Vardas Aušra yra vedinys iš lietuvių kalbos žodžių, reiškiančių „ryto aušra“. Aušros vardas Lietuvoje pradėtas teikti ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Labiausiai mėgiamas jis buvo antrojoje praėjusio amžiaus pusėje. Daugiausiai Aušrų buvo 1972 metais, kai šis vardas buvo suteiktas 605 mergaitėms. Devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje šio vardo populiarumas stipriai išblėso.

Ar vardas Aušra yra šventas? Ne. Šv. Austreberta yra minima 02.10 dieną. Šv. Aurelija yra minima 10.16 dieną. Šv. Anastazas yra minimas 01.22, 04.27 dienomis. Šv. Anastazas globoja auksakalius.

Esate valinga ir daug ko siekianti asmenybė. Jūs vertinate savo asmeninę laisvę bei nepriklausomybę. Jūsų valios ir užsispyrimo užtektų keliems asmenims, todėl nebijote rėžti tiesios į akis. Mėgstate atvirumą ir esate gan tiesmukiškas, taip pat mėgstate kad viskas būtų taip kaip to norite jūs. Gyvenime jūs vertinate komfortą ir jo siekiate. Lengvai užsidegate, savo įsitikinimus ginate tvirtai, tačiau sąžiningais metodais. Jūsų valios tikrai galima pavydėti. Mokate vadovauti ir nevengiate to daryti. Esate ryžtingi ir nebijote to parodyti. Jūsų privalumai - drąsa ir tikslo siekimas. Jūsų silpnybės- ūmus būdas, pomėgis rizikuoti ir pernelyg didelis savo interesų sureikšminimas. Žvelkite į pasaulį giedriau, ir kovų jūsų gyvenime taps mažiau. Nebijokite išklausyti kitų nuomonės- ji gali būti naudinga, net jeigu su tuo ir nesutinkate.

Istorinis Aušros Vartų Monumentas

Aušros vartai - statinys Vilniuje, Aušros Vartų gatvėje, vienas svarbiausių istorinių, kultūrinių ir religinių monumentų Vilniuje, pasaulietinio ir religinio turizmo objektas, istorijos ir architektūros paminklas. Aušros vartuose įsikūrusioje Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčioje laikomas Šv. Aušros vartai senovėje turėjo bent keletą pavadinimų. Iki XVI a. pabaigos vartai dažniausiai vadinti Krėvos, paskui Medininkų vardu, nes pro juos ėjo kelias iš Vilniaus į senąsias Krėvos ir Medininkų pilis. Pirmą kartą paminėtu šis pavadinimas aptinkamas 1594 m. Vilniaus miesto aktuose (Vaito knyga). Spėjama, kad vardas bus kilęs nuo miesto dalies, kurioje jie stovėjo.

Makovskio raižinyje matyti, kad apie 1600 m. Aušros vartai, XVIII-XIX a. (litografija iš J. K. Medininkų arba Aušros vartai pirmą kartą paminėti 1514 m. Vartai pastatyti šiek tiek pasukus juos į pietryčius. Jie Gotikinio stiliaus. Aušros arba Medininkų vartai buvo vieni iš penkių (vėliau devynerių arba dešimties) vartų Vilnių supusioje gynybinėje sienoje, statytoje 1503-1522 m.

Aušros Vartų Architektūra ir Istorija

1610 m. vartų bokštas nukentėjo gaisro metu. Bokštas buvo restauruotas, spėjama, kad restauracijos darbams vadovavo Vilniaus pilininkas Petras Nonhartas. Gotikinis bokšto parapetas buvo pakeistas renesansiniu atiku. Atikas iš trijų pusių buvo išdekoruotas inkarais sujungtų arkų reljefu. Užmiesčio pusėje atike pavaizduoti du mitologiniai grifai, laikantys skydą su lietuvišku Vyčiu. Virš įvažiavimo arkos XVII a. vietoj trijų nišų buvo įrengta įduba. Joje buvo nutapyta freska „Pasaulio Išganytojas”, kurioje buvo pavaizduotas Jėzus Kristus, laikantis pasaulio rutulį. Vietoj freskos tarpukariu buvo pakabintas Lenkijos baltasis erelis, sovietmečiu jį pakeitė metalinė saulė. Šiomis dienomis 2002 m. Aušros vartų gynybinis bokštas yra kvadratinis, trijų aukštų statinys, kampais įkomponuotas į gynybinę sieną. Jo sienų mūras yra 2 metrų, išorėje 2,6 metro storio. Sienų mūras gotikinis iki viršutinių šaudymo angų, viršus - renesansinis. Pirmasis bokšto aukštas sudarytas iš cilindrinio skliauto arkos, skirtos įvažiavimui ir įėjimui. Jame buvo dveji dvivėriai vartai ir pakeliamos grotos.

G. Brauno ir F. Vėliau Aušros vartai pažymėti panoraminiame Vilniaus vaizde iš 1604 m. Nesvyžiaus kartografo Tomo Makovskio raižinio, o po 40 metų Vilniaus plane, sudarytame Vladislovo IV karo inžinieriaus F. Gedkanto (1648 m.). Aušros vartų Vytis išliko nepakitęs per visą laikotarpį iki šių dienų. 1843 m. Šalia Aušros vartų tekėjo Vingrės upelis ir buvo šaltinių, iš kurių miestas aprūpintas vandeniu. Jie kanalizuoti XIX a.

Karmelitų Vienuolynas ir Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos Paveikslas

1621-1626 m. prie Medininkų vartų ėmė kurtis basieji karmelitai, gavę sklypą vienuolynui ir bažnyčiai. Pirmiausiai šalia vartų, miesto pusėje, atsirado karmelitų vienuolynas. Karmelitai šalia vartų pasistatė Šv. Teresės bažnyčią, funduotą LDK pakanclerio Stepono Paco. Bažnyčia pašventinta 1654 metais. 1668 m. Vilniaus valdžia pavedė karmelitams globoti Šv. Teresės bažnyčioje pakabintą Dievo motinos paveikslą. 1671 m. šiam paveikslui pastatyta medinė Vilniaus Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčia, kuriai sudegus, 1712-1715 m. 1671 m. Vilniaus universitetas Aušros vartų Mariją pasirinko kaip savo globėją. 1799-1802 m. Artėjant Verbų sekmadieniui, šalia Aušros vartų tradiciškai susirenka prekiautojai verbomis. Verbų sekmadienį verbos šventinamos, nešamos iškilmingoje procesijoje.

Mūrinė gynybinė siena aplink Vilnių pradėta statyti pačioje XVI a. pradžioje didžiojo Lietuvos kunigaikščio Aleksandro, Jogailos anūko, įsakymu. Istorikų tvirtinimu, šiam sprendimui įtakos turėjo stiprėjančios Maskvos grėsmė. Jos valdovas Ivanas III, pasišovęs suvienyti visas rytų slavų žemes, keliskart kariavo prieš Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Nedavė miestiečiams ramybės ir nuolat puldinėjantys totoriai. Vartus puošė šventieji. Gynybinė siena baigta statyti 1522 m., pietinėje jos pusėje puikavosi Medininkų, arba Krėvos, vartai. Tokį pavadinimą vartai gavo todėl, kad pro juos vedė kelias į Medininkus ir Krėvą. Dabartinis lietuviškas pavadinimas - Aušros vartai - palyginti naujas, atsiradęs XIX a. pabaigoje ar XX a. pradžioje.

Pagal seną, daugelyje Europos kraštų populiarią tradiciją miesto vartai, matyt, norint sustiprinti jų simbolinę reikšmė, buvo puošiami šventųjų atvaizdais ir kitais religiniais simboliais. Taigi kadaise išorinėje Aušros vartų pusėje puikavosi Kristaus Išganytojo paveikslas (dabar ten matome restauruotą senovinę freską), o iš miesto pusės - Dievo Motinos atvaizdas. Nežinia, ar tai tas pats atvaizdas, kurį mes galime pamatyti šiandien, bet iki mūsų dienų išlikęs paveikslas datuojamas XVI a. pabaiga-XVII a. pradžia. Jo autorius nežinomas.

Iš pradžių paveikslas kabojo negilioje sienos nišoje, o nuo lietaus ir sniego jį saugojo atveriamos langinės. 1671 metais čia pastatyta pirmoji medinė koplyčia, bet ji sudegė. Trečiajame XVIII a. dešimtmetyje iškilo mūrinė. Pasakojama, kad nuo gaisro paveikslą išgelbėję juo besirūpinę basųjų karmelitų vienuoliai. Beje, jie labai prisidėjo ir prie Aušros vartų Dievo Motinos atvaizdo garsinimo ne tik Vilniuje, bet ir toli už jo ribų. Prieš tai paveikslas, matyt, nebuvo laikomas išskirtiniu, nes tarp švenčiausių Vilniaus relikvijų kone iki pat XVIII a. vidurio jis niekuomet neminimas.

Aušros vartų Dievo Motinos kultas pradėjo pamažu atsirasti antrojoje XVII a. pusėje. Tikėtina, kad tai lėmė ne tik karmelitų pastangos, bet ir kraštą užgriuvusios negandos. XVII a. pabaigoje-XVIII amžiaus pradžioje Vilnių niokojo priešai, prasidėjo badmetis, užpuolė maras, miestą siaubė gaisrai. Kiekviename žingsnyje tykanti mirtis stiprino bendrą religinę krašto atmosferą ir vertė gyventojus vis labiau kliautis dangiškų jėgų pagalba. Tuo laikotarpiu atsirado daugybė istorijų apie tai, kad stebuklingas paveikslas gydo mirtinas ligas ir pildo gerus norus, saugo miestą nuo negandų, teikia jo gyventojams stiprybės. Pasakota, kad neišvengiama, žaibiška mirtis ištikdavo atvaizdą norėjusius išniekinti Vilniuje šeimininkavusius švedų ir rusų karius. Esą vieną jų rūsti dangiška jėga taip tėškė į gatvės grindinį, kad kraujo pėdsakų nepavykę nuplauti ištisą šimtmetį. 1737 m. grafiko Ksavero Karengos graviūroje Aušros vartų Dievo Motina pavaizduota pakilusi virš liepsnojančio miesto. Ko gero, menininką paveikė pasakojimai apie Mergelės Marijos pagalbą gesinant didžiuosius Vilniaus gaisrus.

Tikėjimo ir Laisvės Simbolis

Teigiama, kad pirmą kartą padėkos Aušros vartų Dievo Motinai pamaldos surengtos po vieno iš tokių gaisrų XVIII amžiaus pradžioje. 1735 m. lapkričio 16 d. pradėta švęsti vėliau kasmetinė tapusi Aušros vartų Dievo Motinos šventė, kurios organizavimu rūpinosi Švč. Mergelės Marijos globos draugija. Dar po keturiasdešimt metų šventė virto savaitiniais atlaidais. Teisę juos rengti brolijai suteikė popiežius Klemensas XIV.

Po 1795 m. galutinio Abiejų Tautų Respublikos likvidavimo Aušros vartų Dievo Motinos kultas įgavo dar vieną ryškų bruožą - valstybiškai patriotinį. Atvaizdas suvoktas ne tik kaip religinis, bet ir kaip savotiškas politinės laisvės, katalikiško tikėjimo, pasipriešinimo rusinimui simbolis. Kartais sakoma, kad carinė valdžia nedrįso nugriauti Aušros vartų, kaip nugriovė visus kitus miesto vartus, dėl jame esančio šventojo paveikslo. Po 1863 m. sukilimo būta planų perkelti Vilniaus Dievo Motiną į stačiatikių cerkvę, bet, matyt, pabūgta su nauja jėga galinčių įsižiebti neramumų. O Aušros vartų Dievo Motinos globos atlaidai kasmet rengiami ir mūsų dienomis.

2002 m. vartų ir koplyčios pastatas buvo rūpestingai restauruotas, atidengtos XIX a. Parengta pagal Katalikų interneto tarnybos tekstus, skirtus Jono Pauliaus II piligrimų kelio projektui. Aušros vartų Dievo Motinos atlaidai susiję su vieninteliu iki mūsų dienų išlikusiu sostinės vartų koplyčioje esančiu Mergelės Marijos paveikslu ir stebuklingomis jo legendomis.

tags: #ausros #difartienes #gimimo #metai

• Vaikų Poetai ir Istorijos Kraštovaizdis
• Globos taisyklės Lietuvoje
• Nuo gimimo iki tarptautinio pripažinimo: Oskaro Koršunovo istorija
• Nėštumo patvirtinimo laikas
• Demi Moore karjeros kelias