Daugiavaisis nėštumas, ypač kai laukiamasi monochorioninių dvynių, yra didelės rizikos būklė, reikalaujanti ypatingo medikų dėmesio ir ilgametės patirties. 2019 metais Lietuvoje gimdė daugiau nei 24 tūkstančiai moterų, iš kurių 1,6 proc. susilaukė dvynių. Anksčiau dvynių susilaukdavo viena pora iš 80, tačiau šiuo metu tikimybė susilaukti dvynių yra viena pora iš 60. Identiškų dvynių dažnumas įvairiose šalyse beveik vienodas - apie 3-5 iš 1000 gimdymų. Tikimybė susilaukti neidentiškų dvynių priklauso nuo tam tikrų veiksnių: šalies, paveldimumo ir net nuo moters amžiaus bei praeityje buvusių gimdymų skaičiaus.
Per pastaruosius dešimtmečius daugiavaisio nėštumo atvejų pagausėjimą daugiausiai lėmė dvi priežastys: nevaisingumo gydymui taikoma kiaušidžių stimuliacija bei pagalbinis apvaisinimas, kai į įsčias įsodinamas ne vienas embrionas, ir vis didėjantis vidutinis gimdyvių amžius. Dabartiniu metu tik apie 60-70 proc. daugiavaisio nėštumo atvejų yra susiję su pagalbinėmis reprodukcinėmis technologijomis.
Monochorioninių dvynių formavimasis ir tipai
Daugiavaisis nėštumas formuojasi labai įdomiai ir nuo to priklauso, ar užsimegs identiški dvyniai, ar neidentiški. Skiriasi ir procesas. Neidentiškų dvynių atveju apvaisinamos dvi moters kiaušialąstės, kiekviena jų turi savo genetiką, istoriją, kitaip tariant, kiekvienam po savo rinkinį. Tie dvyniai, nors užsimezgė kartu, gims kartu, yra visiškai skirtingi - tiesiog kaip broliai ar seserys, gimę skirtingu laiku. Paprastai tariant, šitame procese dalyvauja dvi atskiros kiaušialąstės, kurias apvaisina du spermatozoidai, susiformuoja dvi skirtingos gyvybės, kurios tiesiog dalijasi viena gimda, bet kiekviena turi savo „namelį“, savo placentą, savo virkštelę. Abu yra absoliučiai vienas nuo kito autonomiški, jie vadinami dizigotiniais dvyniais. Jų dažnumas, palyginti su monozigotiniais (identiškais iš vienos kiaušialąstės), yra apie 70 proc.
Identiški dvyniai pasitaiko rečiau: jeigu tarp visų dvynių neidentiškų gimsta apie 70 proc., tai identiškų tik apie 30 proc. Kaip formuojasi tokie dvyniai? Šiame procese dalyvauja viena kiaušialąstė ir vienas spermatozoidas, susiformuoja zigota, kuri gali pasielgti skirtingai. Mokslas negali paaiškinti, kodėl nutinka vienaip ar kitaip. Tiesiog tam kiaušinėliui „susišvietė“, kad jam reikia pasidalyti per pusę 1-4 dieną nuo apvaisinimo. Tie du skirtingi pradai (kol kas jų negalima pavadinti embrionais) vystosi panašiai kaip dizigotiniai dvyniai. Jie visada būna vienos lyties, kiekvienas turi savo placentą ir savo virkštelę, savo vaisiaus vandenų maišą, kitaip tariant, yra pakankamai autonomiški. Tokių dvynių pasitaiko retai - tik apie 20 proc. atvejų.
Jeigu zigota pasidalija pusiau nuo 4 iki 7 dienos, tie dvyniai turi tą pačią placentą, bet atskirą vandenų maišą ir dažniausiai po atskirą virkštelę. Tokių susiformuoja apie 75 proc. Dar vienas variantas: kai atsidalijimas vyksta 8-14 dieną, dvyniai gauna vieną placentą, vieną vandenmaišį, gali būti net suaugusios virkštelės, bet tai pasitaiko rečiau. Šitokie dvyniai labai glaudžiai susiję, nes murdosi tame pačiame vandens apvalkale. Jų pasitaiko retai - tik 5 proc. iš visų identiškų dvynių atvejų. Jeigu atskyrimas įvyksta dar vėliau - po 14 dienos nuo apvaisinimo, tuomet jau gresia pavojus jiems suaugti atskiromis kūno dalimis, tuomet ir gimsta Siamo dvyniai, bet taip nutinka itin retai.
Monochorioniniai dvyniai, kurie dalijasi viena placenta, gali turėti problemų su virkštele: ji gali būti tik viena ar suaugusi, ar susivyniojusi, tai taip pat sąlygoja rimtas problemas. Kai moteriai gimsta monochorioniniai dvyniai, jie buvo viename maišelyje. Tokių atvejų pasitaiko vienas iš dešimt tūkstančių. Kiekvienas vaisius turi vieną maišą su dviem dangalais - kraujagysliniu ir amniono. Jei dvyniai apsvaisinti iš atskirų kiaušinėlių, kiekvienas jų turi po du atskirus dangalus. Kalbant apie vadinamuosius identinius dvynius, augančius iš vieno kiaušinėlio, galimi keli variantai. Jei skilimas įvyksta per pirmąsias tris dienas, gemalai turės abu atskirus dangalus (vadinamieji dichorioniniai dvyniai). Tokių yra vienas trečdalis atvejų. Jei skilimas įvyksta 4-8 dieną, gemalai turės bendrą kraujagyslinį dangalą, bet atskirus amniono dangalus (vadinamieji monochorioniniai dvyniai) - tokie atvejai sudaro apie du trečdalius. Ir tik nedidelė dalis - trys penki procentai - yra monoamnioniniai dvyniai, t.y. turi abu bendrus dangalus. Taip nutinka, kai kiaušialąstė skyla 8-12 dienomis.
Rizikos ir komplikacijos
Jau vien pačių dvynių buvimas moters įsčiose yra problema, nes jos yra pritaikytos vienam vaisiui. Daugiavaisis nėštumas automatiškai didina su nėštumu susijusių komplikacijų riziką - tiek nėščiųjų hipertenziją, tiek cholestazę, nėštumo sukeltą diabetą. Be abejo, didžiausia problema - dvynių neišnešiojimas. 34-40 proc. atvejų dvyniai gimsta anksčiau laiko. Neišnešiojimas - dažniausia protinio atsilikimo ir cerebrinio paralyžiaus priežastis. Tačiau gimusiaisiais 32-34 savaitę neišnešiotais kūdikiais šiandien neonatologijos personalas gali profesionaliai pasirūpinti ir išauginti be blogų pasekmių ateityje.
Dvyniams turint bendrą kraujagyslinį dangalą papildomų problemų daugėja. Gali atsirasti kraujotakos maišymosi sutrikimų, nes gemalai placentoje turi kraujagyslines jungtis. Maždaug 10-15 proc. tokių dvynių „užsiveda“ dvynių transfuzijos sindromas, t.y. jie vienas kitam pradeda pumpuoti kraują. Tada abiejų gemalų žūtis neišvengiama. Jeigu dvyniai (tiek monochorioniniai, tiek dichorioniniai) nevienodai auga, skirtumas tarp jų - daugiau nei 25 proc., vienai virkštelei prisitvirtinus kur placentos centre, o kitai iš krašto, vyksta netolygi mityba.
Juose labiau situacija komplikuojasi, kai dvyniai yra viename maiše. Jie gali laisvai judėti, galop vienas su kitu susipina ir retai pasitaiko, kad gimtų nesusipainioję virkštelėmis. Jei susipynimas jomis trumpalaikis, gali įvykti deguonies stokos epizodas ir dėl to atsirasti smegenų pakitimai. Jei epizodas užtrunka ilgiau, vaisius žūsta įsčiose. Tokiems dvyniams žymiai dažniau pasitaiko įvairios didelės raidos anomalijos. Pirmoje vietoje - širdies anomalijos (toks pasitaiko kas šeštas septintas). Taip pat gali prasidėti minėtoji dvynių tranzfuzija ir dėl to jie žūti.
Bene dažniausia dvyniams būdingų problemų - nevienodas jų augimas įsčiose. Dėl įvairių priežasčių skiriasi jų aprūpinimas maisto medžiagomis bei deguonimi. Vieno iš dvynių augimas atsilieka, jo kraujotaka silpnėja. Dažniausia iš jų - dvynių transfuzijos sindromas. Tai nutinka maždaug 1 iš 8 identiškų dvynių porų. Tai labai sunki komplikacija ir laiku nesuteikus reikiamo gydymo baigiasi abiejų vaisių žūtimi.
Tikimybė, kad dvyniai gims neišnešioti, yra šešis kartus didesnė nei esant vienam vaisiui. Per anksti (anksčiau nei 37 savaitės), gimsta apie 40-50 proc. dvynių. Labai svarbu laiku pastebėti gresiančio persileidimo ar priešlaikinio gimdymo požymius. Pavyzdžiui, tam tikrose situacijose ultragarsu ištiriamas gimdos kaklelis, siekiant išsiaiškinti, ar jis nesutrumpėjęs ir praviras.
Monozigotiniai dvyniai tarpusavyje itin glaudžiai susiję, jų sergamumas žymiai didesnis nei dizigotinių dvynių. Jeigu vienas iš monozigotinių dvynių žūsta įsčiose, dažniausiai žūsta ir antras. Kitas sutrikimas vadinamas dvynio embolizacijos sindromu. Jei vienas turi kažkokių įgimtų bėdų, tai gali sutrikdyti ir kito dvynio vystymąsi.
Nėštumo ir gimdymo priežiūra
Nėščiosios priežiūra esant daugiavaisiam nėštumui mažai kuo skiriasi nuo įprastos nėštumo priežiūros. Tiesa, kai nešiojami keli vaisiai, nėštumas dažniausiai būna priešlaikinis. Būna tobula, jei nėščioji išnešioja iki 36 savaitės. Jei tai yra dizigotiniai arba, paprastai tariant, autonomiški monozigotiniai dvyniai (su savo placenta, savo virkštele, savo vandenmaišiu), viskas vyksta paprasčiau. Tačiau moters gimda yra pritaikyta nešioti vieną vaisių, todėl kai ji pertempiama, pradeda siųsti signalus, kad jau laikas gimdyti. Dėl to labai retai pasitaiko atvejų, kai dvynius gimdo 37 savaitę.
Nešiojant kelis vaisius, labai reikia stebėti, kad nebūtų priaugama per daug svorio, nes ir taip kūno masė stipriai padidėja - juk auga du vaisiai ir kiekvienas su savo reikalingais dalykais - placenta, vandenmaišiais. Taip pat žr Motinos organizmui svoris ir taip bus kur kas didesnis, nei nešiojant vieną vaisių, todėl atidžiai stebėti savo svorį yra tiesiog būtina. Taisyklinga mityba, tinkamas mankštinimasis itin svarbu. Būsimai dvynukų mamai jau nuo 28 savaitės yra padidinta priešlaikinio gimdymo rizika todėl, kad gimda pasiekia išsivysčiusio nėštumo dydį. Tokios moterys nuo to laiko turi būti itin atidžiai stebimos, jos turėtų nebedirbti, daugiau ilsėtis, tačiau pakankamai judėti. Jokiu būdu negalima valgyti už tris ar už keturis - kiekvienam vaisiui papildomai tereikia pridėti tik 300 kalorijų (nuo 30 savaitės). Tai tikrai nėra daug - tarkime, mėsos kepsnys ir garnyras. Kimšti be saiko nereikia, nes kuo didesnio svorio vaisiai, tuo didesnė prieš laikinio gimdymo tikimybė. Fizinė veikla moteriai, nešiojančiai kelis vaisius, nuo 30 savaitės turėtų būti tik pasivaikščiojimai arba lengvas plaukiojimas baseine. Kas dvi savaitės turi būti tikrinamas gimdos kaklelio ilgis.
Kai sužinote, kad nešiojate ne vieną, o du ar tris, turite susiplanuoti savo gyvenimą į priekį. Pirmiausia, anksčiau nei bet kuri kita nėščioji turite baigti visus darbinius reikalus, nes vienaip ar kitaip tikrai gimdysite anksčiau. Taip pat turite nusistatyti ir griežtai laikytis režimo - itin svarbus poilsis, kuris nebus lengvas, nes pilvas tikrai bus didžiulis ir jį teks nešioti ilgai. Vaikeliai gims mažesni - retai kuris dvynys gimsta sverdamas tris kilogramus. Net jei ir gimsta, tarkime, sverdami po 2,5 kg kiekvienas, tai jau penki kilogramai, o dar vandenys ir placenta prideda po 2 kg… Taip pasiskaičiavusios, maždaug suprasite, kokį svorį teks nešioti. Be to, vyro ir visos šeimos palaikymas labai svarbus. Jis turi būti ypač didelis, nes tai vargšei moteriai prireiks milžiniškų jėgų ir pastangų.
Nors minėta pacientė su vyru ir gydytojais nusprendė dar kiek palaukti ir dvynukes išnešioti ilgiau nei iki 32 savaitės, tačiau, pasak specialistų, ilgesnis nei 32-34 savaitės laukimas, kai dvyniai yra viename maišelyje, gali būti pavojingas. Nors tokį nėštumą stengiamasi pratęsti kuo ilgiau, tikimybė, kad dvyniai savaime žus po 32-34 savaitės, yra apie 5 proc., todėl ilgiau nėra laukiama ir skiriama planinė Cezario operacija.
Dvynių gimdymas yra iššūkis. Kada reikėtų sužadinti gimdymą, jei jis neprasidėjo savaime, priklauso nuo daug aplinkybių. Jei gimdoma identiškus dvynius, tuomet gimdymas sužadinamas anksčiau (esant 36-37 nėštumo savaitėms). Identiški dvyniai turi bendrą placentą, kurioje yra kraujagyslinių jungčių, todėl ilgesnis buvimas įsčiose gali būti pavojingas. Apie 50 proc. moterų, kurios laukiasi dvynių, atliekama cezario pjūvio operacija. Planuojant gimdymą, reikia įvertinti daug veiksnių bei aplinkybių.
Nebūtinai dvyniai gimsta tik po cezario pjūvio operacijos, dažnai taip nutinka natūraliai, jei jų pozos gimdoje yra taisyklingos, t. y. galvutės žemyn. Kadangi vaisiai paprastai būna mažesni, pats gimdymas nebūna itin sunkus. Jeigu nuteka vandenys arba sutrumpėja gimdos kaklelis, gimdymo takai nespėja pasiruošti visam procesui, tuomet tenka operuoti. Gali nutikti ir taip, kad vienas gimsta pats (guli taisyklingai pasiruošęs), o kitą (tarkime, kojinė pirmeiga) tenka išimti per cezario pjūvio operaciją.
Komplikacijų, gimdant dvynius, pasitaiko dažniau, ypač jei jie yra monochorioniniai (dalijasi viena placenta). Jei dvyniai dizigotiniai, dažniausiai gimdymas vyksta taip - gimsta vienas kūdikis, po to kitas ir tik po to abi placentos. Gali būti ir taip - pirma vaisius, po to jo placenta.
Psichologinis palaikymas
Daugiavaisis nėštumas yra didelės rizikos nėštumas, tik 15-30 proc. atvejų eiga būna fiziologinė. Žinia apie tokį nėštumą gali sukelti jausmų ir minčių krizę. Krizinėje situacijoje dažniausiai jaučiamės nesaugūs, jaučiame didelį nerimą, esame sutrikę. Mums gali padėti kiti žmonės ir geri tarpusavio ryšiai. Kai užsidarome savyje, atsiribojame, viską išgyvename kur kas sunkiau, galime patirti vienišumo jausmą. Kalbėkime vieni su kitais ir dalykimės savo rūpesčiais. Kalbėjimas gali padėti rasti problemų sprendimo būdus. Jei tokios pagalbos per mažai, drąsiai kreipkimės į specialistus ar žmones, išgyvenusius panašią patirtį. Rekomendacija moteriai (porai), išgyvenančiai krizinį nėštumą: kreipkitės konsultacijai. Psichologo konsultacija - tai pagalba suprasti save ir savo situaciją tam, kad kuo lengviau priimtume sprendimus ir galėtume įveikti sunkumus.
Prieš trejus metus sveiką mergaitę pagimdžiusi moteris žinią, kad laukiasi dvynukų, pasitiko su didele nuostaba - giminėje tokių atvejų nėra pasitaikę. „Iš pradžių nepatikėjome, bet vėliau labai džiaugėmės“, - sakė moteris. Tačiau neilgai trukus šeimos gyvenimą užpildė didelis nerimas ir baimė. Pasirodo, identiški dvyniai buvo viename maiše ir po 32 nėštumo savaitės išaugo rizika juos prarasti. „Nuo to laiko, kai tik pradėjau jausti judesius pilve, vis tarsi tikrinau, ar dar jaučiu mažyles, ar virkštelės jau visiškai susisuko... Gyvenome nežinioje, net jokio kraitelio neruošėme“, - prisiminė pašnekovė. Ji pasakojo, kad nėštumo eiga nebuvo sudėtinga, viskas praėjo sklandžiai, jis mažai kuo skyrėsi nuo pirmojo, neprireikė nei jokių vitaminų ir panašiai. „Aišku, dvynukus buvo sunkiau nešioti. Tačiau sudėtingiausia buvo psichologiškai. Dėl tokios įtampos nėštumui einant į pabaigą kiek pakilo spaudimas“, - kalbėjo D.Mačiukienė. Dėl sunkių išgyvenimų moteris galvojusi kreiptis ir psichologo pagalbos, tačiau jos neprireikė, stipriai palaikė ir padėjo artimieji.
Motinos nėštumo kelionė su Mono Mono dvyniais - Medicinos minutė
Identiškos dvynės rugpjūčio 2-ąją gimė sveikos, tik mažesnės - svėrė po 1,5 kg. „Viskas buvo stabilu ir taip, ko ir galima tikėtis esant neišnešiotiems kūdikiams“, - sakė D.Mačiukienė. Pirmąjį kartą gimdžiusiai natūraliai šįkart jai tik buvo skaudu, kad vos pasaulį išvydusių kūdikėlių negalėjo priglausti. Šiandien moteris džiaugiasi, kad viskas greitai susidėliojo į savo vietas ir niūrūs išgyvenimai liko praeityje. Mergaitės pačios kvėpuoja, valgo ir kelios dienos džiaugiasi namų aplinka.
tags: #monochorioniniai #dvyniai #gime
