Buvę Šiaulių gimdymo namai tapo įsilaužėlių taikiniu. Beveik dvejus metus tuščias stovintis pastatas yra perduotas Valstybės turto fondui, kuris jį bandys pardavinėti. Šiaulių mieste tuščių pastatų vis daugėja, o dar planuojama jungti dalį mokyklų. Nekilnojamojo turto ekspertai abejoja, ar tokiu „balastu“ susidomės verslo struktūros. Nenaudojami pastatai gali virsti vaiduokliais.
Tuo metu, kai buvę gimdymo namai persikėlė į naują Moters ir vaiko kliniką, senasis pastatas liko stovėti tuščias ir buvo perduotas Valstybės turto fondui (VTF). Nuvažiavę prie pastato, pirmiausia turėjome saugoti žiojėjančių duobių: metalo vagys nurankiojo daugumą šulinėlių dangčių. Matyti laužimosi į pastatą pro duris ir keletą langų pėdsakai. Šiuo metu išdaužtos langų angos užkaltos fanera.
Miesto meras Justinas Sartauskas, sužinojęs, kad buvę gimdymo namai yra palaipsniui niokojami, pavedė statybos inspektoriams patikrinti ir išsiaiškinti esamą situaciją. Meras teigia, kad Savivaldybė dėl nepriežiūros gali rašyti VTF įspėjimą arba net skirti baudą. VTF yra paskyręs pastatui komendantą, kuris turi prižiūrėti nenaudojamą pastatą ir organizuoti patalpų nuomą.
Respublikinės Šiaulių ligoninės, kuriai anksčiau pastatas priklausė, atstovai teigia, kad viskas, kas buvo vertinga, jau išnešta. Gali būti likę senų baldų. VTF kol kas nėra atlikę jokio pastato vertinimo.
Šiuo metu jis yra įtrauktas į privatizuojamų objektų sąrašą. Aukcionas numatytas kitų metų balandžio 1 dieną. Kol kas potencialių pirkėjų nėra. Pastato kai kurios dalys šiuo metu nuomojamos trims įmonėms. Pradinė pardavimo kaina bus nustatyta pagal esamą pastato būklę. VTF atstovai teigia, kad visos pajamos, gaunamos už nuomą, keliauja į fondo sąskaitą. Jei pavyktų pastatą privatizuoti, tada pinigai už pastatą įplauktų į Privatizavimo fondą.
Fondas šiuo metu Šiaulių mieste patikėjimo teise valdo 12 nekilnojamojo turto objektų. Iš jų 3 nėra įtraukti į privatizavimo objektų sąrašą. Iš likusių devynių dviems privatizavimo programos parengtos ir paskelbtos. Likusių privatizavimo programos nėra parengtos, nes nėra suformuoti valstybinės žemės sklypai. Iki programos parengimo ir paskelbimo, objektai yra nuomojami.
Julanta Poškutė, VTF Turto valdymo skyriaus viršininkė, sakė, kad buvę gimdymo namai - didžiausias Šiaulių mieste VTF turimas objektas. Jo plotas siekia beveik 12 tūkstančių kvadratinių metrų. Dabar tvarkomi pastato sklypo dokumentai. Kitas pagal dydį objektas - administracinės patalpos J. Basanavičiaus gatvėje, kurių plotas siekia 930 kvadratinių metrų. Tarp turimų patalpų nemažai garažų ir administracinių patalpų.
Šiuo metu VTF jau pardavinėja administracines patalpas Vytauto gatvėje. Pradinė jų kaina 127 tūkstančiai litų. Paukščių take taip pat parduodamas butas už 90 tūkstančių. Visi VTF turimi objektai yra parduodami viešo aukciono būdu.
Šiaulių miesto savivaldybė pardavinėja buvusį „Laiko“ kino teatrą, už kurį tikimasi 900 tūkstančių litų. Buvusį Higienos cento pastatą A. Mickevičiaus gatvėje bandys parduoti už 427 tūkstančius litų. Meras J. Sartauskas pripažįsta, kad pastatų apstu, o po mokyklų tinklo reformos liks ne viena tuščia mokykla. Jau nenaudojamas buvęs J. Laužiko mokyklos pastatas. Jis bus pardavinėjamas.
Verslininkų požiūris į didelius, nenaudojamus pastatus
Klausiamas, kas pirks tokius pastatus, nekilnojamojo turto bendrovės Vakarų Lietuvos regiono vadovas Linas Juozaitis teigia, kad tokius didelius pastatus kaip buvę gimdymo namai, mokyklos ar darželiai lengviausia būtų pritaikyti apgyvendinimui, nes juose jau yra visos reikiamos komunikacijos, išplanavimas suskirstytas kambariais.
„Dar neteko girdėti, kad šiuo metu kokia nors verslo struktūra pirktų mokyklos ar ligoninės pastatą. Gal juose būtų galima įrengti socialinius būstus ar viešbučius? Norint pastatus pritaikyti fabrikams ar sandėliams, tektų daug investuoti. Geriau jau bandyti parduoti, nei tiesiog laukti, kol laikas pastatus sugadins. Verslininkai tokį turtą vadina „balastu“. Blogiausiu atveju - atjungti visas komunikacijas, užsandarinti angas ir “užkonservuoti“ geresniems laikams“, - aiškina L. Juozaitis.
Jis pateikia pavyzdį, kad buvusi J. Laužiko mokykla yra strategiškai geroje vietoje ir čia gali įsikurti motelis. „Gyvenamuosiuose rajonuose esančioje tuščioje mokykloje gamyklos ar naktinio klubo neįkursi. Buvęs „Laiko“ kino teatras savo laiku galėjo kainuoti bent keletą milijonų, tačiau dabar bulvare pilna tuščių patalpų. Sunku jį parduoti, kai kvadratinis metras čia nuomojamas už 10-20 litų“, - konstatuoja pašnekovas.
PARDUODAMAS ĮRENGTAS GYV. NAMAS SU ŽIDINIU, GARAŽU IR 10.53 ARŲ SKLYPU SALDENĖS G., VILNIUJE!
Istorinis Telšių pastatas ieško nuomininkų
Žemaitijos sostinę netrukus papuoš dar vienas gražus pastatas - greitai turėtų prasidėti restauravimo darbai Gedimino g. 17. A. Mončiavičius kalbėjo, kad jau yra parengtas pastato restauravimo projektas. Šiuo metu ieškoma nuomininkų, norinčių jame įsikurti.
Telšiškių teigimu, restauruojant pastatą vienareikšmiškai jokių pokyčių nebus: „Pastatas liks toks, koks buvo. Viskas turi būti autentiškai atstatyta. Kaip buvo, taip turi ir išlikti.“ Rekonstrukcijos darbus, anot savininko, jau buvo galima pradėti ir anksčiau, bet kol kas nuspręsta ieškoti nuomininkų. A. Judys prasitarė, jog kaip tik mūsų pokalbio išvakarėse šiuo pastatu domėjosi žmonės iš prancūzų kompanijos senelių namams įrengti.
„Pastatas šiandien yra užrakintas - neeksploatuojamas. Jo būklė tikrai gera. Aš pats patekęs į vidų nustebau: viskas švaru, tvarkinga“, - kalbėjo A. Anot pašnekovo, šis pastatas tikrai išskirtinis - tokių daugiau niekas nestato: „Man jis labai įdomus architektūriškai. Pastatyti tokį pastatą 1907 m. turėjo būti labai sudėtinga, tiek įvairių detalių.“ Brokeris teigė, kad pastatas bus rekonstruojamas, išsaugojant jo autentiškumą.
Pasak istorikės Janinos Bučytės, pastatas Gedimino g. 17, Telšiuose, - XIX a. Pastatas - itin būdingo valdiškojo plytų stiliaus pavyzdys. Architektūroje vyrauja asketizmas: dekoratyvinės detalės apsiriboja dažniausiai sutinkamais elementais: kukliais sandriais ir dantytą dalį paremtas karnizais. Virš kiek išsikišusios pagrindinio įėjimo dalies - nedidelis laiptuotas frontonėlis su mažesnėje mastelyje atkartojančiais karnizų sprendiniais. 1905 m. gamykla buvo gerokai išplėsta, o lauko keliukas nuo Plungės gatvės (dabar - Respublikos g.) iki gamyklos imtas vadinti Monopolijos gatve (dabar - Gedimino, šį pavadinimą gatvė gavo po 1918 m. nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo). 1951 m. Degtinės fabriko administracinis pastatas buvo ir tarpukariu. Sovietmečiu, po Antrojo pasaulinio karo (apie 1950 m.), čia įkurta infekcinė ligoninė, nes tuo metu buvo daug infekcinių ligų. O buvusioje žydų ligoninėje - gimdymo namai. Tačiau apie 6-7 deš. sandūrą sumažėjo infekcinių ligų, vis daugiau moterų pradėjo gimdyti ne namuose, o gimdymo namuose, ir tada ligoninės buvo sukeistos: Gedimino g. 17 įkurti gimdymo namai, žydų ligoninėje - infekcinė ligoninė. Pastačius priestatą prie ligoninės Kalno g. 40, gimdymo namai XX a. 9 dešimtmetyje buvo uždaryti ir stovėjo tušti.
| Objektas | Plotas (m²) | Pradinė kaina (Lt) | Statusas |
|---|---|---|---|
| Buvę gimdymo namai | ~12 000 | Nenustatyta | Privatizuojamas (aukcionas numatytas 2025-04-01) |
| Administracinės patalpos, J. Basanavičiaus g. | 930 | Nenustatyta | Nuomojamos |
| Administracinės patalpos, Vytauto g. | Nenustatyta | 127 000 | Parduodamos |
| Butas, Paukščių take | Nenustatyta | 90 000 | Parduodamas |
