Mūsų identitetas yra sudėtingas ir daugialypis, o lytinis tapatumas - viena iš jo esminių dalių. Kartais tai, kaip mes suprantame save, ne visada sutampa su biologine lytimi, kuria gimstame. Tai gali sukelti didelių iššūkių tiek asmeniniame, tiek socialiniame lygmenyje.
J. S. dalijasi savo patirtimi, sakydama: „Mano identitetas yra paneigiamas, nes esu moteris, gimusi vyro kūne“. Ji pasakoja apie visuomenės primetamas griežtas lyčių normas, kurios nuo pat vaikystės formuoja požiūrį, kad lytis yra vienareikšmis klausimas. „Būdama ketverių pasakiau, kad mano vardas ir mano rūbai privalo būti pakeisti, tačiau tada niekas nesiklausė mano norų ir maldavimo“, - prisimena J. S.
Moters teigimu, vyru ar moterimi mus paverčia ne tik chromosomos, bet ir daugybė kitų faktorių. Ji stebisi, kad žmonės vis dar sunkiai priima įvairovę. Lytinis identitetas dažnai išreiškiamas nejučia, o tai, kaip mes suprantame save, ne visada sutampa su gimimo metu nustatyta lytimi.
J. S. pasakoja, kad gyventi vyro kūne buvo itin sunku, nors aplinkiniai neturėjo nė menkiausio įtarimo apie jos vidinį pasaulį. „Neturėjau jokio pasirinkimo - metai iš metų gyvenau tokį gyvenimą, kokio iš manęs tikėjosi. Visi manė, kad man puikiai sekasi vyrų pasaulyje, tačiau aš tiesiog buvau gera aktorė“, - atvirauja ji. Moteris pabrėžia, kad didžioji dauguma transseksualų niekada nepalieka tos „spintos“ ir lieka įkalinti. „Ilgą laiką ir aš priklausiau tai grupei žmonių ir, nors turėjau raktą, juo nepasinaudojau. Man reikėjo daug metų, kad išdrįsčiau prabilti, tačiau 2010 m. aš išėjau iš savo kalėjimo“, - džiaugiasi J. S.
Nors jos prašymas pripažinti lytinį tapatumą ir legaliai pakeisti asmens dokumentą buvo atmestas, J. S. sulaukė netikėtos pagalbos iš „Amnesty International“. Ji pabrėžia, kad mažumų diskriminacija niekada nesuteikia nieko teigiamo, o išankstinis nusistatymas sukelia diskriminaciją, baimę, pyktį ir galiausiai - smurtą. „Todėl gerbti įvairovę yra be galo svarbu“, - apibendrina J. S.
Renginyje dalyvavo ir homoseksualus Jungtinės Karalystės politikas lordas Michaelas Cashmanas. Jis akcentuoja, kad kova už lyčių lygybę yra tęstinė - ją pradėjo daugybė kartų prieš mus. M. Cashmanas teigia, kad Europa, ypač Europos Sąjunga, rodo kelią žmogaus teisių srityje, o Baltijos šalys prisideda prie šio proceso formavimo. Jis primena, kad žmogaus teisių pažeidimai niekada nesustoja ir joms visada kyla iššūkiai, o kelias į pilną jų apsaugą dar ilgas. „ES gimė Antrojo pasaulinio karo metu iš žmonių vilties ir svajonių pelenų, iš krematoriumų pelenų visoje Europoje. <...> Tokiomis sąlygomis grupelė vyrų ir moterų susivienijo ir užtikrino, kad taip daugiau nebenutiktų, kad nebenusisuktume, kai valstybė, žmonių mažuma ar individas yra atakuojami“, - kalba M. Cashmanas.
Nors LGBT žmonės yra skirtingi, J. S. šypsosi: „Tačiau visi kartu kovojame prieš tokią pačią diskriminaciją, o kartu mes esame stipresni“. Šis bendradarbiavimas ir tarpusavio palaikymas yra esminiai siekiant visuomenės, kurioje gerbiama kiekviena asmenybė, nepaisant jos tapatumo.
Istorija apie moteris, kurios stipriai veikia vyrus, atskleidžia įvairius santykių modelius. Vienas tipas moterų, primenančių vyrų mamą, suteikia jiems trokštamą globą ir rūpestį, tačiau tai gali lemti vyro degradaciją. Kitas tipas moterų, primenančių svajonių ar neįgyvendintų fantazijų objektą, gali vesti vyrą į pražūtį, panašiai kaip Homero sirenų gundymas.
Šiandien pasaulyje yra aštuoni vyrai, kurie gimė moterimis, tačiau drąsiai pasikeitė lytį ir tapo aktyvistais bei pavyzdžiais kitiems. Tarp jų yra aktorius Buckas Angelas, buvusi sportininkė Balianas Buschbaumas, fotografas ir rašytojas Lorenas Rexas Cameronas, komikas Ianas Harvie, roko grupės narys Lucas Silveira, pirmasis „nėščias vyras“ Tomas Beatie ir LGBT teisių gynėjas Ryanas Sallansas.
Jų istorijos parodo, kad lyties keitimas yra sudėtingas, bet galintis atnešti pilnatvę ir džiaugsmą. Šie asmenys ne tik gyvena savo tikruoju tapatumu, bet ir aktyviai šviečia visuomenę, skatina supratimą ir toleranciją translyčių ir homoseksualių asmenų atžvilgiu.
Taip pat svarbu paminėti, kad vyrai gimdykloje gali atlikti svarbią palaikymo funkciją, suteikdami moteriai saugumo jausmą ir padėdami jai atsipalaiduoti. Mokslininkai ir gydytojai pastebi, kad vyro buvimas šalia gimdymo metu gali padėti moteriai lengviau išgyventi šį procesą, skatinti oksitocino išsiskyrimą ir stiprinti poros ryšį.
Šie motyvai ir patirtys atskleidžia, kad lytinis tapatumas yra giliai asmeninis ir sudėtingas reiškinys, reikalaujantis visuomenės supratimo, priėmimo ir pagarbos. Kiekvienas žmogus nusipelno gyventi autentišką savo gyvenimą, nepaisant jam primetamų stereotipų ar normų.
