Dvikalbystė - tai dovana vaikams, tad šįkart vėl apie tai kalbėsime. Puikiai kalbantis dvikalbis vaikas yra daugelio tėvų, auginančių vaikus emigracijoje siekis. Jūs tikriausiai jau buvote susipažinę su daugybe privalumų, kurie atsiranda vaiką mokant antrosios (o gal net ir trečiosios) kalbos. Ankstyvoji dvikalbystė - kai dvi ar daugiau kalbų įgyjamos vaikystėje. Nuoseklioji dvikalbystė - antrosios kalbos išmokstama jau mokant pirmąją. Paprastai, kai kalbama dviem kalbom nuo pat gimimo, pageidautina abiem kalbom skirti vienodai daug dėmesio. Receptyvinė (pasyvioji) dvikalbystė - kada vaikas supranta abi kalbas, tačiau kalba tik viena.
Dvikalbystės ugdymas ir strategijos
Natūralus ugdymo metodas, kitaip vadinamas panardinimu į kalbą, yra pats veiksmingiausiais kalbinio ugdymo būdas ankstyvajame amžiuje. Tad jei mama/tėtis (šeima) bendrauja su vaiku mažumos kalba - kalba aiškiai, trumpais sakiniais, frazes pakartoja kelis kartus, kalbėjimą sustiprina gestais, mimika, pasitelkia vaizdines priemones, kalba nuolatos, daug ir apie viską, šnekamąją mažumos (šiuo atveju, lietuvių) kalbą vaikas pamažu įsisavina natūraliai. Dvikalbystės ugdymas yra individualus procesas kiekvienoje šeimoje. Kalbant apie mokymąsi ir įsitraukimą, nepamirškite, kad svarbiausia yra kokybė, o ne kiekybė. Taigi, kodėl gi nenušovus dviejų zuikių vienu metu, mėgaukitės laiku su savo vaiku (-ais) ir prisiminkite, kad šioje kelionėje labai svarbus teigiamos emocijos faktorius, tad šeima (tėvai) turi pasistengti atrasti aukso viduriuką, kurio laikantis bus siekiama gerų rezultatų. Tad būkite lankstūs, atraskite tai, kas geriausiai tinka jūsų vaikui, jūsų šeimai.
Šiuo metu vaikas gali suprasti, kas jam sakoma ir tai parodyti savo reakcija - atlikdamas tam tikrus veiksmus, mamos ar tėčio prašymus. Tai yra natūralus ankstyvosios dvikalbystės ar daugiakalbystės procesas - vadinamasis tylusis periodas, todėl nereikėtų baimintis dėl to, kad vaikas į jam pateikiamus klausimus neatsako lietuviškai. Vaiko „tylusis laikotarpis“ gali trukti iki vienerių metų, kai vaikas nekalba, nors supranta, ką kalba aplinkiniai. Vaikas pradeda kalbėti, kai yra tam pasirengęs.
Nuoseklioji dvikalbystė būdinga imigrantų vaikams. Daugelis jų pirmuosius kelerius metus girdi tik tėvų gimtąją kalbą, o naują kalbą pirmą kartą išgirsta darželyje arba mokykloje.
Šių keturių žingsnių žemėlapis padės sužinoti, kas geriausiai tinka jūsų vaikui ir jūsų unikaliai šeimos situacijai. Pirmiausia reikėtų apžvelgti vaiko kalbos situaciją namuose, mokykloje ir kitose vietose. Tai labai geras atspirties taškas ieškant savo šeimos kalbos(-ų) strategijos ir plano. Jei planuojate auginti ar auginate dvikalbį/daugiakalbį vaiką, atsakykite į A grupės klausimus, kad suprastumėte, ko reikia jūsų vaikui, norint, kad jis taptų klestinčiu daugiakalbiu. Jei jau auginate dvikalbį/daugiakalbį vaiką ir naudojate kalbos strategiją, atsakykite į B grupės klausimus.
A grupės klausimai (planuojantiems auginti dvikalbį/daugiakalbį vaiką)
Atsakykite į šiuos klausimus, kad suprastumėte, ko reikia jūsų vaikui, norint, kad jis taptų klestinčiu daugiakalbiu. Pateikite realius atsakymus į klausimus. Atsakinėkite po vieną klausimą. Pvz.: 6 klausime apgalvokite visas įmanomas galimybes. Gali būti, kad jūsų vaikas girdi kalbas kaimynystėje, maisto prekių parduotuvėje, lankydamasis pas draugus ar gimtojoje šalyje. Galite paminėti ir tai, kaip galite pasinaudoti išmaniosiomis technologijomis, kad kartu su savo vaiku mokytumėtės kalbą, kuri vartojama namie!
- Kiek laiko per dieną praleidžiu su vaiku? (Abu tėvai)
- Koks mano kalbos (kalbų) lygis, kuriuo kalbėsiu su savo vaiku?
- Kas yra 5 žmonės, kuriuos dažniausiai mato mano vaikas. Kokia kalba (kalbomis) jie kalba?
- Kokia yra mano vaiko mėgstamiausia veikla?
- Ar turime kokių nors giminaičių / šeimos narių, gyvenančių mūsų gyvenamoje šalyje? Kokia kalba (kalbomis) jie kalba?
- Ar aplink mus yra kitų žmonių, giminaičių, draugų, bendruomenių, kalbančių mūsų kalba (kalbomis)?
- Kaip dažnai lankomės savo gimtosiose šalyse ir kaip dažnai bendraujame su žmonėmis iš savo šalies (telefonu ar vaizdo įrašais)?
- Nuo kokio amžiaus mano vaikas pradės lankyti ikimokyklinę įstaigą / mokyklą? Kiek valandų per dieną mano vaikas praleis ikimokyklinėje įstaigoje / mokykloje?
- Kokią mokyklą lankys mano vaikas (vienakalbę / dvikalbę / tarptautinę mokyklą)? Kokiomis kalbomis ten kalbės mokytojai ir draugai?
- Kokius išteklius jau turime, kurie gali padėti mano vaiko kalbai vystytis? Kokių papildomų išteklių galime gauti? (Pvz., knygos, bibliotekos, socialinė veikla, žaislai, žmonės, žaidimų grupės.)
B grupės klausimai (jau auginantiems dvikalbį/daugiakalbį vaiką)
Į šiuos klausimus atsakykite, jei jau auginate dvikalbį - daugiakalbį vaiką ir naudojate kalbos strategiją. Siūlyčiau, pagalvoti apie savo dabartinę situaciją ir apmąstyti, kas jūsų vaikui ir šeimai šiuo metu veikia gerai, o kas - ne.
- Kas šiuo metu veikia labai gerai?
- Kas šiuo metu neveikia taip gerai?
Pagalvokite apie kalbos(-ų) lygį, kurį jūsų vaikas turėtų pasiekti kiekvienoje kalboje. Nustatykite ilgalaikius tikslus kiekvienai jūsų vaiko kalbai. Valdykite savo lūkesčius, tikslai turi būti realūs! Tikslų nustatymas suteiks jums aiškumo dėl šeimos kalbos (-ų) strategijos ir plano. Jei jūsų vaikas mokykloje turi išmokti kitų kalbų (pvz., anglų kalbos), nedvejodami pridėkite visas kalbas, kad gautumėte išsamesnę apžvalgą. Įvertinkite visas kalbas nuo 0 iki 5. (1 - beveik nėra įgūdžių, 2 - šiek tiek, 3 - daugmaž, 4 - labai aukštas lygis ir 5 - reiškia į gimtąją panašius įgūdžius).
Metodai ir veiklos, skatinančios kalbos vystymąsi
Šeima turi atrasti sau tinkamą mokymo metodą, strategiją, kuri kurtų namuose harmoniją ir saugumą. Norėdami sukurti savo kalbos strategiją, atsakykite į šiuos klausimus. Visus atsakymus jau pateikėte ankstesniuose skyriuose. Atėjo laikas juos sugrupuoti ir tai paskutinis žingsnis. Ateityje jums gali tekti dar kartą peržiūrėti savo šeimos kalbos planą. Sukurkite jūsų šeimai labiausiai tinkančius įpročius. Štai keletas pasiūlymų, kuriuos galite panaudoti augindami dvikalbį/daugiakalbį vaiką.
Žaidybiniai kasdieniai ritualai
Siekiant, kad vaikas besimokantis mažumos kalbos jaustųsi saugus, kad žinotų, kas ir kada vyksta kiekvieną dieną yra mokomas prisiminti dienotvarkę. Pasiekti komfortą padeda, žaismingi kasdieniai ritualai. Tokia veikla gali būti puikiai pritaikoma namuose, akcentuojant vakaro šeimos veiklas - kada valgysime vakarienę, klausysimės pasakos, žiūrėsime filmuką, prausimės, eisime miegoti ir pan. Tėvai galėtų paskatinti vaiką nupiešti paveikslėlius, iliustruojančius jo ir šeimos narių vakaro veiklas namuose. Paveikslėlius galima pakabinti ant sienos, šalia laikrodžio. Rodykite į laikrodį ir kalbėkitės su vaiku, ką veiksite. 5-7 metų vaikui pokalbiai apie ritualus gali padėti geriau pažinti laikrodžio laiką, kadangi tokio amžiaus vaikai skaičius dažniausiai jau pažįsta.
Skaitymas ir bendravimas
Kiekvieną dieną tuo pačiu metu skiriama šiek tiek laiko skaitymui, t. y. skaitomo teksto klausymui. Jaunesniems vaikams tiks trumpesni (1-4 min.) tekstukai, vyresniems - ilgesni (iki 10 min.). Vaikams patiks trumpi eilėraštukai apie gamtą; sakmės apie saulę, vėją, žvaigždes, laumes, raganas, aitvarus; padavimai apie upių, ežerų, pilių, piliakalnių, miestelių atsiradimą; pasakėčios apie gyvūnus.
Kiekvienos dienos pabaigoje tuo pačiu metu skirkite laiko apmąstyti ir pasikalbėti, kaip praėjo diena, sekėsi darželyje, mokykloje, kaip vaikai jaučiasi. Patartina visiems susėsti ratu ant grindų ar kilimėlio. Kiekvienas pasisako, kaip jaučiasi, kas buvo įdomu, kokios veiklos patiko labiausiai, ko išmoko, kaip bendravo su draugais ir pan. Jeigu vaikams dar sunku savarankiškai reikšti mintis, mama/tėtis vaikui užduoda klausimą ir pateikia keletą atsakymo variantų, kad vaikas galėtų pasirinkti. Vyresni vaikai, gebantys kalbėti lietuviškai, gali patys klausinėti mamos, tėčio, brolio ar sesers. Galima sužaisti žaidimą vaidmenimis „Radijo interviu“, kai vienas vaidina žurnalistą, o kitas šeimos narys(-iai) - pašnekovą.
Kūrybinės veiklos ir žaidimai
Ant sienos kabo plakatas - metų laikus atspindintis paveikslas, o aplink jį - visos šeimos nuotraukos ar jų pačių piešti portretai, priskirti tam tikram metų laikui pagal šeimos nario gimimo datą. Metai, mėnuo ir diena užrašyti prie kiekvieno šeimos nario nuotraukos. Vaikai išmoksta įvardyti metų laikus, mėnesius, dienas, pasakyti savo ir šeimos narių gimimo datas, šeimos ir giminės narių pavadinimus, nepamirš pasveikinti artimųjų.
Filmas „Seku seku gamtą“ bei K. Kubilinsko - ,,Buvo buvo, Kaip nebuvo…’’ leis pajusti vaikams Lietuvos gamtos grožį, žadins gerus jausmus, skatins svajoti ir fantazuoti. Filme gyvūnai prabyla žmonių kalba, tai kupinas vaizduotės pasakų pasaulis, kuriame bendraujama su medžiais, gėlėmis, paukščiais, žvėreliais, vabalėliais. Pažiūrėję šį filmą jaunesni vaikai gali įvardyti, kokius gyvus padarėlius matė, ką jie veikė, ką kalbėjo, kas vaikams labiausiai patiko. Vyresni vaikai gali papildomai pasidalyti savo emocijomis ir patirtimi apie gamtą - ką jie mėgsta veikti gamtoje, kokie augalai ar gyvūnai juos žavi, kas būdinga Lietuvos gamtos peizažui.
Vaikai su tėvais gali pildyti savaitės orų kalendorių kiekvienos dienos pabaigoje arba savaitgaliais. Vaikai savo asmeniniame orų stebėjimo lape kasdien nupiešia tos dienos orus atspindinčius simbolius, pvz., saulė, debesėlis, lietus, snaigės, rūkas, vėjas. Taip vaikai išmoks savaitės dienų pavadinimus ir gamtos reiškinių pavadinimus. Vyresni vaikai gali brėžti temperatūros kreivę - kiekvieną dieną tuo pačiu metu pasižiūrėti į termometrą ir pažymėti oro temperatūrą lape.
Kurkite pasaką. Pradėti galite: „Gyveno kartą šeima: nykštys, smilius, didysis, bevardis, mažasis“. Toliau apibūdinkite, kaip kiekvienas atrodė, koks buvo charakteris, ką mėgo, kur jie iškeliavo, kokių nuotykių patyrė.
Užduokite vienas kitam klausimus pasirinkta tema. Vieną kartą temą gali sugalvoti vaikas, kitą kartą - mama/tėtis.
Vardinkite daiktus, kuriuos matote namuose ar per langą. Pasirinkite raidę ir paeiliui vardinkite, kokius daiktus matote iš tos raidės. Galima vardinti žodžius iš tos pačios raidės; iš paskutinės raidės prieš tai pasakyto žodžio; galima vardinti žodžius iš visų abėcėlės raidžių paeiliui;
Atspėk ką sugalvojau! Vienas iš žaidėjų sugalvoja kažkokį žodį (daikto vardą), kiti žaidėjai užduodami paeiliui klausimus ir gaudami atsakymus TAIP/NE turi atspėti tai, ką sugalvojo žaidėjas.
Tik nesakyk TAIP/NE. Vienas iš žaidėjų užduoda kitiems klausimus, į kuriuos jie turi atsakyti vengdami žodžių TAIP ir NE.
Klausykite audio knygas.
Skaitykite knygas, vaidinkite, kurkite savo istorijas.
Sukurkite šeimos lėlių teatrą (panaudokite namie turimus žaislus) ir pastatykite spektaklį.
Pasigaminkite šešėlių teatrą ir sukurkite spektaklį.
Sukurkite knygą - istoriją su paveiksliukais.
Ruoškite, pieškite, aplikuokite šeimos laikraštį.
Pieškite, rašykite popierinius laiškus seneliams, giminaičiams ir išsiųskite juos (paštu, el. paštu, Messenger, Viber programėlėmis)
Kurkite istoriją. Kiekvienas paeiliui sugalvodamas po sakinį, sukursite savo unikalų pasakojimą.
Aptarkite filmus. Kartu žiūrėkite filmą ir paskui jį aptarkite.
Kalbos sutrikimai ir jų prevencija
Kalbos sutrikimų priežastys labai įvairios. Garsų tarimo trūkumai gali atsirasti dėl artikuliacinio aparato (liežuvio, lūpų, gomurio) sužeidimų, netaisyklingo sukandimo, nepakankamai tikslių liežuvio ir lūpų judesių ar nesugebėjimo klausa skirti panašiai skambančius garsus. Sudėtingesnės kalbos problemos, kai vėluoja žodyno, gramalinės kalbos sandaros ir kitų kalbos komponentų vystymasis, atsiranda dėl kalbinių sričių pažeidimų, komplikuoto nėštumo ar traumų gimdymo metu, netinkamos vaiko kalbinės aplinkos, jo psichinio ir motorinio vystymosi. Šiek tiek lėčiau kalbėti išmoksta neišnešioti kūdikiai, dvynukai, vaikai, augantys dvikalbėse šeimose.
Kokie garsai vaikams sunkiausiai įkandami?
Mokant tarti garsus visada reikėtų atsižvelgti į vaiko amžių ir kalbos raidai būdingus dėsningumus. 3 m.-3 m. 6 mėn. vaikai aiškiai taria visus gimtosios kalbos balsius, priebalsius p, b, m, n, t, d, s, z, l, k, g, v. Iki 4,5-5,5 metų daugelis vaikų nemoka ištarti sunkesnių garsų š, ž, č, dž, r ir juos keičia paprastesniais (s, z, c, dz, l arba j). Tai vadinama fiziologiniu šveplavimu, kuris lavėjant artikuliaciniam aparatui gali būti ,,išaugamas“ savaime. Vienas sunkiausių vaikams yra garso r tarimas. Kad būtų lengviau, vaikai jį keičia kitais garsais (paprastai j, l). Šio garso vaikas gali netarti dėl neišlavėjusio artikuliacijos aparato, dėl trumpo poliežuvinio pasaitėlio ar nepakankamo girdimojo suvokimo. Dėl netaisyklingo sukandimo, išlikusio čiulpimo reflekso ar kitų priežasčių kai kurie vaikai garsus s, z, š, ž taria iškišę liežuvio galą tarp priekinių dantų, išpučia orą pro liežuvio šonus. Tuomet garsai tampa duslesni, matyti netaisyklinga liežuvio padėtis. 5,5-6 metų vaikai turėtų išmokti tarti visus gimtosios kalbos garsus, pakartoti įvairaus sudėtingumo ir ilgumo žodžius.
Mikčiojimo priežastys ir pagalba
Mikčiojimą lemia daug psichologinių, socialinių ir fiziologinių veiksnių kartu. Dažniau mikčioja vaikai iš tų šeimų, kuriose jau yra mikčiojančių. Manoma, kad pagrindinė mikčiojimo priežastis yra vaiko polinkis (įgimtas ar paveldėtas) į mikčiojimą. Esant įgimtam polinkiui, tokie faktoriai kaip komplikuotas nėštumas ar gimdymas, sudėtingi tėvų tarpusavio santykiai nėštumo metu, netinkamas psichologinis klimatas šeimoje vaikui augant gali sukelti mikčiojimą. Paprastai vaikai pradeda mikčioti 2-5 metų, kai intensyviai vystosi frazinė kalba. Pastangos mokantis kalbėti gali sukelti trumpalaikius kartojimus, užsikirtimus ar garsų tęsimą, kurie gali reikšti tiek mikčiojimo pradžią, tiek ir normalius, fiziologinius nesklandumus. Rizikos faktoriai, nurodantys didesnę ilgalaikės problemos tikimybę, yra kiti mikčiojantys šeimos nariai, vėluojantis kalbos ar garsų tarimo vystymasis, kai mikčiojimas tęsiasi 18 mėn. ir ilgiau. Todėl labai svarbu į specialistą kreiptis laiku - vos pastebėjus, kad vaikui stringa kalba. Tuomet pagalba pati efektyviausia. Per metus ar ilgesnį laikotarpį sunkiai mikčiojančio vaiko užsikirtimų dažnumas ir trukmė laipsniškai mažėja.
Ankstyvoji pagalba ir jos svarba
Kuo anksčiau specialistas pradės užsiėmimus su vaiku, tuo geriau. Procesas žymiai efektyviau koreguojamas ankstyvuoju periodu (2,5 - 5 metų), kai aktyviai formuojasi kalbiniai įgūdžiai. Kuo vėlesniame amžiuje kreipiamasi pagalbos į specialistą, tuo kalbos sutrikimo įveikimo galimybės tampa sudėtingesnės. Lavinant vaiko kalbėjimą visada atsižvelgiama į kelis kalbos komponentus: žodyną, gramatinę kalbos sandarą, garsų tarimą, gebėjimą juos skirti iš klausos ir rišlaus pasakojimo įgūdžius.
Ankstyvas užsienio kalbos mokymasis skatina mąstymo lankstumą, gerina pažintinius ir bendravimo įgūdžius, gebėjimą susikaupti.
Jei pradedant lankyti mokyklą, tebėra išlikę tarimo trūkumai dėl nepakankamai išlavinto girdimojo suvokimo - tokiu atveju paprastai daugeliui vaikų nesiseka rašyti ir skaityti. Kartais vaikai negirdi žodžio pabaigos, dėl to netaria galūnių, sakinio pabaigos, to pasėkoje parašo nepilną sakinį. Nejaučia sakinio ribų, todėl kelis sakinius gali parašyti kaip vieną. Esant nepakankamai išlavėjusiam girdimajam suvokimui, vaikas negeba skirti iš klausos panašiai skambančių garsų, todėl negali jų susieti su atitinkamom raidėm rašydamas.
Kreiptis į specialistą reikėtų, jei kūdikis pirmą gyvenimo pusmetį ir vėliau nepradeda skleisti jokių garsų, jei nereaguoja į garsus arba reaguoja tik į labai stiprų garsą.
tags: #daugiakalbiu #vaiku #kalbos #klaidos
