Anestezijos komplikacijos nėštumo laikotarpiu susijusios su moters organizmu, ypač su centrinės nervų sistemos, širdies ir kraujagyslių sistemos, bei kvėpavimo sistemos anatomija ir fiziologija. Nėštumo metu moters kūnas patiria didelių pokyčių, kurie gali paveikti anestezijos poveikį. Anestezijos komplikacijos nėštumo laikotarpiu apima įvairias problemas, kurios gali kilti taikant anesteziją nėščioms moterims. Šios komplikacijos gali būti susijusios su tiek bendrąja, tiek regionine anestezija. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nėščios moterys gali būti labiau pažeidžiamos dėl įvairių fiziologinių pokyčių, o tai gali apsunkinti anestezijos valdymą.
Komplikacijos gali apimti alergines reakcijas, širdies ritmo sutrikimus, kvėpavimo problemas ar net vaisiaus komplikacijas. Pagrindinės anestezijos komplikacijų priežastys nėštumo laikotarpiu gali būti susijusios su vaistų poveikiu, moters fiziologiniais pokyčiais ir esamomis ligomis. Hormoniniai pokyčiai, tokie kaip padidėjęs progesterono lygis, gali paveikti nervų sistemos jautrumą ir vaistų reakciją.
Be to, nėščios moterys gali turėti jau egzistuojančių sveikatos problemų, tokių kaip hipertenzija, diabeto komplikacijos ar širdies ligos, kurios gali padidinti riziką. Komplikacijų simptomai gali būti įvairūs, pradedant nuo lengvų, tokių kaip galvos skausmas, pykinimas, iki sunkių, tokių kaip kvėpavimo sutrikimai, širdies ritmo pokyčiai, ar net sąmonės netekimas.
Anestezijos komplikacijų diagnostika nėštumo metu remiasi klinikiniais įvertinimais ir paciento istorija. Gydytojai gali atlikti fizinį tyrimą, stebėti gyvybinius požymius ir, jei reikia, atlikti papildomus tyrimus, tokius kaip kraujo tyrimai, EKG, ar kvėpavimo funkcijos testai.
Anestezijos komplikacijų gydymas nėštumo metu priklauso nuo simptomų sunkumo ir pobūdžio. Pirmiausia gali būti taikomos palaikomosios priemonės, tokios kaip skysčių infuzijos, deguonies terapija ir vaistai, skirti simptomams palengvinti. Jei pasireiškia sunkios komplikacijos, gali prireikti skubios medicininės intervencijos. Dėl didelio nėščių moterų jautrumo, gydytojai turi būti atsargūs pasirinkdami vaistus ir procedūras, stengdamiesi užtikrinti tiek motinos, tiek vaisiaus saugumą.
Anestezijos metodai ir jų ypatumai
Žodis anestezija kilo iš graikų kalbos žodžio anaisthētos, reiškiančio “nejautrų”. Anestezija taikoma, norint laikinai sumažinti ar visiškai nuslopinti pojūčius per skausmingas medicinines procedūras, operacijas. Yra du anestezijos metodai - vietinė ir bendroji anestezija. Vietinė anestezija skiriama tam tikrai kūno daliai nuskausminti, pacientas lieka sąmoningas (pavyzdžiui, odontologinės procedūros). Bendroji anestezija taikoma esant sudėtingesnėms operacijoms. Pacientas panyra į savotišką nesąmoningumo būseną. Ši būklė yra kruopščiai kontroliuojama anesteziologo, keičiant anestetiko dozes ar vieną anestetiką - kitu arba pridedant papildomų medikamentų.
Bendrieji anestetikai į organizmą patenka dviem būdais - leidžiami į veną pro vamzdelį arba pro kvėpavimo takus, per kaukę, kaip dujos. Kartu su anestetikais, nelygu kokia situacija, pacientas gali gauti ir deguonies, stiprių skausmą malšinančių vaistų skausmui po operacijos numalšinti. Taip pat miorelaksantų raumenims atpalaiduoti, antibiotikų nuo galimos bakterinės infekcijos, vaistų nuo pykinimo bei kraujo spaudimą reguliuojančių vaistų.
Labiausiai pasaulyje paplitę dujų pavidalo anestetikai yra desfluranas, izofluranas, sevofloranas. Šio tipo anestetikai maišomi kartu su azoto oksidu. Pacientas tokiu dujų mišiniu kvėpuoja kurį laiką prieš operaciją ir visos operacijos metu. Senesnės kartos dujinio tipo anestetikai yra halotanas, enfluranas, metoksifluranas. Šiuo metu mokslininkai intensyviai tyrinėja ir ksenono, kaip anestezijai tinkamų dujų, naudojimo galimybes.
Iš leidžiamų anestetikų vartojamas propofolis, etomidatas, benzodiazepinai ir kiti preparatai. Kaip anestetikai veikia kūną ir smegenis Nepaisant to, jog yra galybė teorijų, kaip bendrieji anestetikai veikia organizme, iki šiol mechanizmas nėra visiškai aiškus ir pagrįstas. Žinoma tik tiek, kad anestetikai įsiterpia į nervinio signalo kelią per nervą ir blokuoja mūsų jutimus.
Anestezija nėštumo metu: specifika ir rizikos
Nėštumas yra ypatingas laikotarpis moters gyvenime. Atlikus literatūros šaltinių analizę, remiantis „PubMed“ straipsnių ekspertų nuomone ir atliktais klinikiniais, eksperimentiniais tyrimais tapo aišku, jog dantų gydymas nėštumo laikotarpiu yra ne tik saugus, bet ir būtinas. Nors per pastaruosius dešimtmečius pagerėjo nėščiųjų dantų priežiūra, vis dar egzistuoja klaidingas dantų priežiūros nėštumo laikotarpiu suvokimas, ypač mažesnio socialinio ir ekonominio statuso populiacijos dalyje. Idealiu atveju, nėščia moteris turėtų būti siunčiama konsultacijai su odontologu.
Rentgeno sukeliamos radiacijos kiekis, visuomet buvo vienas iš pagrindinių diskusinių klausimų tarp gydytojų specialistų ir nėščiųjų. Įvertinus vaisiaus gaunamas spinduliuotės dozes, nustatyta, kad rizika vaisiui minimali, todėl neturėtų būti vengiama atlikti nėščioms moterims šio tyrimo. Šis gydymas yra labai svarbus nėštumo laikotarpiu. Deja, daugelis nėščiųjų mano, kad dantenų kraujavimas yra normalus nėštumo laikotarpiu ir nesikreipia į odontologą. Atlikti tyrimai įrodo, kad periodontas taip pat sulėtina vaisiaus augimo procesą. Nėščios moterys, kurioms buvo sėkmingai gydytos periodonto ligos, turėjo žymiai mažesnę priešlaikinio gimdymo riziką.
Nors daugelis odontologų nenaudoja amalgamos kasdieninėje praktikoje, tačiau šis restauravimo būdas vis dar naudojamas. Kramtant amalgamos plombos burnoje išsiskiria gyvsidabrio garai, o šie patenka į placentą. Tai iš tiesų kelia nerimą nėščiosioms, tačiau išskiriamo gyvsidabrio kiekis burnoje yra minimalus, neperžengiantis leistinos normos. Tyrimai parodė, kad šios plombos naudojimas yra saugus naudojant dantų restauracijoms.
Moksliniame žurnalo „Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas“ straipsnyje teigiama, jog tradiciškai, bet kokio dantų gydymo vengiama per pirmąjį nėštumo trimestrą, kad nebūtų pakenkta vaisiui organogenezės (organų formavimosi ir vystymosi) laikotarpiu. Visgi, idealus laikotarpis nėščiai moteriai gydyti dantis yra antroji trimestro (14 - 20 nėštumo savaitė) pradžia. Straipsnis publikuotas „Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas“, 2016 m.
Apytikriai 1.5% nėščiųjų atliekamos neakušerinės operacijos. Motinos saugumas. Vaisiaus saugumas. Reikia stengtis išvengti persileidimo ir priešlaikinio gimdymo, palaikyti uteroplacentunę kraujotaką, vengti teratogeninių vaistų.
Nėštumo metu atliekamos procedūros ir galimos komplikacijos
Negimdinis nėštumas prasideda apvaisintai kiaušialąstei implantavusis ne gimdos endometriume. Negimdinio nėštumo plyšimas lieka pagrindine moterų mirtingumo priežastimi pirmame trimestre. Tokiu atveju atliekama skubi laparoskopija ar laparotomija, taikant bendrąją endotrachėjinę nejautrą. Būtina atstatyti moters skysčių balansą, koreguoti netekto kraujo kiekį kraujo komponentų transfuzija.
Abortas arba persileidimas- tai nėštumo nutrūkimas prieš 20 nėštumo savaitę arba vaisiaus netekimas iki jo masė nesiekia 500 gr. Visiškas abortas- savaiminis visų vaisiaus audinių pasišalinimas iš gimdos. Dalinis abortas- dalinis vaisiaus audinių pasišalinimas iš gimdos. Nepastebėtas abortas- nepastebėta vaisiaus žūtis. Esant daliniam ar neįvykusiam abortui, atliekamas gimdos išvalymas. Vertinama moters būklė, rizikos faktoriai (kuo ilgiau žuvęs vaisius lieka gimdoje, tuo didesnė rizika krešumo sutrikimams, masyviam kraujavimui, sepsiui), pasirenkamas monitoringas.
Esant gimdos kaklelio nepakankamaumui, atliekamos Shirodkaro ir McDonaldo operacijos. Jos atliekos profilaktiškos arba skubos tvarka transvaginaliai pirmame ir antrame nėštumo trimestre, atsiradus gimdos kaklelio pakitimams. Galima spinalinė ar epidūrinė nejautra. Tačiau, norint labiau atpalaiduoti gimdos raumenis, ypač, kai išsipūtęs vaisiaus vandenų maišas, pilnai atdaras kaklelis, taikoma bendra intraveninė nejautra. Akušeris interpretuoja vaisiaus širdies tonų pakitimus.
Pirmasis nėštumo mėnuo: ką svarbu žinoti?
Šalutiniai poveikiai ir komplikacijos po anestezijos
Daugeliu atvejų nuskausminimas per operaciją nusveria visas įmanomas rizikas. Šiuolaikiniai anestetikai yra palyginti saugūs, rimtos komplikacijos yra gana retos. Modernios technologijos, kvalifikuotas personalas rizikas sumažina dar labiau. Visgi šalutinių poveikių dėl anestezijai vartojamų vaistų dažnai neišvengiama. Itin retais atvejais galimos ir tokios komplikacijos kaip mirtis. Štai Jungtinėje Karalystėje miršta penki iš milijono pacientų, kuriems buvo taikyta bendroji nejautra.
Šalutiniai poveikiai pasireiškia dėl operacijos metu vartojamų vaistų, dažniausiai jie ilgai netrunka. Itin retais atvejais pasireiškia ūmi ir stipri alerginė reakcija į vaistus (anafilaksija). Išskirtinai retais atvejais pasireiškia anestetikais veikiamo paciento sąmoningumas - pacientas nejaučia skausmo, tačiau ir nėra galutinai praradęs sąmonės. Rečiausia, bet įmanoma komplikacija - mirtis. Komplikacijos taip pat priklauso nuo paciento svorio, esamų ar buvusių ligų, žalingų įpročių.
Daugelis šalutinių poveikių pasireiškia iškart po operacijos ir ilgai netrunka. Patys dažniausi šalutiniai poveikiai yra pykinimas, vėmimas, šaltkrėtis, vangumas, laikinas atminties praradimas. Pykinimas ir vėmimas gali kamuoti ir kelias dienas po operacijos. Apie 40 proc. pacientų pasireiškia gerklės skausmas. Taip įvyksta dėl į burną įkišamo vamzdelio, padedančio kvėpuoti.
Iš dažniausiai pasitaikančių šalutinių poveikių verta paminėti ir trumpam sutrikusią regą (mirguliavimas, raibuliavimas akyse), galvos skausmą, kai kurių kūno vietų niežėjimą, nugaros ir kitų kūno vietų skausmus, apdujimą. Galvos skausmus, apdujimą, šaltkrėtį dažnai sukelia sumažėjęs kraujospūdis, dehidratacija, kūno atšalimas operacijos metu.
Retesni šalutiniai poveikiai yra raumenų skausmai, sulėtėjęs kvėpavimas, šlapimo pūslės sutrikimai (šlapimo nelaikymas ar padidėjęs šlapinimasis), dargi - burnos, dantų, liežuvio pažaida. Gali pasireikšti krūtinės ląstos infekcijos, tampa sunku kvėpuoti.
| Šalutinis poveikis | Dažnumas |
|---|---|
| Pykinimas ir vėmimas | Dažnas |
| Gerklės skausmas | Apie 40% pacientų |
| Šaltkrėtis, vangumas, laikinas atminties praradimas | Dažnas |
| Galvos skausmas | Dažnas |
| Niežėjimas, kūno skausmai | Dažnas |
Ką svarbu žinoti prieš anesteziją: Pirmiausia, bendrosios anestezijos metu pacientą kruopščiai prižiūri anesteziologas. Specialistai seka visus gyvybinius paciento rodiklius specialia įranga, reguliuoja vaistų dozes, nesąmoningos būklės gilumą. Specialistai konsultuoja, prižiūri ne tik operacijos metu. Prieš nejautrą gydytojas kartu su anesteziologu turi detaliai papasakoti apie operaciją, įvertinti galimas rizikas konkrečiam pacientui, parinkti individualų anestezijos metodą. Gydytojui svarbu, kad jo pacientas žinotų, kas operacijos metu bus daroma. Taip pacientas, įvertinęs gautą informaciją, galės pasiteirauti apie galimas rizikas, naudos ir žalos santykį, galimas alternatyvas.
Labai svarbu paminėti, kokiomis ligomis pacientas sirgęs ar serga, kokius vaistus vartoja, kokių alergijų turi. Ne mažiau svarbu pasakyti gydytojui, ar rūkoma, ar dažnai vartojamas alkoholis. Taikant nejautrą svarbu ir tai, ar pacientas turi antsvorio, o gal jo kūno masė per maža. Specialistas pakomentuos, kaip pacientui geriausia pasiruošti operacijai ir anestezijai. Dažniausiai bus paprašyta bent kelias dienas prieš procedūrą nerūkyti, nevartoti alkoholio. Taip pat nevalgyti šešias ar daugiau valandų prieš operaciją. Negerti skysčių kelias valandas iki operacijos. Mat jei skrandis nebus tuščias ir operacijos metu pacientą ims pykinti, atsiras didžiulė problema: maistas, užuot išvemiamas, dėl paciento nesąmoningumo anestezijos metu gali patekti į plaučius.
