Lietuvoje baigiamas įgyvendinti ilgalaikis deinstitucionalizacijos procesas, kurio metu atsisakoma didelių vaikų globos įstaigų ir pereinama prie šeimai artimesnių, bendruomeninių paslaugų teikimo. Atsikratome gniuždančio sovietinio palikimo, kai be tėvų globos likę vaikai gyvendavo tvoromis apjuostose įstaigose.
Nuo šiol visi vaikai gyvena jaukiuose butuose ar bendruomeniniuose namuose. Tokia aplinka kur kas artimesnė įprastiems namams, kur skatinami artimesni tarpusavio ryšiai, ugdomi socialiniai įgūdžiai ir suteikiamas savarankiškumas. Tikimasi, kad kaimynai šalia jų apsigyvenusius vaikus sutiks svetingai, o jie galiausiai atsidurs rūpestingose globėjų šeimose.
Kaune šis procesas sėkmingai baigtas. Pirmieji gyventojai į tris butus su visais patogumais įsikėlė dar 2016 metų gruodį, o pernai kovą visiškai ištuštėjo ir buvo uždaryti "Atžalyno" globos namai Partizanų gatvėje. Iki šių metų rugpjūčio nebeliko gyventojų ir Panemunėje veikusiuose Kauno savivaldybės globos namuose. Baigus vadinamąjį deinstitucionalizacijos procesą, dabar 13-oje butų, išsidėsčiusių visame Kauno mieste, gyvena 79 vaikai, tarp jų - 20 vaikų su negalia.
Būsimieji gyventojai patys dalyvavo priimant sprendimus dėl savo naujų namų interjero, sprendė, kokia spalva dažyti kambarių sienas, kaip juos įkurti ir pan. Visus būstus Kauno savivaldybė surado, iš pagrindų atnaujino bei vaikų poreikiams pritaikė miesto lėšomis.
Naujuose namuose laukia kur kas šeimyniškesnė aplinka, kuri formuos artimesnius tarpusavio ryšius, skatins kiekvieną vaiką tobulėti, ugdys socialinius įgūdžius ir tiesiog suteiks vaikams taip svarbaus savarankiškumo. Visuose butuose ištisą parą dirbs socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai. Jei anksčiau globos namuose jiems tekdavo vienu metu dirbti su maždaug 14 vaikų, tai dabar šis skaičius sumažės daugiau kaip perpus - iki 6 vaikų. Tai užtikrins vaikams kokybiškas gyvenimo sąlygas ir visavertę nuolatinę priežiūrą.
Lietuvoje siekiama nuo institucinės globos pereiti prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems bei likusiems be tėvų globos vaikams. Pagal parengtą programą, šis perėjimas turėtų trukti iki 2020 metų. Iki tol dideli vaikų namai turėtų būti uždaryti, stengiantis vaikus grąžinti į šeimą, įkurdinti šeimynose, įvaikinti arba apgyvendinti mažuose bendruomeniniuose globos namuose, kur augtų ne daugiau kaip po aštuonis vaikus.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, pertvarka vyksta maždaug penktadalyje - 25 iš 93 Lietuvoje veikusių vaikų globos namų. Džiugina Kauno miesto jau keletą metų vykdoma vaikų globos politika - prioritetu teikiant paslaugas šeimoje, pas budinčius globotojus ir pertvarkant stacionarius vaikų globos namus. O taip pat sveikintinas Vilniaus miesto aktyvumas: liepos mėnesio duomenimis, Vilniuje išformuojami jau tretieji iš keturių sostinėje buvusių vaikų globos namų.
Šiuo metu visoje Lietuvoje į 84 bendruomeninius globos namus - namus ir butus - perkelta 490 vaikų. Stacionariuose globos namuose vis dar gyvena 2,3 tūkst. vaikų.
Estijos patirtis: šeimos namai ir individualus dėmesys
Estijoje didesnių globos įstaigų beveik nebeliko, dauguma tėvų globos netekusių vaikų gyvena globėjų šeimose arba paprastuose namuose bei butuose. Didesniuose globos namuose gyvena tik stiprią negalią turintys vaikai, kuriems reikia nuolatinės priežiūros.
Estijos Teisingumo kanclerio biuro Vaikų ir jaunimo teisių departamento vadovas Andresas Aru teigia, kad vykdant vaikų globos įstaigų pertvarką šalyje pasiekta didelė pažanga. „Manau, gyvenimas šeimos namuose suteikia galimybę kiekvienam vaikui skirti individualesnį požiūrį, jei lyginsime su didesnėmis institucijomis, kuriose vaiko ir darbuotojo santykis yra formalesnis. O čia aplinka - panaši į šeimos aplinką, kiek tai įmanoma. Šis individualus dėmesys - būtinas vaikams, kurie buvo atskirti nuo šeimų“, - teigia A. Aru.
„Talino vaikų namų“ Kokybės ir plėtros vadovė Margit Randaru pasakoja, kad šeimos namai, kuriuose lankausi, pastatyti 2015 metais. „Jei tai butas - aplinkiniai net nežino, kas jame gyvens. Bet jei statomas naujas namas, reikia turėti projektą ir žmonės gali pamatyti, koks tai bus namas ir jie gali išsakyti savo nuomonę. Dažniausiai - jie nenori tokių namų šalia“, - teigia M. Randaru.
Visgi, pasak pašnekovės, visuomenės reakcija į vaikus - pasikeitė. „Buvo rengiamos socialinės kampanijos, skirtos surasti globėjų šeimų ir žmonių, kurie būtų pasiruošę priimti tokius vaikus į savo namus. Manau, tai sukūrė pozityvesnį šių vaikų paveikslą. Žmonės žiniasklaidoje taip pat dalijosi savo patirtimi ir istorijomis, apie tai, kaip jiems sekasi būti globėjų šeima ir augti drauge. Daug kalbėta ir apie traumas, kurias vaikai patiria prieš tai, kai patenka į alternatyvią globą“, - sako A. Aru.
Dauguma Estijoje kalbintų ekspertų sutinka, kad didesnių globos įstaigų uždarymas ir naujų, šeimos aplinkai artimesnių namų kūrimas - sėkmingas. Tačiau svarbu stiprinti ir bendruomenės ryšius, kad grupiniai vaikų namai būtų labiau integruoti į bendruomenę, o vaikai jaustųsi bendruomenių dalimi.
Vilniaus rajono patirtis: bendruomeniniai globos namai ir socialinės paslaugos
Vilniaus rajono savivaldybė aktyviai prisideda prie vaikų globos sistemos pertvarkos. Savivaldybė yra įsigijusi 5 namus, kuriuose savo veiklą šeimyniniu principu vykdo bendruomeniniai vaikų globos namai. Sausį ten buvo apgyvendinti ir globojami 45 vaikai.
Įgyvendinus projektą „Bendruomeninių vaikų globos namų tinklo plėtra Vilniaus rajono savivaldybėje“, Nemenčinės seniūnijoje jau pastatyti ir įrengti du gyvenamieji namai, kiekviename iš jų gyvens ne daugiau kaip 8 be tėvų globos likę vaikai. Vienas iš namų yra pritaikytas negalią turintiems vaikams. Įgyvendinus šį projektą, Vilniaus rajone nebeliko institucinių vaikų globos namų - vaikai apgyvendinti nedideliuose, jaukiuose bendruomeniniuose vaikų globos namuose.
Per 2023 metus 5 vaikai, likę be tėvų globos, buvo apgyvendinti budinčių globotojų šeimose, 8 vaikai - socialinės globos įstaigoje, o 23 - šeimos aplinkoje. Šiuo metu šeimoje gyvena apie 75 proc. vaikų.
Didinama parama ir socialinės paslaugos neįgaliesiems, pensinio amžiaus asmenims, daugiavaikėms šeimoms bei kitiems, kuriems reikalinga pagalba. 2023 m. Vilniaus rajono nevyriausybinių organizacijų veikloms bei jų teikiamoms paslaugoms iš viso skirta beveik 2 mln. eurų.
Apie vaikų globą atvirai | E06 | Kodėl pradedant globoti svarbu tinkami motyvai
Iššūkiai ir ateities perspektyvos
Nors institucinės globos pertvarka vyksta sėkmingai, išlieka ir iššūkių. Vienas didžiausių - nepakankamas skaičius šeimų, norinčių globoti didesnes vaikų grupes, vaikus su negalia ar paauglius. Siekiant pritraukti daugiau globėjų, svarbu stiprinti informacines kampanijas ir teikti reikiamą pagalbą.
Dauguma pašnekovų pabrėžia, kad jei vaikas nebegali augti biologinėje šeimoje, geriausia, kad jis gyventų pas globėjus. Tačiau svarbu ir stiprinti pagalbą šeimoms, kad vaikai galėtų augti kartu su biologiniais tėvais. Pagrindinės priežastys, dėl kurių vaikai paimami iš šeimų - tėvų psichologinės sveikatos problemos, piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotikais, prastos socialinės sąlygos.
Siekiant užtikrinti vaikų gerovę, būtina tobulinti socialinių paslaugų sistemą, didinti darbuotojų kompetenciją ir užtikrinti pakankamą finansavimą. Svarbu keisti visuomenės požiūrį į socialinę pagalbą, suvokiant ją ne kaip silpnumo, o kaip stiprybės ir rūpesčio savo šeima ženklą.
| Rodiklis | Skaičius |
|---|---|
| Iš viso globojamų vaikų | 214 |
| Laikinoji globa | 62 |
| Nuolatinė globa | 173 |
| Šeimoje globojami vaikai | 161 |
| Socialinės globos įstaigose | 53 |
