Moterų organizme pagrindiniai hormonai yra estrogenas ir progesteronas, gaminami kiaušidžių ir antinksčių. Vaisingumą lemia sudėtinga biologinių sistemų sąveika, o hormonai turi įtakos galimybei pastoti. Pastaruoju metu dvigubai padaugėjo jaunesnių nei 34 m. moterų, kurios negali pastoti, tad darosi vis populiariau planuoti motinystę prieš 5 ar prieš 10 metų. Juo labiau, kad netrūksta medicinos centrų, kuriuose tiriamas moterų vaisingumas ir padedama pratęsti vaisingą amžių.
Hormonų reikšmė vaisingumui
Jei ilgesnį laiką nepavyksta susilaukti vaikelio arba jei ruošiatės vaisingumo gydymui, pavyzdžiui, apvaisinimui mėgintuvėlyje (IVF), gydytojai gali rekomenduoti ištirti tam tikrus hormonus, padedančius įvertinti reprodukcinę moters sveikatą. Ši programa skirta moterims, siekiančioms įvertinti pagrindinių lytinių hormonų gamybą ir stebėti jų įtaką reprodukcinei sveikatai. Atliekami tyrimai leidžia išsamiai įvertinti hormoninį balansą, kuris yra būtinas norint suprasti kiaušidžių funkcionavimą, folikulo brendimą ir pasiruošimą ovuliacijai.
Folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH)
FSH gamina hipofizė (posmegeninė liauka), šis hormonas atlieka pagrindinį vaidmenį reguliuojant menstruacijų ciklą. Folitropinas (FSH) - tai hormonas, kuris stimuliuoja kiaušidžių folikulų vystymąsi ir estradiolio gamybą. Jo lygis yra aukštas ciklo pradžioje ir mažėja, kai artėja ovuliacija. FSH lygis įprastai tiriamas 3 mėnesinių ciklo dieną. Pagrindinis hormono tyrimo tikslas - įvertinti kiaušidžių rezervą, t. y. likusių kiaušialąsčių kiekį. Didelis FSH lygis gali reikšti sumažėjusį kiaušidžių rezervą: vadinasi, kiaušidžių atsakas į stimuliaciją gali būti menkas. Reprodukcinio amžiaus moterims tipinis FSH lygis 3 ciklo dieną yra nuo 3 iki 10 mIU/ml.
Liuteinizuojantis hormonas (LH)
Kaip ir FSH, LH lygis taip pat tiriamas 3 menstruacinio ciklo dieną, o didelis LH lygis leidžia įtarti policistinių kiaušidžių sindromą, galintį lemti ovuliacijos sutrikimus. Liutropinas (LH) - hormonas, atsakingas už ovuliaciją. Jis padidėja prieš ovuliaciją, skatina folikulo išsiskyrimą ir ovuliaciją. 3 ciklo dieną LH lygis turėtų būti artimas FSH lygiui (paprastai nuo 5 iki 20 mIU/ml).
Estradiolis (E2)
Estradiolis yra pagrindinė estrogeno forma organizme, gaminama kiaušidžių. Estradiolis - pagrindinis moteriškas lytinis hormonas, kurio lygis kinta per menstruacinį ciklą. Estradiolis skatina folikulo brendimą kiaušidėse ir yra esminė pasiruošimo ovuliacijai proceso dalis. Estradiolio kiekis įprastai taip pat tiriamas 3 ciklo dieną kartu su FSH ir LH. Padidėjęs estradiolio kiekis kartais gali užmaskuoti aukštą FSH kiekį, todėl atrodo, kad kiaušidžių rezervas yra didesnis nei iš tikrųjų. 3 dieną estradiolio lygis turėti būti žemesnis nei 80 pg/ml.
Antimiulerinis hormonas (AMH)
AMH gamina smulkūs, dar besiformuojantys folikulai kiaušidėse. Kitaip nei FSH, AMH lygis išlieka gana stabilus viso menstruacinio ciklo metu, todėl tyrimas patikimai leidžia įvertinti kiaušidžių rezervą bet kurią ciklo dieną. Didesnis AMH lygis rodo didesnį kiaušialąsčių skaičių, o mažesnis - sumažėjusį kiaušidžių rezervą. AMH lygis paprastai svyruoja nuo 1,0 iki 4,0 ng/ml.
Progesteronas
Progesteronas yra steroidinis hormonas, kurį po ovuliacijos gamina geltonkūnis, placenta ir antinksčių žievė. Progesterono kiekis dažniausiai tiriamas antrojoje menstruacinio ciklo pusėje (apie ciklo 21-28 dieną). Jis padeda patvirtinti, ar įvyko ovuliacija. Liuteininės fazės metu (t. y. ~7 dienos po ovuliacijos) progesterono lygis turėtų būti didesnis nei 5 ng/ml.
Prolaktinas
Prolaktinas - hormonas, kuris dažniausiai siejamas su žindymu, tačiau jo padidėjimas gali turėti įtakos ir menstruaciniam ciklui. Didelis prolaktino kiekis gali trukdyti įvykti ovuliacijai ir apskritai sujaukti visą menstruacijų ciklą. Padidėjus prolaktino lygiui (ši būklė dar vadinama hiperprolaktinemija) gali ne tik vėluoti mėnesinės, bet ir visiškai nevykti ovuliacija, tad to ciklo metu neįmanoma pastoti. Reprodukcinio amžiaus moterų kraujyje prolaktino lygis paprastai svyruoja nuo 5 iki 27 ng/ml.
Skydliaukę stimuliuojantis hormonas (TSH)
TSH yra hipofizės gaminamas hormonas, kurio pagrindinė funkcija yra stimuliuoti, reguliuoti skydliaukės veiklą. Skydliaukės disbalansas gali paveikti menstruacinį ciklą ir ovuliaciją. Hipotirozė (skydliaukės nepakankamumas) ir hipertiroidimzas (skydliaukės hiperaktyvumas) sutrikdo hormonų pusiausvyrą, o tai gali neigiamai paveikti vaisingumą. Optimalus vaisingų moterų TSH lygis - nuo 0,4 iki 4,0 mIU/l.
Testosteronas
Nors jis dažniau asocijuojamas su vyriškumu, testosteronas yra svarbus ir moterims. Jo perteklius gali sukelti nevaisingumą, mėnesinių sutrikimus arba netinkamą plaukų augimą (hirsutizmą).
Laisvas tiroksinas ir Tireotropinis hormonas (TTH)
Laisvas tiroksinas - svarbus hormonas, kuris reguliuoja medžiagų apykaitą ir energijos gamybą organizme. Tireotropinis hormonas (TTH) - hormonas, skatinantis skydliaukę gaminti tiroksiną.
Rekomenduojama atlikti šiuos tyrimus 1-7 menstruacinio ciklo dieną, tačiau idealiausia tyrimus atlikti 3-5 ciklo dieną, nes tuomet hormonų lygiai būna stabiliausi ir geriausiai atspindi moters hormoninį profilį.
Ovuliacija - vaisingumo pagrindas
Ovuliacija - tai esminė moters mėnesinių ciklo dalis, apie kurią daugelis iš mūsų girdėjo, bet tik nedaugelis iki galo supranta - kaip ji vyksta, kada įvyksta ir kodėl tai svarbu. Ovuliacija - tai procesas, kurio metu kiaušidėje subrendęs folikulas plyšta ir iš jo išsilaisvina subrendęs kiaušinėlis. Tai - vienintelis metas cikle, kai moteris gali pastoti. Ovuliacija - tai centrinis moters ciklo įvykis, kai kiaušidėje subrendęs folikulas plyšta ir iš jo išsiskiria kiaušinėlis, kuris yra pasiruošęs apvaisinimui. Jei mėnesinių ciklas trunka 28 dienas - ovuliacija dažniausiai įvyksta apie 14 ciklo dieną (skaičiuojant nuo pirmos mėnesinių dienos). Tačiau ne visų moterų ciklai tokie reguliarūs. Net reguliarus ciklas gali turėti 1-2 dienų svyravimus kas mėnesį. Kiaušidėse pradeda bręsti keletas folikulų, tačiau vienas iš jų tampa dominuojančiu. Kai estrogeno lygis pasiekia aukščiausią tašką - smegenys išskiria staigų LH kiekį (vadinamą LH šuoliu). Likęs folikulas virsta geltonkūniu, kuris pradeda gaminti progesteroną - hormoną, paruošiantį gimdos gleivinę galimam embriono įsitvirtinimui. Ovuliacijos nustatymas svarbus tiek siekiant pastoti, tiek norint išvengti nėštumo ar tiesiog stebėti savo reprodukcinę sveikatą. LH šuolis įvyksta 12-36 val. Šios gleivės padeda spermatozoidams keliauti gimdos link. Tinkamiausias ovuliacijos nustatymo būdas priklauso nuo jūsų tikslų, ciklo reguliaraus pobūdžio ir gyvenimo būdo. Ovuliacija - tai ne tik biologinis reiškinys, bet ir reprodukcinės, hormoninės bei bendros sveikatos indikatorius. Norint pastoti, laikas lytiniams santykiams yra labai svarbus. Kiaušinėlis gyvuoja tik apie 24 valandas, tačiau spermatozoidai gali išgyventi moters organizme iki 5 parų. Ne visos moterys pasirenka hormoninius kontraceptikus. Svarbu suprasti, kad ovuliacija nebūtinai įvyksta tiksliai tą pačią dieną kiekviename cikle. Ovuliacija nėra tik ženklas, kad moteris gali pastoti. Ovuliacija - tai ne tik žingsnis link galimo nėštumo, bet ir viso moters organizmo sveikatos atspindys. Išmokti ją suprasti - reiškia geriau pažinti save.
Ovuliacija - branduolio sveikata
Amžius ir vaisingumo mažėjimas
Amžius - pagrindinis veiksnys, darantis įtaką vaisingumui. Daugumai moterų optimalus amžius pastoti - nuo 23 iki 31 metų. Paskui kasmet vaisingumas mažėja 3 proc., o likus 10 metų iki menopauzės tampa sudėtinga pastoti natūraliu būdu. Šis amžius yra maždaug 41 m., o nuo 35 m. reikia stebėti ovuliaciją. Galite pačios patikrinti, ar kiekvienu ciklu organizmas gamina kiaušialąstę, - vaistinėse yra ovuliacijos testų, kuriuos galima atlikti namuose. Testuoti reikia 3 - 4 mėnesius po 5 dienas ciklo viduryje. Jei rezultatas neigiamas, metas pasitarti su gydytoju.
Kiti veiksniai, įtakojantys vaisingumą
Svorio koregavimas
Sureguliuokite svorį. Dėl riebalų trūkumo arba pertekliaus organizme gali atsirasti hormonų disbalansas, tada sutrinka kiaušialąstės gamyba. Tiesa, tik tuo metu, kol svoris nėra normalus. Nustatyti normą padės kūno masės indeksas (KMI). Norėdamos jį apskaičiuoti, kūno masę (kilogramais) padalinkite iš ūgio kvadratu (metrais). Manoma, kad potencialios motinos KMI turi būti tarp 20 ir 25, visa kita - didina riziką. Neseniai Nyderlanduose buvo atliktas tyrimas, kuris parodė - sulig kiekvienu didesniu nei 29 KMI vienetu vaisingumas mažėja 4 proc.
Fizinis aktyvumas
Nepersistenkite sportuojant. Sportuoti naudinga, tiesa, pro to ribose. Amerikiečių gydytojų rekomendacijomis, norinčios greitu metu pastoti moterys turi per savaitę nubėgti ne daugiau nei 10-12 km, o mankštintis sporto salėje - ne ilgiau nei valandą. Toms, kurios pernelyg aktyviai sportuoja, gali sutrikti menstruacijų ciklas arba baigtis ovuliacija. Tai susiję su riebalinio audinio išnykimu. Riebalai - moteriškų hormonų, estrogenų, kaupikai.
Mityba
Neseniai JAV išpublikuotoje knygoje „The Fertility Diet“ („Mityba, skatinanti vaisingumą“) rašoma, kad saldumynai, bulvės, balta duona ir kt. greitai įsisavinami angliavandeniai trukdo ovuliacijai, o lėtai įsisavinami angliavandeniai ir daug geležies turintis maistas padeda pastoti. Norinčioms pastoti patariama valgyti riebių pieno produktų, tai padidins estrogenų lygį. Iš vitaminų daugiau vartokite B6. Planuojant pastojimą, pusę metų iki jo patartina vartoti B6 ir vitaminą C (pirmoje ciklo fazėje) ir vitaminus A ir E (antroje fazėje).
Kontracepcija
Kontraceptinės tabletės turi būti tinkamai parinktos. Geriamos kontraceptinės tabletės nekenkia vaisingumui. Kai jos tinkamai parinktos, galima sureguliuoti hormonus. Hormoninis kraujo tyrimas parodys, ko jums reikia - sumažinti androgenų ar padidinti estrogenų kiekį; tyrimas daromas abiejose ciklo fazėse. Paskui gydytojas paskirs tinkamus kontraceptikus.
Medicininės apžiūros
Atlikite ultragarso tyrimus. Stebėkite savo sveikatą. Kai kurių moteriškų ligų požymiai - skausmas pilvo apačioje ar ties juosmeniu, menstruacijų ciklo sutrikimai. Kiti, pvz., policistinių kiaušidžių sindromas ar endometriozė, būna užsimaskavę. Jeigu kas pusmetį pasidarysite mažojo dubens organų ultragarso tyrimą, bet kokią ligą pamatys anksti.
Vyro vaisingumas
Saugokite vyrą. Teoriškai vyras gali tapti tėvu net po 70 metų, kita vertus, pusė atvejų, kai nepavyksta pastoti, būna dėl to, kad vyro organizme sumažėjęs kiekis judrių spermatozoidų. Kad taip nenutiktų, vyrams reikia neperspausti ir neperkaitinti sėklidžių. Vargu ar pavyks apsieiti be automobilio ar be sėdimo darbo biure, bet vyras galėtų nelaikyti ant kelių nešiojamojo kompiuterio, per ilgai negulėti karštoje vonioje, nenešioti pernelyg apgludusių kelnaičių ir nevažinėti su dviračiu, kurio nepatogi sėdynė. Seksualiniai santykiai galėtų būti dažnesni - 2-3 kartus per savaitę, kad pagerėtų spermos kokybė.
Menopauzė: vaisingumo išnykimas
Menopauzė (gr. vaisingumo išnykimas. 50-51 metų) ir yra sąlygojamas susilpnėjusios kiaušidžių funkcijos. Apsaugos organizacijos duomenis, 2001 m. apie 30 metų. Savijauta, lemianti jos fizinę ir psichinę būklę vėlesniais metais. Nuo 30 iki 60 proc. masės praradimas žymiai pagreitėja ir sudaro nuo 2 iki 3 proc. per metus. per metus. Kortikalinės ir apie 50 proc. nebevyksta neigiamasis grįžtamasis ryšys (estrogenai slopina FSH ir LH). Greičiau formuojasi folikulai. Prasideda 45 - 52 metų moterims. Vadintina ankstyvąja. Klimaksas trunka vidutiniškai iki 65 - 67 metų. Reprodukcinio periodo (kai moteris dar gali pastoti) į menopauzę. Ciklas nereguliarus, bet jos būna dažniau nei kas 1 metus. (klimakso) požymių - labai daug. Įvairiuose amžiaus tarpsniuose. Išslinkti smilkinių plaukai. Vargina nemiga. Osteoporozės rizika. Uždegimams ir infekcijoms. Nuotaikos svyravimų. Pusiausvyros. Osteoporozė. Kaulai tampa trapesni, greičiau lūžta. Funkciją - saugo moters kraujagysles nuo aterosklerozės. (miokardo infarktu, insultu, trombozėmis). Panašius požymius. Sindromo fazė. Ertmės išgrandymas. Gydytojas, atsižvelgdamas į ligonės simptomus ir kitus faktorius. Išreikšti - rekomenduojama skirti pakaitinę hormonų terapiją. Vartoti hormonus, kurių trūksta klimakso metu. Kaulo audinio praradimų. Ligų gydymas.
tags: #moters #menesiniu #ir #vaisingumo #isnykimas
