Renkantis medžius daržui, svarbu atsižvelgti ne tik į jų estetinę išvaizdą, bet ir į praktinę naudą bei galimą žalą aplinkai. Kai kurie medžiai gali kelti grėsmę ne tik pastatams, bet ir kitiems augalams, o jų šaknys gali pažeisti pamatus ar konkuruoti dėl maisto medžiagų. Ekspertai įvardija kelias medžių rūšis, kurių reikėtų vengti sodinant arti namų.
Medžiai, kurių reikėtų vengti arti namų
Nors medžiai suteikia pavėsį ir pagražina aplinką, pasirinkimas, kuriuos sodinti, turėtų būti apgalvotas. Kai kurios rūšys, užaugusios iki didelio dydžio, tampa nepageidaujamais kaimynais.
1. Eglė
Laukinė miško eglė yra viena iš tų, kurių geriau neauginti šalia namų. Suaugusio medžio šaknų sistema užima didelį plotą, o tankus vainikas stipriai užstoja saulės šviesą, kas kenkia šalia augantiems augalams. Be to, eglė yra linkusi virsti per stiprias audras ir vėjuotą orą, ypač jei šaknys pažeistos ar dirvožemis per drėgnas. Yra didelė tikimybė, kad medis, užaugęs šalia namo, per audrą gali užvirsti ant gyvenamojo pastato ar kitų sodo statinių.
2. Klevas
Klevas taip pat nerekomenduojamas sodinti arti namo ar daržo. Šis medis laikomas gana trapiu, ypač didelėmis ir senomis šakomis, kurios gali lūžti net nuo stipresnio vėjo gūsio. Be to, klevas turi dar vieną trūkumą - jis intensyviai dauginasi savisėja, ir jo sėjinukus sunku išnaikinti iš sklypo, jie greitai užima visą laisvą plotą.
3. Beržas
Beržas yra dar vienas ne geriausias pasirinkimas sodinti prie namo. Dėl jo plačiai išsišakojusios, paviršinės šaknų sistemos derlingo daržo kaimynystėje gali tekti pamiršti - beržo šaknys konkuruoja su daržovių šaknimis dėl vandens ir maistinių medžiagų. Suaugęs beržas neretai pradeda džiūti, o jei jis nėra prižiūrimas, vėjuotu oru gali virsti. Beržo aukštis (suaugę medžiai gali siekti 20 metrų ar daugiau) taip pat didina pavojaus tikimybę vėjui siaučiant.
Ąžuolas, stambių rūšių gluosniai, uosiai ir klevai - šie medžiai turi galingą šaknų sistemą, todėl pasodinti šalia namo jie gali lengvai pažeisti pamatus. Taip yra todėl, kad augalui trūksta drėgmės ir jis gali augti giliai po pastatu ieškodamas maisto.
Pušys. Ten, kur auga pušis, kiti augalai neaugs. Tuopos. Šio medžio geriau nesodinti kieme, nes jo kamienas labai trapus. Esant nepalankioms oro sąlygoms, vėjui ar perkūnijai, jo šakos kris ir apgadins namo stogą ar kitus statinius.
Augalai, tinkami sodinti po medžiais
Augalai po medžiais gali tapti galvos skausmu. Ūksmingoje zonoje po medžiu skursta ir veja, ir visa kita, ką ten bepasodintum. Panevėžio Laisvės aikštėje įrengtuose želdiniuose po šimtamečiais medžiais klesti pomedžio augalai, nebijantys nepalankių sąlygų.
Melsvės (Hosta) ‘Halcyon’, ‘Ginko Craig’, ‘Elegans’ - geras pasirinkimas pomedyje, gražiai savo lapais užpildo didesnius plotus. Melsvės sodinamos po kaštonais ir dėl vienos gudrybės. Kadangi kaštonų lapus reikia nugrėbti, labai patogu rudenį nukirpus melsvių lapus nugrėbti juos kartu su kaštonų lapais. Melsves kraštovaizdžio architektė pataria sodinti po kaštonais.
Variuotasis epimedis (Epimedium x warleyense), epimedis (Epimedium x perralchicum) ‘Frohnleiten’, (Epimedium pinnatum var.colchicum), (Epimedium perralderianum) - šie epimedžiai tinka tose vietose, kur neauga net žolė. Epimedis gyvuoja ten, kur neauga net žolė.
Trilapė valdšteinija (Waldsteinia ternata) puikuojasi po pagrindiniu Panevėžio aikštės ąžuolu. Šis pomedžio augalas puikus tuo, kad nuo jo suformuoto žalio kilimo galima nupūsti medžių lapus, nes valdšteinija yra labai žema. Valdšteinija sudaro žemą žalią kilimą.
Pachisandros - visžalis gražus augalas pomedžiams.
Gebenė lipikė (Hedera helix) per keletą metų tankiai suauga į vieną masyvą. Gebenės suauga į tankų kilimą, kuris nebereikalauja priežiūros.
Iki žemės nulinkusios stefanandros šakos įsišaknija.
Augalai po medžiais padeda palengvinti pomedžio zonos priežiūrą.
Kiti dekoratyviniai ir naudingi medžiai bei krūmai
Buksmedžiai yra vieni iš mylimiausių krūmų - visžaliai, nebijo pavėsio, sausros, atsparūs šalčiui, gerai sutankėja ir palyginti lėtai auga, tad nereikia dažnai karpyti. Jie nebijo žirklių, juos lengva formuoti ir, esant polėkiui, papuošti kiemą įspūdingomis geometrinėmis figūromis. Bukieji puskiparisiai (Chamaecyparis obtusa) kilę iš Japonijos aukštikalnių. Rūšiniai augalai dideli ir retai auginami želdynuose, bet žemaūgiai, geltonspygliai, lėtai augantys kultivarai užsienyje labai populiarūs. Kaip ir dauguma iš Rytų kilusių augalų, bukieji puskiparisiai šiek tiek keistoki, neįprasti akiai. Galima jų nekęsti arba jais žavėtis, bet abejingų nebus.
Levandos vis dar žydi vidiniame kiemo gėlyne, groja pagrindiniu smuiku. 2022-ųjų vasara jas gausiai skalbė lietumi ir šilumos nebuvo per daug, bet jos kaip visada gausiai žydėjo.
Kai kurie spygliuočiai kaip chameleonai keičia savo rūbo spalvą. Pavyzdžiui, dauguma tujų, ypač senesnių veislių, rudenį nepatraukliai paruduoja. Vakarinė tuja (Thuja occidentalis) `Rheingold` žiemą paruduoja taip, kad atrodo, jog augalas žuvęs. Yra ir išimčių - didžioji tuja (Thuja plicata) `Stoneham Gold` - visai graži. Jos šakelės nusidažo auksine bronza, o jauni ūgliai - rudai raudonai.
Bambukai nereiklūs žemei, bet geriausiai ir greičiausiai auga purioje, vandeniui ir orui laidžioje ir humusu turtingoje žemėje. Yra išimčių - pastebėta, kad didbambukiai ir bambukaičiai geriau auga priemolyje. Kuo daugiau žemėje organikos, tuo geriau. Šaknų atžalomis plintančių bambukų verčiau nesodinti ypač sausose dirvoje - ieškodami vandens jie dar įnirtingiau leidžia ūglius. Bambukai - visai ne medžiai, o aukščiausia pasaulyje žolė. Jie priskiriami miglinių šeimai, bet nuo kitų miglinių skiriasi sumedėjusiais bambliuotais stiebais ir palyginti plačiais lapais. Tai ypatingi augalai, labai mylimi ir vertinami Rytuose.
Lietuvoje sutinkamos 3 žagrenių rūšys, bet plačiau paplitęs tik rūgštusis žagrenis (Rhus typhina L.).
Nykštukinė baltosios eglės atmaina trumpomis šakutėmis ir tankia laja, kurią dabar auginame kaip `Conica`, buvo rasta natūraliai auganti Kanados miškuose. Per 10-15 metų ji užauga iki 1-1,2 m aukščio ir 50 cm pločio.
Vynmedis `Canadice` idealiai tinka vertikaliam apželdinimui - vynmedis labai augus ir visiškai atsparus šalčiui. Antra, uogos be sėklų. Jos nedidukės, prinokusios gelsvai raudonos, saulėje skaidrios, sutelktos į vidutinio dydžio širdies formos kekes.
Davido budlėjos (Buddleja davidii) - joms pas mus šiek tiek per šalta ir žvarbią žiemą kartais iššąla, bet didžiuliai kvapnūs žiedynai bei gausus žydėjimas paperka visus. Budlėjos žydi „bangomis“, nuo liepos iki vėlyvo rudens, žiedynai stipriai kvepia medumi ir būna lipte aplipę drugeliais.
Dekoratyviniai juoduogio šeivamedžio (Sambucus racemosa L.) kultivarai su spalvotais lapais itin geidžiami.
Gausiažiedės pušys (Pinus densiflora) turi išskirtinį kultivarą `Oculus Draconis`, išvertus Drakono akis. Jo spygliai tamsiai žali su dviem plačiomis geltonomis juostomis. Viena juosta yra ryškiai geltona, beveik auksinė, kita gerokai blyškesnė. Geltonai žalia mozaika labai puošni.
Pušų ūgliai jau delno dydžio ir tai reiškia, kad metas juos genėti.
Spygliuočių dauginimas. Kur jau čia žmogus ištversi, kai prieš akis sijonus plaiksto rytinės eglės, akina geltonspyglės pušys ir jūros mėliu užlieja uoliniai kadagiai… Ir taip kasryt, ir taip kasdien, kol supranti kad esi priklausomas, kad tau reikia daugiau, dar ir dar nors sode jau nėra laisvos pėdos.
Pas mus įprasta spygliuočius sodinti tik gyvatvorėse arba išmėtyti vejoje padrikai tikintis kad jų visžalė ir dažnai spalvinga laja savaime suteiks dekoratyvumo. Iš tiesų spygliuočiai sklype vaidina tokį patį vaidmenį kaip ir kiti augalai, vieni puikiai tinka akcentams, o kiti tėra geras fonas išraiškingesniems augalams.
Forsitija dekoratyvi tik porą savaičių, todėl visos lysvės atiduotos vertingesniems augalams.
Medžių parinkimas ir priežiūra
Sodininkystė nemėgsta skubos, gražus želdinys “tapomas” pamažu (nebent pasamdomas profesionalus “dailininkas”), todėl klaidų neišvengiama. Įsigijus namą su sklypu rankos tiesiog niežti sėti, sodinti, nesvarbu ką ir kaip, bet svarbu kuo greičiau ir daugiau.
Svarbiausias kriterijus nusakantis medžio dydį yra medžio kamieno apimtis. Medžio kamieno apimtis yra matuojama 1m aukštyje. Augalai medelynuose, auginami dirvožemyje yra specialiai ruošiami sodinimui, todėl kas tam tikrą laiko tarpą medelyne yra persodinami, tokiu būdu formuojamos augalo šaknys. Medžių kamieno aukštis medelynuose įprastai formuojamas 220-240 cm aukščio. Trumpinys Cx (x - konteinerio talpa litrais) naudojamas augalams, kurie auginami konteineriuose. Augalai konteineriuose, lengviau prigyja, nei augalai plikomis šaknimis, nes sodinimo metu šaknų sistema nėra pažeidžiama. Rūšiuojant augalus pagal aukštį, reikėtų atkreipti dėmesį, kad augalai rūšiuojami pagal nustatytus intervalus, pvz.: 80-100 nurodo, kad augalo aukštis nuo 80 cm iki 100 cm. Augalas 110 cm aukščio jau priskiriamas 100-125 intervalui. Šie nustatyti aukščio intervalai leidžia kur kas tiksliau aprašyti norimą matyti augalo aukštį projekte, išvengiant netikslumų, kurie pasitaiko nurodant per didelį intervalą pvz.: pageidaujamas augalo aukštis 50-100 cm. Visiems augalams apibūdinti naudojami šie trumpiniai: BG - augalas plikomis šaknimis, kitaip - be žemių gumulo. SG - augalas su žemių gumulu, t.y. augalas auginamas dirvožemyje ir sodinimui pateikiamas iškastas specialia technika su žemių gumulu, įrištu į medžiagą, kuri sulaiko žemes aplink šaknis. Tokiu būdu suformuotos šaknys yra apsaugotos nuo perdžiūvimo, nepažeidžiamos transportavimo metu, itin pailgėja galimas sodinimo laiko tarpas. Tokius augalus galima sodinti kur kas ilgesnį laikotarpį, nei augalus plikomis šaknimis.
Figūrinį karpymą savo želdynuose pirmieji ėmė taikyti romėnų sodininkai I amžiuje prie Kristų. Tiesa, pirmaisiais juos krikštyti ne visai teisinga, nes romėnai šį amatą nusižiūrėjo iš… ožkų.
Sakoma, kad nėra prasto oro, yra tik prasta apranga. Panašiai ir su buksmedžiais - tinkamai parinkti ir tinkamoje vietoje auginami jie rūpesčių nekelia. Šie krūmai arba neaukšti medeliai auginami nuo seno ir plačiai paplitę mūsų miestuose ir miesteliuose. Vieni juos peikia, kiti giria - abejingų nėra.
Svarbi pastaba: Sodinant medžius visada būtina atsižvelgti į jų galutinį dydį, šaknų sistemą ir atstumą iki pastatų bei požeminių komunikacijų.
Medžių lapų panaudojimas
Rudenį medžiai numeta lapus. Dažnai smagu pasivaikščioti po nukritusius medžių lapus miške ar parke. Smagu medžių lapus ir rinkti. Bet kai daug lapų prikrenta sode ar prie jūsų namo, juos sugrėbkite į krūvą. Medžių lapų neišmeskite.
- Medžių lapus panaudokite kompostui. Kompostu vadiname supuvusius augalus ir maisto likučius, kurie vėliau tampa naudinga trąša augalams. Tai reiškia, kad kompostas padeda augalams augti. Į kompostą dažniausiai žmonės deda: įvairių vaisių žieves, lapus, žolę. Į kompostą galite dėti ir nukritusius medžių lapus.
- Medžių lapus panaudokite mulčiui. Mulčiu vadiname mišinį iš susmulkintų lapų, šiaudų ar medžių žievės. Mulčias dedamas ant žemės aplink augalus, kad apsaugotų augalų šaknis nuo šalčio. Jūs galite susmulkinti medžių lapus ir panaudoti juos kaip mulčių.
- Medžių lapais papuoškite namus. Surinkite nukritusius ir dar nesupuvusius medžių lapus. Iš medžių lapų pagaminkite rudeninę puokštę arba vainiką. Spalvinga lapų puokštė ar vainikas papuoš jūsų namus.
- Medžių lapus užkaskite žemėje. Nukritusius medžių lapus užkaskite savo sode ar darže. Lapai suirs ir patręš žemę. Tokioje žemėje kitais metais geriau augs sodo ar daržo augalai.
