Šizofrenija yra sudėtingas psichikos sutrikimas, kuris daro didelį poveikį asmens mąstymui, jausmams ir elgesiui. Tai lėtinė, daugiafaktorinė liga, kurios tikslios priežastys dar nėra iki galo suprastos, tačiau manoma, kad ji atsiranda dėl genetinių, biocheminių ir aplinkos veiksnių sąveikos.

Šizofrenija pasireiškia maždaug 1% pasaulio gyventojų. Tiek vyrai, tiek moterys šia liga serga vienodai dažnai, tačiau vyrams ji dažniau prasideda anksčiau, paprastai 15-25 metų amžiaus, o moterims - vėliau, po 30 metų. Vyrams dažniau pasireiškia negatyvūs simptomai, kurie būna stipriau išreikšti, o moterims - nuotaikos sutrikimai.

Šizofrenijos simptomai

Šizofrenijos simptomai gali labai skirtis tarp asmenų, tačiau paprastai juos galima suskirstyti į tris pagrindines kategorijas: pozityvius, negatyvius ir kognityvinius simptomus.

Pozityvūs simptomai

Pozityvūs simptomai yra tie, kurie atsiranda papildomai ir anksčiau asmeniui nebūdingi. Tai apima:

• Kliedesiai: tvirti klaidingi įsitikinimai, kurie išlieka nepaisant prieštaraujančių įrodymų. Tai gali būti persekiojimo, didybės, santykio, poveikio ar kiti kliedesiai. Pacientai gali manyti, kad juos kažkas persekioja, valdo, kad jie yra ypatingai svarbūs ar išrinkti ypatingai misijai.
• Haliucinacijos: klaidingi pojūčiai, kai asmuo mato, girdi, jaučia, užuodžia ar ragauja kažką, ko iš tikrųjų nėra. Dažniausiai pasitaiko klausos (verbalinės) haliucinacijos, kai girdimi balsai, kurie gali įsakinėti, komentuoti ar pranašauti.

Negatyvūs simptomai

Negatyvūs simptomai reiškia, kad žmogus praranda kažką, ką turėtų turėti, pavyzdžiui, tam tikras elgesys ar asmenybės bruožas yra prarastas. Jiems priklauso:

• Emocijų sferos blėsimas: blankus afektas, abuliija (valios stoka), apatija, anhedonija (nesugebėjimas jausti malonumo).
• Socialinis atsiribojimas, sunkumas išreikšti emocijas, sunkumas pasirūpinti savimi, negebėjimas jausti malonumo.
• Sumažėjęs iniciatyvumas, interesų stoka, apsileidimas.

Kognityviniai simptomai

Kognityviniai simptomai yra susiję su mąstymu ir gali apimti:

• Mąstymo sutrikimai: sunkumai sekti mintis ar kalbą, kalbos nenuoseklumas, sunkumas dėlioti mintis.
• Dezorganizuotas mąstymas: kalba gali būti išsiblaškiusi, nesuderinta ar sunkiai suprantama.
• Sutrikusi dėmesio koncentracija, sunkumas apdoroti naują informaciją ir priimti sprendimus.
• Sunkumai orientuotis aplinkoje ar kitaip ją suvokti.

Taip pat gali pasireikšti nuotaikos (afektiniai) sutrikimai, tokie kaip depresija ar manijos būsenos.

Šizofrenijos tipai

Šizofrenija yra kompleksinė būklė, apimanti keletą skirtingų tipų, kuriuos apibrėžia dominuojantys simptomai ar jų kombinacijos:

• Paranoidinė šizofrenija: dažniausiai pasitaikantis tipas, kuriam būdingi ryškūs kliedesiai (dažnai persekiojimo ar didybės tematikos) ir haliucinacijos.
• Dezorganizuota šizofrenija (anksčiau vadinta hebefrenine): pasižymi ryškiais kalbos ir elgesio dezorganizacijos požymiais, neprognozuojamu elgesiu.
• Katatoninė šizofrenija: retesnė forma, kuriai būdingi ekstremalūs motoriniai simptomai, tokie kaip katatoninis stuporas (ilgalaikis nejudrumas) arba katatoninė agitasija (padidėjęs judrumas).
• Nediferencijuota šizofrenija: apima atvejus, kurie neatitinka jokių aukščiau išvardytų tipų arba kai pacientas turi keletą skirtingų tipų simptomų, kurie nepakankamai išreikšti, kad būtų priskirti konkrečiam tipui.
• Rezidualinė šizofrenija: diagnozuojama pacientams, kuriems anksčiau buvo būdingi aiškūs šizofrenijos simptomai, bet šiuo metu jie išgyvena pirmiausia negatyvius simptomus.

Šizofrenijos priežastys

Šizofrenijos priežastys nėra visiškai žinomos, tačiau manoma, kad ligos išsivystymui gali turėti įtakos keli veiksniai:

Genetiniai veiksniai

Paveldimumas turi didelę reikšmę. Jei šeimoje yra sergančių šizofrenija, rizika susirgti padidėja. Tyrimai rodo, kad monozigotiniam dvyniui, kurio vienas iš partnerių serga šizofrenija, rizika susirgti yra apie 47%. Ligai išsivystyti įtakos turi ne vienas, o keletas genų, kurie lemia polinkį susirgti. Tačiau nėra aišku, kaip genetinis polinkis paveldimas, ir neįmanoma tiksliai pasakyti, kuris asmuo susirgs.

Biologiniai veiksniai

• Cheminių medžiagų (neurotransmiterių) smegenyse pusiausvyra: manoma, kad šizofrenijai svarbūs neuromediatoriai, ypač dopaminas. Esant psichozėms išryškėja dopamino sistemos aktyvumas. Tyrimai rodo, kad sergančiųjų šizofrenija galvos smegenyse gali būti tam tikrų struktūrinių ir funkcinių pokyčių, pvz., padidėję smegenų skilveliai ar sumažėję tam tikrų smegenų regionų aktyvumas.
• Nervų sistemos vystymosi sutrikimas: vaisiaus smegenų vystymosi sutrikimai nėštumo metu gali turėti įtakos šizofrenijos atsiradimui.

Aplinkos veiksniai

• Ankstyvosios vaikystės traumos: fizinis ar seksualinis smurtas, didelis skurdas vaikystėje gali turėti įtakos psichikos sutrikimų atsiradimui.
• Psichoaktyvių medžiagų vartojimas: kanabinoidų vartojimas, ypač paauglystėje, statistiškai patikimai susijęs su padidėjusia psichozės bei šizofrenijos atsiradimo rizika.
• Infekcijos: nėštumo metu patirtos virusinės infekcijos gali sutrikdyti vaisiaus centrinės nervų sistemos vystymąsi.
• Tėvų amžius: didesnis tėvų amžius gimdymo metu gali būti susijęs su padidėjusia rizika.
• Augimas mieste: tyrimai rodo, kad didmiesčiuose gyvenantys žmonės turi didesnę riziką susirgti šizofrenija.
• Emocinis tėvų šaltumas: gali turėti įtakos rizikai susirgti šizofrenija ar šizotipiniu sutrikimu.

Psichologiniai veiksniai

Nors šizofrenija nėra tiesiogiai susijusi su "blogais" tėvų santykiais ar traumuojančiais vaikystės įvykiais, šie veiksniai gali prisidėti prie bendro pažeidžiamumo. Svarbu ne tik pats traumuojantis veiksnys, bet ir tai, kaip tai priimama paties žmogaus.

Šizofrenijos gydymas

Šizofrenija yra lėtinė liga, tačiau tinkamai gydoma ji gali būti kontroliuojama. Gydymas yra kompleksinis ir apima kelias sritis:

Medikamentinis gydymas

Pagrindinis šizofrenijos gydymo pagrindas yra antipsichozinių vaistų (neuroleptikų) vartojimas. Šie vaistai padeda kontroliuoti psichozės simptomus, tokius kaip kliedesiai ir haliucinacijos, sumažinti atkryčio riziką ir sustabdyti ligos progresavimą. Vaistai gali būti skiriami tablečių, kapsulių, injekcijų ar skystos geriamojo pavidalo formomis. Pastaraisiais metais vis dažniau naudojami ilgo veikimo injekciniai vaistai, kuriuos pakanka susileisti kartą per mėnesį ar tris. Kai kuriais atvejais gali būti skiriami ir antidepresantai, vaistai nuo nerimo ar nuotaikos stabilizatoriai.

Svarbu suprasti, kad vaistų poveikis gali pasireikšti po 2-4 savaičių, o tinkamos dozės ar vaisto parinkimas reikalauja laiko ir kantrybės. Daliai pacientų vaistai gali visiškai nepadėti, o net ir tęsiant gydymą, kai kuriems gali pasireikšti paūmėjimai, tačiau jie daug dažniau pasitaiko nutraukus gydymą ar vartojant vaistus nereguliariai.

Psichoterapija ir psichologinė pagalba

Be medikamentinio gydymo, svarbi ir psichoterapinė bei psichologinė pagalba. Ji padeda pacientams susitvarkyti ne tik su ligos simptomais, bet ir su asmenine reakcija į ligą. Individualios psichoterapijos metu mokomasi valdyti stresą, atpažinti pirmuosius atkryčio simptomus ir mažinti jų riziką. Šeimos terapija teikia paramą šeimai ir informaciją apie ligą, nes sudėtingiems psichikos sutrikimams reaguoja visa šeima.

Reabilitacija ir socialinė integracija

Reabilitacija padeda pacientams grįžti į visavertį gyvenimą, įgyti išsilavinimą, rasti darbą ir palaikyti socialinius ryšius. Svarbu skatinti socialinę integraciją, kad sergantieji šizofrenija galėtų jaustis pilnaverčiais visuomenės nariais.

Gyvenimas su šizofrenija

Gyventi su šizofrenija yra sudėtinga, tačiau įmanoma. Sėkmingam gyvenimui padeda ligos pažinimas, tinkamas gydymas, palaikanti aplinka ir savipagalba. Svarbu nepamiršti:

• Tinkamas gydymas: reguliarus vaistų vartojimas ir psichoterapija yra būtini.
• Režimas: paprastas dienos režimas, reguliarus miegas ir mityba yra labai naudingi.
• Santykiai su žmonėmis: palaikantys, nekritiškai nusiteikę artimieji ir draugai yra labai svarbūs.
• Veikla, suteikianti prasmę: darbas, savanoriavimas ar pomėgiai gali pagerinti gyvenimo kokybę.
• Vengti rizikos veiksnių: pavyzdžiui, psichoaktyvių medžiagų vartojimo.
• Mokėti pažinti pirmuosius paūmėjimo simptomus ir laiku kreiptis pagalbos.

Regina, kurios sūnus serga šizofrenija, sako: „Kai geria vaistus, sūnui viskas gerai. Jis grįžo į mokslus, dirba. Viskas gerai, kol vartoja vaistus kaip paskirta. Sunkiausia, kai nusprendžia, kad jau pasveiko ir nebegeria vaistų.“ Tai rodo, kad nuolatinis gydymas ir artimųjų palaikymas yra labai svarbūs.

Visuomenės supratimas ir palaikymas taip pat yra labai svarbūs. Nors visuomenėje vis dar egzistuoja stereotipai ir baimės, susijusios su psichikos ligomis, svarbu suprasti, kad šizofrenija sergantys žmonės dažnai yra labiau linkę nukentėti nuo kitų, nei grasinti jiems. Tinkamai gydomi ir palaikomi, jie gali gyventi visavertį gyvenimą.

Norint suprasti šizofreniją, svarbu atkreipti dėmesį į jos simptomus, suprasti ligos priežastis ir gydymo galimybes. Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas gali žymiai pagerinti gyvenimo kokybę sergantiesiems šia liga.

tags: #ateme #vaika #del #ligos #sizofrenija

• Skyrybų dramos analizė
• Veros Vasiljevos atminimas
• Kaip tinkamai keisti sauskelnes
• Vaikiškas dantų protezavimas
• Vaikų kirpimo kuponų privalumai