Vasaros laikotarpiu kai kuriose Lietuvos rajoninėse ligoninėse pastebima tendencija laikinai stabdyti vaikų ligų skyrių veiklą, kas sukelia diskusijų dėl paslaugų prieinamumo ir kokybės užtikrinimo.
Skyrių uždarymo priežastys
Viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios vasarą laikinai stabdoma vaikų ligų skyrių veikla, yra sumažėjęs pacientų srautas. Kaip teigia Biržų ligoninės vadovas Petras Bimbos, vasarą, kai vaikai atostogauja, sergančiųjų vaikų skaičius rajone ženkliai sumažėja, todėl skyriai neretai būna beveik tušti. Tokiu atveju, pasak jo, nėra tikslinga išlaikyti visą personalą. Taip pat, Rokiškio ligoninės direktorė Ramunė Markevičienė pabrėžia, kad vasarą daugiau vaikų pagalbos prireikia dėl traumų, o esant mažoms lovų skaičiaus ir nedideliems skyriams, sunku užtikrinti visus metus teikiamą paslaugą. Dėl šios priežasties darbuotojai išleidžiami atostogų, kad vėliau visus metus galėtų teikti saugias paslaugas vaikams pilna apimtimi. Be to, šiuo laikotarpiu atliekami skyrių tvarkymo ir remonto darbai.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teigia, kad taip neturėtų būti, nes gydymo paslaugos negali „išeiti atostogų“. Anot laikinojo sveikatos apsaugos ministro patarėjos Linos Bušinskaitės-Šriubėnės, rajono ligoninės, kaip ir kitos gydymo įstaigos, privalo užtikrinti, kad jų teikiamos paslaugos atitiktų nustatytus reikalavimus. Jei nepakanka specialistų ar yra kiti paslaugų teikimo reikalavimų neatitikimai, racionalu laikinai stabdyti tokių stacionarinių paslaugų teikimą, o pacientus nukreipti į artimiausias gydymo įstaigas, kad būtų suteiktos kokybiškai ir saugios paslaugos. SAM pabrėžia, jog pacientams visuomet turi būti pasiūlyta alternatyva, kad jie galėtų gauti reikiamas paslaugas ir nebūtų paliekami nežinioje.
Ministerijos patarėja taip pat atkreipia dėmesį, kad susidarius tokiai situacijai, savivaldybės, kurios yra gydymo įstaigų steigėjos, turėtų parengti ir patvirtinti šių įstaigų aptarnaujamų pacientų srautų organizavimo tvarką. Jei gydymo įstaiga neteikia būtinų pacientui paslaugų, priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus gydytojas, suderinęs telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis, organizuoja paciento gabenimą į kitą gydymo įstaigą, kur šios paslaugos teikiamos. Tai turi būti padaryta, nes pacientai negali likti be jiems reikalingų paslaugų.
SAM taip pat pažymi, kad ši situacija nėra susijusi su naujovėmis ar kokiomis nors ministerijos iniciatyvomis. Ministro patarėjos teigimu, ji galėjo atsirasti dėl to, kad neįvyko gydymo įstaigų pertvarka. Tarptautinės organizacijos, tokios kaip EBPO, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Europos Komisija (EK), Tarptautinis valiutos fondas (TVF), ne kartą kalbėjo apie gydymo įstaigų tinklo pertvarkos būtinybę. Tačiau, pasak L. Bušinskaitės-Šriubėnės, mūsų šalyje ne kartą pritrūko politinės valios įgyvendinti tokius pokyčius, kurie būtų išgelbėję regionų gydymo įstaigas. Dėl šios priežasties, pasak jos, tai, kas dabar vyksta vienose ar kitose gydymo įstaigose (dėl sezoniškumo laikinai uždaromi skyriai ir pan.), gali būti tik pradžia, nes ilgainiui, nieko nedarant, gydymo įstaigos ims merdėti, kol galiausiai užsidarys visam laikui.
Pasekmės ir alternatyvos
Respublikinės Panevėžio ligoninės vadovas Arvydas Skorupskas tikina, kad dėl tokių laikinų pakeitimų vasarą ligoninės kolektyvas jokių nepatogumų nejaučiantis. Tačiau jis pripažįsta, kad egzistuoja neišspręstų klausimų, susijusių su pacientais iš kitų rajonų. Pirmiausia, ne visus pacientus, kurie kreipiasi į Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyrių, ypač nakties metu, reikia hospitalizuoti. Kartais pakanka suteikti būtinąją pagalbą ir pacientas gali vykti namo. Tuomet iškyla klausimas, kaip vienišam ar senyvo amžiaus žmogui parvykti namo, pavyzdžiui, į Rokiškį, 1-2 val. nakties. Ne kiekvienas gali pasinaudoti taksi paslaugomis. Kitas svarbus klausimas - finansavimas. Ligoninės supratimu, su pacientu kartu turi keliauti ir apmokėjimas už jam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau kartais to apmokėjimo tenka palaukti.
Nors Plungės ligoninės direktorius Antanas Martusevičius pripažįsta, kad pasitaiko problemų, kai reikia išleisti daugiau darbuotojų atostogoms ir perskirstyti krūvius, viskas išsprendžiama. Jis patikina, kad darbai ligoninėje verda pilnu tempu nepriklausomai nuo sezono, nes vaikų vasaros atostogos atneša ne tik malonumų, bet ir virškinamojo trakto infekcijų bei bronchitų. Naujosios Akmenės ligoninės pavaduotoja Irena Vorevičienė taip pat teigia, kad ligoninė sulaukia pakankamai pacientų ir gali užtikrinti reikiamą pagalbą. Sudėtingesnius pacientus jie dažniausiai siunčia į Šiaulių ligoninę, o su tradicinėmis ligomis susitvarko puikiai, tačiau pastebi didelį terapeutų trūkumą.
Jaunų specialistų trūkumas
Viena didžiausių problemų, su kuria susiduria rajoninės įstaigos, yra jaunų specialistų pritraukimo trūkumas. Kaip pabrėžia P. Bimbos, didžiausia problema - bendros sveikatos strategijos 10-15 metų į priekį nebuvimas, todėl jauni specialistai nemato perspektyvų. Rokiškio ligoninės vadovė džiaugiasi, kad konsultacinėje poliklinikoje turi visų sričių gydytojus ir ruošia jaunus specialistus, tačiau pripažįsta, kad užtikrinti 24 valandų budėjimą gali būti sudėtingiau.
Lietuvos Respublikos (LR) Susisiekimo ministerija, siekdama paskatinti jaunuosius mokslininkus aktyviau domėtis transporto sritimi ir siūlyti transporto veiklos optimizavimo sprendimus, penktą kartą suorganizavo studentų baigiamųjų darbų transporto tematika konkursą. Geriausiu bakalauro baigiamuoju darbu pripažintas Aviacijos inžinerijos studijų programos absolvento iš Kretingos Mindaugo Dagilio „Mažo standumo lėktuvų skrydžio modeliavimo realiu laiku tyrimas“. Darbas pasižymėjo inovatyvumu ir praktine reikšme.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija Kretingos rajonui skyrė 380 planšetinių kompiuterių, kurie jau pasiekė bendrojo lavinimo ugdymo įstaigas. Kompiuteriai bus perduoti šeimoms, ypač socialinės rizikos grupėms, nuotolinio mokymosi reikmėms.
Kretingos ligoninės Akušerijos ginekologijos skyriaus vedėja Dalia Opulskienė pastebėjo, kad pavasarį visuomet padaugėja gimdymų. Nors forumuose sklando informacija, kad gimdyvės iš Klaipėdos užplūdo Kretingos ligoninę, tai nėra tiesa.
Viena seniausių skyrių ligoninėje - Chirurgijos skyrius. Vykdant ligoninės restruktūrizaciją, 1999 m. Chirurgijos, Traumatologijos ortopedijos bei LOR skyriai sujungti į Bendrosios chirurgijos skyrių. Nuo 2019 m. skyriuje buvo 4 lovos, nuo 2022 m. - 6 lovos, dirbo 12 gydytojų, 12 anestezijos ir intensyvios terapijos slaugytojų, 7 operacinės slaugytojos, 8 slaugytojų padėjėjos. Per metus vidutiniškai gydoma apie 1200 ligonių, atliekama apie 1500 operacijų.
Į Kretingą atvykus pediatrei Aleksandrai Gražinai Krikščiūnienei, 1940 m. Kęstučio gatvėje įkurta vaikų konsultacija. 1944 metais atidarytas vaikų ligų skyrius ir gydytoja paskirta jo vedėja. Pastačius naują ligoninę, 1958 m. Vaikų ligų skyrius perkeltas į ligoninės antrąjį aukštą. Nuo 1994 m. Vaikų ligų skyriui vadovauja gydytoja Laima Valantiejienė.
tags: #alvyda #martuseviciene #vaiku #ligonine
