Monika Garbačiauskaitė-Budrienė yra žinoma Lietuvos žiniasklaidos atstovė, ilgametė žurnalistė ir vadovė, šiuo metu einanti LRT generalinės direktorės pareigas.
Karjeros kelias
Monika Garbačiauskaitė-Budrienė buvo pirmoji portalo DELFI darbuotoja, už redakcijos vairo drąsiai stojusi nuo pat jo starto prieš dešimtmetį. Ji sėkmingai redakcijai vadovauja ir šiandien, kai DELFI tapo didžiausiu ir skaitomiausiu naujienų portalu Lietuvoje. 2017 m. ji buvo išrinkta LRT generaline direktore ir pareigas pradėjo eiti nuo balandžio 4-osios. Ji postą perėmė iš dvi kadencijas visuomeniniam transliuotojui nuo 2008 metų vadovavusio Audriaus Siaurusevičiaus. Nuo 2018 m. balandžio 4 d. ji eina LRT generalinės direktorės pareigas. 2023 m. spalio 3 d. ji buvo perrinkta antrai kadencijai, kuri prasidėjo nuo 2023 m. Nuo 2020 m. ji yra EBU vykdomosios valdybos narė.
Anksčiau, 1993-1995 m., Monika Garbačiauskaitė-Budrienė rengė ir vedė laidas vaikams Vilniaus radijuje. 1996-1999 m. ji dirbo „Verslo žiniose“, o 1997-1999 m. - Laisvosios Europos radijo / Laisvės radijo žurnaliste. Nuo 2000 m. iki 2017 m. jos karjera tęsėsi kitose srityse, o nuo 2017 m. ji pradėjo darbą LRT.
Veikla LRT
LRT šiuo metu valdo tris televizijos kanalus, tris radijo programas ir naujienų portalą. Valstybės asignavimai nacionaliniam transliuotojui šiais metais siekia 36,5 mln. eurų. Tai yra didžioji dalis nacionalinio transliuotojo biudžeto.
Monika Garbačiauskaitė-Budrienė akcentavo, kad LRT susiduria su itin dideliu instituciniu spaudimu. „LRT vadovybės darbas yra didele dalimi paralyžiuotas. Mes atkraudinėjame duomenis ir atsakinėjame į užklausas. Tuo tarpu Seime skubos tvarka skinasi kelią LRT užvaldymą įgalinsiančios pataisos“, - teigė LRT generalinė direktorė.
Ji taip pat pabrėžė, kad „Šiomis dienomis patiriame, kaip yra užvaldomas visuomeninis transliuotojas. Tai vyksta įvairiais įrankiais ir būdais. Vieni uždari, kiti atviri. „Šie procesai daug svarbesni nei tik mano postas, tai jau ne tik apie tai, tai apie demokratiją ir žodžio laisvę. Todėl sakau - neleisiu LRT užsmaugti už uždarų durų ar kaip kitaip, nebūsiu to dalis. Niekada nebuvau valdoma ir nuolanki vadovė, visada gyniau LRT interesus ir žodžio laisvę, ir ginsiu iki galo“, - akcentavo ji.
ELTA primena, kad Seimas pritarė siūlymui įšaldyti dabartinį LRT skiriamą finansavimą. Pagal šią iniciatyvą, ateinančius trejus metus visuomeninio transliuotojo veiklai siūloma skirti apie 80 mln. eurų. Be to, pritarta, kad po 2029 m. LRT turėtų būti skiriama 0,75 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pajamų ir 0,8 proc. akcizo lėšų. Pagal dabar galiojančią tvarką, LRT iš valstybės biudžeto kiekvienais metais skiriamas 1 proc. užpraeitų metų faktiškai gautų biudžeto lėšų iš GPM ir 1,3 proc. akcizo pajamų. Skaičiuojama, kad pastaruosius metus LRT finansavimas augo.
Ginčai ir iššūkiai
Pastaruoju metu aistras Seime kelia ne viena įstatyminė iniciatyva dėl LRT. Prieš kelias savaites parlamentarai po pateikimo pritarė inicijuotiems pakeitimams, supaprastinantiems LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarką. Šiam projektui kritikos negailėjo nei parlamento opozicija, nei žurnalistus vienijančios organizacijos. Tuo metu LRT žurnalistai bei Žurnalistų profesionalų asociacija surengė protestą prie Seimo, į kurį dėl galimų grėsmių visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui susirinko per 10 tūkst. žmonių.
LRT Tarybos pirmininkas M. Jurkynas išreiškė susirūpinimą dėl generalinės direktorės veiksmų, kai ji socialiniuose tinkluose pradėjo kovoti prieš Tarybą, mesdama kaltinimus LRT Tarybos daugumai. „Kai generalinis direktorius socialiniuose tinkluose pradeda kovoti prieš Tarybą, mesdamas kaltinimus LRT Tarybos daugumai, jos neįvardinant (...) - aš tiesiog esu sutrikęs, nuliūdęs ir atsiverčiu LRT įstatymą. LRT įstatyme pasakyta: LRT Taryba - aukščiausias, kolegialus priežiūros ir valdymo organas“, - kalbėjo Tarybos pirmininkas, pažymėdamas, kad metami kaltinimai stokoja pagrindo. M. Jurkyno teigimu, ekspertai, su kuriais jis bendravo, neslepia, kad organizacijos vadovui metus kaltinimus jį skiriančiai tarybai ar valdybai, dažnu atveju generalinis direktorius iš pareigų atsistatydina.
M. Jurkynas aptarė ir viešojoje erdvėje surezonavusį LRT Tarybos Turinio komiteto bei jo pirmininko Jono Staselio laišką, adresuotą transliuotojo administracijai. „Žiūrint į išviešinimą - mano nuomone, tai yra galimai teisės akto pažeidimas, nes dalintis vidine informacija, kuri yra pakeliui į Tarybą, tai galimai politinės kovos įrankis, kurį panaudojo generalinė direktorė. Nes viešinti dokumentus, kurie nėra galutiniai ir kurie neturi Tarybos sprendimo, bet, viso labo, yra priemonė rinkti informaciją, kad būtų Taryboje diskutuojama (...) - tai toks išviešinimas rodo labai toksišką aplinką, tai rodo toliau besitęsiantį generalinės direktorės galimai informacijos ištraukimą iš konteksto, pateikimą ir naudojimą tam tikrais tikslais“, - kalbėjo M. Jurkynas.
„Aktualusis interviu“: Politikai vėl ginčijasi dėl LRT. Kodėl?
Asmeninis gyvenimas
Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir jos sutuoktinis kartu yra jau ketverius metus. Pora žiedus sumainė po ketverių draugystės metų. Ceremonijos metu jaunoji pasirinko dvigubą pavardę ir po vestuvių tapo M. Garbačiauskaite-Budriene. Sutuoktinius sveikino gausus artimųjų, draugų ir kolegų būrys, kuris vos tilpo į salę.
LRT vadovų algos
Paskelbus, kokias algas gauna LRT darbuotojai, kilo diskusijų banga. Skaitytojai piktinosi, kad kai kuriems asmenims nacionalinis transliuotojas moka daugiau, nei gauna šalies vadovai, o LRT teikiamų paslaugų kokybė yra apgailėtina. Lygiai tokios pat nuomonės laikosi ir „Vakaro žinių“ kalbinti žinomi politikos, ekonomikos, kultūros atstovai.
| Pareigos | Mėnesinė alga (apie) |
|---|---|
| Generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė | 5,9 tūkst. eurų |
| Administravimo ir veiklos vykdymo departamento vadovas Tomas Rytel | 8,3 tūkst. eurų |
| Interneto departamento vadovas Ričardas Baltaduonis | 10 tūkst. eurų |
tags: #monika #garbaciauskaite #budriene #vaikai
