Autizmo spektro sutrikimas (ASS) yra sudėtingas ir įvairialypis neurologinis sutrikimas, apibūdinamas įvairiomis apraiškomis, kurios gali pasireikšti nuo lengvo iki sunkaus laipsnio. Per pastaruosius kelis dešimtmečius pastebimas autizmo spektro sutrikimų (ASS) diagnozavimo dažnumo padidėjimas, kuris kelia didelį visuomenės susidomėjimą ir iššaukia naujus tyrimus šia reiškiniu atžvilgiu. Vis dažniau girdime apie autizmą, jo požymius ir įvairias intervencijas, ir tai rodo didėjantį supratimą ir sąmoningumą apie šį sutrikimą. Lietuvoje bent vienu autizmo spektro sutrikimu serga kas 70 vaikas.
ASS sutrikimo požymiai, stiprybės ir iššūkiai domino mokslininkus ir klinikinius specialistus mažiausiai 500 metų. Pirmieji autizmo požymiai dažniausiai pastebimi nuo 9-18 mėnesių. Pirmieji jų - nepakankamas domėjimasis aplinkiniais žmonėmis. Autistiškus vaikus daugiau domina aplinkos objektai, o ne žmonės, tuo tarpu tipiškai besivystantys vaikai pirmenybę teikia žmonėms. Tokie vaikai nestebi kitų veido, elgesio, neįsiklauso į kitų kalbą, atitinkamai sunkiai mokosi kalbos ir socialinio bendravimo taisyklių. Gali būti stebimi stereotipiniai judesiai, vaikščiojimas pasistiebus, neįprastas žaidimas (daiktų rikiavimas, pasikartojantys veiksmai, susidomėjimas žaislo detalėmis, o ne pačiu žaislu). Dažni maitinimo(si) sutrikimai (didelis išrankumas maistui, tam tikros spalvos ar tekstūros maisto netoleravimas), pernelyg didelis jautrumas garsui ar šviesai, dėmesio nesukaupimas, elgesio, miego sutrikimas.
Autizmo spektro sutrikimas (ASS) yra įvairus neurovystymo sutrikimas, apimantis įvairias socialinės sąveikos, kalbos ir elgesio skirtumus. Tai yra vadinama „spektru”, nes autizmo pasireiškimai gali labai skirtis nuo lengvų iki sunkių, ir kiekvienas atvejis yra unikalus. Svarbu suprasti, kad autizmas yra unikalus ir kiekvienam asmeniui pasireiškia skirtingais bruožais ir simptomais, tad kiekvienas asmuo turi savo individualias ypatybes.
Kalbos ir komunikacijos sunkumai: kai kurie asmenys turintys autizmo spektro sutrikimą gali turėti kalbos atsilikimus arba visiškai nekalbėti. Autistas gali nesuprasti sarkazmo, ironijos, jam sunku suprasti perkeltines žodžių reikšmes. Todėl jo reakcija gali būti neadekvati. Autizmo atveju sutrinka ryšys tarp abiejų smegenų pusrutulių. Smegenys nebeatlieka sensorinės informacijos priėmimo funkcijos, todėl pasireiškia pažinimo, kalbos ir socialinės sąveikos problemos.
Autizmo Priežastys ir Smegenų Raida
Autizmo spektro sutrikimų (ASS) atsiradimo priežastys vis dar yra kompleksinės ir ne visiškai išaiškintos bei suprantamos. Tyrėjai, mokslininkai ir specialistai identifikavo keletą veiksnių, kurie gali prisidėti prie autizmo atsiradimo rizikos, tačiau svarbu paminėti, kad kiekvieno atvejo priežastys gali būti unikalios. Autizmą lemia genų ir aplinkos sąveika. Aplinkos veiksniai, kurie paskatina autizmo atsiradimą, nėra pakankamai ištirti.
Genetika: genetiniai veiksniai laikomi svarbiausiais autizmo spektro sutrikimų atsiradimo veiksniais. Daugelis tyrimų parodo, kad šeimos medicininė istorija gali didinti autizmo riziką. Taip pat specifiniai, paveldimi genų pokyčiai, gali turėti įtakos autizmo vystymuisi. Amerikos nacionaliniame sveikatos institute (2000) atrastas genas HOXA1, kurį turi 40% autizmu sergančių asmenų. Autizmas iš dalies lemiamas genetinių faktorių. Kai kuriose šeimose autizmo atvejų pasitaiko daugiau nei kitose. Jei vienas iš identiškų dvynių serga autizmu, paprastai juo serga ir kitas. Tačiau autizmo atvejų daugėja sparčiau nei galima būtų tikėtis iš paprastos genetinės ligos. Tai leidžia manyti, kad sutrikimui pasireikšti būtina kitų veiksnių įtaka.
Aplinkos veiksniai: nors genetika yra svarbi, aplinkos veiksniai taip pat gali turėti įtakos autizmo atsiradimui. Vienas Kalifornijos tyrimas teigia, kad motinoms, gyvenančioms netoli greitkelių ir susidūrusioms su tarša, išmetamosiomis dujomis, gyvsidabriu ir sunkiaisiais metalais, padidėja rizika susilaukti autizmu sergančio vaiko. Kaip galimi veiksniai įvardinti toksinai, maitinimasis, gimdymo traumos, virusai ir kiti patogenai, tačiau iki šiol nesama jokių tvirtų bent kurio iš šių veiksnių įtakos įrodymų.
Neuropsichologiniai veiksniai: kiekvieno žmogaus smegenys yra unikalios, ir neuropsichologiniai veiksniai taip pat gali turėti įtakos autizmo spektro sutrikimų vystymuisi. Autizmas yra sąlygojamas įvairių vystymosi faktorių, kurie pažeidžia daugelį ar visas funkcines smegenų sistemas bei sutrikdo jų vystymąsi. Neuroanatominės studijos nurodo stiprią asociaciją tarp teratogenų ir sutrikusio smegenų vystymosi iš karto po apvaisinimo. Iš karto po gimimo autistų smegenys auga greičiau nei įprasta, tačiau vaikystėje tas augimas sulėtėja. Dėl per greito augimo, ląsteliniame ir molekuliniame lygyje galimai atsiranda šie sutrikimai: neuronų perteklius, kuris sukuria padidintą kiekį jungčių pagrindiniuose smegenų regionuose, sutrikusi neuronų migracija ankstyvame vystymosi periode, nesubalansuotas aktyvinimo-slopinimo mechanizmas, nenormalus tarpneuroninių jungčių susiformavimas.
Imuninės sistemos disbalansas: kai kurie tyrimai rodo, kad imuninės sistemos pokyčiai gali būti susiję su autizmo rizika. Imuninė sistema taip pat vaidina svarbų vaidmenį autizmo atsiradime. Tokiems vaikams nustatomas centrinės ir periferinės nervų sistemos uždegimas. Atlikti tyrimai nurodo, jog infekcijos buvimas nėštumo metu padidina autizmo atsiradimo riziką. Viskas priklauso nuo to, kaip imuninė sistema geba išlaikyti balansą tarp aktyvacijos ir atsako bei nesutrikdyti ankstyvo smegenų vystymosi. Pastaraisiais metais pastebėta, kad autizmu sergančių vaikų imuninė sistema elgiasi neįprastai, tačiau tą patvirtino ne visi tyrimai. Mokslininkai tyrė smegenų audinio pavyzdžius, gautus iš autizmu sirgusių asmenų. Lyginant su kontrolinėmis sveikų žmonių smegenimis, autistų smegenyse pastebėta aktyvesnės imuninės sistemos veiklos požymių ir smegenų uždegimas. Šis nuolatinis uždegiminis procesas vyko įvairiose smegenų srityse, jį palaiko mikroglija ir astroglija vadinamos ląstelės. Specifinių ląstelių ir baltymų kiekiai rodo, kad tai yra „įgimtos“ smegenų imuninės sistemos dalis. Nepanašu, kad šie sveikam kūnui nebūdingi kiekiai smegenyse atsirado dėl nenormalios už smegenų ribos esančios imuninės sistemos dalies veiklos. Šiuos duomenis patvirtino iš vaikų smegenų skysčio (likvoro) tyrimai. Šiame skystyje citokinų kiekis taip pat buvo padidėjęs.
Naujausias Japonijos Kobei universiteto tyrimas atveria naujus kelius tiek mokslininkams, tiek švietimo bei sveikatos specialistams, dirbantiems su ASS turinčiais vaikais. Tyrėjų komanda sukūrė unikalią pelių embrioninių kamieninių ląstelių linijų banką, kuriose kiekvienoje yra genų mutacijos, stipriai susijusios su autizmu. Pasitelkę CRISPR geno redagavimo technologiją ir klasikinę kamieninių ląstelių inžineriją, mokslininkai sukūrė standartizuotą modelį, leidžiantį tiksliai tirti, kaip šie genetiniai pokyčiai veikia smegenų veiklą. Remiantis šiais modeliais, tyrėjai pastebėjo, kad autizmui būdingos mutacijos dažnai trikdo smegenų gebėjimą „valyti“ netinkamai susiformavusius baltymus. Neuronai turi unikalią savybę gaminti baltymus vietoje, kur jie reikalingi - tai itin svarbu smegenų veiklai. Sutrikus šiai kokybės kontrolei, atsiranda problemų, kurios gali turėti įtakos vaiko elgesiui, bendravimui ar emocijų reguliavimui.
Autizmo spektro sutrikimų atsiradimui dažniausiai įtakos turi kompleksinis genetinis ir aplinkos veiksnių sąveikavimas.
🍏 „Autizmas nėra smegenų sutrikimas - tai sutrikimas, kuris veikia smegenis”, - sako Dr. 🍏
„Mes negydome autizmo. Mes negydome Alzheimerio ligos. Mes gydome žmones, kurių kūnas yra nesubalansuotas, ir ši strategija padeda pakeisti šią smegenų disfunkciją.
Ankstyvoji Autizmo Diagnostika ir Pagalba
Kokiu gyvenimo laikotarpiu dažniausiai yra nustatomas autizmas? Autizmas dažniausiai diagnozuojamas mažiems vaikams, dažniausiai iki 3 metų. Medicininiai tyrimai rodo, kad kai kuriems autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams pasireiškia vystymosi regresija, t. y., grįžimas į ankstesnę būklę - kai viską atrodo gerai mokantis vaikas nustoja kalbėti, žaisti, bendrauti. Tokia regresija pasireiškia tarp 1 ir 2 metų amžiaus. Kodėl taip vyksta, vis dar nėra aišku.
Autizmo spektro sutrikimui diagnozuoti yra sudėtingas procesas, kurį dažnai atlieka įvairių specialistų komanda. Anamnezė: gydytojai ir specialistai renka išsamią istoriją apie paciento vystymąsi ir elgesį. Elgesio stebėjimas: specialistai stebi paciento elgesį, socialinius įgūdžius, bendravimą su kitais ir kitus aspektus, kurie gali būti susiję su autizmu. Šis stebėjimas dažnai vyksta skirtingose situacijose ir su skirtingais žmonėmis. Gydytojų ir specialistų konsultacijos: į diagnozavimo procesą dažnai įtraukiami skirtingi specialistai, tokiu būdu užtikrinant, kad būtų įvertintos skirtingos sritis. Standartizuoti vertinimai: dauguma specialistų diagnozavimui naudoja standartizuotus vertinimus ir testus, kurie padeda nustatyti pagrindinius autizmo spektro sutrikimo požymius. Tėvų ir šeimos įtraukimas: šeimos ir tėvų požiūris yra svarbi diagnozės proceso dalis. Diferencinė diagnozė: siekiant pašalinti kitus sutrikimus, turinčius panašius požymius, gydytojai gali atlikti diferencinę diagnozę. Svarbu pabrėžti, kad diagnozavimo procesas turi būti atliekamas kvalifikuotų specialistų, įskaitant psichologus, psichiatrus, neurologus, logopedus, ergoterapeutus, kineziterapeutus ir kitus, turinčius patirties autizmo spektro sutrikimų srityje.
Bendras vaiko raidos vertinimas, kurį Lietuvoje atlieka šeimos arba vaikų ligų gydytojas. Išsamus raidos vertinimas, kurį atlieka daugiadalykė specialistų komanda. Antras svarbus ankstyvos diagnostikos aspektas - pagalba šeimai. Žinodami diagnozę tėvai lengviau supranta ir priima vaiko kitoniškumą, gali greičiau gauti reikiamos paramos ir išteklių. Trečia, ankstyva diagnostika leidžia gydytojams ir mokslininkams suprasti ASS.
Pirmieji autizmo požymiai turėtų būti pastebėti iki 1,5 - 2 metų amžiaus. Nustatant vaikų autizmą rekomenduojama taikyti Ankstyvojo amžiaus vaikų autizmo požymių kontrolinį sąrašą, kuriuo galima tirti 18 mėnesių amžiaus vaikus. Kontrolinį ankstyvojo amžiaus vaikų autizmo požymių sąrašą sudaro dvi skalės: klausimai tėvams ir gydytojo stebėjimas. Autizmo diagnostikai labai svarbus bendras sveikatos, neurologinis ir neuropsichiatrinis tyrimas.
Atnaujinus mitochondrijų terapiją L-karnitinu, CoQ10, B grupės vitaminais ir kai kuriais labai paprastais papildais, jis vėl pradėjo tobulėti. Tai nervų sistemos vystymosi sutrikimas, kuriam būdinga socialinė disfunkcija, kalbiniai ir kūno kalbos sutrikimai bei apribotas ir pasikartojantis elgesys. Autizmas diagnozuojamas iki trijų metų amžiaus. Sergant autizmu, galvos smegenyse informacijos apdorojimas ir suvokimas yra sutrikę.
Neuroįvairovė ir Autizmas
Pastaruoju metu į autizmą pradėta žiūrėti kaip į vieną iš neuroįvairovės variantų. Neuroįvairovė atspindi idėją, kad neurologiniai skirtumai, tokie kaip ASS, dėmesio ir veiklų sutrikimas, disleksija ir kiti, nėra ligos, o normalios žmogaus proto struktūros variacijos, kurios papildo bendrą žmonijos patirtį ir didina inovacijų galimybes.
Tyrimas patvirtina, kad ASS dažnai turi biologinį, o ne vien psichologinį pagrindą. Tai padeda tėvams ir mokytojams pažvelgti į vaiko elgesį be kaltinimų ar stereotipų, o iš supratimo pozicijos. Kadangi tyrimas parodė, jog skirtingos mutacijos veikia skirtingas smegenų ląsteles, kiekvieno vaiko poreikiai gali būti labai individualūs. Tai primena, kaip svarbu ieškoti tinkamiausio mokymo ar terapijos būdo kiekvienam vaikui. Šis tyrimas ne tik padeda atskleisti autizmo mechanizmus, bet ir atidaro kelią naujiems vaistams bei terapijoms, kurios galbūt ateityje padės sumažinti ASS simptomus ar pagerinti kasdienę vaiko savijautą.
ASS turi aiškų genetinį pagrindą, todėl kaltinti save ar vaiką - neteisinga. Kiekvienas vaikas su ASS yra unikalus - tai, kas tinka vienam, nebūtinai tiks kitam. Mokslas sparčiai tobulėja, ir tai teikia vilties dėl efektyvesnės pagalbos vaikams ateityje. Tėvų, pedagogų ir specialistų bendradarbiavimas - esminis veiksnys, kuriant vaiko sėkmės istoriją.
Vaiko, turinčio autizmo spektro sutrikimų, elgesys nėra nei „užsispyrimas“, nei „netinkamas auklėjimas“, nei „blogas būdas“, o dažnai natūralus atsakas į vidinį neuronų disbalansą. Todėl: Stebėkite elgesį kaip signalą, o ne problemą. Bendradarbiaukite su specialistais, kurie gali padėti atskleisti galimas biologines, sensorines ar emocines priežastis. Šis požiūris - užuojauta grįstas smalsumas - yra raktas į gilesnį supratimą, veiksmingesnę pagalbą ir pagarbius santykius su vaikais, turinčiais autizmo spektro sutrikimų.
Autizmo Spektro Sutrikimų Klasifikacija ir Apraiškos
Autizmo spektro sutrikimai apima įvairias apraiškas ir sunkumo laipsnius, todėl kalbant apie „tipus“, yra svarbu suprasti, kad autizmas yra labai įvairus. Tačiau daugeliui žmonių, kurie yra susipažinę su autizmo spektru, gali būti naudingos tokios sąvokos kaip „lengvesnis“, „vidutinis“ ar „sunkus“ autizmo spektro sutrikimo laipsnis.
- Lengvas autizmas: asmenys su lengvo autizmo sutrikimu gali turėti minimalius kalbos ir socialinius sunkumus.
- Vidutinio sunkumo autizmas: vidutinio sunkumo autizmo spektro sutrikimo atveju asmenims gali būti reikalinga tam tikra pagalba ir palaikymas, ypač socialinių ir komunikacinių įgūdžių srityse.
- Sunkus autizmas: sunkų autizmo spektro sutrikimą patiriantys asmenys gali turėti stiprius socialinius ir kalbos sunkumus. Kiekvienas autizmo spektro sutrikimo atvejis yra unikalus, ir asmenų su autizmu gebėjimai gali labai skirtis.
Autizmo spektro sutrikimams priskiriami: Aspergerio, Rett sindromai, netipiškas autizmas, autistinis sutrikimas (vaikų ir klasikinis autizmas). Svarbu pažymėti, kad Aspergerio sindromas dabar laikomas autizmo spektro sutrikimu, ir diagnozė remiasi autizmo spektro sutrikimų diagnostiniais kriterijais. Aspergerio sindromui būdingas pakartotinio elgesio ir asmeninių interesų fokusas: asmenys gali pasižymėti stipriomis, sukoncentruotomis arba neįprastomis interesų sritimis.
Pacientams būdinga simptomų triada: socialinio kontakto sutrikimai, žodinės ir kūno kalbos sutrikimai, rutininis ir ribotas elgesys.
- Socialinio vystymosi sutrikimai: nuo vaikystės pacientai mažai reaguoja į socialinius stimulus, vengia akių kontakto, mažai šypsosi, negestikuliuoja, nesiliečia prie kitų asmenų. Vyresniame amžiuje jiems tampa sunku suprasti aplinkinių emocijas, reakcijas. Jie jaučiasi vieniši ir nesuprasti.
- Bendravimas: būdingi kalbos sutrikimai, kūdikystėje jie mažai guguoja, būdingas netipinis verkimas, vėliau ir kalbos naudojimas. Tokiems vaikams sunkiai sekasi žaidimai, kuriuose reikalinga vaizduotė. Paaugę maždaug pusė autistų negali savęs išreikšti žodžiais ar kūno kalba. Jiems sunkiai sekasi suprasti fraziologizmus, jie linkę tiesiog kartoti žodžius.
- Rutiniškas elgesys:
- Stereotipiniai judesiai - plojimas rankomis, galvos sukimas, lingavimas.
- Pasikartojantis elgesys - daiktų dėliojimas atitinkama tvarka, į vieną liniją ir pan. Toks potraukis yra labai stiprus ir negalint jo patenkinti, galimi elgesio ir emocijų sutrikimai.
- Ritualai - pacientu būdingas tam tikras meniu skaitymas, apsirengimo įgūdžiai ir pan.
- Apribotas elgesys - stiprus įsitraukimas į vieną objektą, pavyzdžiui, žaislą, žaidimą ar televizijos laidą.
- Savęs žalojimas - kandžiojimas, žnaibiojimas ir pan.
Socialiniai sunkumai: Asmenims su Aspergerio sindromu gali būti sunku suvokti socialines normas ir domėtis kitais žmonėmis.
60 Second Science - Brain differences and autism
Autizmo paplitimas. Autoriai (Gillberg, Coleman, 1992) nurodo, kad iš 10000 vaikų 4-5 būdingas autizmo sindromas. Šis sutrikimas labiau paplitęs berniukų tarpe. Happe (1994), Wirth (1994) duomenimis berniukų ir mergaičių santykis yra 4:1. Šis skirtumas yra didesnis tarp vaikų, turinčių aukštesnį intelekto koeficientą (IQ). Ligos dažniausiai pažeidžiama asmenų grupė: Berniukai serga keturis kartu dažniau nei mergaitės. Tiksli priežastis nėra žinoma. Rasės, etniniai ir socioekonominiai faktoriai įtakos neturi.
Statistiniais duomenimis autizmo spektro sutrikimą turi apie 1 % viso pasaulio gyventojų. Lietuvoje 2013-2017 metų naujai nustatytų autizmo sutrikimų duomenys rodo, kad autizmo sutrikimų Lietuvoje daugėja sparčiau nei pasaulyje ir per artimiausius 5-10 metų autizmo sutrikimus turinčių vaikų oficialus skaičius irgi sieks 1,5-2 proc., o tai reiškia, kad autizmo sutrikimus Lietuvoje turės apie 10 tūkst. vaikų.
Kadaise autizmo spektro sutrikimas buvo suvokiamas kaip kažkas panašaus į šizofreniją. Šiandien ši liga įvardijama kaip itin sudėtingas nervų sistemos vystymosi sutrikimas, kuris paveikia sergančiojo elgesį, bendravimą, įsitraukimą į įvairias veiklas bei funkcionavimą visuomenėje.
Daugelis vis dar mano, kad ASS yra liga. Tačiau mokslininkai patvirtino, jog taip nėra. Tai neurologinis sutrikimas ir deja, kol kas dar nežinomos jo atsiradimo priežastys.
Ar autizmas išgydomas? Deja, kaip ir minėjome prieš tai, autizmo spektro sutrikimas nėra liga, todėl jis nėra išgydomas. Tačiau pritaikius specialią pagalbą, autistiškas vaikas sėkmingai gali integruotis bendruomenėje ir gyventi. Šioje vietoje labai svarbus tiek šeimos, tiek padedančių specialistų bendradarbiavimas. ASS sutrikimų turintiems žmonėms prireikia ypatingos psichologų, pedagogų, logopedų bei gydytojų pagalbos.
Autizmas yra sudėtingas, įvairiapusis raidos sutrikimas, pasireiškiantis bendravimo, vaizduotės, interesų, elgesio ir emocijų savitumu. Šis sutrikimas veikia visą vaiko veiklą - verbalinę ir neverbalinę komunikaciją, socialinę sąveiką ir išryškėja ankstyvoje veikystėje. Dažniausi autizmo požymiai yra bendravimo sunkumai, sutrikę socialiniai kontaktai, pasikartojantis stereotipinis elgesys, priešinimasis aplinkos ir dienotvarkės pasikeitimams, neįprastos reakcijos į sensorinius dirgiklius. Nurodoma, kad autizmas sukelia visą gyvenimą pasireiškiančias kokybinius socialinio bendravimo, komunikacijos ir elgesio problemas.
Socialinių paslaugų dienos centrą gali lankyti ikimokyklinio amžiaus vaikai nuo 2,5 metų, turintys medicininę gydytojo pažymą su nustatyta ASS diagnoze bei patvirtintą neįgalumo pažymėjimą. Atsižvelgiant į visuomenės bei Kauno klinikų lopšelio-darželio „Lašeliai“ ugdytinių tarpe augančių vaikučių poreikius, Kauno klinikų ikimokyklinio ugdymo skyriuje veiklą pradeda socialinių paslaugų dienos centro grupė - Lietuvių miestelis.
Autizmo gydymo būdai yra įvairūs ir skirtingi. Medikamentinis gydymas. Šiuo metu dar nėra atrastas medikamentas, kuris galėtų išgydyti autizmą, tačiau gydymas vaistais yra svarbi bendros pagalbos programos dalis. Autizmo atveju dažniausiai naudojamas vitaminas B6, magnis, neuroleptikai, sedatyviniai preparatai. Gydymas vitaminais gali padėti spręsti elgesio problemas (autoagresiją, hiperaktyvumą) ir miego sutrikimus. Neuroleptikų poveikyje pagerėja bendravimas, sumažėja mokymosi problemos, tačiau šie preparatai turi stiprų šalutinį poveikį ir ilgalaikis jų vartojimas nerekomenduojamas. Sedatyviniai preparatai skiriami miego sutrikimams gydyti.
Psichologinės ir pedagoginės priemonės. Svarbiausias pedagoginio ir psichologinio poveikio tikslas yra ne tiek akademinių žinių, kiek pagrindinių gyvenimo ir bendravimo įgūdžių formavimas. Autistiški vaikai gali būti ugdomi įvairiose įstaigose, atsižvelgiant į sutrikimo sunkumą, vaiko elgesį ir emocijas. Kiekvienam vaikui ugdyti sudaroma individuali programa, kurioje daug dėmesio skiriama struktūruotos aplinkos kūrimui, kalbos ar alternatyvaus bendravimo skatinimui, numatomi konkretūs tikslai ir jų siekimo būdai. Dauguma autorių ypatingą dėmesį skiria elgesio korekcijai. Išsamiai įvertinus vaiko elgesį įvairiose situacijose, numatomi pagrindiniai reikalavimai, kurių laikosi tėvai ir vaiką ugdantys specialistai. Sukurta įvairių autizmu sergančių vaikų ugdymo programų: Welch valdymo terapija, Valdeno metodas, komunikacijos skatinimo metodas, ABA metodas, Galler modelis ir daugelis kitų. Neretai taikomos delfinų, arklių, muzikos, žaidimo, dailės terapijos. Pastebėta, kad meninė veikla ir bendravimas su gyvūnais teigiamai veikia kai kuriuos autizmo simptomus, pvz. vaikai geriau miega, nurimsta, susikaupia.
Kadangi dėl veiksmų planavimo ir aplinkinių veiklos mėgdžiojimo stokos, autistiškiems vaikams sunku išmokti būtiniausių gyvenimo įgūdžių, ugdymo programose didelis dėmesys skiriamas savitarnos ir savitvarkos mokymui. Siekiant suformuoti tam tikrus įgūdžius, dažnai naudojama simbolių ar paveikslėlių seka, suskirstant veiksmo atlikimą į mažus žingsnelius. Visi veiksmai, kuriuos vaikas atlieka yra įvardijami konkrečioje situacijoje. Ugdant autistiškus vaikus, dažniausiai remiamasi bihevioristiniais elgesio formavimo principais, prizais, apdovanojimais skatinant tinkamus veiksmus. Sudarant individualias programas, priklausomai nuo vaiko gebėjimų, numatomi pažintinės veiklos (dėmesio, mąstymo, suvokimo, atminties), kalbos ir bendravimo skatinimo būdai. Programose numatomos užduotys vizualinės-motorinės koordinacijos, smulkiosios ir bendrosios motorikos ugdymui, nuosekliai formuojami žaidimo įgūdžiai.
