Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, lydimas ne tik fiziologinių, bet ir reikšmingų psichologinių pokyčių. Šiame laikotarpyje moteris patiria įvairių emocijų - nuo džiaugsmo ir laimės iki nerimo ir baimės. Psichologinė adaptacija nėštumo metu yra esminis veiksnys, lemiantis ne tik pačios moters savijautą, bet ir nėštumo eigą, gimdymo patirtį bei kūdikio vystymąsi. Šiame straipsnyje apžvelgsime moters psichologinės adaptacijos nėštumo laikotarpiu tyrimus, išskirsime svarbiausius veiksnius, darančius įtaką šiam procesui, ir aptarsime galimus pagalbos būdus.
Nėštumo laikotarpis daugeliui moterų gali būti sudėtingas, lydimas nerimo ar prislėgtos nuotaikos. Psichosocialinė adaptacija daro poveikį nėščiosios fizinei ir psichikos sveikatai, vaisiaus ir naujagimio sveikatai bei gimdymo eigai.
Psichosocialinės adaptacijos svarba nėštumo metu
Psichosocialinė adaptacija nėštumo metu apima moters gebėjimą prisitaikyti prie naujos situacijos, susijusios su nėštumu, įskaitant hormoninius pokyčius, kūno transformacijas, socialinių vaidmenų pasikeitimus ir būsimos motinystės iššūkius. Mažas moterų savivertės jausmas, motinystės jausmo nebuvimas, nesugebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančios gyvenimo situacijos nėštumo metu ir nėštumo komplikacijos gali apsunkinti moters psichologinę adaptaciją nėštumo metu, o tai neigiamai veikia nėštumo eigą, psichologinę nėščiosios būklę, gimdymą, moters psichologinę būklę po gimdymo ir kūdikio vystymąsi. Padidėjęs nerimas dėl gimdymo, menka partnerio ir artimųjų parama, fizinės sveikatos sutrikimai nėštumo laikotarpiu lemia nėščiosios nepalankią psichosocialinę adaptaciją.
Sužinojusi, kad laukiasi, moteris dažniausiai išgyvena prieštaringus jausmus: vienu metu gali džiaugtis ir liūdėti, jaustis mylima, bet tuo pačiu ir susierzinti ar pykti. Nėštumas - didelis gyvenimo pokytis, kurio metu keičiasi moters identitetas, turimi socialiniai vaidmenys. Moteris turi priprasti prie minties, kad bus ne tik žmona, partnerė, dukra ar sesuo, bet taip pat taps ir mama. Naujas vaidmuo atneša daug nežinomybės.
Tyrimai apie psichosocialinę adaptaciją nėštumo metu
Lietuvoje atlikti tyrimai atskleidžia įvairius psichosocialinės adaptacijos aspektus nėštumo metu. Vienas tyrimas, kuriame dalyvavo 380 gimdžiusių moterų, parodė, kad pirmą kartą gimdžiusios moterys geriau adaptuojasi tarpusavio santykiuose su mama nėštumo metu. Taip pat nustatyta, kad pirmą kartą gimdžiusios moterys mažiau nerimauja dėl galimų komplikacijų gimdymo metu, jaučiasi, kad šis laikotarpis joms tinkamas nėštumui ir mano, kad besirūpindamos kūdikiu, turės laiko sau, mama duoda naudingų patarimų ir mama su džiaugsmu laukia šio anūko, o aš jaučiu, jog gimimas - jaudinantis įvykis. Tyrimo tikslas - palyginti pirmą ir ne pirmą kartą gimdžiusiųjų psichosocialinę adaptaciją nėštumo metu. Tyrimas buvo vykdomas Lietuvos universitetinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikos Gimdymo skyriuje 2017-2018 m. Tyrime dalyvavo 380 šiame skyriuje gimdžiusių moterų. Atliktas kiekybinis tyrimas. Duomenims rinkti naudotas R. Lederman sukurtas klausimynas „Įsivertinimas nėštumo metu“ (angl. Prenatal self-evaluation questionnaire), pritaikytas įsivertinti psichosocialinę adaptaciją nėštumo metu.
Kitas tyrimas, kuriame dalyvavo 200 nėščių moterų Kauno mieste, atskleidė, kad vyresnių, susituokusių moterų ir moterų su aukštu išsilavinimu psichologinė adaptacija nėštumo metu yra geresnė nei jaunesnių, vienišų moterų ar moterų su žemesniu išsilavinimu. Moterys, kurios turi darbą, gauna didesnes pajamas ir turi daugiau vaikų šeimoje, geriau prisitaiko nėštumo metu. Jų nuotaika nėštumo laikotarpiu yra geresnė, jos nejaučia nerimo, priima savo nėštumą, jaučiasi labiau pasirengusios gimdymui, nebijo skausmo, bejėgiškumo ir kontrolės praradimo gimdymo metu, ir yra labiau prisirišusios prie būsimo kūdikio nėštumo metu. Moterys, kurios gauna tinkamą emocinę paramą iš vyro nėštumo pradžioje, džiaugiasi geresniais santykiais su vyru/partneriu nėštumo metu. Elgesys, palankus moterų sveikatai, yra susijęs su geresne psichologine adaptacija.
Tyrimo rezultatai
Ir pirmą, ir ne pirmą kartą gimdžiusiųjų psichosocialinės adaptacijos įverčiai parodė skirtingą įsivertinimą, vertinant vieną poskalę iš septynių. Reikšmingai geresnė pirmą kartą gimdžiusiųjų psichosocialinė adaptacija nustatyta poskalėje „Tarpusavio santykiai su mama nėštumo metu“. Pirmą kartą gimdžiusiųjų grupėje reikšmingai geresnė psichosocialinė adaptacija nustatyta vertinant teiginius: „Aš nerimauju dėl galimų komplikacijų gimdymo metu“ „Šis laikotarpis man tinkamas nėštumui“ „Manau, kad besirūpindama kūdikiu, neturėsiu laiko sau“ „Mama duoda naudingų patarimų“ „Mama su džiaugsmu laukia šio anūko, o aš jaučiu, jog gimimas - jaudinantis įvykis“.
Veiksniai, įtakojantys psichosocialinę adaptaciją
Buvo nustatyta, kad vyresnių, susituokusių moterų ir moterų su aukštu išsilavinimu psichologinė adaptacija nėštumo metu yra geresnė nei jaunesnių, vienišų moterų ar moterų su žemesniu išsilavinimu. Moterys, kurios turi darbą, gauna didesnes pajamas ir turi daugiau vaikų šeimoje, geriau prisitaiko nėštumo metu. Jų nuotaika nėštumo laikotarpiu yra geresnė, jos nejaučia nerimo, priima savo nėštumą, jaučiasi labiau pasirengusios gimdymui, nebijo skausmo, bejėgiškumo ir kontrolės praradimo gimdymo metu, ir yra labiau prisirišusios prie būsimo kūdikio nėštumo metu. Moterys, kurios gauna tinkamą emocinę paramą iš vyro nėštumo pradžioje, džiaugiasi geresniais santykiais su vyru/partneriu nėštumo metu. Elgesys, palankus moterų sveikatai, yra susijęs su geresne psichologine adaptacija.
Demografiniai ir socialiniai veiksniai: amžius, šeiminė padėtis, išsilavinimas, užimtumas, pajamos, vaikų skaičius šeimoje. Psichologiniai veiksniai: savivertė, motinystės jausmas, gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių, nerimas, depresija. Socialinė parama: partnerio, šeimos, draugų parama, socialinių paslaugų prieinamumas. Sveikatos veiksniai: nėštumo komplikacijos, fizinė sveikata, elgesys, palankus sveikatai (mityba, fizinis aktyvumas, žalingų įpročių vengimas).
Hormonų įtaka psichologinei būsenai
Hormonai prisideda prie moters nuotaikų svyravimų nėštumo metu. Estrogenas ir progesteronas gali lemti dažnesnius ir greitesnius nuotaikų svyravimus. Dėl padidėjusio streso hormono (kortizolio) moteris gali jausti daugiau nerimo, o adrenalinas gali sukelti didesnį pykčio ar susierzinimo jausmą. Tačiau reikia nepamiršti, kad hormonų pokyčiai gali turėti įtakos ir malonesnių jausmų raiškai. Pavyzdžiui, endorfinai ir seratoninas - džiaugsmo ir laimės hormonai, padedantys moterims labiau atsipalaiduoti, jausti daugiau pasitenkinimo gyvenime. Kiekvieną moterį hormonai gali veikti skirtingai. Tai priklauso nuo endokrininės sistemos funkcionavimo, būdų, kuriais moteris įveikia stresą, artimųjų socialinės paramos, psichologinio atsparumo ar temperamento. Dažnai hormonų sąlygoti jausmai gali būti nesuprantami, neaiškūs. Tačiau svarbu pabandyti priimti kylančius jausmus ir pasistengti su jais išbūti, palaukti, kol jie praeis.
Socialinių santykių svarba nėštumo metu
Nėštumo laikotarpiu moterims svarbiausias santykis yra su artimais žmonėmis, nėščiosios patiria stipresnius santykius su mama bei vyru. Neštumo laikotarpiu atsiranda nauji bendravimo poreikiai, kurią apimą poreikį bendrauti su moterimis turinčiomis nėštumo patirtį, įsitraukimą į socialinių tinklų grupes, artimo žmogaus palaikymo ir dalyvavimo gimdyme poreikį bei tampa svarbus santykis su medicinos personalu. COVID-19 pandemijos situacijos ribojimai turi reikšmės besilaukiančių moterų socialiniams santykiams, taip pat, neatsižvelgiant į esamą pandemijos situaciją nėštumo laikotarpiu svarbiausi tampa artimi santykiai, pastebėtas sumažėjęs socialinis tinklas.
Pagalbos būdai ir atsipalaidavimo technikos
Nėštumo metu svarbu rūpintis ne tik fizine, bet ir psichologine sveikata. Kvėpavimo pratimai: tolygus ir ramus kvėpavimas padeda sumažinti kraujospūdį ir nuraminti mintis. Relaksacijos ir meditacijos: šie pratimai padeda atsipalaiduoti ir sumažinti stresą. Kokybiškas poilsis, subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas: šie veiksniai turi didelę įtaką psichologinei savijautai. Pokalbiai su partneriu arba artimaisiais: pasidalinimas jausmais ir išgyvenimais gali padėti įveikti sunkumus. Atpalaiduojančios muzikos klausymasis, pasivaikščiojimai gryname ore arba kiti pasitenkinimą teikiantys laisvalaikio leidimo būdai.
Kūną ir mintis padeda nuraminti kvėpavimo pratimai. Jie taip pat sumažina kraujospūdį, prisideda prie sklandesnio ir mažiau skausmingo gimdymo. Patariama stebėti savo kvėpavimą, nes per greitas ir paviršutiniškas kvėpavimas gali kelti panikos jausmą. Moterims, kurios jaučiasi susijaudinusios, gali padėti paprastas kvėpavimo pratimas. Skaičiuojant iki trijų, reikia tolygiai, ramiai įkvėpti per nosį ir porą sekundžių sulaikyti kvėpavimą. Iškvėpti reikia tolygiai ir ramiai, skaičiuojant iki trijų ir per šiek tiek pravertą burną. Kartoti pratimą rekomenduojama tol, kol kvėpavimas taps natūralus, lėtas ir ramus. Nėštumo metu taip pat galima išbandyti atsipalaidavimo pratimus: relaksacijas arba meditacijas. Taip pat rekomenduojama nepamiršti, jog mūsų psichologinei savijautai įtakos turi ir kokybiškas poilsis, subalansuota mityba bei fizinis aktyvumas. Atsipalaiduoti taip pat gali padėti ir pokalbis su partneriu arba artimaisiais, prisilietimai, atpalaiduojančios muzikos klausymasis, pasivaikščiojimai gryname ore arba kiti pasitenkinimą teikiantys laisvalaikio leidimo būdai.
Kada kreiptis į specialistus?
Kilus mintims, kad reikalinga specialisto pagalba, reikia nedvejoti ir kreiptis. Psichologinės pagalbos ieškoti normalu ne tik, kai žmogus turi psichologinių sunkumų ar yra krizinėje situacijoje, bet ir patyrus stresą, nerimaujant, vykstant pokyčiams gyvenime. Jeigu jaučiate, kad savarankiškai nepavyksta įveikti nerimo, prislėgtos nuotaikos ar kitų psichologinių sunkumų, būtina kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą.
„Aplankius niūrioms mintims, labai svarbu jomis pasidalinti su artimais žmonėmis. Pajutus, kad pokalbis su artimaisiais nepadeda, reikėtų nebijoti kreiptis profesionalios pagalbos. Psichologas gali padėti suprasti jaučiamos įtampos priežastis ir pasiruošti nėštumui, artėjančiam gimdymui ar pogimdyviniam laikotarpiui“, - apie psichologinės pagalbos svarbą atsiųstame pranešime kalba A. Mišeikaitė.
Pogimdyvinė depresija: priežastys, simptomai ir gydymas
Pogimdyvinė depresija - tai psichikos sutrikimas, pasireiškiantis maždaug 10-15 proc. moterų. Šis sutrikimas pasižymi bent dvi savaites trunkančia prislėgta nuotaika, dėmesio koncentracijos ir atminties sutrikimais, miego, apetito pokyčiais. Gali atsirasti nuovargis, motyvacijos stoka, galvos skausmai ar kiti fiziniai nusiskundimai. Pogimdyvinė depresija gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, dėl hormonų svyravimo, socialinės pagalbos stokos, finansinių sunkumų ar netgi vaikystėje patirtų traumų. Kartais pogimdyvinė depresija gali atsirasti ir dėl genetinių priežasčių.
Didinant savo psichologinį atsparumą, pogimdyvinės depresijos galima išvengti. Tai galima padaryti daugiau ir atviriau kalbant apie savo jausmus bei patiriamus sunkumus. Nereikia užgniaužti, slopinti ar kitaip slėpti nemalonių ar sunkių patyrimų. Sveikas gyvenimo būdas taip pat prisideda prie psichikos sveikatos išsaugojimo. Rekomenduojama propaguoti fizinį aktyvumą, daugiau laiko praleisti gryname ore, laikytis sveikos mitybos principų ir pakankamai miegoti.
Jei pogimdyvinės depresijos nepavyko išvengti, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į specialistus. Psichikos sutrikimų gydymui svarbi profesionali specialistų pagalba ir individualizuotas gydymas. Moterys, kurios po gimdymo patiria sunkumų, savo jausmus būtinai turėtų aptarti su partneriu arba kitu artimu žmogumi.
Visi jausmai yra normalūs. Reikia suprasti, kad pirmos savaitės po gimdymo gali atnešti daugiau nežinomybės, o moteris dėl fiziologinių ir emocinių pokyčių gali tapti jautresnė. Pasireiškiantis emocinis jautrumas yra visiškai natūralus reiškinys, rodantis sveiką moters adaptaciją po gimdymo. Svarbu neišsigąsti savo jausmų ir pasikalbėti apie juos su artimaisiais. Jeigu tai nepadeda, reikėtų kreiptis pagalbos į specialistus.
tags: #moters #psichologine #adaptacija #nestumo #laikotarpiu
