Nuvilnijo didžiulė diskusijų banga. Vieni įsitikinę, kad taip naujagimis bus apsaugotas, kiti - kad naudojamos perteklinės priemonės, kad vaikui visuomet geriausia likti su tėvais. Kas čia nutiko? Kodėl Klaipėdoje iš mamos paimtas naujagimis? Kas yra tos kraštutinės sąlygos, kai taip nutinka?
„Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ apie tai kalbėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė ir Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro direktorė daktarė Dalia Puidokienė.
Kas iš tiesų įvyko Klaipėdos ligoninėje?
„Situacija labai jautri, - sakė I.Skuodienė. - Iš Klaipėdos ligoninės pirmadienį, lapkričio 10 d., buvo gautas pranešimas dėl mamos situacijos, vaikelio situacijos ir jos sudėtingumo. Medikai paprašė imtis priemonių ir įvertinti visas galimybes bei užtikrinti vaiko saugumą.“
Kolegos, gavę informaciją, vertino situaciją, kalbėjomės, buvom susitikę ir su mama, lankėmės namuose. Buvome susitarę vienus sprendimus - suaugę asmenys, aišku, galėjo juos keisti, - ir penktadienį po pietų įvyko situacija, kuri tapo vieša. Įvyko konfliktas ligoninėje dėl vaikelio paėmimo iš ligoninės - iki tol vaikelis gulėjo intensyvios terapijos skyriuje. Į ligoninę kvietė policiją, aišku, buvo kviečiamos vaiko teisės, ir susiklostė situacija, kuri yra viešojoje erdvėje.

Bet labai svarbu pasakyti, kad tai yra tikrai išskirtinė situacija. Savo terminais mes vadiname tai ne vaiko paėmimu - mes į teismą nesikreipėm, tikslas yra padėti mamai, kad kaip įmanoma greičiau kūdikis būtų su mama, nėra tikslo jį nuo jos atskirti. Tikslas yra vaikui užtikrinti saugią aplinką.
Pagal tai, kaip penkias dienas klostėsi ta situacija, buvo priimtas sprendimas užtikrinti kūdikiui saugią aplinką tuo metu. Jeigu būtų buvęs kitas artimas žmogus, atvažiavęs... Dabar kalbame su artimaisiais, ieškome artimųjų, kurie galėtų padėti mamai auginti vaikelį. Situacija tikrai yra nepaprasta. Kalbamės su artimaisiais, kokios šiuo metu reikia pagalbos, ir su pačia mama, tikimės, kad pavyks šią situaciją išspręsti teigiamai.
Bet situacija ligoninėje labai jautri, labai nepaprasta. Pagal tai, kaip ją dėliojome tą savaitę, tikėjomės, kad pirmadienį grįšime ir priimsime sprendimus dėl pagalbos mamai ir vaikeliui. Bet viskas pakrypo į kitą pusę ir matėme, kas įvyko.
Bet noriu patikinti, kad tai nėra vaiko atskyrimas nuo mamos, tai yra tik saugios aplinkos užtikrinimas kūdikiui, kuris paimtas iš reanimacijos. Kartu kuo greičiau ieškome sprendimo. Sieksime inicijuoti pagalbą, kad ir artimieji, ir mama gautų visą reikiamą tiek, kiek reikės, kad vaikelis sustiprėtų ir galėtų augti kartu, nes vaiko pagrindinė teisė ir geriausias interesas ir yra augti ir vystytis saugioje aplinkoje su savo tėvais.“
Situacija pasikeitė per pusdienį
Ligoninės medikai kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą pirmadienį, o penktadienį iškvietė policiją, su kuria vėl atvyko vaiko teisės. Ar atvykę vaiko teisių atstovai turėjo staigiai viską įvertinti ir priėmė skubų sprendimą paimti kūdikį?
Pasak I.Skuodienės, situacija, įvykusi penktadienio vakarą, tarnybai nebuvo nauja - su mama ir artimaisiais jie jau buvo bendravę nuo pirmadienio, kai gavo medikų kreipimąsi. Buvo tikimasi suteikti mamai ir kūdikiui reikiamą pagalbą, bet penktadienio vakarą viskas pakrypo neplanuotai.
„Ši situacija nebuvo nauja. Informacija iš ligoninės gauta pirmadienį, mes vertinom situaciją, penktadienį bendravome dieną, kalbėjomės su mama, lankėmės namuose, buvome apsitarę. Bet jau vėliau ligoninė, policija informavo apie pasikeitusią situaciją. Atvyko vaiko teisių gynėjai ir buvo priimtas sprendimas vaikui užtikrinti šiuo metu saugią aplinką ir kartu toliau ieškoti sprendimų“, - sakė I.Skuodienė.
Žala visam vaiko gyvenimui
D.Puidokienė, savo darbe susidūrusi su itin sunkiomis situacijomis, turi kritikos tokiam vaiko teisių sprendimui.
„Dažnai Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams išsakau kritiką, tarsi būdama balsas tų žmonių, su kuriais tenka susidurti. Kai aš girdžiu mamas, kai matau kontekstą tos situacijos, kurioje atsidūrė tiek tėvai, tiek vaikai.
Kalbant apie šią situaciją, man atsitiktinai socialiniuose tinkluose teko pamatyti tą vaizdo įrašą, kuris buvo padarytas ligoninėje. Be abejonės, aš tikrai nežinau konteksto, kokios tos priežastys, dėl kurių buvo taip pasielgta. Ilma sako, kad vaikas čia ne paimamas, o taip daroma siekiant sukurti vaikui saugią aplinką. Tai yra naujagimis. Pirmą kartą žiūrint tą įrašą, man tikrai buvo šiurpu.
Aš pati asmeniniame gyvenime esu susidūrusi su situacija, kai mano mama kažkada sovietmečiu buvo paimta apgaulės būdu, dėl to, kad tėvai buvo ištremti. Ji nebuvo naujagimė, penkerių metukų, bet kita jos sesuo buvo naujagimė. Ir mes problemų dėl to paėmimo fakto turime ketvirtoj kartoj. Mama iki šiol pyksta, pilna daug įvairiausių sunkių jausmų, galbūt dėl to, kad savo laiku ji negavo pagalbos.
Bet tenka būti įvairiose situacijose, kur vaikai yra bandomi paimti iš mamų dėl skyrybų, dėl to, kad kita pusė turi didesnius galios svertus, ir matau, kaip tas vaikas yra traumuojamas. O naujagimiui ypatingai svarbus ryšys su mama, taip kuriama programa tolimesniam vaiko gyvenimui. Atskirti - ko gero, lengviausias būdas, tarsi mes problemą išsprendžiame, bet iš tiesų galime ją tik dar labiau pagilinti, nes to vaiko visas gyvenimas priešaky, ir kaip jis bręs, vystysis ateityje, priklauso nuo to, ką jis turi. Sutinku, kad kartais reikia atskirti ar paimti vaikus, kad būtų užtikrinta saugi aplinka.
Bet šiuo atveju naujagimio geriausias interesas - turėti ryšį su mama, jo neprarasti. Nes mama yra tramplinas, nuo kurio vaikas atsispirs ir eis į savo tolimesnį gyvenimą“, - pabrėžė D.Puidokienė.

Kūdikiui grėsė mirtis?
Kodėl nebuvo galima atskirti mamą kartu su vaiku? „Tai ir buvo daroma, bet nepavyko, - sakė I.Skuodienė. - Bet mes ir toliau kalbamės, kontaktuojame maksimaliai, nes tikslas yra, kad vaikas būtų su mama.“
Ji sakė pati buvusi stipriai sukrėsta, pamačiusi vaizdo įrašą iš ligoninės. Tačiau argumentuodama, kodėl naujagimį reikėjo paimti, pabrėžė, kad praėjusiais metais Lietuvoje nebuvo nė vieno kūdikio mirties.
„Aš aštuntą ryto skambinau vedėjai ir klausiau, kas čia vyksta. Mane pačią tai be galo sukrėtė. Bet man kolegos sako, kad praėjusiais metais Lietuvoje nebuvo nė vieno kūdikio mirties.
Kūdikis yra tas, kuris niekaip tau nieko nepasakys, ir jam reikia ypatingos priežiūros.
[Specialistai] sako, kad tikrai grįš prie šitos situacijos ir ieškos sprendimų su socialiniais partneriais, socialiniais darbuotojais, laikinosios priežiūros specialistais, visa komanda, kaip padėti. Bet ta situacija buvo tokia kritinė, kad nepavyko sutarti, dieną buvo vieni sprendimai, vakare pasikeitė. Tai ekstra situacija, ir daugiau tokių nėra“, - sakė I.Skuodienė.
Vaiko teisių tarnyboje - girtas siautėjęs kriminalistas?
Pasklido informacija, kad vienas iš vaizdo įraše matomų darbuotojų, dalyvavusių paimant naujagimį, - buvęs kriminalistas, - figūravo dešimties metų senumo skandalingoje istorijoje apie šėlsmą bare, kuomet pasižymėjo nelabai žmogišku elgesiu su baro lankytojais ir savininku.
D.Puidokienei neatrodo, kad buvusiems policininkams vieta Vaiko teisių apsaugos tarnyboje, nors jie galbūt ir puikiai tinkami užduočiai atimti vaiką.
„Specialistai, matomi vaizdo įraše - buvę policijos pareigūnai. Ar policijos pareigūnai turi dirbti Vaiko teisių apsaugos tarnyboje? Ar jie išmano vaiko ir mamos santykių ypatumus? Galbūt, nesiimu šito vertinti. Bet iš to, ką aš mačiau - ne taip turėtų būti. Jeigu mamai trūksta kažkokių įgūdžių prižiūrėti vaikutį, reikėtų mesti visas pajėgas padėti mamai. Ne atskirti mamą ir vaiką, bet juos kažkur globoti kartu ir padėti formuoti tuos įgūdžius“, - svarstė D.Puidokienė.
I.Skuodienė sakė, kad viešojoje erdvėje pasklidusi informacija apie specialistus - labai nemaloni. „Kaip įstaigos vadovė šios informacijos iki tol neturėjau, - tikino ji. - Tas žmogus, kuris dirba Vaiko teisių tarnyboje nuo 2018 m. liepos 1 d., prieš tai dirbo Klaipėdos savivaldybės Vaiko teisių skyriuje ir tik vykdant reformą perėjo dirbti į tarnybą.
Tai nėra naujas žmogus, yra prieš tai dirbęs, turi visus QR kodus, nepriekaištingą reputaciją. Aš neturėjau tos informacijos, pamačiau ją tik vakar, kai ji buvo paviešinta. Kalbėsimės, perklausim, ar ta informacija tikra.
Informacija apie specialistą viešojoje erdvėje - labai nesmagi. Jo vadovė sakė, kad nusiskundimų neturėjo.
Tai, kad jis buvo policijos pareigūnas, aš nenuvertinčiau - dalis budėtojų, kurie dirba naktį ir savaitgaliais ir reaguoja kartu su policija, yra buvę policijos pareigūnai. Yra ir empatiškų, ir pasiruošusių, ir gebančių kalbėti, ir vaiką išklausyti, ir kompetentingų, ir puikių buvusių pareigūnų. Būna ir esamų pareigūnų, kurie pasiprašo pereiti dirbti, nes jie įpratę dirbti naktimis. Kai reaguoja policija, kartu su ja per valandą į tas situacijas, kurios yra tikrai sudėtingos, turi vykti ir jie. Jie nepriima tolimesnių sprendimų. Jie turi reaguoti ir vertinti dabartinę situaciją“, - sakė I.Skuodienė.
Ar toks „baro epizodas“ užkerta kelią žmogui dirbti Vaiko teisių apsaugos tarnyboje? I.Skuodienė sakė negalinti atsakyti į šį klausimą. „Situacija yra labai nemaloni, pirma norėčiau išgirsti ir paties žmogaus nuomonę. Būna, ir klaidų padaro, būna, kad žmonės keičiasi. Mes daug mokymų organizuojame.
Tikslas yra, kad visi vaiko teisių gynėjai dirbtų nepriekaištingos reputacijos, ir svarstytina, ar ta situacija, kuri nutiko, atitinka nepriekaištingą reputaciją, ar ne“, - sakė ji.
Pagalba vaikui ne visada sutampa su tėvų nuomone
D.Puidokienė svarstė, kad toje pačioje situacijoje, užtikrindamos kūdikio saugumą, tarnybos visgi galėjo sureaguoti kitaip.
„Gal buvo galima surasti darbuotojus ligoninėje ir neatskirti mamos nuo vaiko? Nes tai ir maitinimo klausimas, ir vaiko ryšio nepraradimo klausimas.
Austrijoje buvo atliktas tyrimas - daug vaikų po karo liko be tėvų, ir tų, pas kuriuos kas nors ateidavo, pačiūčiuodavo, mirtingumas buvo mažesnis, nei tų, kurių niekas neėmė ant rankų“, - svarstė ji.
Pasak D.Puidokienės, net jeigu vėliau vaiko ir mamos ryšys bus atstatytas, vaikas jau bus praradęs tą kelių dienų ryšį, ir tai nepraeis be pėdsako.
„Vaiko teisės tikrai galėtų labiau įsigilinti į žmonių kontekstą, išgirsti, neatstovauti galios pozicijos, kaip kartais matome“, - sakė D.Puidokienė. Pasak jos, smurtą patiriančiai mamai ir taip daug streso, o jeigu jo prideda ir institucijos, ne be reikalo žmonės pradeda nepasitikėti tarnybomis ir jų specialistais.
Tačiau I.Skuodienė pabrėžė, kad prioritetas yra ne suaugusieji, o vaikas.
„Reikia padėti ne tik tėvams - visų pirma vaikui, nes jis yra pažeidžiamiausias. Aiškinama, kad tokie sprendimai priimami, kai nėra jokių kitų galimybių apsaugoti naujagimį arba tėvai nesutinka su siūlomais sprendimais.

Nuvilnijo didžiulė diskusijų banga. Vieni įsitikinę, kad taip naujagimis bus apsaugotas, kiti - kad naudojamos perteklinės priemonės, kad vaikui visuomet geriausia likti su tėvais. Kas čia nutiko? Kodėl Klaipėdoje iš mamos paimtas naujagimis? Lapkričio 10-ąją iš Klaipėdos ligoninės gavus pranešimą apie sudėtingą mamos ir naujagimio situaciją, medikai paprašė institucijų imtis veiksmų vaiko saugumui užtikrinti. Vaiko teisių tarnyba teigia, kad penktadienį, situacijai pablogėjus ligoninėje, buvo priimtas sprendimas laikinai apsaugoti kūdikį, pabrėžiant, jog tikslas - ne atskirti, o suteikti saugią aplinką ir padėti mamai. Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovės Ilmos Skuodienės, lapkričio 10 d. Klaipėdos ligoninė pranešė apie sudėtingą mamos ir kūdikio situaciją, todėl medikai paprašė institucijų įvertinti galimybes ir užtikrinti vaiko saugumą. „Iš Klaipėdos ligoninės pirmadienį, lapkričio 10 d., buvo gautas pranešimas dėl mamos situacijos, dėl vaikelio situacijos ir dėl jo sudėtingumo. Medikai paprašė imtis priemonių, kažkokių veiksmų, kad įvertintų visas galimybes ir užtikrinti vaikui saugumą“, - apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ kalbėjo I. Skuodienė. Tarnybos vadovė pabrėžė, kad Vaiko teisių tarnyba įvykio dieną (penktadienį) dirbo jau penkias dienas po pranešimo, tačiau penktadienį situacija pasikeitė. Po konflikto ligoninėje teko iškviesti policiją bei Vaikų teisių tarnybą. „Kolegos gavo informaciją, buvom susitikę ir su mama, lankėmės ir jos namuose <...> ir penktadienį po pietų ta situacija įvyko, kuri buvo vieša. Įvyko konfliktas ligoninėje dėl vaikelio paėmimo iš ligoninės. Iki tol vaikelis gulėjo reanimacijoje. Ligoninė kvietė policiją, buvo kviestos vaikų teisės“, - kalbėjo I. Skuodienė.
Nėra siekiama atskirti kūdikio nuo mamos
Anot specialistės, situacija yra ypatinga, institucijos nesiekia atskirti kūdikio nuo mamos, o tik laikinai užtikrinti vaikui saugią aplinką ir padėti mamai, kad kūdikis kuo greičiau galėtų būti su ja. „Tai yra tikrai išskirtinė situacija turbūt mano darbo metu <...> taip terminais [kalbant - red. pastaba], tas vaikas nėra paimtas vaikas, nes mes į teismą nesikreipiame. Tikslas yra padėti mamai, kad kūdikis greičiau būtų su mama bei būtų užtikrinta saugi aplinka“, - pasikartojo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė.
Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro direktorė daktarė Dalia Puidokienė pabrėžė, kad atskyrimas yra lengviausias, bet žalingas sprendimas, kuris tik pagilina problemą ir palieka pėdsaką vaiko gyvenime. „Juk tas pirmas ryšys, pirmas kontaktas su mama yra svarbus. Atskirti yra lengviausias, ko gero, būdas. Tarsi mes problemą išsprendžiame, bet neišsprendžiame. Manau, kad tas problemas dar labiau tik pagiliname, nes vaiko visas gyvenimas yra priešakyje, ir [nuo šio įvykio - red. pastaba] priklausys, kaip jis bręs“, - komentavo ji. Nepatenkinta tokiu mamos ir kūdikio atskyrimu D. Puidokienė kritikavo patį atskyrimo procesą, matytą vaizdo įraše, ir siūlė alternatyvą - teikti pagalbą kartu, neatskiriant mamos nuo kūdikio. „Gal buvo galima surasti tinkamus kažkokius darbuotojus, kurie buvo ten ligoninėje ir neatskirti mamos nuo vaiko, nes tai yra ir maitinimo klausimas, ir vaiko ryšio nepraradimo klausimas“, - akcentavo Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro direktorė daktarė.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašas iš vienos Klaipėdos ligoninės, kur esą su policijos pareigūnų pagalba vaiko teisių apsaugos atstovai paima neseniai gimusį naujagimį. Kaip teigia, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Gintarė Noliūtė, kad ši situacija yra išskirtinė ir pabrėžė, kad vaiko perkėlimas iš šeimos galimas tik tais atvejais, kai iškyla reali grėsmė vaiko sveikatai, saugumui ar net gyvybei.
Socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašas, kur Klaipėdos ligoninėje vaiko teisių atstovai iš mamos paima neseniai gimusį naujagimį. Situacija išskirtinė Kaip naujienų portalui tv3.lt komentavo Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Gintarė Noliūtė, paimtas kūdikis yra itin jauno amžiaus. „Situacija išties yra jautri ir išskirtinė. Kūdikis, kuriam reikia užtikrinti saugumą yra itin jauno amžiaus, tad labai svarbu, kad juo būtų tinkamai pasirūpinta, atliepti jo fiziniai ir emociniai poreikiai. Vaiko teisių gynėjų tikslas, kad ne tik, kad visais vaiko poreikiais būtų tinkamai pasirūpinta, bet ir kad jis galėtų augti su savo tėvais. Sprendimas dėl vaiko perkėlimo iš šeimos į saugią aplinką gali būti priimamas tik tais atvejais, kai visiškai nėra kitų galimybių jį apsaugoti arba tėvai nesutinka su kitais siūlomais sprendimais“, - nurodė G. Noliūtė.
Visą „Žinių radijo“ laidą „Aktualusis interviu“ galite klausytis čia: Ignas Vėgėlė. Rasti pagrįstų vaiko paėmimo priežasčių, o tuo labiau tas priežastis suprasti, sunku ir tėvams, ir teisininkams, ir plačiajai visuomenei. Skelbiama, kad vaikas paimtas iš mamos, nes tėvas nebuvo susitvarkęs dokumentų, be to, vaiko tarnyboms „nepavyko… peržiūrėti resursus, artimuosius“. Žinoma, gali būti informacijos, kurios tarnybos negali viešai skelbti. Šiuo metu situaciją skubiai pakeisti galėtų valstybės garantuojamų advokatų privalomas dalyvavimas vaiko paėmimo procedūroje. Pataisos nedidelės. Valstybės biudžeto lėšos minimalios. Nauda visuomenei ir tėvams - maksimali. Kviesiu Teisės ir teisėtvarkos komitetą kartu su Teisingumo ministerija tai svarstyti. Publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė.
Teisiniai pagrindai vaiko atėmimui iš mamos
Lietuvos Respublikos įstatymai prioritetą teikia vaiko gerovei ir saugumui. Vaiko atėmimas iš mamos (arba bet kurio iš tėvų) yra kraštutinė priemonė, taikoma tik tada, kai nėra kitų būdų užtikrinti vaiko interesus. Sprendimą dėl vaiko atėmimo priima teismas, remdamasis konkrečios situacijos aplinkybėmis ir įrodymais.
Pagrindiniai kriterijai, lemiantys vaiko atėmimą:
- Fizinis ar psichologinis smurtas: Jei mama naudoja fizinį smurtą prieš vaiką, jį žemina, gąsdina ar kitaip kenkia jo psichologinei sveikatai.
- Nepriežiūra: Jei mama nesirūpina vaiko pagrindiniais poreikiais (maistu, apranga, higiena, sveikatos priežiūra), palieka vaiką be priežiūros, rizikuodama jo sveikata ir saugumu.
- Priklausomybės: Jei mama serga alkoholizmu, narkomanija ar kitomis priklausomybėmis, kurios neigiamai veikia jos gebėjimą tinkamai rūpintis vaiku.
- Gyvenimo sąlygos: Jei gyvenimo sąlygos yra nesaugios ar netinkamos vaikui (pvz., antisanitarinės sąlygos, nuolatinis konfliktas šeimoje).
- Seksualinis išnaudojimas: Jei mama išnaudoja vaiką seksualiai arba leidžia tai daryti kitiems.
- Emocinis neprieinamumas: Jei mama nuolat atstumia vaiką, nesidomi jo jausmais ir poreikiais, nekuria su juo artimo emocinio ryšio.
Svarbu pažymėti, kad vieno kriterijaus buvimas nebūtinai reiškia, kad vaikas bus atimtas iš mamos. Teismas įvertina visų aplinkybių visumą, įskaitant mamos pastangas gerinti situaciją, bendradarbiavimą su socialiniais darbuotojais ir kitų šeimos narių pagalbą.
Vaiko teisių apsaugos tarnybų vaidmuo
Vaiko teisių apsaugos tarnybos (VTAT) atlieka svarbų vaidmenį nustatant, ar vaikui gresia pavojus šeimoje. VTAT darbuotojai gauna pranešimus apie galimą vaiko teisių pažeidimą, atlieka tyrimus, bendrauja su šeima ir, jei reikia, kreipiasi į teismą dėl vaiko atėmimo. VTAT taip pat teikia pagalbą šeimoms, kurioms reikia paramos, siekiant išvengti vaiko atėmimo.
VTAT, įvertinus situaciją ir nustačius grėsmę vaiko saugumui, gali laikinai paimti vaiką iš šeimos, net ir be teismo sprendimo. Tokiu atveju, per trumpą laiką turi būti kreiptasi į teismą dėl leidimo toliau apgyvendinti vaiką saugioje aplinkoje.
Procesas, susijęs su vaiko atėmimu
Procesas, susijęs su vaiko atėmimu, yra daugiaetapis ir reikalauja kruopštaus įrodymų rinkimo bei teisinio pagrindimo.
Pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą
Bet kuris asmuo, įtariantis, kad vaiko teisės yra pažeidžiamos, gali pranešti apie tai VTAT arba policijai. Pranešimas gali būti anoniminis.
Tyrimas
Gavusi pranešimą, VTAT pradeda tyrimą. Jo metu apklausiami vaikas, tėvai, kiti šeimos nariai, mokytojai, kaimynai ir kiti asmenys, galintys suteikti informacijos apie situaciją šeimoje. Taip pat renkami dokumentai, tokie kaip medicininės pažymos, policijos protokolai ir pan.
Vaiko laikinas atskyrimas
Jei tyrimo metu nustatoma, kad vaikui gresia tiesioginis pavojus, VTAT gali laikinai paimti vaiką iš šeimos ir apgyvendinti jį saugioje aplinkoje (pvz., pas giminaičius, globos namuose ar krizių centre).
Kreipimasis į teismą
Jei VTAT nusprendžia, kad vaiko atėmimas iš mamos yra būtinas, ji kreipiasi į teismą su prašymu dėl leidimo atimti vaiką. Prašyme turi būti nurodyti pagrindai, dėl kurių vaiko likimas šeimoje yra neįmanomas.
Teismo posėdis
Teismo posėdyje dalyvauja VTAT atstovas, mama (arba jos advokatas), vaiko atstovas (jei vaikas pakankamai brandus) ir kiti suinteresuoti asmenys. Teismas išklauso visų šalių argumentus, įvertina įrodymus ir priima sprendimą.
Teismo sprendimas
Teismas gali priimti vieną iš šių sprendimų:
- Atmesti VTAT prašymą: Jei teismas nenustato pakankamai pagrindų vaiko atėmimui, jis atmeta VTAT prašymą ir vaikas grąžinamas mamai.
- Apriboti tėvų valdžią: Teismas gali apriboti mamos teises į vaiką (pvz., apriboti bendravimą, nustatyti privalomą lankymąsi pas psichologą ar dalyvavimą priklausomybių gydymo programose).
- Atimti tėvų valdžią: Jei teismas nustato, kad mama kelia realų pavojų vaiko sveikatai ir saugumui, jis gali atimti iš jos tėvų valdžią. Tai gali būti finansinė pagalba, psichologinė konsultacija, tėvystės įgūdžių mokymai ir kita pagalba.
Švietimas apie vaikų teises
Svarbu šviesti visuomenę apie vaikų teises ir apie tai, kaip atpažinti vaiko teisių pažeidimus. Tai gali padėti užtikrinti, kad vaikai būtų apsaugoti nuo smurto ir nepriežiūros.
Bendradarbiavimas tarp institucijų
Svarbu bendradarbiauti tarp įvairių institucijų, tokių kaip VTAT, policija, mokyklos, sveikatos priežiūros įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, siekiant užtikrinti, kad vaikai gautų visą reikiamą pagalbą ir apsaugą.
Parama mamoms
Svarbu teikti paramą mamoms, ypač toms, kurios susiduria su sunkumais. Tai gali būti psichologinė pagalba, tėvystės įgūdžių mokymai, finansinė pagalba ir kita parama.
Pavyzdžiui, vienoje iš situacijų, aprašytų interneto forumuose, moteris kenčia nuo psichologinio smurto iš savo vyro pusės. Tokiais atvejais, svarbu, kad moteris kreiptųsi pagalbos į specializuotas organizacijas, teikiančias pagalbą smurto aukoms. Taip pat, labai svarbu užtikrinti vaikų saugumą ir gerovę, įvertinant, ar psichologinis smurtas prieš mamą neturi neigiamos įtakos vaikų emocinei būklei ir vystymuisi.
Vaiko atėmimas iš mamos - sudėtingas ir skausmingas procesas, kuris turi didelių pasekmių visiems šeimos nariams. Svarbu imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų užtikrinta vaiko gerovė šeimoje, ir taikyti vaiko atėmimą tik kaip kraštutinę priemonę, kai nėra kitų būdų apsaugoti vaiko interesus.
Visa Lietuva seka savaitgalį nutikusią istoriją, kai Klaipėdos ligoninėje iš šeimos tarnybos paėmė vos kelių dienų kūdikį. Tarnybos apie situaciją daug nepasakoja, tikina, kad stengiasi, jog vaikas grįžtų į šeimą kuo greičiau. „Vakaro žinios" antradienį rašė, kad vos kelių dienų kūdikis Klaipėdos ligoninėje buvo iš tėvų paimtas tarnybų. Vos kelių dienų mažylis atskirtas nuo mamos, nesudaryta galimybė vaikui apsigyventi su mama. Vaikas neperduotas ir biologiniam tėvui. „Visą šį laiką negavome jokių dokumentų. Vakar dalyvaujant advokatui pateikėme prašymą išduoti visus dokumentus susipažinimui, bet iki šiol nieko nėra. Manęs visada klausia, kas aš toks. Kai pasakau, kad biologinis tėtis, negirdi. Nes nėra popieriaus. „Vakaro žinių" žiniomis, jau trečiadienį vakare Registrų centre registruotas vaikelio gimimo akto įrašas, kuriame matyti ir vaikelio tėvystė. Vaikelio tėtis prisiminė šios istorijos pradžią. „Vaikelis gimė anksčiau, apie 8 mėnesių, sunkiau kvėpavo. Visas nėštumas buvo labai sunkus. Moterims, kurios priėmė gimdymą, esu dėkingas, viskas gerai. Kol apsirengėme, nuėjome į mašiną, jau ji vos ėjo. Nuvažiavome į gimdyklą, bet ten nieko nebuvo. Ji suklupo, aš paskambinau 112, pasakė, kad palauktume, turi kažkas ateiti. Kaip tik tuo metu atbėgo moteriškė. Draugei skauda, ji klupi. Atvežė vežimėlį, sakė sėstis, draugė atsakė, kad kojos neklauso, negali, pastebėjo, kad jau lenda vaiko galvutė. Kai aš skambinau, buvo 6:31 val., o 6:40 val. vaikas jau buvo pagimdytas. Mama užmigti negalėjo. Kai jai būna nemiga, tada būna sunku susikalbėti su ja. Ji nėra nei agresyvi, nei ką. Vienas iš vadovų parašė, kad reikia siuntimo išsitirti psichinę sveikatą. Tame siuntime pamačiau, kad parašyta: „Atvažiavo į skyrių, gulėjo ant žemės, atsisakė lipti į vežimėlį." Tai ką jie apklausė? Juk buvo moteriškės, matė. Vyras pasakoja, kad kitą dieną išvyko į darbą pasiimti atostogų, o grįžęs sužinojo, jog buvo atvykusi socialinė darbuotoja, klausė, ar reikalinga pagalba. O atėjus laikui vykti namo, tėvams ligoninės personalas pasakė, kad išvykti negalima, nes laukiama atvykstant vaiko teisių specialistų. „Pasakiau, kad jeigu reikia kokių tyrimų, mes būsime namie. Vyras pasakoja, kad vaiko teisių specialistai taip pat nuvyko apžiūrėti jų namų: „Specialistai atvažiavo, apžiūrėjo. Paklausiau, ar yra pažeidimų? Jie tyli. Vadinasi, viskas gerai, mes važiuojame namo. Vyras sako, kad su vaikelio mama kartu gyvena bute Klaipėdoje geroje vietoje, turi visus patogumus, reikalingus baldus, mokesčiai sumokėti. „Aš jau tada galvojau, kad tai padaryta neteisėtai. Visą šį laiką tėvai nematė savo naujagimio. Nors tarnybos iš pradžių tikino kitaip. Tačiau antradienį viešojoje erdvėje buvo skelbiama informacija, kad vaiko tėvai iki šiol nėra matę. „Šiuo metu intensyviai bendraujame su šeima, ieškome sprendimo, kad vaikas galėtų grįžti į šeimą ir šeimai būtų suteikta visa reikalinga pagalba. Visi tėvai ir vaikai turi teisę gyventi kartu šeimoje. Ši teisė yra saugoma žmogaus teisės į šeimos gyvenimo gerbimą. Vaikas gali būti atskirtas nuo šeimos tik įstatymų numatytomis aplinkybėmis. Jei vaikas nepadarė nusikaltimo ir jam nebuvo skirta laisvės atėmimo bausmė, jis neturėtų būti atskirtas nuo savo šeimos, jei jis gyvena su tėvais ir užkertamas kelias žalingoms aplinkybėms. svarbu Tai, kad vaikas buvo atskirtas nuo savo šeimos, nereiškia, kad šeimos santykiai yra nutraukiami. Tačiau vaiko perkėlimas iš šeimos gali lemti įvaikinimo proceso pradžią. Teismas priima sprendimą dėl vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą, jei vaikas turi būti atskirtas nuo šeimos. Šiuo atveju vaiku rūpinasi teisėtas globėjas, arba globojanti šeima. Vaikas gali būti perkeltas į specializuotą vaikų globos įstaigą. Atsakingos institucijos turėtų dirbti su tėvais, teikdamos švietimo, socialinę ir kitokią pagalbą, kai vaikas yra atskirtas nuo šeimos. Sprendimas atskirti vaiką nuo šeimos gali pažeisti jūsų teisę į šeimos gyvenimo gerbimą.

