Dažnas šlapinimasis yra simptomas, būdingas tiek vyrams, tiek moterims. Nors padažnėjęs šlapinimasis arba šlapimo nelaikymas dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms, šis simptomas būdingas ir jaunesniems. Padažnėjusį šlapinimąsi gali sukelti ir nepavojingi sveikatai veiksniai, kaip skysčių vartojimas dideliais kiekiais, tačiau tai taip pat gali reikšti ir rimtus šlapimo takų sutrikimus.
Kada vertėtų sunerimti dėl dažno šlapinimosi?
Šlapinimosi metu iš organizmo pasišalina nereikalingi skysčiai. Šlapinimosi dažnumas priklauso nuo suvartojamų skysčių, oro temperatūros, nes daugiau prakaituojant, galite mažiau norėti šlapintis. Taip pat svarbu ir koks jūsų šlapimo pūslės tūris. Sunerimti reikėtų tada, kai šlapinatės dažnai ir mažais kiekiais. Jeigu į tualetą keliaujate dažniau nei septynis kartus dienos metu ar bent porą kartų naktį, vertėtų pasitikrinti dėl šlapimo takų ligų.
Priežastys, sukeliančios dažną šlapinimąsi
Kaip ir kitus organizmo sutrikimus, taip ir dažną šlapinimąsi gali lemti keletas dalykų. Tai gali sukelti išoriniai veiksniai ir fiziologiniai organizmo pakitimai. Dažnas ir skubus šlapinimasis yra šlaplės, šlapimo pūslės, prostatos uždegimo, šlapimo takų infekcijos požymis. Lytiniu keliu plintančios infekcijos taip pat gali sukelti dažną šlapinimąsi.
Pagrindinės dažno šlapinimosi priežastys:
- Skysčių vartojimas. Viena iš daugelio priežasčių, kodėl jus kamuoja padažnėjęs šlapinimasis, yra pastovus skysčių vartojimas. Jei organizmas pasižymi greita medžiagų apykaita, normalu, kad vartodami daug skysčių nuolatos bėgsite į tualetą - tai normali organizmo reakcija. Per didelis kiekis gėrimų prieš miegą, ypač kofeino arba alkoholio, gali sukelti dažną šlapinimąsi naktį.
- Intersticinis cistitas arba kitaip šlapimo pūslės uždegimas. Vadinamasis šlapimo pūslės „peršalimas“. Šlapimo pūslės uždegimo metu kamuoja ne tik dažnas šlapinimasis, bet ir šlapimo pūslės bei pilvo apačios skausmai. Atsiranda ir nemalonus šlapimo kvapas bei gali pakilti kūno temperatūra.
- Cukrinis diabetas. Ši liga taip pat gali būti viena iš dažno šlapinimosi priežasčių. Organizmas bando atsikratyti gliukozės pertekliaus, todėl šlapintis tenka dažniau nei įprastai.
- Neurologinės ligos, nerimas. Dažno šlapinimosi priežastimi gali būti ir neurologinės ligos ar neigiamos emocinės būsenos (dažnas jaudinimasis, nuolatinis stresas).
- Diuretikų vartojimas. Tai tokie medikamentai, kurie skatina šlapimo susidarymą inkstuose, mažina skysčių ir kai kurių druskų kiekį organizme. Diuretikai vartojami sergant kepenų ciroze ar širdies ir kraujagyslių ligomis. Šie medikamentai yra naudingi, tačiau gali sukelti rūpesčių dėl dažno šlapinimosi.
- Dirgliosios šlapimo pūslės sindromas. Tai atsiradusi šlapimo pūslės nervų ir raumenų disfunkcija. Nepriklausomai nuo to, kiek šlapimo yra pūslėje, atsiranda nesulaikomas ir stiprus noras šlapintis.
- Šlapimo pūslės išvarža. Atsiranda šlapimo nelaikymas, skausmingas šlapinimasis, galimas šlapimo išsiskyrimas ir lytinių santykių metu.
- Akmenligė. Be dažno šlapinimosi, gali atsirasti skausmai kirkšnyje bei šone.
Šlapinimosi sutrikimai vyrams
Dažnai pasitaiko, kad vyrus, sulaukusius vidutinio amžiaus, pradeda varginti prostatos ligos, tai daro įtaką ir šlapinimui. Dažniausiai vyresnio amžiaus vyrų patiriami šlapinimosi sutrikimai yra susiję su šlapimo ištekėjimu iš šlapimo pūslės dėl šlapimo pūslės kaklelio, prostatos ir šlaplės sutrikimų. Prostatos uždegimo simptomai yra skausmingas šlapinimasis naktį, gali atsirasti pūlingos išskyros iš šlaplės, karščiavimas, nugaros bei raumenų skausmai. Esant prostatos hiperplazijai arba prostatos vėžiui, pasireiškia sunkumas šlapinimosi pradžioje, silpna šlapinimosi srovė, jausmas, jog net ir nusišlapinus, šlapimo pūslė vis tiek lieka pilna.
Šlapinimosi sutrikimai moterims
Moterys dažniau šlapintis gali nėštumo metu. Tai pasireiškia nuo 6 nėštumo savaitės ir trunka iki pat gimdymo. Padažnėjęs šlapinimasis besilaukiant vyksta todėl, jog didėjant gimdai, stiprėja ir spaudimas šlapimo pūslei. Dėl dubens raumenų susilpnėjimo, menopauzės laikotarpiu moterys gali nesulaikyti šlapimo kosėjant, čiaudint ar juokiantis. Dažniau norima šlapintis, gali padažnėti šlapimo takų infekcijos.
Šlapinimosi sutrikimų gydymo būdai
Medikamentinis gydymas - tai gydymas vaistais. Vaistai nuo dažno šlapinimosi ramina sudirgintą šlapimo pūslę. Moterims menopauzės metu yra skiriamas hormoninis gydymas. Fizioterapinis gydymas - gydomoji mankšta tarpvietės ir pilvo sienos raumenims stiprinti yra taikoma moterims po gimdymo bei menopauzės metu. Mankšta padeda išspręsti audinių silpnumo problemą. Chirurginis gydymas - taikomas tuomet, kai reikia grąžinti šlapimo pūslę į normalią anatominę padėtį.
Naujagimio šlapinimasis
Daugeliui kūdikio susilaukusių tėvų kyla visa puokštė klausimų, susijusių su mažylio šlapinimusi. Dažniausi jų - kiek šlapių sauskelnių normalu kasdien pakeisti ar kokios spalvos ir kvapo turėtų būti kūdikio šlapimas. Naujagimių šlapimo pūslė - labai maža, joje gali tilpti vos apie 15 ml šlapimo, todėl naujagimis gali šlapintis beveik kas valandą. Naujagimis gali šlapintis 8-10 kartų per parą. Kuo daugiau geriama ir mažiau išprakaituojama, tuo dažniau šlapinamasi. Mažų vaikų šlapimo pūslė yra mažesnės talpos, todėl jie linkę dažniau šlapintis nei vyresni. Be to, kiekvienas net ir to paties amžiaus vaikas vieną dieną gali šlapintis dažniau, kitą - rečiau. Kiekvienas bet kurio amžiaus vaikas kasdien šlapinasi skirtingą kartų skaičių - kaip situacija reikalauja. Vaikai neturi būti mokomi sulaikyti šlapimą.
Kiek šlapimo turėtų pasišalinti vienu kartu?
Šlapimo kiekis, pašalinamas vieną ar kitą kartą, yra skirtingas, ir priklauso nuo vaiko amžiaus, aplinkos temperatūros (kai daugiau prakaituojama, tada rečiau ir mažiau šlapinamasi). Kai vaikas daugiau prakaituoja, pvz., žaidžia judrius žaidimus ir mažiau atsigeria, jo šlapimas būna koncentruotesnis ir jo būna mažiau. Mažai šlapimo išskiriama susirgus kai kuriomis inkstų ligomis, pagausėja - susirgus cukralige ir kai kuriomis kitomis ligomis.
Ką rodo šlapimo spalva?
Naujagimio šlapimas pirmąją gyvenimo savaitę gali būti neintensyviai rausvas - tai yra norma. Antrąją gyvenimo savaitę jis tampa geltonos spalvos. Koncentruotas šlapimas yra intensyvesnės geltonos spalvos. Toks jis būna tuomet, kai daug išprakaituojama ir mažai geriama. Maistas šlapimo spalvos nelemia. Naujagimio šlapimas turėtų būti bespalvis arba šviesiai gelsvas. Tačiau jei žindote, kartais galite pastebėti nežymius spalvos pokyčius. Motinos pieno spalvą gali pakeisti tam tikri maisto produktai, maistiniai dažai, papildai ir kt. Koncentruotas šlapimas būna labai tamsiai geltonos spalvos ir skleidžia intensyvų kvapą. Labai koncentruotame šlapime pirmosiomis gyvenimo dienomis gali būti uratų kristalų (šlapimo rūgšties kristalų).
Kada kreiptis į gydytoją dėl vaiko šlapinimosi?
Jeigu vaikas dažnai šlapinasi, skundžiasi skausmu, reikėtų atlikti šlapimo pasėlį ir pilvo organų echoskopiją, pasikonsultuoti su vaikų nefrologu. Jeigu vaikas karščiuoja daugiau kaip tris paras, temperatūra aukšta ir sunkiai krinta, jei nėra kataro požymių, būtina kreiptis į gydytoją. Kai šlapimo tyrime epizodiškai aptinkama baltymo, jo būna nedaug, ir vaiko būklė yra gera - išsigąsti nereikia. Acetono atsiradimas (ketonurija) aptinkamas, kai kepenyse padidėja acetono gamyba. Šlapime randant acetono visuomet yra ir kitų sveikatos sutrikimo požymių. Pagal juos sprendžiama, kokia liga ir ką daryti. Vaikų gydytojas nurodo psichologines priežastis, bet stresų vaikas neturėjo. Kokias ligas galima įtarti? Kokius turimus reikėtų atlikti? Į kokius specialistus kreiptis? Vaikų ligų gydytoja dr. Indrė Būtienė atsako, kad kadangi vaikas dažnai šlapinasi, skundžiasi skausmu, reikėtų atlikti šlapimo pasėlį ir pilvo organų echoskopiją, žinoma, pasikonsultuoti su vaikų nefrologu. Labai gausus šlapinimasis gali būti diabeto simptomas. Vaiką nuolat troškina, jis daug daugiau negu įprastai geria, greitai pavargsta ir mažėja jo svoris. Gausus šlapinimasis gali būti ir peršalimas arba paprasčiausiai išgertas didelis kiekis skysčio. Beje, gausus skysčių vartojimas gali būti įprotis, kartais tai byloja apie emocines problemas. Šlapimo takų infekcijos pavojingos, nes gali pažeisti inkstus. Sergant šlapimo takų infekcija, kad ji nepatektų į inkstus, reikia gydymo antibiotikais. Kai kurių vaikų funkciniai šlapinimosi sutrikimai yra glaudžiai susiję su šlapimo pūslės ir žarnyno funkcijos sutrikimais. Ankstyvoji diagnostika gali užkirsti kelią inkstų pažeidimui dėl didelio šlapimo pūslės spaudimo.
Nevalingas naktinis šlapinimasis į lovą, dar kitaip vadinamas naktine enureze, yra dažna vaikučių bėda. Ji dažniau kamuoja berniukus. Į medikus verta kreiptis tada, kai į lovą šlapinasi vyresnis negu penkerių metų vaikas. Jeigu šlapią lovytę radote tik kartą, nerimauti neverta: greičiausiai vaikas tądien buvo pavargęs ar prieš atsiguldamas išgėrė daugiau negu įprastai skysčių. Problema yra tada, kai vaikas šlapinasi po kelis kartus per savaitę ar kasdien - ir tai nuolat kartojasi. Jei vaikas šlapinasi naktimis, geriausia yra išsamus pokalbis. Tėvai turi papasakoti visas smulkmenas, būtinai pasakyti, kaip vaikas jau buvo gydytas. Jį pildyti būtina bent dvi dienas, o gerai būtų ir savaitę. Dienyne pažymima, kiek ir kada vaikas gėrė; kada ir po kiek šlapinosi; ar jam skaudėjo šlapinantis; ar kelnės sušlapo naktį ir pan. Iš dienyno galima spręsti apie vaiko šlapimo pūslės tūrį. Jeigu išgėrus 100 ml šlapimo pūslė jau būna pilna, vadinasi, tai jau problema - per mažas šlapimo pūslės tūris. Maždaug 4-5 m. vaikas turėtų per dieną šlapintis 6-7 kartus. Gali šiek tiek svyruoti, bet ne rečiau kaip 4 ir ne dažniau kaip 8 kartus per parą.
Funkciniai šlapinimosi sutrikimai - tai toks šlapinimasis, kai organizme nėra pažeistų neuroninių kelių, nėra įgimtųjų ar anatominių šlapimo organų sistemos sutrikimų. Pakitimų gali išsivystyti šlapimo prisipildymo arba pašalinimo etapu. Svarbu šiuos šlapinimosi sutrikimus diagnozuoti laiku, nes tai susiję su pasikartojančiomis šlapimo organų sistemos infekcijomis. Būtina atkreipti dėmesį į NE simptomus dieną (seilėtekis, troškulys). Galima enurezės priežastis yra abiejų šių patofiziologinių mechanizmų derinys, be to, visiems vaikams būdingas sutrikęs pabudimo iš miego mechanizmas, kada prisipildo šlapimo pūslė.
Viena svarbiausių diagnostikos dalių yra anamnezės rinkimas. Renkant anamnezę, svarbios šios dalys: šlapinimosi ypatumai, tuštinimosi ypatumai, šeiminė anamnezė, skysčių vartojimas, šlapimo organų sistemos ligų anamnezė, perinatalinė ir neonatalinė anamnezė, neurologinis ir psichologinis išsivystymas, nesutarimai šeimoje, stresas, mokymas šlapintis / tuštintis (sėdant ant puoduko).
Kita labai svarbi ištyrimo dalis - tai šlapinimosi dienoraštis. Būtina pildyti šlapinimosi dienoraštį ne trumpiau kaip 48 val. ir įvertinti šlapinimosi dažnį, šlapimo kiekį, šlapinimosi, tuštinimosi ypatumus. Tai suteikia žinių apie funkcinį šlapimo pūslės pajėgumą, neįprastą skysčių vartojimą, poliuriją ir šlapinimosi problemų sunkumą. Dažnas mažo kiekio šlapinimasis parodo nedidelį funkcinį šlapimo pūslės pajėgumą, blogą išsituštinimą. Detruzoriaus nestabilumą ar nevisiškai prisipildančią šlapimo pūslę rodo apatinių kelnaičių drėgnumas ir nelaimingi šlapinimosi atsitikimai. Objektyvaus tyrimo metu apžiūrima apatinė nugaros dalis. Ieškoma nugaros smegenų agenezės. Patologiją gali parodyti apatinėje nugaros dalyje esanti presakralinė duobutė, plaukų lopinėlis, lipoma ar nesimetriškas sėdmenų plyšys. Neurologinio ištyrimo metu tiriama apatinių galūnių jėga, gilieji sausgyslių refleksai, koordinacija, tarpvietės ir tiesiosios žarnos jutimai, tiesiosios žarnos sfinkterio refleksai, jėga. Nustačius neatitikimus, galime įtarti šlapimo pūslės disfunkciją.
Vaikų šlapimo takų infekcija dažnai yra vienkartinė liga, kuri greitai praeina ir, jei reikia, gydoma antibiotikais. Šlapimo takų infekcija - mikroorganizmų sukeltas šlapimo organų sistemos uždegimas. Apie 3,6 proc. berniukų ir apie 11 proc. mergaičių serga šia liga. Kelis kartus dažniau serga mergaitės nei berniukai. Ūmaus pielonefrito simptomai - karščiavimas daugiau kaip 38 °C, gali būti apsinuodijimas, pilvo ar šono skausmas. Esant ūmiam cistitui, gali būti dažnas, skausmingas šlapinimasis. Kreiptis į gydytoją reikia, jeigu vaikas karščiuoja daugiau kaip tris paras, temperatūra aukšta ir sunkiai krinta, jei nėra kataro požymių. Tuomet reikalingi kraujo ir šlapimo tyrimai.
tags: #naujagimis #itin #daznai #slapinasi
