Lietuvoje siekiama gerinti motinystės ir tėvystės pašalpų nuostatus, didinant išmokų dydžius ir taip sudarant palankesnes sąlygas šeimoms, auginančioms vaikus. Šiuo metu galiojantys įstatymai numato tam tikrus kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžius, tačiau kyla iniciatyvų juos didinti, atsižvelgiant į demografines tendencijas ir šeimų finansinę situaciją.

Siūlomi Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimai

Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai Aušrinė Norkienė ir Eimantas Kirkutis įregistravo Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma padidinti motinystės ir tėvystės išmokas. Šios pataisos numato kelis svarbius pakeitimus:

• Nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu motinystės išmoka siūloma padidinti nuo 77,58 iki 100 procentų kompensuojamojo darbo užmokesčio.
• Tėvystės išmoka taip pat siūloma didinti iki 100 procentų gavėjo kompensuojamojo darbo užmokesčio.
• Neperleidžiamų 2 mėnesių vaiko priežiūros atostogų metu gaunama 78 proc. išmoka siūloma padidinti iki 100 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio.

Be to, siūlomi pakeitimai apima ir išmokų dydžius priklausomai nuo vaiko priežiūros trukmės:

• Jei vaikas prižiūrimas iki jam sukaks 18 mėnesių, išmoka didėtų nuo 60 iki 80 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio.
• Jei vaikas prižiūrimas iki 24 mėnesių, pirmuosius metus išmoka didėtų nuo 45 iki 65 proc., o antruosius - nuo 30 iki 50 proc. kompensuojamo darbo užmokesčio.

Projekte taip pat numatyta, kad jei asmuo, gaunantis vaiko priežiūros išmoką, įgyja teisę gauti motinystės arba vaiko priežiūros išmokas dėl kito vaiko gimimo, globos ar įvaikinimo, jam būtų mokamos abi išmokos, o bendra išmokų suma siūloma padidinti nuo 78 iki 100 proc. kompensuojamo uždarbio. Jeigu gimsta arba šeima globoja 2 ir daugiau vaikų, vaiko priežiūros atostogų metu mokamos išmokos dydis taip pat siūlomas didinti nuo 78 iki 100 proc. algos.

Dar vienas svarbus siūlymas - padidinti maksimalaus kompensuojamojo uždarbio vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuoti limitą nuo 2 iki 3 šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo, profesinės reabilitacijos, teisės gauti tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką atsiradimo dienos. Siūloma, kad šios naujos įstatymo nuostatos įsigaliotų nuo kitų metų.

Dėl vaiko priežiūros atostogų šeimos netenka pajamų

Projekto iniciatoriai, Seimo vicepirmininkė A. Norkienė ir parlamentaras E. Kirkutis, pabrėžia, kad šiuo metu vaiko priežiūros atostogų metu mokamos išmokos yra nepakankamos. Jie atkreipia dėmesį į dabartinį reguliavimą, kai maksimalus kompensuojamasis uždarbis išmokoms apskaičiuoti negali viršyti 2 šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių. Kadangi pernai šalies vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ siekė apie 1 tūkst. 540 eurų, tai reiškia, kad asmenims, gaunantiems didesnius nei 3 tūkst. 100 eurų atlyginimus, yra nustatomos išmokų lubos. Tai ypač paliečia didžiųjų Lietuvos miestų gyventojus, nes jiems finansiškai gali būti naudingiau neimti vaiko priežiūros atostogų ir prarasti dalį pajamų.

Pasak jų, dabartinė situacija sudaro sąlygas, kai tėvams arba motinoms finansiškai labiau apsimoka nepasinaudoti 2 mėnesių neperleidžiamomis vaiko priežiūros atostogomis ir, grįžus į darbovietę, gauti pilną darbo užmokestį.

Siūlo kurti palankią aplinką vaikų gimimui

Seimo narių A. Norkienės ir E. Kirkučio nuomone, gimstamumo skatinimas Lietuvoje reikalauja visapusiškos, ilgalaikės ir koordinuotos strategijos. Jie teigia, kad tik nuosekliai kuriant palankią aplinką vaikų gimimui, galima pasiekti teigiamų demografinių pokyčių.

Projekto autoriai pateikia nerimą keliančius demografinius rodiklius: 2025 m. Lietuvoje gimė 1 tūkst. 608 kūdikiais mažiau nei 2024 m., o suminis gimstamumo rodiklis nukrito iki 1 vaiko moteriai. Lyginant su ankstesniais laikotarpiais, gimstamumas smarkiai sumažėjo: 2015 m. gimusiųjų skaičius viršijo 30 tūkstančių, o 1990 m. - net 56 tūkstančius. Prognozuojama, kad, vyraujant dabartinėms tendencijoms, iki 2050 m. Lietuvos gyventojų skaičius sumažės apytikriai iki 2,2 mln., o visuomenė taps viena seniausių Europoje.

ELTA primena, kad siekiant spręsti demografinius iššūkius ir didinti gimstamumą, A. Norkienė yra pateikusi Seimui įstatymų pataisų paketą, skirtą šeimų stiprinimui. Šiais dokumentais siūloma skatinti palankų požiūrį į šeimą, santuoką, tėvystę, motinystę ir krikščioniškas vertybes.

Teisės akto chronologija ir pašalpų mokėjimo ypatumai

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas yra nuolat keičiamas, siekiant pritaikyti jį prie kintančių visuomenės poreikių. Žemiau pateikiama lentelė, iliustruojanti teisės akto chronologiją ir svarbesnius pakeitimus:

Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpos mokamos už praėjusį mėnesį, todėl motinystės (tėvystės) pašalpa už gruodžio mėnesį išmokama kitų metų sausio mėnesį. Pagal gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, apmokestinant išmokas už praėjusį mokestinį laikotarpį (praėjusius metus) neapmokestinamasis pajamų dydis netaikomas. Dėl šios priežasties motinystės (tėvystės) pašalpa už 2011 m. gruodžio mėnesį, išmokėta 2012 m. sausį, buvo apmokestinta visai metinei pajamų sumai taikomu neapmokestinamuoju pajamų dydžiu. Permokėtą gyventojų pajamų mokestį už 2012 m. sausio mėnesį motinystės (tėvystės) pašalpų gavėjai galėjo susigrąžinti pateikę 2012-ųjų metinę Gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją.

tags: #motinystes #tevystes #pasalpu #nuostatai

• Kur pirkti vaikiškus drabužius internetu?
• Kaip sėkmingai auginti vaikus
• Kaip pateikti prašymą darželiui
• Sužinokite apie ausų uždegimą kūdikiams
• Būstų pasirinkimas Pašilaičiuose