Žmogaus auklėjimas nuo seniausių laikų neatsiejamas nuo muzikinio ugdymo. Visais laikas ugdymo teorijoje ir praktikoje muzika užėmė garbingą vietą šalia kitų svarbių ugdymo turinio dalykų, o muzikinis ugdymas - šalia protinio, fizinio, dorovinio ir kt. Muzikinis ugdymas kaip pedagogikos mokslo objektas gali būti aiškinamas kaip būtinų sąlygų ugdytinio prigimtyje glūdinčių gebėjimų kūrybiškai reikštis, perimant ir plėtojant kultūrą, visuma.
Muzika yra savita garsinio meno forma. Muzika yra universali žmogiškosios patirties ir kūrybos išraiška, savitas pasaulio pažinimo ir komunikavimo būdas. Ji svarbi kiekvienam asmeniui ir visuomenės nariui: atspindi individualių polinkių, poreikių, interesų įvairovę. Muzika pasižymi sociokultūrinių funkcijų įvairove ir yra būdinga visoms kultūrinėms bendrijoms. Savosios ir kitų kultūrų muzikos pažinimas atveria naujus patirties akiračius, padedančius orientuotis įvairialypiame dabarties ir praeities pasaulyje.
Muzikavimas, muzikos pažinimas turi ir savaiminę, ir instrumentinę ugdomąją vertę. Muzikinė veikla mokiniams leidžia patirti muzikavimo džiaugsmą ir kūrybinį pasitenkinimą, skatina pasitikėjimą savimi. Ji ugdo discipliną, didina motyvaciją, gerina emocinę pusiausvyrą. Muzikavimas daro teigiamą poveikį ugdytinių intelektui, jų akademiniams pasiekimams. Dainavimo praktika lavina mokinių klausą, balsą, išraiškos galimybes. Muzikavimas grupėje, kolektyvinis kūrybinių užduočių sprendimas lavina mokinių socialinius įgūdžius, ugdo empatiją.
Muzikos dalyko paskirtis - sukurti sąlygas ir galimybes mokiniams patirti muzikavimo džiaugsmą ir kūrybinį mėgavimąsi, plėtoti jų muzikinę estetinę patirtį, padėti pažinti kūrybines galias, atverti muzikinį kultūrinį horizontą. Nuoseklus ir sistemingas muzikinis ugdymas vyksta per įvairias muzikines veiklas, apimančias muzikavimą, muzikos kūrimą ir muzikos pažinimą bei vertinimą, muzikinių kultūros reiškinių, kontekstų nagrinėjimą ir sąsajų paiešką.
Muzikinio ugdymo reikšmė ikimokykliniame amžiuje
Rusų mokslininkas E. Ciolkovskis yra pasakęs: „Muzika - galingas ginklas, tolygus medikamentams. Ji gali sužadinti teigiamas ir neigiamas emocijas - nuodyti ir gydyti. Užtat, kaip ir medikamentai, muzika privalo būti specialisto valdžioje“. Įvairūs muzikos stiliai, jos atlikimo būdai gali išreikšti labai platų žmogaus vidinio pasaulio spektrą. Reikia pabrėžti, kad muzika - pats paveikiausias menas iš visų menų, joje slypi išskirtinai didelės poveikio žmogui galios. Šiuo metu daugiausia ir labiausiai akcentuojama į ikimokyklinio amžiaus vaikų emocingumą bei emocijas, kurios turi labai didelę įtaką vaikų muzikiniams gebėjimams bei kūrybiškumui skleistis, aktyvumui palaikyti. Emocijos yra vienas iš vaikų požiūrį sąlygojančių veiksnių. Jos ne tik nuspalvina, bet ir sužadina, stiprina aktyvumą. Muzika vaikams yra tarsi ankstyvoji jausmų ugdymo pakopa, tam tikra nuojauta. Vaikų svajonės, skatinamos per muziką, yra daug kilnesnės. Kuo vaikas giliau įsiskverbia į muzikos paslaptis, tuo anksčiau priartėja prie pajautų, pasireiškiančių tik vyresniame amžiuje. Muzika - tai sielos kalba. Tai gerumo ir grožio sėkla. Ją pasėjus, kiekvienas vaikas atvers savo emocijų dureles ir įsileis į savo pasaulį, jis taps dvasingesnis, išmoks atskirti ir įvertinti tai, kas gražu ir turi išliekamąją vertę.
Muzikos rašto mokymą pasitelkiant asociacijų metodą ir naujus leidinius „Natukai iš muzikėnų šalies“ pristatė Vilniaus muzikos mokyklos „Ugnelė“ direktorė Valerija Skupienė. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Pedagogikos katedros lektorė Laura Dubosaitė supažindino, kokie yra ikimokyklinukų ir pradinių klasių mokinių dėmesio ypatumai. Kauno Aleksandro Kačanausko muzikos mokyklos estradinio dainavimo mokytoja ekspertė Jūratė Miliauskaitė pristatė savo kūrybą vaikams.
Apie ikimokyklinio ir pradinio ugdymo vaikų vaizduotės ir kūrybiškumo ugdymą taikant muzikinius žaidimus ir improvizaciją kalbėjo dainų autorė, Šiaulių kultūros centro vaikų vokalo studijos „Rokoko“ vadovė Rasa Kauneckaitė. Etnomuzikologė, etnologijos magistrė, Panevėžio kraštotyros muziejaus Etninės kultūros skyriaus vedėja Lina Vilienė skaitė pranešimą tema „Ugdymo iššūkiai: atsigręžk į etnomuziką“. Lektorė mokė dalyvius ne tik dainuoti sutartinę, bet ir pagroti ją keptuvėmis. Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro džiazinio meno raiškos studijos „Junior City Jazz“ mokytojos Aušra Smičiūtė-Butkevičienė ir Livija Trakumienė mokė kūrybiškai žaisti džiazą.
Panevėžio „Vilties“ progimnazijos pradinių klasių mokytoja ekspertė Asta Sakalienė ir muzikos mokytoja ekspertė Irina Gustienė pabrėžė, kad šiuolaikinis mokinys yra aktyvus, kai jungiamos kelių mokomųjų dalykų žinios. Taip mokiniai sudominami mokomąja medžiaga bei pasiekiama geresnių mokymo(si) rezultatų.
Metodai ir inovacijos muzikiniame ugdyme
2019 metų rudenį, darželis laimėjo Erasmus+ projektą “Orff’o metodas ikimokykliniame amžiuje”, kurio trukmė yra dveji metai, t.y. projektas vyks nuo 2019.11-30 iki 2021-11-02. C. Orff, vokiečių kompozitorius sukūrė vaikų muzikinio ugdymo sistemą, gavusią pavadinimą „Schulverk“. C. Orff teigė, kad muzikinis vaikų ugdymas negali apsiriboti tik muzikinių vaikų gabumų lavinimu, įgūdžių formavimu. Muzika vaikams turi būti pateikiama taip, kad žadintų jų humaniškus jausmus: gerumą, sąžiningumą, savigarbą, drąsą ir kt. Jo manymu, muzikinis vaikų ugdymas turi prasidėti nuo „elementarios muzikos”. Elementarioji muzika - tai ne tiesiog muzika: ji susijusi su judesiu, šokiu ir žodžiu; ją reikia pačiam kurti ir į ją reikia įsitraukti ne kaip klausytojui, o kaip dalyviui. Todėl maži vaikai su muzikos instrumentais tik žaidžia, patys ieško garsų, atlieka ritminius pratimus. Jie daugiau dainuoja, atlieka ritmikos ir išraiškos judesius, žaidžia ritmizuotais žodžiais. Ritmas - tik pradžia.
Mūsų darželis „Gintarėlis“ nuo 2019 metų lapkričio mėnesio dalyvauja Erasmus+ projekte “Orff metodas ikimokykliniame amžiuje”, kurio trukmė dveji metai. Pirmasis dalyvių susitikimas vyko Turkijoje, kur mūsų šalies, Rumunijos ir Turkijos pedagogai dalinosi gerąja patirtimi apie Orff’ o metodo taikymą ikimokykliniame amžiuje bei rengė darbo planus ir metodikas dvejiems projekto vykdymo metams.
Pirmasis partnerių susitikimas Lietuvoje. Šių metų vasario 3-7 dienomis, mūsų darželyje lankėsi Turkijos ir Rumunijos delegacijos. Susitikimo metu, pagal Erasmus+ projektą, buvo susipažįstama su pagrindiniais Orff’o metodo principais ikimokykliniame įstaigoje.
2020 kovo mėnesį Lietuvoje paskelbiamas pirmasis karantinas dėl Covid -19 ir uždaromos ugdymo įstaigos, kontaktinis darbas su vaikais nevykdomas. 2020 metų gegužės mėnesį, karantino laikotarpiu kvietėme darželio vaikus susiburti veiklai „Pasakyk, kuo tu vardu?“. In March 2020 started the first quarantine for Covid-19 in Lithuania and educational institutions were closed, contact work with children was not able. In May 2020, during the quarantine period, we invited children of the kindergarten to gather for the activity “Tell me, what is your name?”.
2020 metų birželio mėnesį, drauge su pedagogais pasidalinome muzikos kūriniu “Tiger eye” ir kvietėme siųsti savo nufilmuotus video pagal muziką. Veiklose dalyvavo įstaigos pedagogai bei darželio vaikai ir jų tėveliai. In June 2020, together with the educators, we shared the music called “Tiger eye” and invited to send us their filmed videos based on the music. At the same time, in order to involve as many community members as possible in the project activities, we decided to encourage parents and children to join the activities offered to educators, who also created and sent their own videos based on the song “Tiger eye” during the quarantine period.
2020 spalio mėnesį, darželyje paskelbiama projektų savaitė, kurios metu tėveliams bei darželio svečiams pristatomi darželyje vykdomi projektai. Viena diena skiriama ir Orff projekto pristatymui. In October 2020, a project week is announced in the kindergarten, during which children and parents, kindergarten guests are introduced to the projects carried out in the kindergarten. One day is also dedicated to the presentation of the Orff project.
2020 lapkričio mėnesį darželyje Orff’o projekto pristatymas ir užsiėmimas studentų praktika atliekantiems studentams darželyje. November 2020 in kindergarten initiated presentation of Orff project for internship students in kindergarten.
In January 2021, Mozart’s birthday is celebrated. On the occasion of Mozart’s birthday, music teacher Vaida and pedagogue Agnė invited children to perform morning exercises at home and in kindergarten according to Orff’s methodology. 2021 sausio mėnesį yra švenčiamas Mocarto gimtadienis. Tad muzikos mokytoja Vaida ir pedagogė Agnė, Mocarto gimtadienio proga kvietė vaikus namuose ir darželyje atlikti rytinę mankštelę pagal Orff metodiką.
2021 metų vasario mėnesį, muzikos mokytoja Rasa organizavo 3 pamokų ciklą vaikams, pavadinimu „Debesys“. In February 2021, music teacher Rasa organized a cycle of 3 lessons for children called “Clouds”.
2021 metų vasario-kovo mėnesiais kvietėme vaikučius, jų tėvelius bei darželio bendruomenę sukurti video pagal “Clap clap” melodiją tema “Mano diena” arba “Mano diena darželyje”. 2021 metų balandžio mėnuo. Mūsų darželis priklauso Lietuvos darželių, turinčių tą patį pavadinimą „Gintarėlis“ darželių sanbūriui, kuris nuolat dalinasi gerąja patirtimi, organizuoja ir rengia įvairia tematika bendrus susitikimus, mokymus. Mūsų darželis balandžio mėnesį kvietė visos šalies „Gintarėlių“ darželius prisijungti prie gražios idėjos ir sukurti video pagal “Clap clap” dainą. April 2021. Our kindergarten belongs to the Lithuanian kindergarten group of the same name “Gintarėlis” kindergartens, which constantly shares good experience, organizes joint meetings and trainings on various topics. In April, our kindergarten invited “Gintarėliai” kindergartens from all over the country to join the beautiful idea and create a video based on the “Clap clap” song.
Esant sudėtingai pandeminei situacijai Pasaulyje, drauge su projekto partneriais, periodiškai susitinkame Zoom platformoje. In the event of a complex pandemic situation in the World, together with the project partners, we meet periodically on the Zoom platform.
Antrasis partnerių susitikimas Rumunijoje. Erasmus+ projekto - “Orff’o metodas ikimokykliniame amžiuje” (Lietuva, Turkija, Rumunija) vyko spalio 4- 9d. Susitikimo metu buvo aptartas būsimų veiklų planas, aptarta, kas jau nuveikta ir ką visos šalys turėsime įvykdyti ir paruošti, taip pat aptarėme projekto tikslus, diskutavome apie iškilusius sunkumus, parengėme susitikimų kalendorių.
Trečiasis partnerių susitikimas Turkijoje. Lapkričio paskutiniąją savaitę mūsų darželio mokytojai dalyvauja projekto partnerių susitikime Stambule , kur drauge su mokytojais iš Rumunijos, Turkijos aptarėme svarbiausius ir aktualiausius organizacinius projekto klausimus. Tuo pat metu mokėmės taikyti Orff metodus savo darbe. Susitikimų metu vyksta įvairios veiklos: vedėme ORFF pamokas, dalykiniuose susitikimuose pristatėme savo šalis, kalbėjome apie savo šalių švietimo sistemų ypatumus, lankėmės Kagithane rajono savivaldybėje, kur mūsų projekto tikslai ir veiklos buvo pristatytos regiono švietimo skyriaus atstovams. Esame labai dėkingi švietimo paramos fondui, finansuojančiam Erasmus+ programas, už suteiktas galimybes bendrauti ir bendradarbiauti, mokytis ir tobulėti, pažinti ir pamatyti.
Erasmus + projektui jau einant į pabaigą, projekto šalys partnerės susitiko Lietuvoje. Susitikimo tema - pasiruošimas galutiniam Orff pasirodymui. Birželio 2 d. Vilniaus lopšelyje- darželyje „Bangėlė“, mūsų darželio mokytoja Agnė vedė atvirą veiklą, Erasmus+ projektą „Orff’o metodas ikimokykliniame amžiuje. Atviros veiklos tema „Kelionė į muzikos šalį“. Tikslas: susipažinti su orff metodika. Uždaviniai: netradiciškai pažinti muzikos instrumentus; kūrybiškai ir laisvai improvizuoti; atrasti naujų metodų laisvai išreikšti muziką. Atviroje veikloje buvo įtraukta daug įvairių netradicinių priemonių. Vaikai klausėsi trumpą istoriją ir diskutavo, kaip galima nukeliauti į muzikos šalį. Vėliau muzikos ritmu, sušoko batų šokį. Pagal Mocarto simfoniją atliko teatralizuotą garsų šou. Eigoje vaikai pateko į puotą ir pasitelkus puodelius ritmingas “clap clap” dainos atlikimas. Kelionėje pasitiko audra, audros garsų skleidimas iš antrinių žaliavų pasigaminant instrumentus. Ir kūno perkusijos pagalba grįžimas iš muzikos šalies.
Šalys partnerės paskutinį kartą, įgyvendinant šį projektą susitiko Rumunijoje. Paskutinio susitikimo metu buvo labai svarbu įsivertinti per visą projektą nuveiktas veiklas. Šalys partnerės pasidalino savo jau nuveiktais darbais, drauge buvome įtraukti į edukacines veiklas, kūrėme ir planavome paskutinio darbo elementus, detales. Taip pat svarbiu elementu tapo aktyvios veiklos su vaikais, kurių metu drauge improvizavome bei pritaikėme jau įgytas žinias.
Muzikinio ugdymo samprata ir kompetencijos
Muzikinis ugdymas kaippedagogikos mokslo objektas gali būti aiškinamas kaip būtinų sąlygų ugdytinio prigimtyjeglūdintiems gebėjimams kūrybiškai reikštis, perimant ir plėtojant kultūrą, visuma. Muzikinis ugdymas neatsiejamas nuo kūrybiškumo visose muzikinėse veiklose: komponuojant, improvizuojant, aranžuojant, interpretuojant, pažįstant ir vertinant muziką bei muzikinius reiškinius. Per muzikos pamokas mokiniai skatinami pažinti ir tyrinėti, kelti klausimus ir vertinti savo kūrybines galimybes. Muzikinės kūrybos procesuose generuojamos ir įgyvendinamos idėjos, reflektuojamos kūrybinės patirtys. Mokiniai kūrybiškai interpretuoja ir vertina kuriamą, klausomą bei atliekamą muziką, jos kontekstus, kaupia muzikines patirtis. Muzikos pamokose mokiniai plėtoja spontaniškus ir racionalius kūrybinės raiškos ir mąstymo būdus, mokosi juos derinti. Muzikinės veiklos sudaro galimybes veikti savarankiškai, nebijoti rizikuoti ir klysti, lanksčiai naudoti kūrybos būdus ir priemones, panaudoti šiuos gebėjimus kitose gyvenimiškose situacijose.
Kultūrinė kompetencija apima kultūrinį išprusimą (kultūrines žinias), kultūrinę raišką (gebėjimus ir įgūdžius) ir kultūrinį sąmoningumą (vertybines nuostatas). Per muzikos pamokas mokiniai mokosi vertinti muziką kaip svarbią savo bendruomenės, tautos ir žmonijos kultūros dalį, ugdosi muzikinės kultūros įvairovės supratimą. Susipažindami su muzikos reiškinių, žanrų, stilių, epochų ir kultūrų (subkultūrų) įvairove jie plečia savo muzikinį kultūrinį akiratį, ugdosi pozityvias nuostatas kitų kultūrų muzikos atžvilgiu, mokosi išvengti kultūrinių stereotipų, ugdosi empatiją. Dainuodami ir analizuodami liaudies muziką jie giliau susipažįsta su savo etnine kultūra, nagrinėdami ir atlikdami klasikinę ir šiuolaikinę muziką įgyja Lietuvos, Europos ir pasaulio muzikinės kultūros raidos ir jungčių supratimą. Pagal galimybes mokiniai dalyvauja bendruomenės ir visuomenės kultūriniame gyvenime kaip atlikėjai, kūrėjai, klausytojai.
Drauge muzikuodami, diskutuodami, spręsdami kūrybines problemas, mokiniai mokosi bendrauti ir bendradarbiauti. Įvairiose muzikinėse veiklose (klausydami ir vertindami muziką, judėdami pagal muziką, bendraudami kūrybos ir atlikimo procese, diskutuodami) jie ugdosi empatijos gebėjimus, mokosi stebėti ir jausti vieni kitą (ugdomas aš-ir-kitas santykio supratimas). Pažintis su kitų kultūrų (subkultūrų) ir stilių muzika mokiniams atveria galimybę pažinti kitą, taip ugdytis empatiškumą ir toleranciją. Muzika svarbi ir kaip psichologinės savireguliacijos būdas (gilinamasi į muzikos sukeliamas emocijas ir būsenas, nagrinėjami pavyzdžiai, diskutuojama). Ypač svarbios muzikinėse veiklose išgyvenamos emocijos, patiriamos įveikiant mokinio j...
Lektoriai iš Lietuvos ir Norvegijos aptarė muzikos reikšmę ir įtaką formuojant vaiko asmens ir pilietinę tapatybę, pateikė praktinių taikymo muzikos pamokose pavyzdžių, atskleidė muzikos, sceninio judesio ir išraiškos sintezės galimybes, analizavo etninės kultūros ir kitų dalykų integravimo principus į muzikinį ugdymą, supažindino su praktiniais muzikinės pedagoginės veiklos įgūdžiais, tobulino mokytojų muzikines ir bendrąsias kompetencijas, skatino mokytojus kurti ir dalintis. Džiugu, kad seminaro dalyviai įgijo teorinės ir praktinės muzikinio ugdymo patirties.
Spalio 29 d. pradinėse klasėse: naujovės ir patirtys. Renginį pradėjo operėlės „Ežio namas“ mažieji artistai (vadovė Indra Mažuikaitė). Apie muzikinio meno reikšmę ir įtaką formuojant vaiko asmens ir pilietinę tapatybę kalbėjo Vilniaus kolegijos Menų ir kūrybinių technologijų fakulteto Scenos meno katedros vedėja docentė Eglė Juozapaitienė ir Vilniaus kolegijos Menų ir kūrybinių technologijų fakulteto lektorė Dalia Babilaitė-Abarė. Ikimokyklinio ugdymo muzikos ir teatro pedagogė, viena iš Keistuolių teatro įkūrėjų Ilona Balsytė atskleidė muzikos įtaką visuminiame vaiko ugdyme, kartus su „Vilties“ progimnazijos pop grupe „Hope“ atliko praktines užduotis, linksmai ir kūrybiškai žaidė. Vokalines pratybas ne tik naudingai, bet ir žaismingai „Vilties“ progimnazijos mažiesiems dainininkams vedė Garliavos meno mokyklos mokytoja metodininke, dainų autorė, TYLOS muzikos studijos miuziklo trupės vadovė Indra Kubiliūnienė.
Oslo lituanistinės mokyklos „Gintaras“ muzikos mokytoja ekspertė, lektorė Jelena Valiulienė seminaro dalyviams pateikė praktines rekomendacijas kaip išmokti muzikos dalyką besimokant, pristatė muzikos mokymo metodus, kurie aktyvina mokinių mąstymą, motyvuoja įdomiai ir kūrybiškai mokytis muzikos.
Muzikinis ugdymas ikimokykliniame amžiuje apima įvairias veiklas, kurios skatina vaikų kūrybiškumą, emocinį vystymąsi ir kompleksinių gebėjimų formavimąsi. Projektų savaitė, Erasmus+ programos, tarptautiniai seminarai ir praktiniai užsiėmimai prisideda prie pedagogų kompetencijų kėlimo ir inovatyvių metodų diegimo.
tags: #muzikinis #ugdymas #ikimokykliniame #amziuje
