Istorikas Williamas Jamesas Durantas savo veikale „Civilizacijų istorija“ pastebi, kad didžioji civilizacija neužkariaujama iš išorės, kol pati nesunaikina savęs iš vidaus. Ši mintis tampa ypač aktuali analizuojant šiuolaikines visuomenes ir jų iššūkius, susijusius su religija, kultūra ir moralinėmis vertybėmis.
Vakarų pasaulyje, nepaisant nuolatinių išpuolių ir smurto, politikai ir žiniasklaida dažnai vengia tiesmukai kalbėti apie islamo keliamas problemas, akcentuodami „taikos religiją“ ir kovą su „islamofobija“ ar „rasizmu“. Tačiau daugelis intelektualų, net ir nepriskiriamų radikalams, kelia klausimus apie islamo integraciją į Vakarų visuomenes ir jo suderinamumą su liberaliomis vertybėmis.
Kritinis požiūris į islamą
Biologas Richardas Dawkinsas, garsus ateistas, 2010 m. rašė, kad jam nežinomi savižudžiai-sprogdintojai krikščionys ar krikščioniški tikėjimai, baudžiantys mirtimi už atsimetimą. Sirų kilmės psichiatrė Wafa Sultan teigia, kad skirtingos kultūros savaip reaguoja į iššūkius.
Pakistano žurnalistas Shamilis Shamsas, ilgą laiką gyvenantis Vokietijoje, išreiškė susirūpinimą dėl per didelio Vokietijos kanclerės Angelos Merkel liberalumo imigrantų atžvilgiu. Jis pastebėjo, kad daugelis vokiečių klaidingai tiki, jog pabėgėliai iš Artimųjų Rytų ir Pietų Azijos lengvai prisitaikys prie jų gyvenimo būdo. Shamsas pabrėžė, kad įvykiai Kelne, kur naujametinę naktį vyko masiniai prievartavimai, atspindi Vakarų kultūros panieką ir yra būdingi jo gimtajam Pakistanui, kur vyrai niekada nejaučia kaltės dėl savo elgesio su moterimis. Jis baiminasi, kad imigrantų antplūdis sujauks Vokietijos visuomenės harmoniją.
Istoriniai duomenys rodo, kad musulmonų invazijos į Indostaną VIII-XVI a. buvo lydimos genocido ir vietinių nemusulmonių moterų grobimo. M. A. Khanas savo veikale „Islamiškasis džihadas“ aprašo, kaip moterys buvo paverčiamos reprodukcijos įrankiais, užtikrinant musulmonų populiacijos augimą. Persų istorikas Firišta giriasi šimtais tūkstančių induistų išskerdimu ir pavergimu. Alainas Daniélou knygoje „Indijos istorija“ apibūdina musulmonų skverbimąsi į Indiją kaip „ilga monotoniška žudynių, skerdynių, grobimų ir naikinimo orgija“. François Gautier teigia, kad musulmonų nuolat rengtos skerdynės Indijoje neturi analogų istorijoje, pranokdamos net Holokaustą.
Fernandas Braudelis „Civilizacijų istorijoje“ pabrėžė, kad musulmonai valdė Indiją tik sisteminiu teroru, žiaurumu, prievartiniais atvertimais į islamą ir šventyklų griaunimu.
Kritikai, tokie kaip Christopheris Hitchensas, teigia, kad organizuota religija, įskaitant islamą, yra žalinga institucija, kuriai būdingas smurtas, netolerancija, rasizmas, tribalizmas ir šovinizmas, o moterys yra niekinamos, o vaikai prievartaujami.
Abortas islamo pasaulyje
Pakistane abortai laikomi absurdu, tačiau nepaisant to, jie praktikuojami, sukelia tragiškas pasekmes dėl skurdo, visuomenės abejingumo ir prastai išvystytos medicinos sistemos. Dauguma kvalifikuotų gydytojų Pakistane atsisako atlikti vaisiaus pašalinimo procedūrą dėl įrangos ir lėšų trūkumo. Nėštumo prevencija ir kontraceptinės priemonės nėra lengvai prieinamos, todėl neretai imamasi aborto siekiant kontroliuoti savo gyvenimą.
Pakistane įvyko tragiškas 27-erių Rabios mirties atvejis, kurios mirties priežastimi tapo komplikacijos po kriminalinio aborto. Liūdna, kad tai nėra vienetinis atvejis. Saugus abortas Pakistane sunkiai prieinamas net tiems, kurie finansiškai tam pasirengę. Net jei kai kurios šeimos turi labiau išvystytus ryšius su sveikatos priežiūros darbuotojais, abortas vis vien yra itin retai vykdoma operacija, kuri gali baigtis tragedija.
Islamo valstybėse aborto atlikimas prieštarauja esminėms religinėms taisyklėms, nes tik Alachas laikomas gyvybės ir mirties kūrėju. Tačiau skirtingose šalyse ir regionuose požiūris į abortą skiriasi. Rytiniuose ir centriniuose Azijos regionuose abortas konceptualizuojamas kaip „vaisiaus išstūmimas“ ir laikomas nenorimu (mekrouh), bet ne uždraustu (haram). Tokiu atveju paliekama teisė pašalinti vaisių iki 120-osios nėštumo dienos, tačiau šį sprendimą priima tik vyrai. Pietryčių Azijoje ir kai kuriose Afrikos valstybėse leidimai abortams išduodami iki vaisiui sukanka 40 dienų. Saudo Arabijoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose nėra griežtai apibrėžtų taisyklių, tačiau sutariama, kad abortas pateisinamas iki 120-osios dienos. Šiaurinėje Afrikoje abortai draudžiami be jokių išimčių.
Lietuvos visuomenės požiūris į musulmonus
Lietuvos gyventojų nuostatos religinių grupių atžvilgiu rodo, kad visuomenė labiausiai nusiteikusi prieš musulmonus. 41 proc. apklaustųjų nenorėtų gyventi musulmonų kaimynystėje, 39 proc. - išnuomoti jiems būsto, 28 proc. - dirbti toje pačioje darbovietėje. Trečdalis (33,9 proc.) respondentų nurodė, kad nenorėtų gyventi kaimynystėje su musulmonais.
Manoma, kad didžiausia problema yra švietimo trūkumas - moksleiviai negauna praktiškai jokių žinių apie kultūrinę žmonijos įvairovę. Žiniasklaida, ieškodama skandalingumo, dažnai pateikia neigiamą ir egzotišką informaciją apie musulmonus. Tai sukuria grėsmingo kitoniškumo įspūdį, kuris daugeliui yra svetimas ir nepatogus.
Įdomu lyginti Lietuvos ir Jungtinės Karalystės (JK) žiniasklaidą. JK, kurioje santykis su musulmonais yra tiesioginis, lietuviai gyventojai komentuoja apie neigiamą patirtį su musulmonais. Vyraujantis požiūris į musulmonus Lietuvoje nelabai skiriasi tarp įvairių visuomenės grupių, nepaisant gyvenamosios vietos, išsimokslinimo ar pajamų skirtumo.
Lietuvos totoriai, nors ir yra musulmonai, socialiai ir kultūriškai laikomi „saviškiais“, nes jie labai tapatinasi su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldu ir jų lojalumas jam dažnai yra ryškesnis nei pačių lietuvių. Be to, totoriai yra viena labiausiai sekuliarizuotų etninių Lietuvos grupių.
Švietimo sistemoje siūloma įtraukti religijų studijų kursus, plėsti istorijos, geografijos ir visuotinės literatūros programas, paminint musulmonų kultūros pasiekimus, tokius kaip arabų poezija. Svarbu skatinti mokytojus persikvalifikuoti ir plėsti savo akiratį, kad ateities kartos turėtų kitokį pasaulio pažinimą.
Galima svarstyti apie tai, kad musulmonų visuomenėse egzistuoja įvairovė, pavyzdžiui, Malaizijoje yra transvestitų mečetė, o Prancūzijoje - homoseksualūs imamai, veikiantys specialiose mečetėse. Tai rodo, kad islamas nėra vienalytis ir gali būti interpretuojamas įvairiai.
Apibendrinant, musulmonų sunitų pozicija ir požiūris į abortą yra sudėtingas ir įvairiapusis klausimas, susijęs su religinėmis tradicijomis, kultūriniais skirtumais ir šiuolaikinėmis visuomenės realijomis. Būtina vengti stereotipų ir skatinti tarpkultūrinį dialogą bei supratimą.
