Daugelis jaunų tėvelių įsivaizduoja, kad naujagimis tik valgys ir ramiai miegos, todėl visi rūpesčiai prasidės tik jam paaugus. Realybė kiek kitokia. Daliai šeimų pirmieji mėnesiai tampa išbandymu, nes vaikas nuolat verkia, yra neramus, sunkiai užmiega ir nuolat prabunda. Tėveliai dažnai pasiduoda šiam chaosui ir situaciją tik pablogina. Kokias klaidas jie daro? Nesilaiko režimo. Griežta kūdikio dienotvarkė - tai pagalba ir jam, ir tėveliams. Tik gimusiam mažyliui svarbu jausti, kad nauja aplinka, kuri jį supa - saugi ir harmoninga. Kasdien pasikartojantys ir trunkantys tiek pat laiko veiksmai gali tai suteikti. Režimas svarbus fiziologiškai - artėjant maitinimo laikui išsiskiria skrandžio sultys, o atėjus laikui miegoti - pasklinda miego hormonas melatoninas. Taip pat mažylis taip labiau pailsi, yra laimingesnis. Specialistai rekomenduoja režimą įvesti nuo maždaug 2-3 kūdikio gyvenimo mėnesio, kai atsiranda stabilumas, tėveliai perpranta jo ritmą, poreikius ir pradeda formuotis įpročiai. Jei šeima nusprendžia netaikyti režimo, jie pasirenka chaotišką gyvenimą. Kai neaišku, nei kada vaikas kelsis, nei kada eis miegoti, kiek miegos ir t.t. Taip daug sunkiau kažką planuoti ir rasti laisvo laiko sau.

Elgiasi nervingai. Sakoma, kad vaikas yra mūsų pačių atspindys, todėl, jei mama viso nėštumo metu patyrė daug streso, gimdymas buvo komplikuotas, o laikotarpis po gimdymo - taip pat itin sudėtingas, nieko keisto, kad mažylis perima visas šias neigiamas emocijas. Pirmiausia, reikia suprasti, kad kūdikio verkimas - natūrali reakcija į aplinką. Juk jis dar negali pasakyti, ką jam skauda, ar ko jis nori, todėl už savo poreikius kovoja ašaromis. Jei kūdikio visi poreikiai patenkinti (jis pamaitintas, pamiegojęs, jo sauskelnės sausos), ieškokite kitų priežasčių, kodėl jis verkia. Gal jam tiesiog trūksta jūsų šilumos, prisilietimų, šypsenų? Juk tėveliai yra veidrodis, per kurį kūdikis mato šį pasaulį, todėl visos mūsų emocijos tampa ir jo emocijomis.

Labai storai vaiką prirengia. Tikriausiai, kas antroje šeimoje vyksta tas pat „mūšis” - mama kuo storiau prirengia kūdikį, kad tik jis nesušaltų, o tėtis skubiai drabužių sluoksnius mažina ir aiškina, jog vaikui lygiai taip pat blogai yra perkaisti. Ir jis yra visiškai teisus. Kūdikio neramumo, verkimo ar pykčio priežastis gali būti labai paprasta - jam tiesiog labai karšta. Taip pat tai gali būti peršalimo ligų ar net staigios kūdikių mirties sindromo priežastis. Jauni tėveliai turėtų atsiminti, kad naujagimiams ne iki galo susireguliavusi šilumos apykaita organizme, specialistai tai vadina nebrandžia termoreguliacija. Net vėsios rankos ir nosis nerodo, kad vaikas sušalo (reikėtų tikrinti jo nugarą).

Nusprendžia nevystyti. Seniau visi be išimties vystė kūdikius, nes tikėjo, kad taip mažylio kojos bus tiesesnės, tačiau tai turėjo ir kitą privalumą - mažylis ramiau užmigdavo, nes savęs neišbudindavo. Šiais laikais rekomendacijos kitokios. Teigiama, kad toks kojų ištiesimas ir suspaudimas gali būti pavojingas vaiko klubų vystymuisi. Tačiau ne visi tėveliai žino, kad vaikiškų prekių parduotuvėse galima rasti specialių vystyklų, kurie tikrai nepakenks.

Užsidaro namuose. Kai kurie tėveliai, klausydami vyresnių žmonių patarimų ar tikėdami prietarais, mėnesiui ar keliems užsidaro namuose. Tiesa, kad reikėtų vengti masinio žmonių susibūrimo vietų, pavyzdžiui: prekybos centrų, turgaus, koncertų ir t.t., tačiau pasivaikščiojimai mieste, laikas gamtoje - tiesiog privalomi. Grynas oras būtinas naujagimiui, kad jis gerai jaustųsi ir augtų sveikas. Taip pat tai labai gerai mamai, kad jos neužkluptų depresija po gimdymo ar neatsirastų jausmas, kad nuo šiol ji atskirta nuo viso pasaulio.

Nusprendžia vaikui neduoti čiulptuko. Šiais laikais gydytojai rekomenduoja kūdikiui čiulptuko neduoti pirmąjį jo gyvenimo mėnesį, kad jis išmoktų taisyklingai žįsti krūtinę ir prie jos priprastų. Vėliau, manoma, baimintis dėl šios rizikos nebereikėtų. Tiesa, kai kurie tėvai nusprendžia vaikui visai neduoti čiulptuko (dėl tos pačios baimės, kad jis natūraliai nebevalgys mamos pieno ar dėl to, jog nuo jo kažkada reikės atpratinti). Didelė dalis po kelių mėnesių ar net anksčiau palūžta, nes kūdikis nuolat verkia, būna neramus, sunkiai užmiega arba mamos krūtinė tampa ne maitinimo priemone, o atlieka čiulptuko funkciją - ramina. Gavęs čiulptuką, vaikas patenkina poreikį žįsti, todėl daug efektyviau nusiramina. Čiulptukų pasirinkimas vaikiškų prekių parduotuvėse labai didelis, tačiau reikėtų rinktis tokius, kurie atitinka ortodontų rekomendacijas.

Neieško pilvo pūtimo priežasčių. Daugelis žino, kad kūdikiams labai dažnai pučia pilvą, todėl tai laiko savaime suprantamu dalyku ir nesikreipia į gydytojus. Mėnuo ar net keli, kai kūdikis nuolat zirzia, verkia, nemiega - gali jus labai išvarginti, o ir mažyliui tai tikrai nelengvas metas, todėl vertėtų išsiaiškinti, kodėl jį kankina šie nemalonūs jausmai. Gal jis alergiškas tam tikriems mamos vartojamiems produktams, pavyzdžiui, pienui ar glitimui? Tokiu atveju, žindyvei atsisakius šio maisto, mažylio savijauta gali pastebimai pagerėti.

Miego lauke nauda ir rizika

Šiaurės šalyse kūdikių miegas lauke yra įprasta praktika. Tėvai tiki, kad grynas oras ir vėsa gerina miego kokybę ir stiprina imuninę sistemą. Tačiau ši praktika kelia klausimų dėl saugumo ir tinkamumo, ypač kai kalbama apie oro sąlygas ir galimą riziką.

Geresnė miego kokybė: Kūdikiai lauke gali miegoti ilgiau ir ramiau, nes grynas oras ir vėsa padeda atsipalaiduoti.

Mažiau mikrobų: Palyginti su miegu patalpoje, lauke kūdikiai susiduria su mažiau mikrobų.

Tvirtesnė imuninė sistema: Buvimas lauke stiprina imuninę sistemą, nes organizmas prisitaiko prie aplinkos sąlygų.

Pozityvus požiūris: Žmogaus aplinkos suvokimas formuojasi nuo mažens.

Geresnė rega

Mažesnė diabeto ir antsvorio rizika: Viena valanda, praleista gryname ore, teigiamai veikia augančio vaiko svorį.

Mažesnis hiperaktyvumas: Aktyvaus laisvalaikio planavimas lauke gali padėti šeimoms, susiduriančioms su vaikų hiperaktyvumu.

Vaikas sėkmingiau koncentruoja dėmesį: Žiemos metu ilgiau būnant uždarose patalpose vaikams tenka ieškoti alternatyvių užsiėmimų, dažnai pasirenkamas televizoriaus žiūrėjimas, kuris skatina dėmesio koncentracijos sutrikimus.

Skatinamas kūrybiškumas: Buvimas lauke vaikui padeda pažinti naujas formas, kvapus, spalvas, reiškinius.

Sėkmingesnė socializacija

Pagrindas geresnei vaiko sveikatai ateityje: Vaikystėje išugdyti laisvalaikio įpročiai, reguliarios pramogos, fizinis aktyvumas gryname ore net ir tada, kai šalta, yra svarbus pamatas sveikai vaiko raidai ir fizinei bei psichinei sveikatai ateityje.

Tvirtesnė ir sveikesnė kaulų - raumenų sistema: Vaiko kaulų - raumenų sistema formuojasi veikiama tiek išorinių, tiek vidinių veiksnių.

Kūdikio miego lauke rizika

Peršalimas: Žiemą miegodamas lauke kūdikis gali peršalti, nes kūdikiai negali reguliuoti kūno temperatūros taip gerai kaip suaugusieji. „Kūdikio temperatūra gali nukristi keturis kartus greičiau nei suaugusiųjų, ir jis gali patirti hipotermiją“.

Perkaitimas ir nudegimai saulėje: Vasarą yra rizika nudegti saulėje ir perkaisti.

Pagrobimai: Bet kuriuo metų laiku nerimą kelia pagrobimai.

Oro tarša: Miestuose didelę riziką kelia oro tarša.

Netinkama apranga: Svarbu įsidėmėti, jog to išvengiama teisingai parinkus drabužius, vaikams skirtas odos priežiūros priemones bei reguliuojant buvimo lauke laiką.

Saugumo priemonės

Temperatūra: Gydytoja rekomendavo tėvams namuose palaikyti maždaug 21 laipsnio temperatūrą. K. Palmer sakė, kad ji neragintų savo klientų guldyti kūdikių miegoti lauke, tačiau ji nedraudžia tėvams to daryti, jei jie yra tam pasiryžę.

Priežiūra: Pediatrė daktarė Jennifer Shu sako: „Mano rūpestis yra priežiūra“. Pasak jos, jei tėvų nebus šalia, jie nesužinos, pavyzdžiui, ar kūdikis nustojo kvėpuoti.

Apranga: Tėvai eina taip toli, kad prie vežimėlio pritvirtina vaizdo monitorių, kad galėtų stebėti kūdikį iš tolo, sakė J. Shu. Jie taip pat gali suvynioti savo kūdikius į vilnonius drabužėlius, sukišti juos į miegmaišį ir naudoti apšiltintus vežimėlius, pridūrė daktarė J. Shu.

Vežimėlio saugumas: Kai kurie tėvai naudoja vežimėlius su užfiksuojamais ratais ir pleištais, kurie neleidžia vežimėliui nuvažiuoti, sakė J. Shu. Viena motina iš Suomijos, komentavusi A. Bruun „Instagram“ įrašą, sakė, kad į vaiko vežimėlį įdeda termometrą, kad galėtų stebėti temperatūrą lauke.

Atviros odos apsauga: Rankas apmauname pirštinėmis, kojas apauname šiltais batukais, uždedame kelias kojines, kad nesušaltų, bet ko kartais nepadarome nepagalvoję - neuždengiame atviros odos. Kaip ją uždengti? Kremu nuo šalčio. Kremas - kuo riebesnis, idealu, jei į kremo sudėtį neįeina vanduo. Yra specialių kremų apsaugai nuo šalčio, vazelino pagrindu, pavyzdžiui. Taigi patepti juo odą, ypač veido, skruostų, nosytės.

Alergijos: Praktika rodo, jog dažnai tėvai pernelyg atsargiai planuoja šeimos laisvalaikį gryname ore, bijodami peršalimo, alergijų bei kitų negalavimų, gresiančių vaikui.

Kada vesti vaiką į lauką žiemą yra saugu, o kada - jau nebe?

Labai svarbu yra suprasti, kad oro temperatūra, tokia, kokią matome termometro stulpelyje, ne visada yra teisinga. Reikia suvokti, kad yra ir jutiminė temperatūra. Šiuolaikinės technologijos mums leidžia išmatuoti netgi tokią. Oi ne, kaip tokį gėrį atimti iš vaikų? Ypač kai pilna sniego ir galima čiuožti su rogutėmis ir pačiūžomis. Tai ne tik galima, o reikia eiti į lauką, kvėpuoti grynu šaltu oru.

Reikėtų galbūt išskirti, kad pačių mažiausių, naujagimių, tik namo grįžusių iš ligoninės, vežti į lauką nereikėtų, jeigu temperatūra yra žemesnė negu 10 laipsnių šalčio, ir nereikėtų lauke būti labai ilgai. Pirmą kartą tikrai užtektų pabūti bent penkias minutes ir su kiekvienu išėjimu reikia didinti po penkias minutes. Taip po savaitės turėsime pusvalandį, kurį galima praleisti su mažuoju lauke. Jeigu kalbame apie šiek tiek vyresnius - trejų-penkerių metų piliečius, kurie smagiai juda, jie lauke gali būti nuo 10 iki 40 minučių. Jeigu kalbame apie mažai judantį vaiką, kuris visą tą laiką sėdi rogutėse arba vežimėlyje, reikėtų laiką sutrumpinti, ir apsaugai, kad nesušaltų, reikėtų įdėti papildomai vilnonį vokelį, apvilkti dar vieną sluoksnį. Šiaip, apskritai, kad nebūtų šalta, drabužius reikia sluoksniuoti, drabužiai neturėtų būti aptempti, neturėti būti laidūs drėgmei, batai taip pat turi būti atsparūs vandeniui, kad nesušlaptų tirpstant sniegui, kai tikimybė sušalti tikrai yra didesnė.

Kaip naujagimį reikėtų aprengti einant į lauką?

Lygiai taip pat - keli sluoksniai. Bent jau vienu sluoksniu daugiau, negu esame apsivilkę patys. Taip pat, kadangi jis guli, dėkime vilnonį vokelį į vežimėlį. Vežimėlis dar turi apsaugą nuo vėjo.

Kada su naujagimiu pirmą kartą išeiti į lauką? Kur ir kiek laiko vaikščioti?

Eiti į lauką būtina, ir kuo dažniau, tuo geriau. Mažylį į lauką trumpam galima išvežti jau netrukus sugrįžus iš gimdymo namų, tačiau lauke neturėtumėte būti per ilgai. Kūdikis dar labai jautrus besikeičiančioms oro sąlygoms, todėl pakaks ir 10-15 minučių. Svarbu vengti ne tik triukšmo, tačiau atsižvelgti ir į užterštumą bei užkrečiamųjų ligų pavojų. Vežimėlio pasirinkimas labai priklauso nuo jūsų gyvenamosios vietos ir gyvenimo būdo. Jeigu gyvenate užmiestyje ir ketinate vaikštinėti miško takeliais, jums tikrai pravers didesnis, didelius ratus ir gerą amortizacijos sistemą turintis vežimas, kuris bus pakankamai pravažus. Einant su naujagimiu į lauką, svarbu jį tinkamai aprengti. Vasaros metu, jeigu yra pakankamai šilta ir nėra stipraus vėjo, kepurė naujagimiui nėra būtina. Naujagimiai dar negeba natūraliai reguliuoti kūno temperatūros, todėl gali greitai sušalti net ir vasarą. Būnant lauke, atidžiai stebėkite mažylio veido odos spalvą. Jei kūdikiui bus šalta, jo oda pabals arba pamėlynuos. Kai jau pradėsite pasivaikščiojimus lauke, stenkitės apsaugoti vaikelį nuo žvarbaus vėjo ir sniego, t.y. Naujagimiams negalima naudoti apsauginių kremų nuo saulės (įprastai jie skirti kūdikiams nuo 6 mėn.)

Pervargimas ir jo pasekmės

„Saugokite nuo pervargimo“ - tai vienas pirmųjų patarimų, kurį išgirsta tėvai, besidomintys kūdikio miegu. Visgi... Nepaisant mūsų pastangų, kartais taip jau nutinka ir vaikai pervargsta. Tai nereiškia, kad jūs kažką pražiopsojote, nepadarėte ar nepastebėjote. Naujagimiai pervargti gali labai greitai, užtenka daugiau naujų įspūdžių, garsų, kvapų ar tiesiog nepavyko užmigti. Ir visgi, jei pervargo, tai gal gali užmigti ir pailsėti? Pervargusio kūdikio organizme išsiskiria kortizolis ir adrenalinas, kurie atsakingi už aktyvią būdravimo būseną bei reguliuoja cirkadinį ritmą. Ši būsena primena streso, išgąsčio ir pavojaus jausmus. Tad ramiai užmigti tikrai labai sunku, bet ramiai būdrauti ir užsiimti veiklomis - taip pat nebepavyksta. intensyvaus verksmo. Pervargusiam kūdikiui gali būti sunku nurimti ir dar sunkiau užmigti, todėl jam prireiks mūsų pagalbos ir švelnumo bei tinkamos aplinkos. Kad ir kaip keistai skambėtų, kūdikio raminimas prasideda sulig ramia mūsų būsena. Visa tai normalu, todėl žinodami tai, pirmiausia susikoncentruokime į save. Nuleiskime pečius, atpalaiduokime veidą, lėtai ir giliai kvėpuokime. Pervargimo verksmas tikrai nemalonus, tačiau jis kūdikiui nepavojingas. Jei tik įmanoma, kuo greičiau keliaukime į ramią, nuošalią aplinką, kur galėsime susikoncentruoti į savo mažylius ir jų raminimą. Nors kai kurie mažyliai rimsta lauke, dažniau nusiraminimui padės nedidelis, pritemdytas kambarys, kuriame įjungtas baltas triukšmas. Kalbėkite su kūdikiu ramiu, prislopintu balsu, laikykite ant rankų jam patogia poza, priglauskite prie savęs, niūniuokite ar sakykite garsą ššššš. Neretai įsiaudrinę mažyliai atsisako krūties ar buteliuko. Pamėginkite kiek nuraminti kūdikį ir vėl pasiūlykite pieno. Jei kūdikis atsisako, priverstinai siūlyti tikrai nereikia - kartais pervargę kūdikiai tiesiog negali susikoncentruoti į maitinimą, todėl jam priešinasi. Pamėginkite mažylį nurengti, dėl visa ko apžiūrėkite rankų ir kojų pirštukus ar nėra apsisukusio plauko ar siūlo. Nustebsite - tai neretai gali sukelti sunkiai nuraminamą verksmą. Švelniai glostykite, pamasažuokite kūdikį. Jei vieni mažyliai rimsta vos išrengti nuogai, kitiems jaukiau būti suvystytiems arba įvilktiems į amžiui ir oro temperatūrai tinkamą miegmaišiuką. Kūdikius iki 3,5 mėn. galime tampriai vystyti į tam skirtą vystyklą, vyresniems, galima pasinaudoti antklodėle, kuri padės prispausti vaiko rankytes ir jam pasijusti saugesniu. Supimas ir kiti judesiai ramina daugelį kūdikių. Išmėginkite ritmišką supimą aukštyn-žemyn arba siūbavimą į šonus. Į pagalbą galima pasitelkti ir vežimėlį, nes kartais pervargęs kūdikis net nenori būti ant rankų, įsiverkus pakyla kūno temperatūra ir jam paprasčiausiai karšta! Raminti gali ir supimasis supynėje ar gultuke. Privenkite supti pernelyg stipriai, nes toks judesys gali stimuliuoti ir taip pervargusius mažylius. Kai kuriuos mažylius magiškai nuramina važiavimas automobiliu. Visgi patarčiau vengti tokio raminimo būdo nakties metu arba kai patys jaučiatės pavargę, nes vairuoti tokioje būsenoje tikrai nesaugu.

Pervargęs kūdikis natūraliai įsitempia, todėl panirimas į šiltą vandenį padeda kūnui atsipalaiduoti, o tuo pačiu ir nurimti nervinei sistemai. Jei neturime galimybės išsimaudyti vonioje, leiskime rankytėmis pasipliuškenti tekančiame vandenyje. Kai mūsų vaikai verkia, o mes negalime jų nuraminti, net ir ramiausius tėvus užplūsta stiprios emocijos. Tai visiškai natūralu. Todėl jei jaučiate, jog nebegalite ištverti mažylio verksmo, paprašykite partnerio pagalbos arba padėkite mažylį saugioje vietoje ir trumpam išeikite. Nusiraminkite, pakvėpuokite ir tik tada vėl grįžkite pas kūdikį. Mažylis dažnai pervargsta? Galbūt atsakymą rasite netinkamoje kūdikio dienotvarkėje.

Kultūriniai aspektai

Tai dalis šiauriečių kultūros. Danijoje vaikų darželiuose dažnai yra net miegui lauke skirta vieta. „Tai jų paprotys, - pasakojo J. Shu „Business Insider“ apie Šiaurės šalių tėvus, kurie savo vaikus migdo lauke. - Jie, matyt, yra pasiruošę“. Šiaurės šalių kultūroje vaikai skatinami kuo daugiau laiko praleisti lauke. Šiaurės šalyse tėvai teikia prioritetą kuo ilgesniam vaiko buvimui lauke, dažnai remdamiesi šūkiu: „Nėra tokio dalyko kaip blogas oras, yra tik bloga apranga“, - pažymėjo pediatrė. Remiantis šia filosofija, kūdikiai ir vaikai gali eiti į lauką bet kuriuo metų laiku, jei tik yra tinkamai aprengti. Danijos ir Švedijos pedagogai tą pačią koncepciją taiko ir mokydami. Daugelis ten esančių mokyklų vadovaujasi miško mokyklos modeliu, pagal kurį skatinama lauko aplinką naudoti kaip klasę.

JAV situacija - kitokia. Šiaurės šalių miego ir žaidimų praktika labai skiriasi nuo JAV. Amerikiečių tėvams daromas spaudimas kiekvienam dieną tuo pačiu metu guldyti kūdikius miegoti ant tvirto lygaus paviršiaus ir laikytis Amerikos pediatrų akademijos nustatytų standartų. Šis kultūrų susidūrimas išryškėjo žinomoje 1997 m. byloje, kai danų motina Anette Sørensen buvo suimta Niujorke už tai, kad paliko savo kūdikį miegoti prie restorano, rašė „Guardian“. Anot „New York Post“, A. Sørensen buvo apkaltinta pavojaus vaikui sukėlimu ir 36 valandas praleido kalėjime. Kai kurie tėvai sako, kad norėtų, jog JAV nebūtų taip sugriežtinti miego standartai. Viena amerikietė mama komentavo A. Bruun įrašą ir sakė, kad norėtų, jog miegojimas lauke būtų labiau priimtinas, ir apgailestavo, kad JAV tėvai „taip griežtai“ žiūri į miegą.

Miego trukmė ir taisyklės

Svarbu žinoti, kad nėra nustatytas tikslus valandų ir minučių skaičius, kurį turi per parą išmiegoti naujagimis, kūdikis. Dauguma siūlomų miego grafikų neturi jokių pagrindžiančių šaltinių, dažniausiai yra remiamasi individualia patirtimi.

Pirmosiomis paromis po gimimo naujagimis paprastai yra mieguistas. Gimimas yra labai didelis darbas ir pareikalauja jėgų ne tik iš mamos, bet ir iš naujagimio. Tad natūraliai naujagimis yra pavargęs, dažnai ir tėvams tenka švelniai prižadinti mažylį žįsti.

Pirmą - trečią mėnesius normalus miego laikas svyruoja tarp 11-19 val. per parą.

Trečią - vienuoliktą mėnesius laikas svyruoja tarp 10-18 val. per parą.

Nuo dvylikto mėnesio miego laikas sutrumpėja - 9-16 val. per parą.

Miego regresijos. Daugelis tėvelių tikisi, kad miegas vaikui augant vis gerėja. Deja, tiesa yra tokia, kad miegas, kaip ir praktiškai viskas, kas susiję su augančiu žmogučiu nėra pastovus. Miego kreivė nekyla aukštyn, link gerėjimo - ji greičiau jau primena labai, labai vingiuotą kelią. Miego regresiją gali sukelti begalė veiksnių - bloga savijauta, augimų šuoliai, pasiekimų savaitės ( nauji įgūdžiai, atsiskyrimo nerimas ), besikalantys dantukai, primaitinimo pradžia, aplinkos pasikeitimas ir t.t. Tačiau dažniausiai ryškiausios miego regresijos pasireiškia maždaug ketvirtą ir 8-10 gyvenimo mėnesiais. Pirmoji miego regresija siejama su priartėjimu prie normalaus cirkadinio ritmo, taip pat su faktu, kad kūdikis tampa vis smalsesnis, tačiau dar vis negali užtikrintai valdyti savo kūno, ir ta frustracija įtakoja miegą. Artėjant link metų miego regresiją dažnai sukelia atsiskyrimo nerimas. Tokiu metu mažylis pradeda suvokti, kad jis ir mama nėra viena, kad kai mama išeina, jos NĖRA šalia. Šį laiką reikia tiesiog… išlaukti. Miego regresijos trunka nuo 2 iki 8 savaičių.

Kalbant apie cirkadinį ritmą ir prabudimus - pagalvokite apie savo miegą. Mums visiems kartais būna, kad šiek tiek prabundame naktį, bet iškart vėl panyrame į miegus. Tokie visiški ar ne visiški prabudimai pasitaiko, kai baigiasi vienas miego ciklas ir prasideda naujas. Suaugusio žmogaus miego ciklas trunka apie 45 min, o kūdikių - žymiai trumpiau. Kadangi kūdikiams pereiti iš vieno miego ciklo į kitą sunkiau, tai galimų prabudimų naktį skaičius gali siekti net 10-12 kartų. Tačiau tai nėra labai blogai, nes dažni prabudimai sumažina SKMS (staigios kūdikių mirties sindromo) riziką.

Geras miegas - saugus miegas. Vieni tėvai pasirenka miegoti su mažyliu kartu, kiti - atskirai. Svarbiausia žinoti, kad bent iki pusmečio migdyti vaiko kitame kambaryje ar toli nuo savęs nepatartina. Aišku, šiais laikais tikrai yra įvairių daviklių, kurie seka vaiko širdutės veiklą ir kvėpavimą ir visa tai praneša tėvams, tačiau tam tikros rizikos išlieka, tad dėl mažylio saugumo jis turėtų būti arti tėvų. Net jeigu kūdikis ir miega lovytėje šalia tėvų, labai svarbu KAIP ta lovytė paruošta. Svarbu tvirtas čiužinukas ir jokių minkštų pagalvėlių, apsaugėlių. Kūdikiams pagalvių išvis nereikia, o minkštos apsaugėlės, sunkūs, stori užklotai nėra saugūs. Saugiausia kūdikį migdyti specialiame”miegmaišyje”. Jeigu tėvai nusprendžia naujagimį vystyti, tai svarbu žinoti, kad tai galima daryti tik iki kol šis nesivarto! Vystant klubai bei kojytės turėtų būti laisvi. Labai svarbu atsižvelgti ir į kambario temperatūrą bei nevystyti mažylio per daug šiltai - perkaitimas gali turėti įtakos SKMS.

Dažnai tėvai tiesiog bijo miegoti kartu su naujagimiu/ kūdikiu. Tačiau miegoti kartu yra tikrai puiku - žindančių mamų miegas paprastai būna kokybiškesnis. Sveika, neišsekusi, alkoholio, psichotropinių medžiagų nevartojanti mama visada labai gerai jaus savo mažylį. Tiesa, kaip ir miegui lovelėje, taip ir miegui kartu yra svarbu saugumas - patariama neguldyti naujagimio ir mažo kūdikio šalia pagalvių, nekloti storu užklotu, neguldyti prie atviro krašto. Taip pat svarbu ir miegojimo pagrindas - čiužinys turi būti kokybiškas, neįdubęs.

Miego higiena yra visa tai, ką mes darome, kad mūsų ir mūsų vaikų miegas būtų kokybiškas. Tam, kad vaikas tinkamai išsimiegotų, kambario temperatūra turėtų būti nei per karšta, nei per šalta. Kambaryje turi būti pakankamai tamsu ir tylu. Svarbi ir patogi lova, kokybiškas čiužinys ir natūralaus audinio patalynė, kuri nedirgins odos, leis jai kvėpuoti. Svarbi ir tinkama patalynės priežiūra. Ne visi patalynės priežiūrai skiria reikiamą dėmesį ir pamiršta, kad joje tūnantys mikroorganizmai gali pakenkti vaikui.

Viena iš rekomendacijų patalynės priežiūrai - „Lovela Baby“ skalbimo priemonės. Jos yra patikrintos dermatologiškai ir kliniškai, todėl gaminiai saugūs kūdikio odai net nuo pirmosios gyvenimo dienos. „Lovela Baby“ nėra dirbtinių dažiklių, fermentų ir optinių baliklių, kurie gali sudirginti mažylio odą. Taip pat šios skalbimo priemonės yra švelnaus, neutralaus kvapo, o tai neerzina ir jautrios vaikučių uoslės. Skalbiant užvalkalus reikia juos išversti į blogąja pusę. Tokiu atveju labai nenubluks ryškios, vaikiškos patalynės spalvos. Pasirinkus natūralus pluošto patalynę nepamirškite, kad ji reikalauja specifinio skalbimo. Neskalbkite patalynės su drabužiais, ypač su sintetika. Taip pat svarbu parinkti vaikui kokybišką čiužinuką. Vaikiškų lovų čiužiniai būna spyruokliniai ir putų poliuretano. Nėra vienareikšmio atsakymo, kuris tipas geresnis. Kiekvienas iš jų turi savo privalumų ir trūkumų.

Miego higienos svarba didelė, tačiau svarbu suprasti, kad kiekvienas vaikas yra individualus. Nėra vieno universalaus recepto, kuris tiktų visiems. Svarbiausia - stebėti savo vaiką, suprasti jo poreikius ir prisitaikyti. Sėkmingas miegas - tai ne tik tinkama aplinka ir režimas, bet ir tėvų gebėjimas suprasti ir atliepti vaiko poreikius.

tags: #naujagimis #nemiega #lauke

• Gimdymo namų raida Šiauliuose
• Sužinokite, kodėl 9 mėnesių kūdikis verkia
• Hemoglobinas po gimdymo: ką daryti
• Kaip išsirinkti kombinezoną kūdikiui
• Vidurių užkietėjimo palengvinimas nėštumo metu