Kūdikių tėvams neretai kyla daugybė klausimų - ypač apie jų mažylio išmatas. Nors tai gali pasirodyti nemaloni tema, kūdikio tuštinimasis - svarbus sveikatos rodiklis, padedantis laiku pastebėti virškinimo ar kitus sveikatos sutrikimus. Taigi - kas laikoma normalu, o kada verta sunerimti?
Pirmosios dienos: mekonijus
Pirmąją mažylio gyvenimo parą sauskelnėse rasite mekonijų - juodą ar žalsvai juodą, tirštą, lipnią, degutą primenančią ir beveik bekvapę substanciją. Ją sudaro kraujo, odos, gleivių, vaisiaus vandenų mišinys, kurių mažylis „prisivalgė“ būdamas mamos pilvelyje. Vaisiaus žarnynas yra sterilus. Pernešiojimo atveju mekonijus gali pasišalinti iš žarnyno dar iki gimdymo: jei mekonijaus patenka į vaisiaus vandenis, jie įgauna žalsvą atspalvį. Mekonijus - beveik bekvapis. Pirmasis (tikrasis) mekonijus bus tirštas, lipnus ir klampus, primenantis degutą ar mašininę alyvą. Tokios spalvos išmatos gali būti per pirmąsias 24 naujagimio gyvenimo valandas. Dėl jų nereikėtų nerimauti.
Kada prasideda žarnyno kataras?
10-14 parą prasideda žarnyno kataras - išmatos tampa vandeningos, savito „rūgštaus“ kvapo, grūdėtų garstyčių konsistencijos (su nesuvirškinto baltymo gumulėliais).
Išmatų spalvos ir konsistencijos pokyčiai
Sveiko naujagimio pirmosios išmatos yra tirštos ir tamsiai žalios spalvos. Pradėjus pereiti nuo motinos pieno ar mišinio prie kieto maisto, jų išmatos tampa šviesesnės; sveikam kūdikiui būdingos gelsvai rudos ar rusvos spalvos išmatos. Grūdėtos, gelsvai rudos ar rusvos spalvos išmatos - stebimos apie 4 gyvenimo parą.
Žindomų kūdikių išmatų spalva paprastai būna ryškios geltonos garstyčių spalvos. Žindomų kūdikių išmatų kvapas yra salsvas, ne toks intensyvus ir ne toks atgrasus. Dažnai išmatose būna smulkių grūdelių - tai yra visiškai normalu. Grūdėtos, panašios į sėklas, varškę ar gabalėlius garstyčių ar šviesiai žalsvos spalvos - tokia išmatų spalva stebima pradėjus naujagimius maitinti motinos pienu. Tokia kūdikio išmatų spalva yra normali.
Mišiniu maitinamo kūdikio išmatos taip pat yra gan skystos, bet tirštesnės nei žindomo kūdikio ir labiau primena dantų pastą nei grietinę ar kečupą. Jei mišinukas vaikučiui nėra idealiausias, išmatos gali būti žalsvos. Mažylis rečiau tuštinasi, tuo jos žalesnės, nes ilgiau slenka žarnynu. Tamsiai žalios išmatos yra dažnas reiškinys, jei kūdikis maitinamas geležimi praturtintais pieno mišiniais.
Jeigu kūdikio išmatos tapo vandeningos ir gleivėtos, - tikrai reikėtų susirūpinti. Gleivių gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dėl virusinio susirgimo, maisto produktų netoleravimo. Pavyzdžiui, dygstant dantukams ir pagausėjus seilėtekiui, nes mažylis dalį seilių nuryja. Gleivės gali rodyti žarnyno uždegimą, maisto alergiją. Jeigu sauskelnių turinys labiau primena gelsvai žalsvą gleivių monstrą, tai gali būti dėl kelių priežasčių: alergijos/jautrumo arba žarnyno infekcijos. Esant netolerancijai ar alergijai (ypač karvės pieno baltymo) išmatos dažnai būna žalios, kartais jose gali pasirodyti ir kraujo siūlelių. Tokiu atveju mažyliai dažniau atpila, yra neramūs, gali būti ir bėrimų.
Sveiko kūdikio išmatų tekstūra turėtų būti panaši į žemės riešutų sviesto ar bulvių košės - jos neturėtų būti nei per daug vandeningos, nei per sausos. Jeigu kūdikio išmatose kokių nors neįprastumų, kurie skiriasi nuo pirmiau aprašytų, pavyzdžiui, baltų taškelių, raudono kraujo ruožų ar gleivių, būtų protinga paskambinti pediatrui ir pasikonsultuoti, kad galimas problemas būtų galima spręsti nedelsiant. Sveiko kūdikio išmatose gali būti šiek tiek gleivių. Bet jeigu gleivės atrodo tarsi drebučiai ir jose yra kraujo „gyslelių“, taip pat kreipkitės į gydytoją, nes tai gali rodyti storosios žarnos uždegimą ar kokią nors kitą ligą.
Baltos, pilkos ar baltai gelsvos, „kreidiškos“ išmatos gali rodyti sutrikusią kepenų funkciją. Viena dažniausių tokių išmatų priežasčių - tulžies latakų atrezija. Balkšvos išmatos rodo, kad gali būti kepenų ir tulžies pūslės problemų, medžiagos blogai suvirškinamos ir įsisavinamos.
Juodi taškeliai ar siūleliai žindomo mažylio sauskelnių turinyje gali būti dėl kraujuojančių spenelių. Raudonas kraujas suvirškintas tampa juodu. Kreiptis į medikus reiktų, jeigu mažylis jau perėjo „mekonijaus fazę“, geležies papildų nevartojama, o išmatos tampa juodos. Išskirtinai retais atvejais juodos išmatos gali rodyti kraujavimą virškinamajame trakte.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į išmatų kvapą. Sveiko krūtimi maitinamo kūdikio išmatos skleidžia šiek tiek rūgštoką kvapą, kuris nėra nemalonus. Jeigu kūdikis užsikrėtė kokiu nors žarnyno virusu, išmatos smarkiai dvokia ir pasikeičia jų spalva. Na, o jeigu viduriuoja dėl alergijos, išmatos gali būti įprastos spalvos ir kvapo.
Kada verta sunerimti ir kreiptis į gydytoją?
Pastebėjus kūdikio išmatose kokių nors neįprastumų, kurie skiriasi nuo pirmiau aprašytų, pavyzdžiui, baltų taškelių, raudono kraujo ruožų ar gleivių, būtų protinga paskambinti pediatrui ir pasikonsultuoti, kad galimas problemas būtų galima spręsti nedelsiant. Jei sauskelnių turinys labiau primena gelsvai žalsvą gleivių monstrą, tai gali būti dėl kelių priežasčių: alergijos/jautrumo arba žarnyno infekcijos. Esant netolerancijai ar alergijai (ypač karvės pieno baltymo) išmatos dažnai būna žalios, kartais jose gali pasirodyti ir kraujo siūlelių.
Mažylį, kuris skysčiau tuštinasi, bet gerai valgo, geria, žaidžia, yra guvus, galima stebėti ne vieną dieną. Tačiau jeigu būklė pablogėja, tai yra tampa apatiškas, niekuo nesidomi arba raitosi iš skausmo, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Vaikai labai greitai netenka skysčių, o kuo kūdikis mažesnis, tuo jų netenka greičiau. Net praėjus kelioms valandoms kūdikio gyvybei gali iškilti rimtas pavojus. Kūdikiui, kuris atsisako gerti arba išvemia ir išviduriuoja atsigėręs mamos pienuko ar vandens, būtina į veną lašinti skysčių.
Pediatras ir gastroenerologas turėtų ištirti ir tokius mažylius, kurie valgo ir geria, tačiau blogai auga, kurių išmatose matyti kraujo ar viduriuoja ilgiau nei dvi savaites. Jeigu gydytojui kyla įtarimas, kad mažylis viduriuoja dėl alergijos, bet gerai priauga svorio ir vystosi, reikia bandyti tiesiog atsisakyti kai kurių produktų ir stebėti, į kokį maistą taip reaguoja.
Kūdikių viduriavimas gali būti pavojingas. Visada kreipkitės į gydytoją, jei tik kyla įtarimas, kad tuštinasi per skystai, kad pakito išmatų kvapas ar mažylio elgesys.
Jei manote, kad iš tiesų kažkas gali būti negerai su jūsų kūdikio virškinimo sistema, patariama kuo greičiau kreiptis į gydytoją, nes skubus gydymas gali padėti išvengti rimtesnių komplikacijų, pavyzdžiui, dehidratacijos (kuri yra dažnas viduriavimo ir vidurių užkietėjimo padarinys).
Viduriavimas ir vidurių užkietėjimas
Viduriavimas pasireiškia, kai sutrinka pusiausvyra tarp suvartojamų ir išskiriamų skysčių, todėl išmatos būna purios; dėl žarnyno gleivinės uždegimo jos gali būti gleivėtos, su gleivių pėdsakais. Kita vertus, vidurių užkietėjimas pasireiškia kietomis išmatomis, kurios kartais net gali įstrigti tiesiojoje žarnoje ir sukelti skausmingą tuštinimąsi (arba jo nebuvimą).
Vidurių užkietėjimas mažiems, kietu maistu dar neprimaitinamiems kūdikiams pasitaiko labai retai (ypač jeigu jie žindomi). Viduriuojant išmatos yra itin skystos, vandeningos, jose gali būti gleivių. Viduriavimą gali sukelti alergija maistui, celiakija (glitimo netoleravimas), tačau dažniau ir stipresnį viduriavimą lemia virusinės ligos, pavyzdžiui, norovirusas arba rotavirusas (viduriavimas būdingas ir po skiepijimo rotavirusinės infekcijos vakcina).
Krūtimi maitinamas kūdikis gali tuštintis tiek kartų, kiek valgo, t. y. 7-10 kartų per parą ir tai normalu. Mamos dažnai išsigąsta, kad kūdikio išmatos skystos, bet jos ir turi tokios būti, tai yra kaip tyrelė. Dažniausiai jos sutirštėja tada, kai kūdikis paragauja tiršto maisto ar pradedamas maitinti mišinukais. Krūtimi maitinamas kūdikis gali tuštintis skystokai ir dažnai, tačiau atkreipkite dėmesį į tai, ar yra žvalus, gerai priauga svorio, bendrauja, žaidžia, įgauna įgūdžius, kurie priklauso pagal amžių.
Jei kyla įtarimų, kad skysčiau pradėjęs tuštintis kūdikis elgiasi kaip nors kitaip ar jam skauda pilvuką, kreipkitės į gydytoją. Sveikas kūdikis nesuviduriuos paragavęs košės ar kokio nors kito tiršto maisto. Tačiau gali pradėti viduriuoti, jei kūdikis netoleruoja tam tikrųjų maisto produktų. Iki vienų metų kūdikiui nerekomenduojama duoti karvės pieno, bet būna mamų, kurios košę, kad būtų skaniau, kaip tik juo užbalina. Jeigu kūdikis po jos suviduriavo, galima įtarti, kad yra alergiškas karvės pienui, nes alergija pienui ir jo produktams gali pasireikšti ir laisvais viduriukais. Taip gali nutikti ir vyresniam kūdikiui, kuris pirmą kartą paragavo karvės pieno. Kad kūdikis alergiškas, paprastai rodo ir kiti požymiai. Jis ne tik skysčiau nei paprastai tuštinasi, bet jam pučia pilvuką, gali jį skaudėti, nepriauga svorio arba išvis atsisako valgyti ir būna neramus. Jeigu kūdikis gerai priauga svorio, galima nesibaiminti ir toliau jį stebėti. Bet jeigu svoris auga prastai, būtina ieškoti priežasties.
Dažniausios priežastys, kodėl viduriuoja:
- viduriavimą gali sukelti kai kurie maisto produktai (per daug vaisių ar jų sulčių bei daržovių), naujo maisto netoleravimas;
- kūdikiai, maitinami pieno mišiniais, gali viduriuoti, jei bus permaitinami jais ir jei, nesilaikant gamintojo instrukcijos, pagaminami per tiršti mišiniai;
- dėl bakterijų ir virusų (rotaviruso), kurie sukelia infekcinės kilmės viduriavimus;
- dėl žarnyno parazitų (kirmėlės, pirmuonys);
- gali viduriuoti, jei serga kvėpavimo takų infekcijomis (plaučių uždegimu), karščiuojant, vartojant antibiotikus;
- viduriavimas gali būti funkcinis. Šį viduriavimą dažniausiai sukelia per daug angliavandenių maiste (per daug sulčių ir saldžių gėrimų), per mažai riebalų maiste, didelis tulžies rūgščių kiekis žarnyne.
Krūtimi maitinamo kūdikio išmatos skystos, nes iki pusės metukų, o gal ir ilgiau kūdikis daugiausiai guli ir kietomis išmatomis jam pasituštinti labai sunku. Mažyliams viduriai dažniausiai užkietėja tada, kai mama nustoja maitinti krūtimi. Kai tuštinasi rečiau negu du arba tris kartus per savaitę kietomis išmatomis, panašiomis į zuikio spiras, galima įtarti, kad vaikučio viduriai užkietėję. Kai išmatos tokios kietos, pasituštinti sunku ir vaikutis labai verkia. Kartą skausmingai pasituštinęs, vaikutis gali bijoti sėstis ant puoduko, ypač jei kietos išmatos pažeidė analinę angą ir atsirado skausmingų plyšimų. Tada, bijodamas pasituštinti, sulaiko išmatas, kurios užsilikusios tiesiojoje žarnoje dar labiau kietėja. Galiausiai vaikas nebegali kentėti ir sėdasi ant puoduko, tačiau jos pažeidžia išangę.
Verta žinoti: Jeigu kūdikis maitinamas tik mamos pienu tuštinasi kartą per savaitę, bet nekietai ir yra linksmas bei guvus, domisi aplinka ir žaidžia, nereikia baimintis, kad viduriai užkietėję. Kartais krūtimi maitinami kūdikiai retai tuštinasi, nes suvirškina visą mamos pienuką. Viduriai gali užkietėti, jeigu mažylį per prievartą sodinsite ant puoduko. Vaikutis pradeda jo bijoti, atsisako į jį tuštintis, sulaiko išmatas ir gali prasidėti rimtos bėdos. Būna mažylių, kurie atsisako naudotis tualetu ne namie. Jie „nekakoja“ nei darželyje, nei svečiuose. Todėl tėvams būtina stebėti, ar mažylis tuštinasi reguliariai. Įprastai tirštą maistą valgantis kūdikis ir vyresnis vaikas turėtų tuštintis kasdien arba kas antrą dieną nekietomis išmatomis.
Ką daryti, jei užkietėjo? Vaikutį, kuriam, įtariate, užkietėjo viduriai, būtinai parodykite jo gydytojui. Ypač todėl, kad viduriai gali užkietėti ir dėl anatominių priežasčių. Gali gimti kūdikis, turėdamas trūkumų ar ligų, kurios paskatina užkietėti vidurius. Vienas tokių trūkumų - didelė storoji žarna. Svarbu žinoti, kad kuo anksčiau pradėsite gydyti užkietėjusius vidurius - tuo geriau. Kai vaikas pradeda „tepti“ išmatomis kelnaites, tikimybė pasveikti siekia tik apie 45 proc. Dažniausiai tokių bėdų turi 4-5 m. ir vyresni vaikai, kurių viduriai nuolatos užkietėję. Susiformavę žarnyne išmatų akmenys gali užimti visą storosios žarnos tūrį ir sukelti jos nepraeinamumą. Būna, kad dėl pilvo skausmo mažylis patenka į ligoninę, o ten paaiškėja, kad šio skausmo priežastis yra užkietėję viduriai. Gali ne tik skaudėti pilvuką, bet krėsti šaltis, pakilti temperatūra.
Mažylį, kuriam viduriai užkietėjo pirmą kartą ir jis verkia, sėdėdamas ant puoduko, labai svarbu padrąsinti, kad neišsigąstų ir jam neįstrigtų į atminį, kaip skausminga gali būti tuštintis. Jeigu matote, kad negali „pakakoti“, susiruošusio tai daryti išangę sutepkite vazelinu, prilaikykite užpakaliuką, kad nesuplyštų išeinamoji anga ir kuo mažiau skaudėtų. Taip pat labai svarbu neduoti vaikui vidurius kietinančių produktų. Kartais, kai vaikas atsisako tuštintis darželyje, gali padėti psichologo konsultacija. Galbūt išsiaiškinus baimės priežastį mažylis liausis bijoti. Labai svarbu, kad vaikas nebijotų tuštintis ir iš baimės nesulaikytų išmatų.
Probiotikai - naudingi
Mūsų imuninė sistema priklausoma nuo bakterijų, o žarnynas - didžiausias imuninis organas. 80 proc. visų antikūnų pagaminama žarnyne. Pirmoji pagalba viduriuojančiam vaikui yra gyvosios bakterijos, vadinamos probiotikais.
tags: #koks #naujagimio #kakutis #4 #para
