Dauguma moterų bent viena ausimi būna girdėjusios apie Kėgelio pratimus, bet vis daugiau išgirstame ir apie kitas dubens dugno praktikas kaip iš Senovės Rytų atėjusi, bet ir šiuolaikinėje alternatyvioje medicinoje savo vietą suradusi nefrito kiaušinio praktika.
Viena iš plačios kinų praktikų sistemos dalis yra DAO tantrinės praktikos arba moteriškos seksualinės praktikos. Tai yra viena iš tų temų, kuri labai aktuali daugeliui moterų dėl tokių problemų kaip skausmingos mėnesinės, šlapimo nelaikymas arba orgazmo nepatyrimas. Šios praktikos padeda išspręsti tas sveikatingumo ir poros problemas.
Skausmingos mėnesinės - norma ar sveikatos sutrikimas?
Daug kas iš moterų priima, kad skausmingos mėnesinės yra norma, nes mes su tuo užaugom. Ir aš pamenu mokykloje taip pat buvo visiškai normalu, kad jei mėnesinės, tai gali nedalyvauti kūno kultūros pamokose. Ir aš tuo metu galvodavau, o kodėl aš turėčiau neiti į kūno kultūros pamoką? Vien dėl to, kad man menstruacijos?
Pamenu vienos moters atvejį, kuri dalyvavo moksliniame tyrime ir ji sakė, kad 10 metų per menstruacijų dienas pas ją visada būdavo vaistų nuo skausmo pakelis rankinėje, o dabar tiesiog jų nebereikia. Ir pačios moterys nustemba, kaip visa tai susiję su mūsų fiziniu kūnu ir su mūsų emocijomis.
Mūsų emocijos taip stipriai nusėda į pilvo sritį ir į visą dubenį, jog jis tampa įsitempęs. Normalu yra jausti visas emocijas, bet jeigu tu jauti kažką, tai neuždaryk to savo kūne. Tokia žinute ir norėčiau pasidalinti - kad išmokite ir atsipalaiduoti.
Kada mes ilgą laiką praktikuojam, medituojam, darom pratimus, tai ir nebeužsirakina kūnas tiek stipriai, bet jei pastebime, jog turime skausmingas mėnesines, tai gali būti antrinė dismenorėja. Kartais skausmingų mėnesinių priežastys gali būti endometriozė, cistos, miomos ar polipai, bet jeigu ginekologas sako, kad jūs esate visiškai sveika ir tai yra tiesiog skausmingos mėnesinės be jokios aiškios priežasties (kas pas daugumą ir būna - pirminė dismenorėja), tai tokiu atveju tikrai galima ženkliai pakeisti per porą mėnesių dirbant su nefrito kiaušinio praktika ir savo emocijomis, nes sakoma, kad didele dalim tai yra psichosomatiniai aspektai.
Ir tai nereiškia, kad pastresavom prieš pat mėnesines ir dėl to mėnesinės yra skausmingos. Dažniausiai tai yra viso mėnesio įtaka, ypač jei prisikaupia daug neigiamų emocijų iki vaisingų dienų arba kai būna vaisingos dienos (ovuliacijos laikotarpis). Jei tuo metu esame patyrusios kokį nors stresą: ar darbe ar namuose (kai kurios moterys net ir niekur nedirbdamos ir būdamos namie su vaikais patiria didelį stresą ir būna labai įsitempusios ir susierzinusios - nes tai irgi yra darbas) - emocijos kaupiasi mūsų kūne.
Mokslininkai skaičiuoja, kad Lietuvoje skausmą per menstruacijas junta iki 86 proc. moterų. Gydytoja akcentuoja, kad pačios menstruacijos nėra liga, tai tiesiog fiziologiškai užprogramuota moters būklė, tačiau mėnesinių sukeliamas skausmas yra vadinamas skausmingų mėnesinių sindromu, kuris gali būti priskiriamas patologijoms.
Vienoms moterims tas skausmas būna didesnis, kitoms mažesnis. Normaliai mėnesinės neturėtų būti tokios skausmingos, kad tektų gerti stiprius nuskausminamuosius. Kai kurios moterys šias dienas ištveria tiesiog gulėdamos patamsyje, negalėdamos pakelti galvos. Tie skausmai didžiuliai - iki pykinimo, vėmimo, migrenos priepuolių. Nieko keisto, kad dėl to moterys yra visiškai nedarbingos, jos negali susikaupti ir ramiai vykdyti savo pareigų kaip kasdien.
Skausmingam mėnesinių sindromui yra suteiktas atskiras tarptautinis ligos kodas. Pagal šį kodą ginekologai gali suteikti moteriai nedarbingumą. L. Mockevičienė aiškina, kad dažniausiai skausmingų mėnesinių sindromas yra susijęs su kokia nors liga. Jaučiant skausmus būtina atkreipti į tai dėmesį ir kreiptis į gydytoją, nes tai gali byloti apie kokią nors didesnę problemą. Tai gali būti gimdos miomos - dariniai, kurie šalia skausmingų mėnesinių sukelia gausius kraujavimus, moterims nustatoma mažakraujystė, reikia lašinti geležį - nebeužtenka geriamos geležies. Dar viena liga yra endometriozė, kuri taip pat lemia labai skausmingas mėnesines ir gali formuoti kiaušidžių cistas. Endometriomas reikia operuotis, tai gali sąlygoti ir nevaisingumą.
DAO praktikos ir emocinė gerovė
Pagrindinis tikslas būtų atskleisti pozityviąsias žmogaus emocijas, paleisti negatyvą, paleisti emocines traumas ir per tai galėti atskleisti savo moterišką energiją, taip pat turėti daugiau balanso seksualinėje srityje. Vienas iš šių praktikų tikslų ir būtų savo asmeninio balanso turėjimas - tiek kalbant apie menstruacijas, tiek apie PMS-ą, tiek apie malonumą poroje - kad būtų labiau subalansuotas žmogus, nes DAO praktikos visų pirma yra apie balansą.
Tas visiems puikiai žinomas simbolis yin ir yang ir yra tas klasikinis daoistinis simbolis: juoda ir balta. Ir šis ženkliukas rodo judesį - kartais dar būna kaip žuvytės pavaizduotas. Kiekviename juodame periode, kažkokiame negatyve yra tas baltas taškas, tas pozityvumas, kurį reikia įžvelgti ir kuris mus veda į priekį. Ir lygiai taip pat pozityvume, tuose šviesiuose momentuose visada yra kažkoks juodas taškelis, kažkokie galbūt rizikingi momentai, kurių irgi nereikia sureikšminti. Bet taip pat nereikėtų būti pernelyg didelėj euforijoj, apskritai nereikėtų būti tuose kraštutinumuose - turime būti savo vidiniam balanse ir tas yin ir yang simbolis, judesys reiškia, kad yin stumia yang, yang stumia yin ir nei vienas kito nepaveja, ir niekaip nepastumia - tai yra nuolatinis judesys.
Edita, išgirdau, kad mūsų stresas nusėda dubens srityje. Iš vienos pusės gali būti daugiau nusėdę tai, kas susiję su savo kūno nepriėmimu, savo intymumo nepriėmimu. Nes mus jau nuo vaikystės auklėja, kad tai yra nešvari vieta ir jos reikia gėdytis, nes vaikai, pavyzdžiui, nesupranta - jie laisvai gali kelnes nusimauti viešoj vietoj, o tėvai tuomet tuoj pat sudrausmina, kad “ nedaryk tu to, kaip tau negėda ir t.t.”, nors turėtų švelniai tai paaiškinti, kad viskas gerai su tavo kūnu ir tavo intymumu, tik to, prašau, nedaryk viešoje vietoje ir tu tai gali daryti savo kambaryje. O ne pradėti piktintis ir įžeidinėti “kaip tu čia taip galėjai, kaip tu taip drįsai”. Ir tuomet žmogus iš tos baimės užblokuoja visą savo pilvo apačią. Vėliau žmogui būna ir 30 ir 40 metų, o pas jį dar likę tie blokai ir baimė.
Taip pat dažnai būna, kad ir kitos vietos kūne yra įsitempusios. Bet pilvas yra ta vieta, kuri kaupia mūsų kūne emocinę informaciją. Apie tai ir mokslas yra įrodęs, kad pilvas yra antrosios smegenys, o pilvo apačioje vis tik yra visas moters dubuo. Moterys labiau negu vyrai yra linkę kaupti emocijas būtent pilvo apačioje ir gali būti, kad tos emocinės traumos, kurios yra surakinusios dubens dugną, jos gali atsirasti dėl to, kad pavyzdžiui vaikystėje išsigandai aukščio (dažna sąsaja su baimės emocija).
Manau, jog mes galime subtiliau reaguoti. Nesakau, kad reikia tiesiog nuryti tą pyktį, nes jis irgi niekur nesidės. Bet reikėtų tas negatyvias emocijas transformuoti į pozityvią energiją. Tokios meditatyvios technikos kaip Šešių gydomųjų garsų meditacija puikiai padeda tai padaryti.
O jeigu mes dar darbuosimės su mūsų dubens sritimi, kurioje tos įtampos ir nusėda, tai mes galime išmokyti kūną, kad jis pradėtų atsipalaiduoti, kad nebebūtų to sąstingio dubenyje. Nes sąstingis dubenyje tai ir sulėtėjusi limfotaka, ir kraujotaka, ir tos pačios skausmingos mėnesinės, negalėjimas atsipalaiduoti intymume su partneriu, orgazmo nepatyrimas.
Moterys labiau negu vyrai yra linkę kaupti emocijas būtent pilvo apačioje ir gali būti, kad tos emocinės traumos, kurios yra surakinusios dubens dugną, jos gali atsirasti dėl to, kad pavyzdžiui vaikystėje išsigandai aukščio (dažna sąsaja su baimės emocija).
Daug moterų pabando kvėpuoti pilvu ir, sako “žinai, man sunkiai tas pilvas kilnojasi” arba moterys man sako “aš pripratus vaikščioti šiek tiek įtraukus pilvuką, kad dailiai atrodyčiau ir aš negaliu taip tiesiog imti ir kvėpuoti taisyklingai”. Mes ir drabužiais save apribojame, jeigu nešiojame labai aptemptas tampres arba džinsus aukštesniu liemeniu - tampa sudėtinga kvėpuoti pilvu. Tuo labiau, kad dar ir visuomenės standartai yra, kad nebūtų pilvas atsikišęs, nors į vaikus pažiūrėjus, ypač į kūdikius, galime pastebėti, kad jie kaip tik tuo pilvuku labai gražiai kvėpuoja.
Reikėtų pradėti nuo to, kad atsigulėte vakare į lovą ir prieš užmiegant ir kvėpuojate pilvu, kol užmiegate arba kol norit pasisukti ant šono. Kvėpavimas pilvu yra nuostabus dalykas, toks kurį jūs jau čia ir dabar galite pradėti daryti ir labiau išlaisvinti savo seksualinę sritį, kur emocijos susikaupusios.
Menstruacijų atostogos: pasaulinė ir Lietuvos patirtis
Viena iš menstruacijų atostogas įvedusių darboviečių Lietuvoje nurodė, kad moterys neturėtų dirbti vyrišku ritmu. Jų nereikia diskriminuoti ir versti kentėti vien dėl tokių specifinių kūno savybių, kaip menstruacijos, nėštumas ir kt. Profsąjungos džiaugiasi tokiu sprendimu ir tikina, kad tai turėtų virsti įstatymu. Anot jų, darbuotojos nuo menstruacijų kenčia kaip ir nuo kitų sveikatos sutrikimų, tad darbdaviai turėtų leisti joms pailsėti ir atsigauti.
Vis tik, darbdavių atstovo nuomone, Lietuva tokiai naujovei dar nepasiruošusi. Jis pažymėjo, kad tai apsunkintų moterų įsidarbinimą, be to, darbuotojos galėtų tuo piktnaudžiauti. Anot jo, laisvadienį gavusios moterys galvotų apie darbą ir negaluodamos dirbtų iš namų arba turėtų atidirbti.
Natūralios kosmetikos prekės ženklo „Manilla“ gamintoja, bendrovė „Dermofaktorius“, viena pirmųjų Lietuvoje suteikė galimybę įmonėje dirbančioms moterims turėti laisvadienius menstruacijų metu. Įmonėje šiuo metu dirba 40 darbuotojų, iš kurių - 36 moterys. „Manilla“ darbuotojos nuo šiol pačios galės rinktis, kaip joms patogu dirbti atsiradus diskomfortui dėl menstruacijų: pasinaudoti apmokama laisva diena, dirbti iš namų ar mažiau valandų nei įprastai.
Įmonės generalinė direktorė Eglė Vaitiekūnaitė-Šiuškienė sako, kad moderniame pasaulyje nuolat didėjanti moterų perdegimo problema yra tampriai susijusi su idėja, kad moterys gali dirbti pastoviai ir vienodu krūviu. Vis tik, jos teigimu, darbas nuo 9 iki 17 valandos, nuo pirmadienio iki penktadienio, yra sukurtas pagal vyrų hormonų ritmą, veikiantį 24 valandų ciklu. O moters hormonai kinta padieniui ištisą mėnesį. „Mes nustojome paisyti šio prigimtinio energijos ritmo ir dėl to esame priverstos iš naujo ieškoti atsakymų į svarbius klausimus: kaip subalansuoti savo hormoninę sistemą, kaip tinkamai maitintis, kaip pasirūpinti savo vaisingumu, nepaisant to, ar planuojame susilaukti vaikų, ar ne“, - teigė E. Vaitiekūnaitė-Šiuškienė.
„Dermofaktorius“ generalinės direktorės teigimu, galimybė pasiimti apmokamą dieną arba pasirinkti dirbti patogesniu būdu, nuotoliu, leidžia moterims lengviau išgyventi skausmingas ciklo dienas. „Ciklas yra natūrali moters gyvenimo ir reprodukcinės sveikatos dalis, o to pripažinimas ir normalizavimas moters, kaip žmogaus, su individualiomis savybėmis, siunčia žinutę, kad žmogus neprivalo būti robotas, kad dėmesys sau yra sąmoningo žmogaus bruožas. O gera fiziologinė savijauta padeda žmogui jaustis gerai ir produktyviai realizuoti save tiek darbe, tiek gyvenime. Šių atostogų galimybė yra darbovietės būdas prisidėti prie moterų gerovės“, - komentavo pašnekovė.
Anot jos, fizinį diskomfortą išgyvenantis žmogus darbo vietoje neturi galimybės būti visiškai produktyvus. O, jei ir bando, tai vyksta emocinės sveikatos sąskaita, kas ilgalaikėje perspektyvoje kenkia ir mažina tiek gyvenimo džiaugsmą, tiek motyvaciją: „Esame orientuoti į efektyvumą, o ne į darbo valandų skaičių, kuris, kaip vienišas rodiklis, deja, efektyvumo neparodo.“
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė menstruacijų atostogas vertina labai teigiamai. Anot jos, tai yra didelis progresyvus žingsnis į priekį, ypač kalbant apie lyčių ypatumus. Pašnekovė nurodė, kad šie moterų sunkumai neretai yra vertinami kaip kažkokia užgaida, nors iš tikrųjų menstruacijos gali būti labai sudėtingas sveikatos sutrikimas. „Jei yra sveikatos sutrikimas, daug geriau yra leisti tam žmogui atsipūsti, atsigauti ir sugrįžti su naujomis jėgomis. Kai sutrikus sveikatai ar dėl menstruacijų žmogus gali pailsėti 1-2 dienas, neprarasdamas uždarbio, taip yra investuojama į jo sveikatą“, - kalbėjo LPSK pirmininkė.
E. Vaitiekūnaitė-Šiuškienė taip pat neslepia, kad toks sprendimas galimai sukelia nepasitenkinimą dėl seksizmo, feminizmo. „Pastebėjome neigiamų ir pasipiktinusių komentarų, dauguma jų išsakyta vyrų. Turiu pažymėti, kad mūsų organizacijoje vyrų palaikymas yra šimtaprocentinis. Viešojoje erdvėje pasirodę komentarai yra gan įžeidūs arba sarkastiški, rimtos argumentacijos jiems kol kas neteko išgirsti. Kalbant šia tema, esu įvardijusi, kad vyrų ir moterų lygybė nereiškia, kad esame vienodi. Išties turime reikšmingų fiziologinių skirtumų, susijedusių su lytimi, tačiau bandymas tai ignoruoti ne padeda, o veikiau skriaudžia abi lytis“, - pasakojo bendrovės direktorė.
Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) prezidentas Danas Arlauskas įsitikinęs, kad lietuviai dar nėra pribrendę menstruacijų atostogoms. Anot jo, reikia laiko, kad tai taptų moraline forma, o tada jau ir teisine. Pasak pašnekovo, kai kurie darbuotojai gali piktnaudžiauti, nesvarbu, skauda ar neskauda - vis tiek tą laisvą dieną pasiims. Tad šiuos dalykus reikėtų spręsti kiekvienai darbovietei ir situacijai atskirai. „Aš manau, jei yra sloga, skauda galvą, darbuotojas pasako ir darbdavys visada išleidžia. Klausimas, ar mes, darbdaviai, esame pasiruošę menstruacijoms dabar. Kultūriškai mes, ko gero, visa apimtimi dar nesam tam pasiruošę. Nes gali būti tam tikrų nesusipratimų. Darbuotoja gali ateiti ir pasakyti, kad jai menstruacijos, ir žiūrėti, kaip darbdavys reaguos. Be to, klausimas, kaip su tais transeksualais daryti. Tad dabar kol kas reiktų tik diskutuoti apie tai, o tie, kas nori, gali imtis šios iniciatyvos ir investuoti į darbuotoją, skatinti jį nekentėti to skausmo“, - sakė D. Arlauskas.
Iš Europos Sąjungos šalių tik Ispanija numačiusi menstruacijų atostogas ir tai padarė vos prieš keletą mėnesių. Tam būtina gydytojo pažyma, o sąskaitą apmokės valstybinė socialinės apsaugos sistema. Įstatyme teigiama, kad naujoji politika padės kovoti su stereotipais ir mitais, kurie vis dar supa mėnesines ir trukdo moterims gyventi. Pasaulyje laisvadieniai dėl menstruacijų suteikiami tik keliose šalyse, įskaitant Japoniją, Taivaną, Indoneziją, Pietų Korėją ir Zambiją.
Japonijoje, netrukus po Antrojo pasaulinio karo, priėmus naujus įstatymus dėl darbo, taip pat atsirado nuostata dėl laisvadienių per menstruacijas moterims. Iš pradžių apie 26 proc. moterų kas mėnesį pasinaudodavo šia teise. Bet laikui bėgant vis mažiau moterų imdavo laisvas dienas. 2017 m. tik 0,9 proc. dirbančių moterų ėmė laisvų dienų per menstruacijas. Tas pats nutiko ir Pietų Korėjoje. 2013-2017 m. imančių laisvadienius per menstruacijas moterų sumažėjo nuo 23,6 proc. iki 19,7 proc.
Menstruacijų metu imamų laisvadienių populiarumas sumažėjo dėl įvairių priežasčių. Visų pirma, įmonėms ne visada privaloma mokėti už tas laisvas dienas (o jas duoti privaloma). Būtent todėl dalis moterų negali sau leisti imti laisvadienių per menstruacijas. Dėl to atsiranda pagrindas klasinei nelygybei - turtingos moterys gali sau leisti likti namuose, o žemesnės visuomenės klasės moterims nėra kitos išeities, tik dirbti, net jei blogai jaučiasi. Kita priežastis, kodėl moterys neima laisvadienių per menstruacijas, - jos nė nežino apie tokią galimybę, dauguma kompanijų linkusios neafišuoti fakto, kad moterys turi teisę į laisvas dienas sunkiu mėnesio metu. Kertinė priežastis, kodėl darbingo amžiaus moterys Japonijoje ir Pietų Korėjoje nesinaudoja teise į laisvadienį, yra gėda - abiejose šalyse kalbėti apie menstruacijas yra tabu.
Feministės kelia argumentą, kad laisvadieniai per menstruacijas gali tik pakenkti moterims. Galimybė nedirbti menstruacijų metu gali sustiprinti nuostatą, kad moterys silpnesnės, o darbo srityje neprilygsta vyrams. Pagvokite - darbdaviui gali atrodyti patogiau priimti į darbą vyrą, o ne moterį, kuri galbūt norės imti laisvadienius tam tikrų mėnesio dienų metu. Mokami laisvadieniai bus darbdaviui nuostolingi.
SPORTO PROFESORIUS: MOTERŲ sveikata, VYRŲ raumenys, kiek ŽINGSNIŲ, Vo2, MITAI | Tapk Geresniu 045
Vis tik ji neslepia, kad darbdaviai tokiems sprendimams priešinasi, tad nėra kito pasirinkimo, kaip eiti įstatymų keliu siekiant gerinti darbuotojų padėtį.
Vis dėlto, jei būtų siūloma numatyti prievolę darbdaviui išleisti per menstruacijas, pasak I. Ruginienės, pavyzdžiui, Ispanijoje laisvų dienų išlaidas prisiėmė valstybė. „Kai kurioms moterims mėnesinės gali būti itin sunkios - jos junta didelius skausmus, pykinimą, galvos svaigimą, vėmimą ir panašiai. Laisvų dienų suteikimas dėl labai skausmingų, svaigimą ar vėmimą sukeliančių mėnesinių nebūtų laikomas vyrų diskriminacija. Diskriminacija nustatoma lyginant du vienodose ar panašiose aplinkybėse esančius asmenis, kurie skiriasi tapatybės požymiais, pavyzdžiui, lytimi. Moterys ir vyrai, šiuo atveju, nėra panašiose aplinkybėse. Vyrai menstruacijų nepatiria, taigi, ir palyginimo atlikti nėra kaip“, - LRT.lt komentuoja I. Ruginienė.
L. Mockevičienė vienareikšmiškai palaikytų galimybę dėl menstruacijų moterims suteikti laisvadienius: „Jeigu šį skausmingų mėnesinių ligos kodą nustatytų specialistas, moteriai tikrai būtų gerai gauti laisvadienius, nes moterys būna nedarbingos dieną-dvi. Aš tikrai pritarčiau tokiam įstatymui. Ir nėra kalbos apie lygias teises - vyrai mėnesinių neturi, tad negali suprasti, o mes esame moterys ir žinome, kad kai mėnesinės yra skausmingos ir patologiškai sunkios, tai eina kalba apie ligą.“
Taip, norėčiau, kad per mėnesines būtų galima neiti į darbą. Pirmas tris dienas man dažniausiai stipriai skauda pilvą, esu dirgli ir mieguista. Manau, jei taip jaustųsi vyras, dažnas imtų biuletenį. Prieš kolegas dėl to nebūtų nesmagu - tokia gamta ir apie natūralius dalykus neturiu jokio gėdijimosi. Pirmosiomis - sunkiausiomis dienomis visada turiu vaistų nuo skausmo. Taip pat valgau daug saldumynų - tegu ir psichologiškai, bet kažkiek padeda cukrus. Visada labai padeda masažas: nesvarbu, ar masažuoja nugarą, galvą ar tiesiog rankas, tai nukreipia dėmesį nuo skausmo pilve ir pagerina savijautą.
Aš manau, kad viskas priklauso nuo savijautos - jei moteris blogai jaučiasi, jai turėtų būti suteikta galimybė neiti į darbą, arba eiti tik pusei darbo dienos, arba tą dieną nuimti didesnį krūvį. Kitaip sakant, darbas turėtų būti pritaikytas prie moters savijautos. Manau, kad fizinį darbą turėtų būti dirbti sunkiau, bet viskas priklauso nuo savijautos. Dėl gėdos - manau, kad pradžioje gal ir būtų kažkaip nesmagu, bet ilgainiui tai taptų norma, o ir mėnesinės išeitų iš tos tabu zonos, apie ką neva negalima kalbėti. Kita vertus, ar nebūtų pradėta tomis laisvomis dienomis piktnaudžiauti? Jei manome, kad pasiekėme tam tikrą sąmoningumo lygį, kai darbo nebesuvokiame kaip katorgos, manau, kad laisvadieniai per mėnesines padėtų toms moterims, kurios tikrai prastai jaučiasi.
Tikrai labai norėčiau vieną dieną teisėtai nedirbti. Baltai pavyzdžiu visoms moterims ir merginoms, kurios per mėnesines gyvena įprastą gyvenimą, bet mano atžvilgiu gamta ne tokia geranoriška. Dieną ar dvi fizinis diskomfortas toks didelis, kad tiesiogine to žodžio prasme jaučiuosi ligonė. Dabar kažkiek gelbėja galimybė tomis dienomis dirbti namuose, bet iš esmės sunkiausią dieną darbas, kad ir iš lovos, nebūna pats produktyviausias.
Aš, ko gero, būsiu ne standartas, nes mano mėnesinės labai lengvos, aš jų praktiškai net nejaučiu ir man jos tikrai netrukdo nieko daryti, net pačios pirmos dienos. Per metus gal būna kartas ar du, kai jaučiu pilvo maudimą, tai tuomet tiesiog išgeriu vaistų. Bet dažniausiai, be to, kad reikia naudoti higienos priemones, man niekas nesikeičia. Taigi tas laisvadienis iš tikrųjų man nelabai ir reikalingas.
Aš paauglystėje turėjau labai sunkias mėnesines, man mama leisdavo į raumenį vaistus, nes atrodydavo, kad artėja mirtis. Tai tęsėsi keletą metų. Po to baigėsi. Dabar naudoju kontracepciją ir išvis nebejaučiu, kad turiu mėnesines.
Tikrai labai norėčiau vieną dieną teisėtai nedirbti. Baltai pavyzdžiu visoms moterims ir merginoms, kurios per mėnesines gyvena įprastą gyvenimą, bet mano atžvilgiu gamta ne tokia geranoriška. Dieną ar dvi fizinis diskomfortas toks didelis, kad tiesiogine to žodžio prasme jaučiuosi ligonė. Dabar kažkiek gelbėja galimybė tomis dienomis dirbti namuose, bet iš esmės sunkiausią dieną darbas, kad ir iš lovos, nebūna pats produktyviausias.
Mane siutina tos tamponų reklamos, kur moterys patenkintos raito užpakalius baltomis kelnėmis. Niekada nepamiršiu gėdos, kai kažkokiu būdu man išslydo menstruacijų taurelė. Tądien buvo tą gausioji diena, tai tik pajutau, kad visi džinsai permirkę. Patyliukais nusigavau iki savo mašinos ir paskambinusi paprašiau vyro pagalbos - jis atvežė man švarias kelnes. Tik į darbą jau negrįžau, nes kaip atrodyčiau persirengusi vidury dienos?
Mano mėnesinės yra labai baisios - neperdedu. Tomis dienomis apie ėjimą į biurą tikrai negalvoju, nes tik sėdžiu namuose ir stengiuosi kuo mažiau judėti. Labiausiai man padeda vaistai nuo skausmo, rami fizinė būsena, miegas. Tikrai kartą yra tekę pastebėti, kad išsitepė kelnės, kažkaip jas slėpti. Dar yra ne kartą buvę, kad mėnesinių metu teko vykti į darbinius susitikimus, bet taip blogai jaučiausi, kad vos nenualpau. Man tiek kuriozų užtenka, didesnių nenorėčiau.
Aš nepritariu idėjai, kad ir pas mus leistų neiti į darbą per mėnesines, nes mano suvokimu, bendrame lyčių lygybės kontekste tai būtų žingsnis atgal. Nesmagumo jausmo nejausčiau, bet jausčiau neteisybės jausmą. Laisvadieniai turėtų būti kaip kad tėvadieniai - juos turi tiek vyrai, tiek moterys. Čia gal labiau reikėtų bendros sveikatinimosi dienos per mėnesį visiems. Pavyzdžiui, gal vyrą kankina migrena ar koks kitas besikartojantis negalavimas. Aš pati per mėnesines praktiškai jokių pokyčių nejaučiu, nei fizinių, nei emocinių. Tai tos dienos neiškrenta iš bendro konteksto.
Vis dėlto, galimybė dirbti nuotoliu taip pat nėra absoliuti: jei darbuotojo pageidaujamam nuotoliniam darbui užtikrinti reikia per didelių sąnaudų, prašymas gali būti ir atmestas.
Viena iš dažnesnių kritikos strėlių nuotoliniam darbui - daroma įtaka vidinei įmonės kultūrai bei efektyviam bendradarbiavimui. Pasak V. Rytel, jei įmonėje labai svarbus komandinis darbas, ne visada dirbant nuotoliu gali pavykti užtikrinti gerus rezultatus. Ypač jei komandos nariai neturi atradę efektyvaus bendravimo modelio, kaip sklandžiai dalintis informacija, spręsti „čia ir dabar“ kylančius klausimus, nuotolinis darbas gali kelti papildomų iššūkių.
Rekomenduojama dirbant nuotoliu laikytis panašaus darbo režimo - pradėti darbą įprastu laiku, pasiplanuoti pietų pertrauką. Jei tenka ilgiau palikti darbo vietą, pavyzdžiui, dienos metu nuvežti vaikus į būrelį ar baigti darbo dieną anksčiau dėl kitų priežasčių, reikėtų apie tai įspėti kolegas, kurie gali jūsų pasigesti.
Galimybė dirbti nuotoliu Lietuvoje yra įteisinta Darbo kodeksu (DK), tačiau nemažai žmonių nežino, kad ši nuostata nėra taikoma visiems. Pagal DK, darbdaviai privalo užtikrinti galimybę dirbti nuotoliu nėščiosioms, neseniai pagimdžiusioms arba krūtimi maitinančioms darbuotojoms. Taip pat dirbti nuotoliu turi teisę darbuotojai dėl sveikatos būklės, neįgalumo ar būtinybės slaugyti šeimos narį ar kitą kartu gyvenantį žmogų.
Atsiradus poreikiui dirbti nuotoliu, visada rekomenduojama pradėti nuo pokalbio. Darbuotojas turi aiškiai įvardinti priežastis, kodėl norėtų keisti darbo pobūdį. Pavyzdžiui, jei pirmuosius nėštumo mėnesius darbuotoja prastai jaučiasi ir norėtų dažniau dirbti namuose, o ne biure, kol ji nepraneš apie savo nėštumą darbdaviui, jam tikrai gali kilti klausimų dėl tokio poreikio būtinybės.
Atsakingas, modernus darbdavys pagal galimybes gera valia išleis moterį namo, sudarys galimybę dirbti kitu grafiku ar iš namų, kai dėl mėnesinių skausmų moteris objektyviai negali normaliai dirbti ir tam nereikia jokio privalomo reguliavimo dėl menstruacijų atostogų, viską galima spręsti darbdavio ir darbuotojo susitarimais.
Jei susergame, nueiname pas šeimos gydytoją ir už pirmas dvi ligos dienas vis tiek moka darbdavys, dėl to kelti didelės dramos dėl menstruacijų dienų tikrai neverta. Pagal teisės aktą darbuotojos, patiriančios mėnesinius skausmus, turi teisę gauti tiek atostogų, kiek joms reikia. Valstybės socialinės apsaugos sistema, o ne darbdaviai padengia nedarbingumo atostogų išlaidas.
I. Ruginienė atkreipė dėmesį, kad sutrikus sveikatai mes ir dabar kreipiamės į šeimos gydytoją, ir dabar darbdavys apmoka pirmas 2 ligos dienas. Tad, anot jos, nereikėtų bijoti tų 2 laisvų dienų menstruacijoms, jei iš tikrųjų žmogui blogai. „Manau, pagaliau turime pereiti į tą aukštesnį lygmenį, kuomet nereikia sekioti iš paskos ir tikrinti, ar žmogus nemeluoja, ar neišsisukinėja. Kad jaustume atsakomybę dirbti ir galėtume tiesiai pasakyti darbdaviui, kad jaučiamės blogai, kai išties jaučiamės blogai. O iš jo gautume visokeriopą pagalbą. Darbdavių nusistatymas, kad galbūt darbuotojas meluos, piktnaudžiaus situacija, sukelia abejonių ir pačiu darbdaviu. Tai kokios mes norime atmosferos pačioje darbovietėje, kaip įgauti norą dirbti, pagarbos ir lojalumo jausmą darbdaviui, jei jis, išvydęs diskusiją dėl sąlygų pagerinimo, iškart meta tą nepasitikėjimo šešėlį?“ - komentavo pašnekovė.
Vis tik ji neslepia, kad darbdaviai tokiems sprendimams priešinasi, tad nėra kito pasirinkimo, kaip eiti įstatymų keliu siekiant gerinti darbuotojų padėtį.
Apibendrinimas: Menstruacijų metu patiriamas skausmas ir diskomfortas yra reali problema daugeliui moterų, turinti įtakos jų darbingumui ir bendrai savijautai. Nors pasaulyje ir Lietuvoje diskutuojama apie menstruacijų atostogas, svarbu atsižvelgti į individualius poreikius ir galimybes, ieškant lankstių sprendimų darbe.
tags: #menstruacijos #neiti #i #darba
