Visais laikais moterys galėjo gimdyti (jei pavykdavo pastoti) iki pat menopauzės. Kadangi statistinė lietuvė menopauzės sulaukia 52 metų, kaimuose gausiose šeimose dažnai augdavo ir labai vėlyvas pagrandukas. Daugelį metų gyvavusi tendencija visus vaikus pagimdyti iki 30 metų, keičiasi. Prie ginekologų kabinetų rikiuojasi nėštukių, perkopusių 40 metų, eilės.
Vėlyva pirmakartė, vėlyva trečiakartė… Nors šiuolaikinė medicina leidžia pastoti ir po menopauzės, svarbu suprasti, kad nėštumas po 50 metų neišvengiamai susijęs su padidinta rizika. Su amžiumi keičiasi ne tik moters hormonų pusiausvyra, bet ir širdies, kraujagyslių, inkstų bei kitų sistemų veikla, todėl organizmui gali būti sunkiau prisitaikyti prie nėštumo sukeliamų pokyčių.
Vaisingumas su amžiumi: ką svarbu žinoti
Vaisingumas moters organizme natūraliai mažėja su amžiumi. Daugumai moterų menopauzė įvyksta tarp 45-55 metų, o tai reiškia, kad kiaušidės nebegamina kiaušialąsčių, ovuliacija sustoja, ir natūralus pastojimas tampa praktiškai neįmanomas. Net ir iki menopauzės, kiaušialąsčių kokybė ir kiekis gerokai sumažėja, padidėja genetinių anomalijų tikimybė.
Paauglystėje turimų kiaušialąsčių kiekis siekia nuo 300 tūkst. iki 500 tūkst. Sulaukus 37 metų, moters organizme būna likę maždaug 25 tūkst. kiaušialąsčių, o atėjus 51 gimtadieniui - 1 tūkst. ar dar mažiau. Tikimybė natūraliai pastoti (be medicininės pagalbos) per vienerius metus atrodo taip:
- 20-30 metų: 1 iš 4 moterų gali pastoti bet kurį mėnesį.
- 40 metų: Kiekvieno ciklo metu pastoti gali tik 1 moteris iš 10.
Menopauzė ateina tuomet, kai vienerius metus ar ilgiau nebebūna menstruacijų. Daugumai moterų šis laikotarpis prasideda artėjant 50-ajam gimtadieniui ar jau sulaukus 50 metų, taigi vidutinis menopauzės pradžios amžius yra maždaug 51 metai. Tai reiškia, kad natūraliai pastoti galima iki 50 metų.
Lengva? Nebūtinai. Įmanoma? Taip. Kol menstruacijų ciklai visiškai nutrūksta, eina periodas, vadinamas perimenopauze. Jos metu moters ciklas tampa ilgesnis ir nereguliarus. Paprastai perimenopauzė prasideda sulaukus maždaug 45 metų, tačiau kai kurios moterys šį tašką gali pasiekti ir būdamos 35-erių. Perimenopauzės metu kiaušialąstės vis dar subręsta, taigi pastoti įmanoma, nors ir nėra lengva.
Pagalbinio apvaisinimo galimybės
Šiuolaikiniai pagalbinio apvaisinimo metodai - ypač IVF su donoro kiaušialąstėmis - leidžia moterims tapti motinomis ir po 50-ies. Tokiais atvejais vaisius vystosi moters gimdoje, bet genetinė medžiaga dažnai būna iš jaunesnės donorės. Ši praktika vis dažnesnė ir Lietuvoje, nors vis dar kelia etinių, socialinių ir medicininių diskusijų.
Pagalbinio apvaisinimo mėgintuvėlyje pradininkė Lietuvoje G. Bogdanskienė pripažino, kad nuo 1998-ųjų, kai šis metodas buvo pradėtas taikyti šalyje, visuomenės požiūris į nevaisingumo gydymą smarkiai pasikeitė. Šiuolaikinės technologijos suteikia galimybes ir vyresnėms moterims pastoti bei nešioti.
Galimos nėštumo rizikos ir komplikacijos po 50 metų
Nors šiuolaikinė medicina leidžia pastoti ir po menopauzės, svarbu suprasti, kad nėštumas po 50 metų neišvengiamai susijęs su padidinta rizika. Vyresniame amžiuje padidėja šių nėštumo komplikacijų rizika:
- Padidėjęs kraujospūdis ir preeklampsija - tai gali kelti pavojų tiek mamai, tiek kūdikiui.
- Gestacinis diabetas - nėštumo metu atsirandantis cukraus kiekio kraujyje sutrikimas, dažnesnis vyresnėms moterims. Jo rizika po 40 metų išauga net 70 proc.
- Cezario pjūvis - vyresnio amžiaus moterims dažniau prireikia chirurginio gimdymo dėl padidėjusio komplikacijų skaičiaus. Duomenys rodo, kad su gimdyvių amžiumi Cezario pjūvių daugėja: gimdant 20-ies metų, Cezario pjūviai sudaro 26 proc., gimdant 35-erių - 40 proc., o gimdant 40-ies metų - 48 proc.
- Persileidimo ir priešlaikinio gimdymo rizika - ypač jei naudojamos donoro kiaušialąstės ar hormoninė stimuliacija. Manoma, kad pastojus 45 m. vidutiniškai vienas iš dviejų nėštumų baigiasi persileidimu.
- Kraujavimai nėštumo metu - dėl sumažėjusio gimdos elastingumo ar kraujotakos pokyčių.
Kūdikio sveikatai taip pat gali kilti tam tikra rizika. Nors donoro kiaušialąstės sumažina genetinių anomalijų tikimybę, išlieka rizika dėl:
- Mažesnio gimimo svorio.
- Apsigimimų (ypač jei nėštumas vyresnio amžiaus moters organizmui yra labai didelė apkrova).
- Vystymosi sutrikimų pirmaisiais metais (rečiau, bet svarbu stebėti).
Vyresnio amžiaus moterims kur kas sunkiau pastoti. Pusė 30 metų moterų, kurios reguliariai mylisi, pastoja po 3-4 mėnesių, 35 metų - po 7-8 mėnesių, 38 metų - po 13-14 mėnesių. Kur kas lengviau išnešios ir pagimdys ta 40-metė, kuri jau yra gimdžiusi.
Pažeistų chromosomų, moteriai senstant, daugėja. 35 metų moterys jų turi 1 proc., 38 metų - 2 proc., o 45 metų - daugiau nei 10 proc. Dėl to vyresnėms nėščiosioms, atsižvelgiant ne tik į amžių, bet ir kitus rizikos veiksnius, dažnai skiriami genetiniai tyrimai. Dalis genetinių tyrimų gali būti atliekami jau nuo 9-12 nėštumo savaitės. Genetinių tyrimų metu nustatomos dažniausios chromosominės ligos - Dauno, Edvardso, Patau, Ternerio ir triploidijos sindromai.
Gydytojo nuomonė
Nėštumas vyresniame amžiuje visada turi būti vertinamas individualiai. Svarbu ne tik moters amžius, bet ir jos bendra sveikatos būklė, hormonų balansas, kraujagyslių sistema, širdies veikla ir net psichologinis pasirengimas. Gydytojai vieningai sutaria - toks nėštumas gali būti sėkmingas, jei yra kruopščiai planuojamas, stebimas ir palaikomas mediciniškai.
„Nėštumas po 50 metų nėra neįmanomas, bet jis reikalauja labai tikslaus vertinimo ir priežiūros. Pacientėms šiuo amžiaus laikotarpiu dažniau taikome individualų stebėsenos planą, rekomenduojame išsamius tyrimus dar prieš pastojimą. Jei moteris yra fiziškai ir psichologiškai pasirengusi, tokia motinystė gali būti labai prasminga ir saugi.“ - akušeris-ginekologas dr. Dainius Kuliešius
Medikai, kalbėdami apie vėlyvus nėštumus, išskiria du rizikos aspektus - tai didesnė genetinių problemų, didėjančių su amžiumi, tikimybė ir bendra vyresnio amžiaus nėštukės būklė. Juk sendama moteris „užgyvena“ įvairių ekstragenitalinių (nesusijusių su reprodukciniais organais) ligų - tai gali būti padidinto kraujospūdžio, skydliaukės, kitų endokrininių ligų, inkstų problemos. Jei moteris tokių problemų turi, nėštumo metu šios (kad ir snaudžiančios) ligos gali suintensyvėti ar net lemti nėštumo eigą.
Vaikų susilaukimas vėlesniame amžiuje, ypač po 40 metų, yra vis dažnesnis reiškinys. Daugelis moterų, kurios susilaukė vaikų vėlesniame amžiuje, dalijasi savo patirtimi. Viena moteris, Sandra, pasakojo, kad po beveik 3 metų nepavykusio pastojimo, ji pagimdė ketvirtą vaiką sulaukusi 40 metų. Ji teigia, kad auginti mažylį, kai mamai 40 ir daugiau, yra lengviau, nes į daugelį dalykų žiūri ramiau ir su daugiau kantrybės.
Psichologiniai ir socialiniai iššūkiai
Nėštumas po 50 metų - tai ne tik medicininis, bet ir psichologiškai bei socialiai reikšmingas įvykis. Jis dažnai kelia įvairių emocijų - nuo džiaugsmo ir vilties iki nerimo dėl ateities. Neretai vyresnės moterys susiduria su išankstiniu visuomenės vertinimu ar net atviru skepticizmu.
Moterys, pastojusios vyresniame amžiuje, dažnai jaučia spaudimą „suspėti viską padaryti“, nes laiką mato kaip ribotą. Gali kilti klausimai apie gebėjimą fiziškai pasirūpinti kūdikiu, apie sveikatos palaikymą ateityje ar net apie tai, ar pavyks pamatyti vaiko pilnametystę. Taip pat neretai jaučiamas emocinis nuovargis dėl ilgo nevaisingumo gydymo proceso, ypač jei nėštumas pasiektas per pagalbinį apvaisinimą.
Nors visuomenė tampa vis atviresnė, kai kuriose kultūrose ar bendruomenėse vyresnės amžiaus moterys vis dar gali sulaukti neigiamų reakcijų ar klausimų: „Ar ne per vėlu?“, „Kas augintų vaiką, jei kas nors nutiktų?“ Tokios reakcijos gali paveikti emocinę savijautą, ypač jei moteris neturi palaikančios aplinkos ar šeimos. Svarbu atsiminti, kad kiekviena moteris turi teisę į motinystę savo laiku - o emocinis pasirengimas dažnai būna net stipresnis nei jaunesniame amžiuje.
Žmonių atsiliepimai apie nėštumą po 50 metų
Nors nėštumas vyresniame amžiuje vis dar nėra dažnas reiškinys, moterų, kurios jį patyrė, istorijos gali būti nepaprastai įkvepiančios. Dauguma jų pabrėžia ne tik iššūkius, bet ir gyvenimą pakeitusią patirtį bei gilų emocinį ryšį su šiuo vėlyvu sprendimu.
Viena moteris, Sandra, dalijasi patirtimi, kad jai 40-ies auginti vaiką yra lengviau nei jaunesniame amžiuje, nes ji žiūri į daugelį dalykų paprasčiau ir ramiau, turi daugiau kantrybės ir supratimo.
Kita moteris, gimdžiusi Adomą 43 metų, sako, kad tai buvo Dievo dovana. Nors iš pradžių supanikavo, nėštumas praėjo normaliai, jautėsi gerai ir net sportavo iki 6 mėnesio.
Dar viena istorija pasakoja apie 45 metų moterį, kuri laukiasi šešto vaiko. Ji turi du aukštuosius išsilavinimus ir niekada nebuvo pamąsčiusi apie nėštumo nutraukimą.
Viena iš įžymybių, Kelly Preston, pirmąją dukrelę pagimdė būdama 41 metų. Tokio amžiaus sulaukė ir kitos garsenybės, kurios sėkmingai susilaukė vaikų: Susan Sarandon, Brooke Shields, Geena Davis, Julianne Moore, Madonna, Marcia Cross, Halle Berry, Nicole Kidman, Salma Hayek.
Nėštumas po 50 metų - tai nuolatinė stebėsena, atsargumas, tyrimai… Bet kartu ir brandus motinystės išgyvenimas. Jautiesi tikrai pasiruošusi būti mama. Visgi, svarbu pasidžiaugti, kad šiuolaikinės technologijos suteikia galimybes ir vyresnio amžiaus moterims pastoti bei nešioti. Mažėjant gimstamumui Lietuvoje, labai svarbi ir brangi kiekviena nauja gyvybė. Vien tik amžius nėra pati didžiausia rizika. Nedvejokite ir nebijokite, jei norite susilaukti naujos gyvybės.
