Norint pradėti bylą teisme, būtina sumokėti žyminį mokestį. Viena pagrindinių žyminio mokesčio paskirčių - kompensuoti dalį teismų patiriamų išlaidų vykdant teisingumo procesą. Žyminis mokestis mokamas prieš kreipiantis į teismą. Jo dydis priklauso nuo bylos, nagrinėjamos teisme.
Žyminio Mokesčio Funkcijos
Žyminio mokesčio funkcijos yra kelios:
- Kompensacinė funkcija: kompensuoja dalį teismų patiriamų išlaidų.
- Prevencinė funkcija: padeda įvertinti norą bylinėtis ir reikalavimų pagrįstumą.
- Skatina taikų ginčų sprendimą: didelė žyminio mokesčio suma skatina susitarti su kita šalimi.
Žyminio Mokesčio Apskaičiavimas
Civilinėse bylose proceso dalyvių mokami žyminiai mokesčiai paprastai yra didesni negu administracinėse bylose. Koks konkrečiai bus žyminio mokesčio dydis, lemia įvairūs kriterijai, o pagrindinis - reiškiamų reikalavimų kiekis ir jų pobūdis.
Patys brangiausi, jei kalbėsime apie civilines bylas, yra turtiniai reikalavimai - kai norima prisiteisti turtą, piniginę sumą, atgauti skolą. Nuo konkretaus reikalavimo dydžio priklauso ir mokėtinas žyminis mokestis.
Pavyzdžiui, jeigu reikalavimo vertė yra iki 28 962 Eur, mokami 3 proc. nuo šios sumos. Jeigu didesnė - mokėjimo tvarka yra šiek tiek sudėtingesnė. Gali būti 2 arba 1 proc., primokant papildomą įstatymo nustatytą dydį.
Sukurta nemažai pagalbinių priemonių, kurios gali žmogui padėti įsivertinti mokėtiną sumą. Viena jų - žyminio mokesčio skaičiuoklė Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale www.e.teismas.lt. Instrukciją, kaip naudotis skaičiuokle, rasite portalo skiltyje Videopagalba / Žyminis mokesyis.
Žyminis Mokestis Neturtiniuose Ginčuose
Jei reikalavimas yra neturtinis (pavyzdžiui, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas santuokos nutraukimo byloje), taikomas standartinis žyminio mokesčio dydis - 41 Eur. Tačiau yra ir išimčių: bylose nuomos klausimais žyminis mokestis yra 57 Eur, sutarčių pakeitimo ar nutraukimo klausimais - 144 Eur.
Žyminis Mokestis Gyvenamosios Vietos Nustatymo Bylose
Bylos, susijusios su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, gali apimti ir išlaikymo klausimus. Pavyzdžiui, byloje apskaičiuotas 359 Lt žyminis mokestis galėjo būti sudarytas iš 143 Lt už reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ir 216 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (pagal 12 mėn. x 300 litų x 2 = 7200 Lt - 3 %). Jeigu ieškovė pateikė duomenis, jog ji 50 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, teikdama ieškinį ji turėjo sumokėti 180 Lt žyminio mokesčio dalį. Likusi 180 Lt žyminio mokesčio dalis tokiu atveju būtų priteista iš atsakovo.
Žyminio Mokesčio Tarifai ir Pavyzdžiai Turtiniuose Ginčuose
Šioje lentelėje pateikiami žyminio mokesčio tarifų pavyzdžiai turtiniuose ginčuose:
| Ieškinio Suma | Žyminio Mokesčio Dydis |
|---|---|
| Iki 30,000 EUR | 3% (bet ne mažiau kaip 20 EUR) |
| 30,001 - 100,000 EUR | 900 EUR + 2% nuo sumos, viršijančios 30,000 EUR |
| Virš 100,000 EUR | 2,300 EUR + 1% nuo sumos, viršijančios 100,000 EUR |
Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti 12 555 Eur.
Lengvatos ir Išimtys
Konkrečius atvejus, kai asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, numato civilinių bylų procesą reglamentuojantis Civilinio proceso kodeksas ir administracinių bylų procesą reglamentuojantis Administracinių bylų teisenos įstatymas.
Pavyzdžiui, žyminis mokestis nemokamas, kai asmenys kreipiasi į teismą dėl išlaikymo priteisimo ar teismo leidimo išdavimo. Taip pat žyminio mokesčio nereikia mokėti darbuotojams, teikiantiems ieškinius dėl darbo santykių, ir vartotojams, besiskundžiantiems dėl įsigytų prekių ar paslaugų.
Bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami:
- Darbuotojai - bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo teisinių santykių, ir vartotojai - bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo.
- Ieškovai - bylose dėl išlaikymo priteisimo.
- Ieškovai - bylose dėl turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, gyvybės atėmimu, įskaitant ir bylas dėl žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga atveju, atlyginimo.
- Ieškovai - bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
- Prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus, - toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą.
- Šalys - bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos - arešto - paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą.
- Šalys - bylose dėl prarasto turto ryšium su politinėmis represijomis.
- Įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys - už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus.
- Ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys - bankroto ar restruktūrizavimo bylose.
- Valstybės ir savivaldybių institucijos (įstaigos) - už ieškinius dėl lėšų išieškojimo.
- Lietuvos bankas, akcinė bendrovė Turto bankas, valstybės įmonė Valstybės turto fondas.
- Sutuoktiniai - už prašymus nutraukti santuoką bendru sutikimu ir vieno sutuoktinio prašymu.
- Pareiškėjai - už pareiškimus, paduodamus Civilinio proceso kodekso V dalies XXIX ar XXXIX skyriuose nustatyta tvarka.
- Šalys - bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo.
- Pareiškėjai - bylose dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir panaikinimo, dėl vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo, atleidimo ar nušalinimo nuo pareigų.
- Asmenys - kitais Civilinio proceso kodekse ar kituose įstatymuose numatytais atvejais.
Atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, teismas civilinėse bylose gali žmogų iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o administracinėse bylose net ir visiškai atleisti nuo mokėjimo pareigos. Taip pat teismas gali ir atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki bylos išnagrinėjimo - tokiu atveju žyminį mokestį iš esmės sumoka bylą pralaimėjusi šalis.
Norint, kad teismas priimtų tokį sprendimą, asmeniui reikia parašyti prašymą teismui. Tai dažniausiai daroma iš karto paduodant dokumentą (ieškinį, skundą ar pareiškimą) teismui. Prašyme reikėtų nurodyti, dėl kokių priežasčių asmuo nori, kad jam būtų atidėtas mokėjimas arba jis nuo mokėjimo būtų atleistas. Kartu su prašymu būtina pateikti sunkią turtinę padėtį pagrindžiančius dokumentus (pavyzdžiui, kad žmogus negauna pajamų, neturi turto). Jei žyminis mokestis nėra mokamas, tai dar nereiškia, kad ši suma apskritai nebus sumokėta. Teismui išnagrinėjus bylą ir patenkinus nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleisto ieškovo reikalavimus, žyminis mokestis valstybei paprastai priteisiamas iš bylą pralaimėjusio atsakovo.
Žyminio Mokesčio Grąžinimas
Jei asmuo sumokėjo didesnį žyminį mokestį negu reikėjo (tarkime, bylos nagrinėjimo metu atsisakė dalies reikalavimų arba paaiškėjo, kad buvo sumokėta per didelė pinigų suma), jam grąžinama permokėta dalis. Taip pat visas sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis gali būti grąžinama, jeigu atsisakoma pareikšto reikalavimo arba atsiimamas teismui pateiktas bylą inicijavęs procesinis dokumentas (priklausomai nuo bylos nagrinėjimo stadijos).
Sumokėti pinigai grąžinami ir tais atvejais, kai dėl vienų ar kitų priežasčių byla nėra išnagrinėjama iš esmės, kai byla negali būti nagrinėjama teisme arba kai ieškinį pareiškė neveiksnus asmuo. Kita situacija, jeigu teismas nustatė terminą primokėti trūkstamą žyminį mokestį, tačiau asmuo jo nesumokėjo, o teismas pateikto ieškinio neišnagrinėjo, žmogui grąžinamas visas žyminis mokestis, nes paslauga nebuvo suteikta.
Teismas žyminį mokestį gali grąžinti savo iniciatyva (jeigu yra numatyti pagrindai) arba asmens prašymu. Jeigu žmogus turi daugiau bylų ir nori dar kartą kreiptis į teismą, žyminį mokestį galima ne grąžinti, o panaudoti kitoje byloje.
Apeliacinis Skundas ir Žyminis Mokestis
Taip, paprastai tiek už apeliacinį skundą, tiek už kasacinį skundą (skirtą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui) žyminio mokesčio dydis apskaičiuojamas pagal tas pačias taisykles, kaip ir kreipiantis į teismą pirmą kartą. Tačiau tuo atveju, jei buvo reikšti turtiniai reikalavimai, atitinkama procentinė dalis skaičiuojama nuo aukštesnės instancijos teisme ginčijamos sumos.
Tarkime, apylinkės teismui priėmus sprendimą, asmuo gali su viena sprendimo dalimi sutikti, o ginčyti kitą dalį. Tokiu atveju žmogui reikės mokėti ne už visus anksčiau reikštus reikalavimus, o tik už ginčijamą jų dalį.
Už atskiruosius skundus civilinėse bylose žyminis mokestis nemokamas, nebent tai yra skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Administracinėse bylose už bet kokį skundą mokamas 30 Eur žyminio mokesčio dydis, už apeliacinį skundą - 15 Eur (nepaisant to, kiek juose keliama reikalavimų).
Kur Sumokėti Žyminį Mokestį?
Žyminis mokestis paduodant procesinius dokumentus teismui mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą bet kuriame banke (mokant grynaisiais arba naudojantis elektronine bankininkyste - pavedimu), nurodant įmokos kodą 5660. Bankų sąskaitas galima rasti bet kurio teismo interneto svetainėje.
Būtina žinoti, kad teismui kartu su procesiniais dokumentais, kurie apmokami žyminiu mokesčiu, turi būti pateikiamas ir sumokėto žyminio mokesčio kvito originalas.
Žyminio Mokesčio Atmintinė
Žyminis mokestis teismui mokamas suapvalintas iki sveikųjų skaičių (pagal matematines taisykles).
Pagrindiniai Teisės Aktai
Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis žyminį mokestį, yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas.
Teisė Į Teisminę Gynybą
Valstybė, pabrėždama teisės į teisminę gynybą išskirtinį pobūdį ir svarbą, šiai teisei suteikia konstitucinį rangą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Šios teisės svarbą pabrėžia ir tarptautiniai teisės aktai, pavyzdžiui, 1953 metais įsigaliojusi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, kurios 6 straipsnio pirmoje dalyje nurodyta, kad nustatant kiekvieno asmens civilines teises ir pareigas, asmuo turi teisę, kad jo byla lygybės ir viešumo sąlygomis per protingą terminą išnagrinėtų pagal įstatymą sudarytas nepriklausomas ir nešališkas teismas.
Valstybė, teismui pavedusi vykdyti teisingumą, kartu privalo užtikrinti, kad teisminė gynyba būtų prieinama, o subjektinės teisės ir įstatymo saugomi interesai tinkamai apginti. Teisminė gynyba yra neatsiejamai susijusi su teise kreiptis į teismą teisminės gynybos, kadangi teisminis procesas neįmanomas be kreipimosi į teismą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nurodė, kad jei kokios nors aplinkybės pasunkintų ar padarytų neįmanoma galimybę realiai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, tektų pripažinti šios konstitucinės teisės deklaratyvumą. Šios pozicijos dar labiau pabrėžia teisės kreiptis į teismą svarbą valstybėje.
Teisminės Gynybos Prieinamumo Principai
Siekiant teisę į teisminę gynybą padaryti prieinamesnę ir efektyvesnę, civilinio proceso teisėje buvo įtvirtinti teisminės gynybos prieinamumo, teisės į tinkamą teismo procesą principai. Šie principai dominuoja daugumos valstybių civilinio proceso teisėje. Tam, kad teisminė gynyba būtų realiai įgyvendinama ir vyktų tinkamas teismo procesas, civilinio proceso įstatymai detalizuoja konstitucinę teisę kreiptis į teismą ir nustato kreipimosi į teismą tvarką.
