Vaikų mitybos įpročiai gali kelti didelį susirūpinimą tėvams, ypač kai mažylis atsisako kieto maisto. Nors daugelis tėvų nerimauja, kad jų vaikai valgo per mažai, svarbu suprasti, kad kiekvienas vaikas pats žino, kiek maisto jam reikia. Tačiau egzistuoja daugybė priežasčių, kodėl kūdikis gali atsisakyti kieto maisto, ir jos dažnai yra susijusios su maisto kaloringumu, augimo tempu ir tėvų lūkesčiais.
Istorinis kontekstas ir mitybos pokyčiai
Dvidešimto amžiaus pradžioje daržovės ir vaisiai į vaikų valgiaraštį būdavo įtraukiami labai vėlai - maždaug nuo dvejų ar trejų metų, be to, labai atsargiai. Kadangi būdavo maitinami krūtimi, kūdikiai puikiai išsiversdavo ir be daržovių, nes iš motinos pieno gaudavo visus reikalingus vitaminus. Kai paplito dirbtinis kūdikių maistas, vaikams pradėjo trūkti kai kurių vitaminų, prireikė kelių dešimtmečių, kol į pieno mišinius gamintojai papildomai pridėjo reikiamų medžiagų. Taigi atsirado poreikis gerokai anksčiau duoti vaikams vaisių ir daržovių.
Pagrindinė priežastis: mažas maisto kaloringumas
Mažų vaikų skrandukai yra maži. Jiems reikia koncentruoto maisto, kurio kaloringumas didelis, o tūris mažas. Ir tai pagrindinė vaikų neprivalgymo priežastis. Daugelyje šalių vaikai neprivalgę, o suaugusieji maisto trūkumu nesiskundžia. Būtų klaidinga manyti, kad suaugusieji suvalgo viską, nieko nepalieka vaikams. Tėvai (ypač motinos) ir mūsų šalyje, ir visur kitur savo vaikais rūpinasi. Jie mielai atiduotų paskutinį savo kąsnį vaikams pamaitinti. Bėda, kad neretai visas jų turimas maistas - daržovės ir šakniavaisiai, kuriuose daug skaidulų, tačiau mažai kalorijų. Suaugusieji gauna pakankamą medžiagų kiekį, nes turi gana didelius skrandžius. O didelis kiekis bet kokio maisto gali nutukinti.
Palyginkime kalorijų kiekį įvairiuose maisto produktuose:
| Maisto produktas | Kalorijos (100 g) |
|---|---|
| Motinos pienas | 70 kcal |
| Virti ryžiai | 126 kcal |
| Virti avinžirniai | 150 kcal |
| Vištiena | 186 kcal |
| Bananai | 91 kcal |
| Obuoliai | 52 kcal |
| Apelsinai | 45 kcal |
| Virtos morkos | 27 kcal |
| Virti kopūstai | 15 kcal |
| Virti špinatai | 20 kcal |
| Šparaginės pupelės | 15 kcal |
| Salotos | 17 kcal |
Prieš kelerius metus vienas mokslininkas iš smalsumo nusprendė patyrinėti kelių motinų Madride savo vaikams ruošiamą maistą. Maistas buvo iš mėsos ir daržovių. Jis nustatė, kad vidutiniškai 100 g maisto būdavo 50 kcal. Ir tai vidurkis. Kai kuriais atvejais būdavo vos 30 kcal, nors maistas su mėsa. Įsivaizduokite, kas tada yra vienose daržovėse. Ar vis dar nesuprantate, kodėl jūsų vaikas mieliau renkasi motinos pieną, o ne daržoves?
Vaikų augimo tempas ir energijos poreikis
Pagal savo svorį kūdikiai valgo kur kas daugiau už suaugusiuosius. Vadinasi, kažkuriuo metu pakeliui į suaugusio žmogaus gyvenimą jie turi pradėti valgyti mažiau. Dažniausiai, daugelio motinų siaubui, tai nutinka gana anksti. Vaikai „nustoja valgyti“ sulaukę maždaug dvylikos mėnesių. Vieni liaujasi valgę devynių mėnesių, kiti ištempia iki pusantrų arba dvejų metukų. Šitaip viskas pasikeičia dėl sulėtėjusio augimo tempo. Per pirmuosius gyvenimo metus kūdikiai auga greičiau nei bet kada (išskyrus gimdoje praleistą laiką). Antraisiais metais augimas jau gerokai lėtesnis: tik maždaug 9 cm ir 2 kg. Kadangi vaikas vis daugiau juda, padidėja judėti reikalingos energijos poreikis, be to, padidėja poreikis energijos, kurios reikia išgyventi, nes vaikas yra didesnis. Bet augti reikalingos energijos poreikis sumažėja labai ryškiai, taigi vaikui apskritai energijos reikia tiek pat arba mažiau nei anksčiau. Specialistai tvirtina, kad aštuoniolikos mėnesių vaikas vidutiniškai valgo tik šiek tiek daugiau už devynių mėnesių mažylį. Iš tikrųjų tai daugelis aštuoniolikos mėnesių vaikų valgo mažiau nei tada, kai jiems buvo devyni mėnesiai.
Neatsižvelgiantys į šį faktą tėvai nuoširdžiai klysta manydami: „Jeigu būdamas metų jis valgė tiek, tai sulaukęs dvejų turi valgyti dvigubai daugiau.“ Viskas baigiasi tuo, kad motina stengiasi sumaitinti savo vaikui dvigubą maisto kiekį, kai jam užtektų ir pusės. Be to, vaikai valgo itin skystą maistą, tokį kaip trinti vaisiai ir daržovės.
Tėvų lūkesčiai ir vaiko nepriklausomybė
Paliktas ramybėje vaikas retai kada atsisakys daržovės. Ir visai ne dėl skonio. Paprastai vaikai noriai suvalgo kelis kąsnius daržovių, kuriose daug jiems reikalingų medžiagų ir mineralų. Bet tik kelis kąsnius. Kai kurios motinos prikrauna pilną lėkštę šio „sveiko“ maisto. Taip jos ne tik daro žalą, bet ir įžeidžia vaiką, nes krūtį arba buteliuką nori pakeisti šia lėkšte, turinčia triskart mažiau kalorijų! „Jie nori numarinti mane badu!“ - mąsto vaikas. Mūsų pastangos jį stulbina, žinoma, jis nesutinka su tokiu nesąžiningu siūlymu.
Knygoje „Mano vaikas nieko nevalgo!“ gydytojas Carlos Gonzálezas ragina tėvus laužyti stereotipus ir tikina, kad negalima auginant ir auklėjant vaikus aklai vadovautis viena kitai prieštaraujančiomis specialistų nuomonėmis. Jis teigia, kad daugelis tėvų jaudinasi, jog jų vaikai valgo per mažai, ir visai be reikalo, nes kiekvienas vaikas pats žino, kiek maisto jam reikia. Autorius sako, kad niekada negalima versti vaiko suvalgyti daugiau, nei jis nori - jokiomis priemonėmis, jokiomis aplinkybėmis ir dėl jokių priežasčių! Knygoje autorius pateikia jam siųstus mamų, skatinančių savo vaikus valgyti daugiau, pasakojimus. Jais remdamasis C. Gonzálezas atsako į visiems tėvams rūpimus klausimus: kodėl mano vaikas nevalgo? Kiek jis turėtų suvalgyti? Ar reikalingas žindymo režimas? Kada kūdikiui pasiūlyti kieto maisto? Kodėl nereikėtų aklai pasitikėti augimo grafikais? Kiekvieną, atsivertusį šią knygą, C. Gonzálezas privers susimąstyti ir pažvelgti vaiko akimis - o jei mums kas nors lieptų suvalgyti visą porciją iki paskutinio kąsnelio?
Žmonėms maisto reikia labai nevienodai, kai kurie vaikai valgo gerokai daugiau arba mažiau nei tokio pat ūgio jų bendraamžiai. Be to, labai skiriasi ir tėvų lūkesčiai. Vienos mamos būtų laimingos, jeigu jų vaikas suvalgytų visą jam patiektą porciją makaronų, kitos norėtų, kad jų vaikas suvalgytų mėsos su bulvėmis, dar indelį jogurto ir bananą. Kažkodėl kai kurie vaikai mažai valgo iki pat paauglystės.
