Nėštumas ir vaiko gimimas - tai dideli pokyčiai, apimantys ne tik fizinius kūno pasikeitimus, bet ir daugybę kitų iššūkių, tokių kaip apsilankymai pas gydytojus, nugaros skausmai, maitinimo problemos ir bemiegės naktys. Derinti šiuos pokyčius su kasdieniu gyvenimu gali būti sudėtinga. Dažnai žmonės painioja motinystės ir vaiko priežiūros atostogas, tačiau svarbu suprasti, kad tai skirtingi dalykai, turintys skirtingas taisykles ir išmokas.
Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas užtikrina darbuotojams, ketinantiems turėti vaikų, palankias darbo sąlygas ir draudžia diskriminuoti. Darbdavys privalo suteikti darbuotojams kelias tikslines atostogas, susijusias su nėštumu ir vaiko priežiūra.
Pagrindinės atostogų rūšys
Išskiriamos trys pagrindinės tikslinių atostogų rūšys, susijusios su šeimos pagausėjimu:
- Nėštumo ir gimdymo atostogos: Šios atostogos suteikiamos mamai nuo 30 nėštumo savaitės. Per šį laikotarpį mama turi teisę gauti motinystės išmoką, jei iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos yra sukaupusi bent 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius.
- Tėvystės atostogos: Šios atostogos suteikiamos kūdikio tėvui ir trunka 30 kalendorinių dienų. Jas galima išnaudoti bet kuriuo metu nuo vaiko gimimo iki jo vienerių metų sukakties. Numatoma, kad pagal naujausią Europos Sąjungos direktyvą šių atostogų trukmė artimiausiu metu bus pratęsta iki 2 mėnesių.
- Vaiko priežiūros atostogos: Šios atostogos suteikiamos nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki vaikui sukanka 3 metai.
Kas pretenduoja į motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas?
Į šias išmokas pretenduoja asmenys, kurie yra sukaupę minimalų 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per pastaruosius 24 mėnesius. Šis stažas skaičiuojamas ir dirbantiems pagal individualios veiklos pažymą, individualių įmonių savininkams, mažųjų ar ūkinių bendrijų tikriesiems nariams ir kitiems, kurie mokėjo socialinio draudimo įmokas už nurodytą laikotarpį.
Jei asmuo prieš tai buvo vaiko priežiūros atostogose, socialinio draudimo stažas skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki prieš tai gimusiam vaikui sukaks 2 metai. Jei dalis reikiamo stažo buvo sukaupta ES, EEE šalyje ar Šveicarijoje, šis laikas taip pat įskaitomas į bendrą socialinio draudimo stažą.
Nėštumo ir gimdymo atostogos bei išmokos
Mama turi teisę išeiti į nėštumo ir gimdymo atostogas nuo 30 nėštumo savaitės. Išmokos trukmė priklauso nuo gimdymo aplinkybių:
- Jei kūdikis gimsta nuo 31 savaitės, motinystės išmoka mokama 126 kalendorines dienas.
- Jei mama nepasinaudoja nėštumo ir gimdymo atostogomis ir lieka darbe iki pat gimdymo, išmoka priklauso 56 kalendorines dienas po gimdymo.
- Jei kūdikis gimsta nuo 22 iki 30 savaitės, motinystės išmoka mokama 28 kalendorines dienas, o išmoka pratęsiama papildomai 98 kalendorinėms dienoms, jei kūdikis gyvena 28 paras ir ilgiau.
- Jei gimdymas buvo komplikuotas ar gimsta keli vaikai, visais atvejais išmoka prailginama 14 kalendorinių dienų.
Naujagimio globėjui motinystės išmoka mokama nuo globos nustatymo dienos, kol kūdikiui sueis 70 dienų. Nėštumo ir gimdymo atostogos negali būti imamos dalimis.
Motinystės išmoka siekia 77,58 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. Uždarbio dydis apskaičiuojamas pagal pajamas, gautas per 12 paeiliui einančių mėnesių, iki praėjusio mėnesio prieš teisės į išmoką atsiradimo mėnesį. Minimali motinystės išmoka per mėnesį negali būti mažesnė nei 228 Eur. Jei nėštumo ir gimdymo atostogų metu gaunamos papildomos pajamos (Lietuvoje ar užsienyje), motinystės išmoka yra atitinkamai sumažinama, išskyrus darbdavio mokamas vienkartines išmokas ir pajamas, gautas iš ūkininkavimo, šeimynos ar individualios veiklos.
Tėvystės išmokos
Tėvystės išmokos dydis taip pat siekia 77,58 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“, apskaičiuojamo pagal pajamas per 12 paeiliui einančių mėnesių iki teisės į išmoką atsiradimo mėnesio. Tėvystės išmoka negali būti mažesnė nei 228 Eur ir ne didesnė nei 2026,86 Eur (pagal 2020 m. I ketv. rodiklius).
Vaiko priežiūros išmokos
Vaiko priežiūros išmoka mokama iki vaikui sukaks vieneri arba dveji metai, tėvams pasirinkus išmokos trukmę. Nuo 2023 m. abu vaiko tėvai (arba įtėviai) privalo bent po 2 mėnesius (62 dienas) prižiūrėti vaiką - tai vadinama neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais. Šiuo laikotarpiu mokama 100 proc. atlyginimo „į rankas“ dydžio išmoka, tačiau galioja ir išmokų lubos.
- Vienų metų variantas: Iki vaikui sukaks vieneri metai, išmokos dydis bus 77,58% nuo gavėjo atlyginimo „ant popieriaus“.
- Dviejų metų variantas: Iki vaikui sueis vieneri metai, išmokos dydis bus 54,31%, o antraisiais metais - 31,03% nuo gavėjo atlyginimo „ant popieriaus“.
Bet kuriuo atveju, išmokos suma per mėnesį negali būti mažesnė nei 228 Eur. Pasirinkus išmokėjimą per vienerius metus, vaiko priežiūros išmoka negali būti didesnė nei 2026,86 Eur. Pasirinkus išmokėjimą per du metus, ji negali būti didesnė nei 1418,9 Eur pirmais metais ir 810,69 Eur antrais metais (pagal 2020 m. I ketv. rodiklius).
Nepriklausomai nuo pasirinkto varianto, jei pirmaisiais vaiko priežiūros atostogų metais išmokos gavėjas gaus papildomų pajamų, išmoka bus atitinkamai mažinama. Jei pasirenkamas išmokos mokėjimas du metus, papildomos pajamos antraisiais metais vaiko auginimo išmokos dydžiui įtakos neturi.
Vaiko priežiūros išmoką galima susiskaičiuoti pasinaudojus Sodros skaičiuokle.
Vaiko priežiūros atostogų perleidimas
Visi minėti asmenys turi galimybę gauti išmoką pakaitomis. Teikiant prašymą dėl vaiko priežiūros išmokos skyrimo ir ilgio, reikia nurodyti jos gavėją. Jei kitas iš tėvų (įtėvių), globėjų ar senelių vėliau kreipiasi dėl išmokos už tą patį vaiką, ji jam bus išduodama pagal pirmojo gavėjo pasirinkimą. Tačiau svarbu paminėti, kad tėvystės atostogų metu, gaunant tėvystės išmoką, vaiko priežiūros išmoka nebus mokama.
Informavimas apie atostogas
Norint išeiti bet kurių su vaiko priežiūra susijusių atostogų, reikia atitinkamai informuoti darbdavį bei SODRĄ. Gydytojui nustačius atostogų pradžios datą, jis išduoda elektroninį nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą, apie kurį darbdavys informuojamas automatiškai. Prašymą darbdaviui dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo būtina pateikti ne vėliau kaip 14 dienų iki nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos. Įvaikinimo atveju - ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Prašymą SODRAI dėl išmokos skyrimo būtina pateikti ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo vaiko priežiūros išmokų pabaigos.
Darbuotojų teisės ir apsauga
Darbdavys neturi teisės diskriminuoti darbuotojo pagal ketinimą turėti vaikų. Nuo darbdavio sužinojimo apie darbuotojos nėštumą iki kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, darbdavys neturi teisės nutraukti darbo sutarties, išskyrus tam tikrus atvejus (šalių susitarimu, darbuotojos iniciatyva ir pan.). Tai galioja net ir bandomajam laikotarpiui priimtai būsimai mamai. Jeigu vienas iš tėvų (įtėvių) yra nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose, darbo sutartis su jais negali būti nutraukta darbdavio valia. Panaši apsauga galioja ir visiems darbuotojams, auginantiems vaiką (įvaikį) iki trejų metų, bei tiems, kurie auginą vaiką iki 14 metų - jiems taikomos papildomos garantijos, įskaitant ilgesnį įspėjimo terminą.
Darbo vietos išsaugojimas po atostogų
Darbo kodeksas aiškiai nurodo, kad darbdavys privalo užtikrinti darbuotojo teisę po tikslinių atostogų grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą ne mažiau palankiomis sąlygomis. Nepaisant to, pasitaiko atvejų, kai darbo vieta nėra išlaikoma arba siūlomos prastesnės pareigos. Tokiais atvejais svarbu žinoti savo teises.
Papildomos lengvatos tėvams
Lietuvos darbo kodeksas numato keletą lengvatų tėvams, auginantiems mažus vaikus:
- Nuotolinis darbas: Tėvai, auginantys vaiką iki 3 metų arba vienas auginantys vaiką iki 14 metų, arba auginantys neįgalų vaiką iki 18 metų, gali prašyti iki penktadalio laiko dirbti nuotoliniu būdu, jei tai įmanoma dėl darbo pobūdžio ir nekelia per didelių sąnaudų darbdaviui.
- Viršvalandžiai ir komandiruotės: Nėščias, neseniai pagimdžiusias ar žindančias mamas skirti viršvalandiniams darbams, dirbti naktį, poilsio ir švenčių dienomis ir siųsti jas į komandiruotes darbdavys gali tik su jų sutikimu.
- Papildomos darbo pertraukos: Nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti mama turi teisę pasitikrinti sveikatą darbo metu, gaunant atlyginimą. Motinoms, maitinančioms krūtimi, turi būti suteikiamos ne rečiau kaip kas 3 val. ne trumpesnės kaip pusės valandos pertraukos kūdikiui žindyti, jos apmokamos ir gali būti perkeltos į dienos pabaigą ar prijungtos prie pietų pertraukos.
- Darbas kenksmingomis ir pavojingomis sąlygomis: Nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos turi teisę prašyti būti perkeltos į kitas pareigas ar darbą, jei esamame darbe negali būti sudarytos saugios ir sveikos sąlygos.
- Mamadieniai ir tėvadieniai: Asmenys, auginantys 2 ir daugiau vaikų ar neįgalius vaikus, pretenduoja į papildomus apmokamus laisvadienius.
Papildomos kasmetinės atostogos priklauso vienišiems tėvams, auginantiems vaiką iki 14 metų ar vaiką su negalia iki 18 metų.
tags: #gimdymas #neapmokamos #atostogos
