelėkite.
- Dviratininkas. Sustiprinkite mažylio kojyčių ir pilvo raumenis imituodamos dviračio minimą.
- Mobilus kūdikis. Leiskite savo mažyliui susipažinti su jį supančia aplinka vis keisdama jo buvimo vietą, tai patogu daryti mažylį paguldžius į gultuką ar tiesiog saugiai ir minkštai ant grindų. Mažylis taip susipažins su jį supančia aplinka, jos garsais, kvapais.
- Balansavimas. Lavinkite kūdikio pusiausvyrą ir stiprinkite kaklo raumenis, saugiai ir švelniai paguldžiusi ir linguodama ant jogos kamuolio.
Specialistai teigia, kad mažyliai pasaulio garsus girdi dar būdami mamos įsčiose: apie penktą nėštumo mėnesį jie pradeda reaguoti į aplinkos garsų dirgiklius, o septynių mėnesių atpažįsta motinos širdies plakimo ritmą ir balsą. Stebėjimais įrodyta, kad gimę kūdikiai greičiau nurimsta išgirdę ramaus jiems jau atpažįstamo mamos arba kito artimo asmens balso, girdėtos ramios muzikos ar klausytų lopšinių melodijų.
Bendravimas pirmaisiais mėnesiais itin svarbus per sensorinius pojūčius. Tėvų ar globėjų lietimai: paglostymai, mylavimai, sūpavimai, patrynimai, lengvi pažnaibymai, žaidinimai, švelnūs masažai - stimuliuoja įvairias vaikelio reakcijas.
Garsai. Tai vienas svarbiausių bendravimo su kūdikiais komponentų. Jų verksmas - bene pirmas girdimas pranešimas pasauliui apie save. Vėliau stebėdami vaikelį, lengvai suprasime, ką ir kokiu verksmu jis praneša: ar nori valgyti, ar miegoti, ar jam šalta, karšta, šlapia, o galbūt jis pasiilgo fizinio artumo. Šiame bendravimo etape svarbu parodyti, kad supratote vaikučio poreikius ir juos atliepėte. Juk jis iš artimo žmogaus balso, iš prisilietimo supranta, kad yra išgirstas, vadinasi, yra svarbus. Vaikelis jus išgirdęs gali greitai nurimti arba kalbinamas parodyti, kad džiaugiasi - muistytis, mostaguoti rankytėmis ir kojytėmis. Vėliau vaikutis bendrauja išmokęs šypsotis, gali pasukti galvą garso šaltinio link, bando skleisti nevalingus garsus.
Vėliau išgirsite, kaip vaikelis mokosi vograuti. Vogravimas atsiranda apie antrą mėnesį ir primena tarsi balandžių burkavimą; vaikutis vis kartoja tuos pačius balsius, keisdama jų toną. Taip prasideda pirmosios kalbėjimo pamokos. Šiek tiek vėliau vaikutis įveikia sudėtingesnes pamokas - ima čiauškėti: jis jau taria garsų samplaikas, skiemenis, skiemenų junginius. Įdomu tai, kad viso pasaulio kūdikiai iki 6 mėnesių čiauška vienodai, o tik vėliau jų kalbėjimo aparatas ima formuotis pagal jį supančios kalbos specifiką. Specialistai teigia, kad čiauškėjimas dar nėra tikras garsų tarimas, o labiau bandymas, mokymasis juos tarti. Nuo septinto mėnesio artikuliacija darosi aiškesnė, valingesnė ir vaikučio kalbėjimas vystosi greičiau - jis mokosi naujų garsų derinių, taria priebalsius, skiemenis, tikslingai siekia mėgdžioti. Šiuo periodu labai svarbu reaguoti į tokias vaiko bendravimo formas: stebėti akis ir burnytę ir atsakyti jam tiek žodžiais, tiek kūnu ir būtinai palaikant akių kontaktą. Svarbu, kad kūdikis išmoktų fokusuoti žvilgsį iš pradžių į jūsų lūpas, akis, o vėliau mokėtų žvilgsniu vedžioti nuo vieno prie kito. Būkite arti vaiko, geriausiai jam matomoje ir girdimoje pozicijoje. Palaikykite dialogą su juo kuo įvairesnėmis kalbinėmis ir nekalbinėmis formomis. Tegul vaikas pamato įvairias jūsų mimikas, grimasas, vaidybą, lai išgirsta įvairius kalbėjimo tonus ir intonacijas, pamėgdžiojimus, kalbos melodingumą. Nė nepastebėsite, kad instinktyviai kalbėsite šiek tiek aukštesniu balsu, ir tai yra natūralu, mat, pasirodo, kūdikiai labai smalsiai reaguoja į tokį kalbėjimą. Ir visiškai nesvarbu, ar pasakosite apie vaizdą už lango, ar apie verdamą košę, ar apie skaitomą knygą, ar apie vystyklų kvapą - jūsų balsas užvaldys visą kūdikio dėmesį. Vaikutis mokysis suprasti, ką sakote, kaip sakote ir bandys suvokti, kaip jis tai išgirsta, tarsi atkoduoja.
Mokslininkė D. Suskind teigia, kad vienas svarbiausių kūdikių vystymosi komponentų yra ryšys tarp jo ir globėjo, apimantis jį supančią kalbinę aplinką. Visi tie atliepiamieji kalbinimai: ,,ūūū“, ,,aaa“, ,,agu“, ,,utiti“, ,,mylu mylu“ - veikia kaip katalizatorius, mažylio smegenyse sujungiantis milijardus neuronų, reikalingų įvairiapusiam vystymuisi. Būtent kūdikystėje, kai kuriamos ir stiprinamos neuroninės jungtys, verbalinio mokymosi ir apskritai vystymosi potencialas yra pats didžiausias dėl specifinio tam laukui smegenų neuroplastiškumo. Tačiau svarbu suprasti, kad žodžių kiekis yra kaip priedas prie mylinčio ir rūpestingo ryšio, kurį sukuria globėjas. Nepamirškime, kad bendravimo procese reikia mažiausiai dviejų asmenų. Bendraudami sąveikaujame, veikiame vienas kitą. Mokydami savo vaikus, būtinai ir patys mokykitės iš jų naujų komunikacijos būdų.
Nėštumas - tai nuostabus laikotarpis moters gyvenime, kai ji nešioja naują gyvybę. Visi žino, kad būsimai mamai draudžiamas tiek aktyvus, tiek pasyvus rūkymas, ta pati taisyklė galioja ir alkoholiui. Tačiau kūdikiui kenkia ne vien tai. Be žalos darančių dalykų yra ir tokių, kurie įsčiose esantį vaisių veikia labai teigiamai. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip jaučiasi 6 mėnesių kūdikis pilve, kokie veiksniai daro jam įtaką ir kaip tėvai gali bendrauti su savo negimusiu vaiku.
Per placentą į kūdikio organizmą perduodami hormonai, vadinasi, kai būsima mama patiria stresą, tą patį galima pasakyti ir apie vaisių. Kai mama jaučiasi gerai, tą patį galima pasakyti ir apie kūdikį. Kūdikio juslės vystosi jau gimdoje, jis vis aiškiau suvokia jį supančią aplinką. Tarp motinos ir negimusio kūdikio užsimezga artimas ryšys, kuris padeda mažyliui pajausti mamos jausmus ir nuotaikas.
Jeigu motina patiria įtampą, ji persiduoda ir jos vaisiui. Tai nesunku pastebėti: pagreitėja vaisiaus širdies plakimas ir padažnėja pulsas. Vis dėlto, kūdikiai nėra tokie bejėgiai, jie gali pakelti atsitiktinį stresą - tą, kurio neįmanoma išvengti - be jokių ilgalaikių pasekmių. Kūdikiai, kurių motinoms buvo diagnozuotas potrauminio streso sindromas, pavyzdžiui, išgyvenusioms teroristinį išpuolį prieš Pasaulio prekybos centrą, sulaukę metukų amžiaus turi žymiai mažesnę streso hormono (kortizolio) koncentraciją.
Kūdikiai, kurių motinos nėštumo metu patyrė ilgalaikį didelį stresą, protiškai vystosi lėčiau.
Partnerio prievartą nėštumo metu patyrusios moterys dažnai pagimdo mažo svorio vaikus su padidėjusia kortizolio koncentracija.
Nėštumo metu stresą išgyvenusių motinų kūdikiams dažniau diagnozuojama astma.
Gydytojai spėja, kad pakitusi hormonų pusiausvyra gali pakeisti vaiko raidą. Vaikas tarsi atsiduria nenuspėjamame pasaulyje, kuriame jo tyko įvairūs pavojai.
Nuo penkto nėštumo mėnesio kūdikis gali girdėti garsus. Iš pradžių jis suvokia mamos širdies plakimą ir žarnyno skleidžiamus garsus, tačiau pamažu jį iš išorės pasiekia vis daugiau ir daugiau garsų. Šia aplinkybe galima pasinaudoti ir kūdikį teigiamai paveikti, pavyzdžiui, per muziką. Ypač harmoningą poveikį kūdikiui turi klasikinė muzika. Galų gale, kai mamai patinka kokia muzika, ji patinka ir kūdikiui. Garsai iš išorės ir gera motinos savijauta nulemia, kad negimusiam mažyliui muzika atrodo graži - tai tarsi teigiamas šalutinis poveikis. Muzika, kurią kūdikis dažnai girdėdavo įsčiose raminančiose situacijose, vėliau taip pat veikia raminančiai ir gali pasitarnauti, pavyzdžiui, migdant mažylį.
Taip pat pozityviai kaip muzika veikia ir mamos, tėčio ar brolių ir seserų balsai. Dar geriau, jeigu su negimusiu kūdikiu kalbama jį liečiant per pilvo sieną. Taip šeima susipažįsta ir kai kūdikis atkeliauja į namus, pažįstami garsai naujoje aplinkoje leidžia jam pasijusti saugiai.
Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie tai, kad motinos ir kūdikio bei kitų artimųjų ryšys gali užsimegzti dar iki gimimo. Būsimoji mama ir kūdikis susieti ne tik fiziniu, bet ir psichologiniu ryšiu. Vaisius geba justi mamos emocijas, išgyvenimus, reaguoja į jos balsą. Kuo daugiau gerų emocijų - tuo geriau ir saugiau jausis ir būsimas kūdikis. Maždaug nuo 18 nėštumo savaitės vaisius jau gali girdėti išorės garsus, o dar po kelių savaičių - atskirti dažniausiai girdimus balsus.
Jei nesijaučiate kvailai, galite pasekti pasaką ar paskaityti knygutę, padainuoti dainelę ar lopšinę. Pastebėta, kad nėštumo metu girdėtas pasakėles ar daineles kūdikiai prisimena ir po gimimo, ir, išgirdę jas, gali greičiau nurimti ar pradėti šypsotis. Taip pat bendrauti su kūdikiu galima piešiant su juo ar jo gimimu susijusius piešinius, rašant jam laišką ar kitais jums priimtinais būdais. Tėčiams užmegzti ryšį su vaiku gerokai sunkiau, nes tėčiai nepatiria fizinių pojūčių, kuriuos išgyvena būsima mama. Kartu vykite atlikti ultragarso tyrimo: suvokti, kad netrukus taps tėvais, vyrams taip pat padeda „daiktiniai įrodymai“, tad jei tik įmanoma, tegul vyras dalyvauja atliekant echoskopiją. Praneškite vyresniam vaikui apie šeimos pagausėjimą, leiskite jam prisiglausti prie pilvelio, jį glostyti. Kai ką nors darote su vaiku, prisiminkite ir mažylį: paprašykite vaiko išrinkti pasakėlę, kuri mažyliui galėtų patikti, ir kartu ją pasekite.
Kūdikiui suėjo 6 mėnesiai - ką jis turėtų mokėti? Asta Brazauskienė
Trumpas žagsėjimas normalus ir visiškai toleruojamas, o žagsėjimo periodų pirmaisiais gyvenimo metais pasitaiko labai dažnai. Žagsėti kūdikis pradeda dėl nevalingų diafragmos ir tarpšonkaulinių raumenų susitraukimų. Jei žagsėjimo priepuolių pasitaiko daug, dažnai ir žagsulio nepavyksta nuslopinti, pasikonsultuokite su gydytoju. Pamaitintam ar pavalgiusiam kūdikiui reikėtų bent 20-30 min. pabūti ramiai, vertikalioje padėtyje, t. y.
Pagrindinis tyrimas bandant rasti pasikartojančio, labai varginančio žagsėjimo priežastis - krūtinės ląstos rentgenograma. Išskirtiniais atvejais, kai žagsėjimas jau tampa problema, gali prireikti sudėtingesnio gydymo ir medikamentų.
