Pastaruoju metu Lietuvoje vis garsiau diskutuojama apie vaikų globos sistemos problemas. Švėkšnos specialiojo ugdymo centro auklėtinių, vertėsi prostitucija, skandalas, vėliau Viešvilės vaikų globos namuose kilęs pedofilijos atvejis, kurio įtariamuoju tapo pats direktorius, atskleidė itin šiurkščius vaiko teisių pažeidimus ir tinkamos vaikų globos nebuvimą. Šie įvykiai sukėlė gyvą diskusiją dėl vaikų globos namų reorganizavimo ir įvairių globos formų tobulinimo.
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė Švėkšnos specialiojo ugdymo centrą, kurio auklėtinės vertėsi prostitucija, pavadino valstybės gėda ir sukritikavo institucijas, neva jos „stumdo atsakomybę“ ir nesprendžia seniai žinomų problemų.
Vaikų globos formos
Lietuvoje egzistuoja kelios pagrindinės vaikų globos formos: globa pas gimines, globa institucijose ir šeimynos. Kiekviena iš šių formų turi savo specifiką, privalumus ir trūkumus.
Globa pas gimines
Anot Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus vedėjos Stefanijos Stankevič, dauguma vaikų, netekusių tėvų globos, yra globojami šeimos - artimų ar tolesnių giminaičių, močiučių ar senelių. Šiuo metu Vilniaus rajone yra 173 vaikai, kuriuos daugiausia teisiškai globoja šeimos nariai. 26 vaikus iš jų globoja žmonės, nesusiję su jais giminystės ryšiais. 130 vaikų gyvena globos institucijose. Visais atvejais tėvystės teisės tėvams yra apribotos arba iš jų visiškai atimtos.
Šeimos ir vaiko krizių centre Kalveliuose šiuo metu gyvena 22 vaikai, kuriems nustatyta laikinoji globa. Vaikui patekus į centrą Kalveliuose, šeimai suteikiama galimybė pasitaisyti - atsikratyti žalingų įpročių, sutvarkyti savo gyvenimą, nustatyti prioritetus. Daug pastangų, kad vaikai galėtų grįžti po tėvų sparnais, deda šio centro socialiniai darbuotojai. Tačiau jeigu darbas neduoda laukiamo rezultato, vaikas keliauja į globos instituciją ir nuolatinė teisinė globa jau skiriama kitai, kartais visiškai svetimai šeimai, kuri prisiima didelę atsakomybę auklėti vadinamuosius svetimus vaikus.
Šeimynos
Trečias kelias vaikų globai - šeimyna. Kaip pabrėžia pašnekovė, nedaug yra norinčiųjų imtis tokio nedėkingo darbo. Dar visai neseniai Vilniaus rajone tebuvo dvi šeimynos, kurios prisiėmė auklėti aštuonis tėvų globos netekusius vaikus. Šeimynoje gali būti ne mažiau kaip šeši vaikai ir ne daugiau kaip dvylika. Neretai globėjai nesusitvarko ir atsisako vaikų. Būna, kad atsisako net jau įvaikintų vaikų. Reikia atsiminti, kad šie vaikai gyvenime daug patyrė ir jiems reikalingas specialus dėmesys ir rūpestis.
Ši vaikų globos forma yra labai patogus našlaičių problemos sprendimo būdas. Už kiekvieną šeimynoje augantį vaiką valstybė moka 304 eurus, t. y. dvigubą vaiko globos pašalpą (vaiko globos pašalpa - 152 eurai). Už vadovavimą tokiai šeimynai globėjai gauna atlyginimą ir kaupia darbo stažą.
Budintis globotojas ir nuolatinis globotojas
Budintis globotojas - tai asmuo, kuris laikinai likusį be tėvų globos vaiką prižiūri savo namuose, užtikrindamas jam fizinį ir emocinį saugumą, ugdymąsi, auklėjimą, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą. Ši veikla yra prasminga gerumo, pilietiškumo išraiška. Minimalus atlygio budinčiam globotojui dydis - 1 minimalios mėnesinės algos dydis per mėnesį. Atlygis didinamas, budinčiam globotojui priimant į savo šeimą vaiką (-us).
Nuolatinis globotojas vienu metu negali prižiūrėti daugiau kaip vieno vaiko ar jų grupės, jeigu neišskiriami broliai ir seserys arba prižiūrimas vienas iš nepilnamečių tėvų su vaiku (vaikais). Jei nuolatinis globotojas vykdo ir budinčio globotojo veiklą, vienu metu jis negali prižiūrėti daugiau kaip 3 vaikų.
Finansinė parama ir paskatos globėjams
Siekiant paskatinti gyventojus globoti vaikus, Vilniaus rajono savivaldybės taryba nuo 2023 m. balandžio 1 d. įvedė priemokas už kiekvieną globotinį. Savivaldybė iš savo biudžeto tokį „priglaustą“ vaiką globojantiems giminėms arba šeimynai kas mėnesį primoka po 38 eurus. Jeigu globoti vaiką apsiima asmuo nesusijęs su juo giminystės ryšiais, kas mėnesį gauna dvigubą priemoką, t. y. 76 eurus.
Sulaukęs pilnametystės, kiekvienas vaikas gauna įsikūrimo pašalpą, kuri šiuo metu sudaro 2 823 eurus. Už šiuos pinigus jaunas žmogus gali įsigyti reikalingų daiktų, kad žengtų pirmą žingsnį į suaugusiųjų gyvenimą.
Valstybė skiria ir globos (rūpybos) išmoką: vaikui iki 6 m. - 384,8 Eur/mėn., vaikui nuo 6 iki 12 m. - 444 Eur./mėn., vaikui nuo 12 iki 18 m. - 481 Eur/mėn. Taip pat skiriami pagalbos pinigai, kurie priklauso nuo prašymo ir dokumentų pateikimo dienos.
Išsamus nepilnamečių vaikų globos vadovas
Iššūkiai ir problemos
Nepaisant įvairių globos formų ir paramos mechanizmų, vaikų globa Lietuvoje susiduria su nemažai iššūkių. Viena iš opiausių problemų - tai valstybinių ir nevyriausybinių vaikų globos namų finansavimo bei kontrolės skirtumai. Valstybinius globos namus tikrina audito tarnybos, o nevyriausybinių organizacijų įsteigti globos namai valstybiniams auditoriams yra nepasiekiami. Vaikų išlaikymo sąnaudos juose nėra tiksliai žinomos, todėl kyla įvairių įtarimų dėl lėšų panaudojimo.
Tyrimai rodo, kad kai kurie nevalstybiniai globos namai ne pagal paskirtį naudoja vaiko globos išmokas. 520 litų išmoka turėtų būti naudojama tik vaikų poreikiams - drabužiams, medikamentams ir pan. Tačiau praktika rodo, kad šie pinigai naudojami darbuotojų atlyginimams ir apmokėjimui už komunalines paslaugas. Tai vieša paslaptis.
Dar viena problema - įstatymų interpretacijos skirtumai. Nors kai kurios tarnybos teigia, kad globos įstaiga negali naudoti našlaičio pensijos savo reikmėms, kitos laikosi kitokios nuomonės, argumentuodamos, kad tai yra valstybės remiami pinigai, kurie gali būti naudojami įstaigos reikmėms.
Sunkmečiu ne visos savivaldybės už vaikų globą atsiskaito laiku, vėluojama 2-4 mėnesius. Tai kelia abejonių dėl sistemos efektyvumo ir gebėjimo užtikrinti vaikų gerovę.
| Amžius | Išmoka (Eur/mėn.) |
|---|---|
| iki 6 m. | 384,8 |
| nuo 6 iki 12 m. | 444 |
| nuo 12 iki 18 m. ir neįgaliam vaikui | 481 |
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į atvejus, kai vaiko pinigai, skirti jam asmeniškai, yra naudojami globos įstaigos reikmėms. Nors įstaigos vadovai teigia, kad tai daroma teisėtai ir pagal vidaus tvarką, tai kelia abejonių dėl lėšų panaudojimo tinkamumo ir vaiko interesų apsaugos.
Galutinis vertinimas dėl tokių atvejų turėtų būti pateiktas teismo. Tačiau gali būti, kad ne visada atsiras kas atstovauti našlaičio interesams. Svarbu užtikrinti, kad kiekvienas vaikas gautų jam priklausančią paramą ir kad jo teisės būtų tinkamai ginamos.
Valstybės garantuojama parama įstrigusi biurokratinėje sistemoje, vaikus palikdama neturtingų giminaičių ir geradarių malonei. Reikia tikėtis, kad ateityje bus siekiama didesnio skaidrumo, efektyvumo ir vaikų gerovės užtikrinimo visose globos srityse.
