Marija Montessori (1870-1952) buvo žymi Italijos gydytoja, pedagogė, psichologė ir mokslininkė, kuri atrado universaliuosius dėsnius vaiko prigimtyje. Jos sukurta koncepcija apima visą žmogaus fizinio ir dvasinio vystymosi laikotarpį nuo gimimo iki subrendimo. M. Montessori sistema - tai pagalba žmogaus asmenybei, siekiant, kad ji galėtų tobulėti ir pasiekti dvasinį nepriklausomumą.

Psichologai tvirtina, kad pirmieji penkeri vaiko gyvenimo metai yra itin reikšmingi jo psichikos vystymuisi ir asmenybės pagrindų formavimuisi. Todėl labai svarbu, kokioje aplinkoje vaikas auga ir vystosi, ko ir kaip jis mokosi. Taigi Montessori ugdomosios priemonės yra vaikų darbo priemonės, ir tuo jos skiriasi nuo tradicinės didaktinės medžiagos, kuri yra mokytojo pagalbinė priemonė. Čia akcentuojama, kad kiekvienas vaikas turi pasirinkti ir veikti su ugdymo(si) priemone pats, patirdamas kuo mažiau suaugusiojo įsiterpimo.

Pagrindiniai Montessori metodo principai

Pagrindinis M. Montessori metodo principas - kiekvienas vaikas savo asmenybę kuria tam tikroje, specialiai paruoštoje aplinkoje. Ši aplinka gali būti bet kur - grupėje, namų kambaryje ar žaidimų aikštelėje. Svarbiausias tikslas, kurio siekiama ugdomosiomis priemonėmis - padėti vaikui pačiam sugrupuoti daugybę patirtų įspūdžių ir apdoroti gautą informaciją.

Kiekviena priemonė turi klaidų kontrolę - yra taip pagaminta, kad vaikas pastebėtų savo klaidas. Montessori pedagogika grindžiama laisvės drausmėje principu, kuris apima laisvę rinktis medžiagą, laiką, trukmę ir vietą darbui, bei laisvę bendrauti. Taip pat svarbus prigimties poreikio tenkinimo principas, individualumo principas, klaidų kontrolės principas ir veiklos nepertraukiamumo principas.

Ugdymo turinys ir aplinka Montessori grupėje

Grupės aplinka atitinka vaikų ugdymo(si) amžiaus tarpsnius ir yra paruošta taip, kad kiekvienas vaikas galėtų lengvai joje orientuotis, pasirinkdamas sau veiklą ir pratindamasis savarankiškai veikti bei tobulėti, netrukdydamas kitiems grupės draugams. Labai svarbus vaidmuo Montessori grupėje tenka tylai. Kiekvienas turi dirbti taip, kad šalia galėtų dirbti ir kiti.

Ugdymo turinys įstaigoje modeliuojamas per ugdymosi aplinką. Grupės aplinka suskirstyta į erdves, kurios atitinka ugdymo turinio dalykus. Šios erdvės apima:

• Gyvenimo praktikos pratimai: Tai kasdieniniai darbai, kuriuos atlieka suaugę žmonės: skalbiami drabužiai, šluojama, plaunami indai, lyginama ir t.t. Vaikai dirbdami šioje erdvėje prižiūri augalus, pjausto daržoves, šluoja, valo dulkes, mokosi susišukuoti, nusivalyti nosį ir t.t. Suaugusiojo ir vaiko darbo tikslai yra skirtingi: suaugęs dirba dėl materialaus tikslo, vaikai - dėl asmenybinių savybių tobulinimo. Jiems svarbiausia pats darbo procesas, veiksmų kartojimas, savęs tobulinimas.
• Jauslų lavinimas: Šioje ugdomosios aplinkos dalyje gausu priemonių, skirtų penkių juslių lavinimui: regai, klausai, lytėjimui, skoniui, uoslei. Vaikai klasifikuoja daiktus pagal dydį, spalvą, svorį, temperatūrą, garsą. Šių priemonių pagalba ikimokyklinio amžiaus vaikai susidaro materialių daiktų abstrakčias sensorines sąvokas. Įgytas žinias, sensorinę patirtį vaikai pritaiko socialiniame gyvenime. Tai - „raktai į pasaulio pažinimą“.
• Mokslo medžiaga: Vaikui padeda atskleisti savitarpio santykius tarp materijos ir energijos, tarp erdvės ir laiko. Pedagogai vadovaujasi šiomis žinių perteikimo taisyklėmis: nuo paprasto prie sudėtingo, nuo žinomo prie nežinomo, nuo visumos prie detalių.

Socialinis ugdymas ir kalbos vystymasis

Montessori grupėje sudarytos palankios sąlygos ugdytinių socialiniam auklėjimui(si), nes grupę lanko vaikai nuo 3-7 metų. Vaikai išmoksta globoti mažesniuosius draugus, geranoriškai pagelbėti įvairiose situacijose. Jie turi tarpusavyje susitarti, palūkėti kol kitas baigs darbą. Be to, mokosi rūpestingai ir atsargiai naudotis priemone, nes su ja dar dirbs kiti. Kiekviena priemonė turi pastovią jos laikymo vietą.

Gimtosios kalbos ugdymo pagrindinis tikslas - įgyti bendravimo lietuvių kalba kompetenciją. Kalbinis ugdymas neapsiriboja vien kalbėjimu, t.y. minčių išreiškimu žodžiu. Prioritetas skiriamas vidinės kalbos formavimui per įvairias kasdieninės veiklos formas: kai vaikai stebi, ką veikia kiti, kai bendrauja spręsdami veikloje kylančias problemas, kai visi kartu atliekame tylos pratimą ir kt. Vėliau prasmingai įsisavintą vidinę kalbą vaikai išreiškia sakytine ar rašytine kalba. Kalbos įsisavinimas sietinas su skiriamaisiais lietuviškos visuomenės bruožais: pagarba gimtajai kalbai, tautos kultūrai, tradicijoms, elgesio normomis, mandagumo konvencijomis.

Meninis ugdymas ir pažinimas

Ugdymo turinyje skiriamos šios meninio ugdymo dalys: muzika, dailė, drama, šokis. Su meninio ugdymo dalykais vaikai supažindinami piešiant, šokant, muzikuojant, improvizuojant, vaidinant. Meninis ugdymas montesorinėje aplinkoje integruojamas į kitas veiklas. Menine veikla vaikai gali užsiimti bet kuriuo dienos ritmo metu. Sudaromos galimybės muzikuoti grupėje, salėje, lauko aikštelėje, vaikai gali piešti, tapyti, montesorinių priemonių pagalba lavinti kompozicinius gebėjimus, spalvinės, ritmikos pajautimą.

Vaikai, dirbdami su įvairiomis priemonėmis, susipažįsta su visuminio pasaulio vaizdu (visata), sužino, kad faktai ir įvykiai jungiasi tarpusavyje į vieną visumą. Anot specialistės Miglės, Montessori metodika yra daugiau nei 100 metų skaičiuojanti vaikų ugdymo metodika, kuri yra paremta tyrimais bei praktiniu vaikų stebėjimu. Pati metodikos autorė, italė Marija Montessori daug bendradarbiavo su mokslininkais, stebėjo vaikus, praktiškai su jais dirbo ir tuomet kūrė patį metodą ir tikslingas priemones.

Tėvų vaidmuo ir Montessori metodikos privalumai

Specialistė teigia, kad Montessori akcentuoja ir praktinio gyvenimo įgūdžius. Vaikai plauna indus, siuva sagas, valo batus, mokosi atsegti, užsegti, surišti, laistyti gėles - būti pilnaverčiais savo šeimos ar ugdymo įstaigos bendruomenės nariais. Anot Miglės, šiuolaikinėms mamoms atrodo, kad jos turi spėti viską, bet Montessori metodika sufleruoja - viskas gali būti ir yra viename. Vaiko įtraukimas į buitį duoda didelę naudą ne tik vaiko savarankiškumui bei praktiniams įgūdžiams.

Pasiteiravus, kaip turėtų elgtis Montessori metodiką pasirinkę tėvai, specialistė sako - svarbiausia, kad jie atskirtų savo lūkesčius nuo vaiko raidos. Be galo svarbu sustoti, atsitraukti ir ramiai pastebėti, ką tas vaikas daro, kuo jis šiuo metu domisi, ką jis veikia. Kitas svarbus momentas - sau ir vaikui susikurti laiką ir erdvę, leidžiant mažyliui tyrinėti, mokytis ir eksperimentuoti savarankiškai.

Anot Miglės, Montessori nauda ateičiai yra įrodyta ir akademiniais tyrimais. Tie vaikai išmoksta viską tą patį, ką ir kiti, kartais net aukštesniems rezultatams, tik principas, kaip jie tai daro, yra visai kitas. Vaikai, kurie nori būti laimingais suaugę, reikia gyvenimo praktikos, buvimo pilnaverčiu šeimos nariu, įsitraukimo į darbus. Vėliau tokie vaikai jaučiasi pilnaverčiais bendruomenės nariais, nori prisidėti, išlaiko aukštą motyvaciją. Tad Montessori - ne tik apie akademinius rezultatus, bet ir apie žmogaus formavimąsi.

Montessori ugdymo įstaigų kainos (2026-2027 m.)

Pastaba: Minėti mokesčiai taikomi, jei vaikas lanko ugdymo įstaigą visą mėnesį. Jei vaikas serga ilgiau nei 15 darbo dienų, taikomos kitos sąlygos. Savivaldybės kompensacija skiriama pagal Vilniaus miesto savivaldybės nustatytą tvarką ir sąlygas.

tags: #montessori #ikimokyklinio #ugdymo

• Hidrocefalijos gydymas kūdikiams
• Apsaugokite vaikus nuo nelaimingų atsitikimų
• Apie nėštumo mitybos ypatumus
• Lietuvių literatūros žvaigždės, gimę rugsėjį
• Sportinio vežimėlio Hauck Rapid 4 savybės