Ryšys su kitu yra mūsų žmogiškosios prigimties pamatas ir visos raidos variklis. Likę vieni dažnai tampame bejėgiai. VšĮ “Augu kartu” - tai terapinė erdvė šeimoms (ir specialistams!), visiems, patiriantiems ugdymo iššūkius, auginantiems/ugdantiems autistiškus vaikus, vaikus su raidos, nerimo, prieraišumo, elgesio, emocijų, intelekto, sensorinės integracijos sutrikimais! Mums svarbu, kad Jūs galėtumėte gauti pagalbą visais įmanomais būdais. Tikime ir žinome, jog stiprus tarpusavio ryšys, kartu randami ir pritaikomi sprendimai Jūsų vaiko kasdienybėje, mažins Jūsų patiriamus iššūkius.
DIRFloortime (Developmental, Individual-Difference, Relationship-Based Floortime) terapija yra vaikų terapinė metodika, skirta padėti vaikams su autizmu ir kitomis vystymosi sutrikimais. Ši terapija buvo sukurta dr. Stanley Greenspan ir dr. Serena Wieder ir yra paremta unikalia filosofija, kuriai būdingas individualus požiūris į vaiką, jo vystymosi skirtumus ir santykių pagrindu grindžiamą terapinį procesą. Šiame straipsnyje nagrinėsime DIRFloortime terapijos principus, naudojimą ir naudą vaikams su vystymosi sutrikimais.
DIRFloortime Terapijos Principai
DIRFloortime terapijos pagrindiniai principai yra šie:
- Individualumas: Terapija pradeda nuo vaiko individualių poreikių ir gebėjimų supratimo. Terapeutas stengiasi suprasti vaiko unikalų vystymąsi, jo stiprybes ir trūkumus.
- Santykiai: Terapija yra grindžiama santykių pagrindu. Terapeutas stengiasi užmegzti ryšį su vaiku ir kurti saugią ir pasitikinčią aplinką terapiniam procesui.
- Vystymosi etapai: Terapijos tikslas yra skatinti vaiko vystymąsi per įvairius etapus ir fazes. Terapeutas stebi vaiko gebėjimus ir skatina žingsnio po žingsnio pažangą.
- Žaidimas ir interakcija: DIRFloortime terapija akcentuoja žaidimą ir interakciją kaip būdą, kuriuo vaikas gali išmokti ir plėtoti komunikacijos įgūdžius.
- Vaiko iniciatyva: Terapeutas skatina vaiką būti aktyviu dalyvaujančiu terapinėje veikloje ir palaiko jo iniciatyvą.
Stanley I. Kviečiame dalyvauti 16 akad. val. įvadiniame kurse apie DIR® modelį (DIR 101). Čia dirba jauni kompetentingi specialistai, kurie savo srityje išsiskiria žingeidumu ir noru nuolatos mokytis. Bendradarbiaujame su organizacijomis, įstaigomis, kurioms svarbu pagarba ir tarpusavio ryšiu grįstas darbas su šeimomis ir vaiku. Todėl laukiame Jūsų terapiniuose namuose Kauno rajone. Esant poreikiui galime mąstyti apie tam tikros pagalbos teikimą Jūsų namuose. Taip pat norime, kad atstumas nebūtų kliūtis reikiamai pagalbai ar paslaugai gauti.
DIR® modelis buvo sukurtas grupės mokslininkų, kurių priešakyje buvo klinikinės psichologijos, psichiatrijos profesorius, pediatras dr. Stanley Greenspan, kuris modelio dėka pristatė pamatinę žmogaus raidos struktūrą. Kiekviena pavadinimo raidė simbolizuoja svarbiausius modelio elementus: D(angl.Developmental) - modelis remiasi natūralia žmogaus raida, o raidos tarpsniai formuoja ugdymo tikslus. I(angl. Individual differences) - individualūs ypatumai, formuoja darbo metodus, pagal kiekvieną asmenį, atsižvelgiant į jo sensorinį profilį, sensorinę dietą, traumines patirtis, kultūrinį kontekstą, pomėgius ir kt.. R(angl. Floortimeyra DIR® modelio elementas - tai pagarba ir žaismingumu remti pusiau struktūruoti užsiėmimai, kurių metu labai svarbu sekti vaiko vedimu, atsižvelgiama į vaiko pomėgius, o Floortime tikslai formuojami atsižvelgiant į funkcinės-emocinės raidos tarpsnius (modelio D elementas).
Ši metodika padėjo suprasti, kokios priežastys neleido judėti raidai pirmyn, ką dėl to daryti, taip pat kokių įgūdžių reikia man, kad gebėčiau džiaugsmingai bendrauti ir lavinti sūnų. Ši metodika gana aiškiai apibrėžia raidos etapus, kas ne tik nuramina, atsako į kylančius klausimus, bet ir suteikia taip reikalinga viltį. Šis modelis man padėjo geriau suprasti savo sūnų ir sužinoti daug naudingos informacijos, kuri padeda tvarkytis su iškylančiomis problemomis.
Labai svarbus programos elementas yra vaiko individualus sensorinis profilis. Jis padeda suprasti, kas vaiką išderina. Tai padeda geriau pažinti savo vaiką, suprasti, kaip jis jaučiasi. Svarbu, kad su vaiku kuriamas šiltas santykis per žaidimą, o bendraujant, atsižvelgiama į vaiko raidos tarpsnį.
Labai džiaugiuosi atradusi DIRFloortime metodą ir Pauliną. Malonus, šiltas bendravimas, pagiriamasis žodis motyvuoja nesustoti ir dirbti su vaiku toliau, o labai greitai pamatyti rezultatai dar labiau leido patikėti DIR modeliu. Esu sužavėta, įtikinta, mėgaujuosi žaisdama su vaiku pagal DIRFloortime.
Kaip Veikia DIRFloortime Terapija?
DIRFloortime terapija vyksta žaidžiant ir bendraujant su vaiku natūralioje aplinkoje, kurioje jis jaučiasi patogiai. Terapeutas stebi vaiko sąveiką su pasauliu, jo gebėjimus, poreikius ir jausmus. Terapinės sesijos dažnai vyksta grindžiamos vaiko pomėiais ir interesais, kurie yra svarbūs vaiko vystymuisi.
Pvz., jei vaikas domisi konstruktoriumi, terapeutas gali pasirinkti su juo žaisti konstruktoriumi ir tuo pačiu metu skatinti kalbos vystymąsi. Terapeutas gali palaipsniui įtraukti kalbos elementus, pavyzdžiui, klausti, kokia spalva yra konstruktorius arba paprašyti vaiko aprašyti tai, ką jis kuria.
Terapeutas taip pat stengiasi kurti ryšį su vaiku, skatindamas jį bendrauti su juo, reaguoti į jo ženklus ir iniciatyvas. Šio proceso metu vaikas išmoksta suprasti, kad jo veiksmai ir kalba turi poveikį aplinkiniams žmonėms, ir įgyja įvairių komunikacijos įgūdžių.
Suaugusieji mėgsta patys viską už vaiką sugalvoti ir padaryti, tačiau tai yra vaiko nugalinimas. Jam reikia duoti erdvės, kurioje galbūt atsiras ir tylos, ir nežinios, tačiau būtina tuos momentus išlaukti. Taip sudarome sąlygas vaikui veikti tai, kas jam įdomu, o ne ką pakišo kiti, ir kartu ugdome gebėjimą generuoti idėjas.
Vaikui augant ryšys plečiasi. Tačiau tokio ryšio netekusių vaikų vystymasis pasikeičia. Pavadinimas „DIRFloortime“ šifruojamas taip: floortime reiškia žaidimą ant grindų (kilimo); sutrumpinimo DIR (angl. Developmental, Individual-Difference, Relationship-Based) reiškia raidos, individualių skirtumų, santykių pagrindą.
Terapeutas seka vaiką, ne jis mane. Svarbu stebėti, kas jį domina ir motyvuoja. Veiklas plėtoju pagal tai, kokioje raidos stadijoje vaikas yra. Pavyzdžiui, problemų sprendimo etape žaidimai sudėtingesni, vaikui reikia planuoti, spręsti.
DIRFloortime Terapijos Nauda
DIRFloortime terapija gali turėti daugybę naudos vaikams su autizmu ir kitomis vystymosi sutrikimais:
- Skatina komunikaciją: Terapija padeda vaikui išmokti komunikacijos įgūdžius ir bendrauti su aplinka.
- Stiprina santykius: DIRFloortime terapija puikiai tinka kurti saugius ir artimus santykius tarp terapeuto ir vaiko, o tai gali turėti teigiamą poveikį socialiniam vystymuisi.
- Individualumas: Ši terapija atsižvelgia į vaiko individualius poreikius ir gebėjimus, todėl gali būti labai efektyvi, prisitaikant prie konkrečių vaiko poreikių.
- Pagalba kasdieniame gyvenime: DIRFloortime terapija gali padėti vaikui įgyti įgūdžių, kurie yra svarbūs kasdieniame gyvenime, tokius kaip bendravimas, problemų sprendimas ir savarankiškumas.
- Palaiko vystymosi pažangą: Ši terapija skatina vaiką per žaidimą ir interakciją išmokti naujus įgūdžius ir tobulinti esamus, prisidedant prie jo vystymosi pažangos.
Tėvai pasakoja nuostabių dalykų apie terapijos poveikį jų vaikams. Štai vienas vaikas neprisileisdavo net savo senelių, o po keleto užsiėmimų jau ateina pasisveikinti, paspausti jiems rankos. Tai rodo, kad jis atsiveria emociniam ryšiui su jais.
Kito berniuko tėvai pasakojo, kad po terapijos jis ieško fizinio kontakto, nori prisiglausti - nors anksčiau nesileisdavo apkabinamas. Vos po kelių užsiėmimų jis jaučiasi saugesnis su kitu žmogumi ir pats prašo apsikabinimų, nes žino, kad tai jam padeda. Tas vaikas jau turi pojūtį, ką reiškia susireguliuoti, ir pats to ieško.
Kitas pavyzdys: terapijoje keliskart apsilankiusio keturmečio mama pasakojo, kad namuose nuėjęs į savo kambarį jis nebebūna tamsoje - užsidega šviesą. Regis, nieko ypatingo? Tačiau išties tai didelis žingsnis į priekį: vaikas išmoko pats užpildyti jam trūkstamus pojūčius ir dėl to yra ramesnis, imlesnis aplinkai. Jis nebenori užsisklęsti, pasislėpti.
Natūralu, kad vaikų ryšys su tėvais yra stipresnis nei su kitais žmonėmis, įskaitant ir terapeutus. Tačiau terapija gali vykti ir namuose. Net sakoma, kad „DIRFloortime“ terapija apskritai vyksta nuolat. Štai gatvėje vaikas kažką rodo, o tėvai sąmoningai atkreipia dėmesį ir reaguoja: „Oho, kaip įdomu. Matau, kad tau tai svarbu.“ Vaikas vėl pakomentuoja ir taip užsisuka komunikacijos ratas.
Kiekvieno mūsų kūnas skirtingas. Vienus nuramina supimasis, kitus apkabinimas. Raidos sutrikimą turintys vaikai gali būti jautrūs balsui. Todėl terapijos pradžioje varijuoju visais sensoriais ir stebiu, kas vaiką nuramina ir atvirkščiai - kas kelia nerimą. Kai kuriuos teigiamai veikia dainavimas - kai matysiu, kad proceso metu vaikas išsireguliavo, galėsiu jam padainuoti ir taip sugrąžinti atgal.
Skaitymo trukmė: 7 min.
Vaiko Raidos Etapai Pagal DIR Modelį
Natūralią žmogaus raidą dr. Stanley Greenspan suskirstė į funkcinės-emocinės raidos tarpsnius, kurie integruoja plačiai žinomą mokymosi piramidę. Funkcinės-emocinės raidos tarpsnius išgyvename kiekvienas. Tačiau asmenims, turintiems tam tikrų raidos iššūkių, šių tarpsnių eiliškumas nėra natūralus, todėl šiems asmenims ypač svarbus šalia esančių tėvų, globėjų, terapeutų pastiprinimas ir pagalba.
Išskiriami 6 pamatiniai raidos tarpsniai (jų įvardinama daugiau, tačiau pirmieji yra pamatiniai).
- Pirmasis raidos tarpsnis - savireguliacija ir domėjimasis pasauliu. Tam, kad vaikas galėtų mokytis kurti santykį, pirmiausia jis turi galėti sutelkti dėmesį, galėti išlikti ramus ir turi gebėti suvokti informaciją, dėka savo patirčių su jį supančiais žmonėmis. Taip pat jis turi suvokti ką uodžia, mato, liečia, girdi, skanauja ir kaip juda jo kūnas erdvėje ar santykyje su kitais daiktais (Greenspan ir Wieder, 2009). Jei vaiko potyriai yra ypač nemalonūs, varginantys, ar net skausmingi, jam bus sunku sutelkti dėmesį į jį supančius žmones.
- Antrasis raidos tarpsnis - santykio kūrimas. Šis tarpsnis persipynęs ir su modelio R - emocinio ryšio - elementu. Tai mūsų gebėjimas įsitraukti į santykį, patiriant visapusį malonumą, šilumą, ir kitus su santykiu susijusius jausmus kaip smalsumą, liūdesį, pyktį, kuriuos patiriame dėka kokybiško ir nuolatinio ryšio su kitu asmeniu (Greenspan et al., 1998). Šis troškimas kurti santykį bei džiaugsmas jį patyrus yra visų mūsų žinių pradžia.
- Trečiasis raidos tarpsnis - inicijavimas ir tikslingas abipusis bendravimas. Apie šeštąjį gyvenimo mėnesį kūdikiai savo emocijas pradeda perteikti bendravimo signalais ir gestais. Tam, kad tai vyktų, tėvai turi šiuos signalus suprasti ir juos atliepti. Taip pat jie turi iššaukti vaiko pastangą suprasti ir atsakyti į bendravimo signalus, kuriuos siunčia tėvai (Greenspan ir Wieder 2009).
- Ketvirtasis raidos tarpsnis - kompleksinis bendravimas ir socialus problemų sprendimas. Gebėjimas inicijuoti atveria kelius į vis sudėtingesnių problemų sprendimą. Vaikas pradeda suvokti sekas, naudoja 3-4 veiksmų seką, kad gautų tai, ko nori. Galiausiai tai suformuoja gebėjimą sudėti žodžius, sakinius, įgalina samprotavimą ir matematinius gebėjimus.
- Penktasis raidos tarpsnis - emocinės idėjos, simbolių kūrimas. Tai laikas, kai vaikas naudoja simbolinį žaidimą, kad išgyventų tikrus ar įsivaizduojamus įvykius. Pradžioje tai atrodo kaip atskiri įvykiai: vaikas verda košę, tada važiuoja mašina į garažą, tuomet pradeda supti lėlę. Ilgainiui šios salos pradeda jungtis tarpusavyje.
- Šeštasis raidos tarpsnis - loginis ir emocinis mąstymas. Šiame raidos tarpsnyje vaikai pradeda sieti savo vidines patirtis su išorinėmis. Jie pradeda suvokti, ką išgyvena kitas asmuo ir tai atskiria nuo savųjų patirčių. Atsiranda aiški riba tarp fantazijos ir realybės. Loginis mąstymas tampa matematikos, debatų, tiksliųjų mokslų pradžia.
Mokyklose dažnai pradedama nuo akademinių gebėjimų, nors dar nepraeiti pirmieji raidos etapai. Tai didžiulė problema. Užsiėmimus visada pradedame nuo pirmojo laiptelio: vaikas mokosi savireguliacijos, t. y. padėti sau gauti tų sensorių, kurių jam trūksta, kad jaustųsi ramus. Kiekvienam tai individualu.
Šeši pirmieji raidos tarpsniai (dar vadinami etapais) suformuoja visos mūsų raidos ir mokymosi gebėjimų pagrindą. DIR programos pamatas yra Floortime. Tačiau programa neapsiriboja vien Floortime metodu. Ergoterapija, logopedija, kineziterapija, psichologo užsiėmimai, biomedicinos metodai, tėvų parama, lavinamieji užsiėmimai ar kitos naudingos vaikui terapijos ar veiklos turėtų tapti visavertės DIR programos dalimi.
Vaikams, kurie turi išreikštus komunikacijos ir socialinių gebėjimų iššūkius - dažnai diagnozavus autizmo spektro sutrikimą arba įvairiapusį raidos sutrikimą - DIR programa prasideda, bandant visapusiškai įvertinti ir suprasti vaiko individualų profilį. Šis įvertinimas apima daug daugiau nei simptomų ar diagnozės apibendrinimas.
Šiame procese labai svarbu terapeutės ir vaiko emocinis ryšys, vadinamasis afektas. Kai vaikas užsidaro savyje, jį pasikviečiu ekspresyviomis veido išraiškomis, balso intonacija. Tokiais atvejais vaikas nukreipia žvilgsnį į mane ir laukia, kas čia bus. Tai rodo, kad jis pamažu atsiveria kontaktui, dalyvavimui, įsitraukimui.
Kaip Padėti Vaikui Namuose?
Vaikas, kuris nejaučia savo kūno, negali valdyti savo judesių, patiria didelį nerimą. Nuolatinis nerimas taip veikia vaiko nervų sistemą, kad jis negali kurti sveikų socialinių ryšių, nesijaučia saugus, nekalbant apie labai trapų savo vertės suvokimą. Visa tai gali išsiveržti intensyviu vaiko elgesiu, pavyzdžiui, jis gali kandžiotis, trenkti sau ir net aplinkiniams.
Taikydama „DIR Floortime“ terapiją dažnai kartoju, kad vaikas elgiasi geriausiai, kaip gali, turėdamas tokį kūną, kurį turi, ir jei būčiau jo vietoje, turbūt elgčiausi taip pat. Terapijos esmė - iš pradžių suprasti vaiko individualų profilį, pamatinius jo funkcinės-emocinės raidos iššūkius, kurie tarsi „iškomunikuojami“ vaiko elgesiu.
Pirmiausia žiūrime, kaip vaikas priima pasaulį, kaip suvokia iš aplinkos gaunamą informaciją, kas jam padeda, o kas apsunkina suvokimą. Žvelgiame, kaip vaikas išgyvena stiprias emocijas, kiek trunka, kol nurimsta. Vaiko elgesys žaidžiant dažnai tampa sufleriu, padedančiu jį pažinti.
Jei vaikui labai patinka burbulai, vanduo, žinome, kad būtent šios veiklos gali padėti sukurti ryšį su vaiku. Šis emocinis ryšys yra visko, kas mums šiame pasaulyje prasminga, pamatas. O kai atsiranda šis ryšis, atsiranda daugiau situacijų, kai vaikas patiria džiaugsmą bendraudamas su kitu žmogumi. Atsiranda tarsi vidinė motyvacija: „Noriu vėl pamatyti taip juokingai žaidžiančią mamą, noriu vėl patirtį tą jausmą, kai mama kartu su manim bėgiojo.“
Tėvai greičiausiai būna linkę vengti tam tikrų situacijų, kurios reikalauja gebėjimo dalintis, nes jų vaikui kol kas tokios situacijos išprovokuoja daug elgesio problemų. Tuomet vaikas toliau netinkamai elgiasi mokykloje ar žaidimų aikštelėse. Taip vyksta erdvėse, kuriose natūraliai kyla jam sudėtingos situacijos. Tačiau, tėvams sukuriant ir prižiūrint panašias, kontroliuojamas situacijas žaidimo metu, jie gali suteikti vaikui labai reikalingos praktikos, pavyzdžiui, kaip dalintis arba gerbti kitų žmonių erdvę neprisiartinant prie jų pernelyg arti.
Kai vaikas geba įsitraukti į ilgus, sudėtinius dialogus (kompleksinis komunikavimas) ir vaiko žaidime jau matosi simbolinio žaidimo nuotrupos ar prasideda tikslingas žodžių vartojimas, labai svarbu vaikams šiuos gebėjimus kuo dažniau praktikuoti, ne tik su suaugusiais, bet ir su bendraamžiais. Vaikams labai naudingas įsitraukti į 3-4 savaitines žaidimo sesijas su savo bendraamžiais (iki dviejų metų skirtumas tarp vaikų yra optimalu, ypač jei šie bendraamžiai komunikuoja tame pačiame lygyje arba aukštesniame nei jūsų vaikas).
Broliai bei sesės taip pat gali dalyvauti šioje namų programoje. Tėvai greičiausiai turės pagelbėti. Pavyzdžiui, jei trejų metų vaikas su specialiaisiais poreikiais vis dar nekalba, o jo penkiametis broliukas įsitraukia į sudėtingą simbolinį žaidimą ir be galo daug kalba, tėvams greičiausiai reikės savo trimečiui padėti įsitraukti, gal padedant jam važiuoti su sunkvežimiu ar lėle ar slėpynių žaidime padedant jam slėptis.
Papildant Floortime namų programą ir bendraamžių žaidimo sesijas, kitas pamatinis visapusės programos elementas yra specialistų komanda, kuri dirba su skirtingais vaiko raidos elementais ir mąstymo funkcijomis. Tokiu būdu kiekvienas skirtingai padeda įveikti individualius vaiko biologinius iššūkius. Ši komanda gali įtraukti logopedą, kuris padėtų su ekspresyviąja bei impresyviąja kalba.
Optimalu būtų turėti individualius logopedo užsiėmimus, trunkančius nuo 30 min. iki 1 val., susitikimus su ergoterapeutu tris ar daugiau kartų per savaitę, kuris orientuoja savo darbą į vaiko individualų sensorinį profilį. Tai turėtų padėti įveikti jutiminius iššūkius, nes ergoterapeutas dirbtų su vaiko jutimų reguliacija bei jo motorinių veiksmų planavimo gebėjimu.
Vaikai, turintys išreikštų stambiosios motorikos ar judėjimo sunkumų taip pat turėtų dirbti su kineziterapeutu. Galiausiai, daug vaikų labai daug gauna būdami įprastoje ugdymo sistemoje. Įprasta ugdymo programa, papildyta specialiais užsiėmimais ar pritaikytomis užduotimis, skirtomis vaikams su spec. poreikiais, suteikia galimybę vaikui bendrauti su bendraamžiais, kurie skatina natūralų socialinį įsitraukimą ir bendrauja spontaniškai.
Vaikams labai naudingas įsitraukti į žaidimo sesijas su savo bendraamžiais. Ankstyvas įsitraukimas į bendrą žaidimą su bendraamžiais, kuris prižiūrimas vieno iš tėvų ar kito suaugusiojo, padeda vaikams praktikuoti naujus gebėjimus ir priprasti prie bendraamžių draugijos.
Sėkmingoje integralioje programoje turėtų dalyvauti mažas vaikų skaičius, pavyzdžiui 3 vaikai su specialiaisiais poreikiais mokytųsi vienoje klasėje su savo bendraamžiais, neturinčiais jokių mokymosi ar intelekto sutrikimo. Specialieji pedagogai turėtų dalyvauti klasėje, o logopedas ir kineziterapeutas galėtų dalyvauti arba klasėje vykstančiuose užsiėmimuose arba individualiuose užsiėmimuose sutartu laiku.
Atsižvelgiant į kiekvienos šeimos savitumą, patiriamą stresą, tėvų ir poros galimybes pritaikyti Floortime metodiką, būtų pravartu reguliariai konsultuotis su raidos etapus DIR kontekste išmanančiu terapeutu, kuris padėtų Floortime programai sklandžiai vystytis namų aplinkoje.
Būtų naudinga jei Floortime praktikuojantis specialistas galėtų dirbti su vaiku individualiai 1-4 kartus per savaitę, o taip pat papildomai konsultuotų ir stebėtų kitus šeimos narius, kurie įsitraukia į Floortime namų programą.
Daugumos vaikų komunikacija labai patobulėja pradėjus naudoti ženklų sistemas, paveikslėlius, PECS metodą, ar kitokias komunikavimo priemones. Ši aprašyta visapusiška programa, panašu, kad pareikalaus daug laiko, energijos, ir, jei dauguma užsiėmimų nėra kompensuojami valstybės ar ugdymo įstaigos, didelių finansinių sąnaudų.
Pastebima sisteminė tendencija sveikatos apsaugos sistemoje, kuri lemia nevisavertiškas paslaugas vaikams, su specialiaisiais poreikiais. Pavyzdžiui, tam tikri biologiniai, įgimti sutrikimai, kaip girdimojo suvokimo ar raumenų tonuso sutrikimai, dažnai nėra finansuojami sveikatos apsaugos. Daugumoje bendruomenių ugdymo sistemos nesuteikia galimybių gauti tinkamas individualias logopedo, kineziterapeuto paslaugas.
Šeimos, kurios negali pakelti pilnos finansinės naštos ir įgyvendinti intensyvių logopedo ar kineziterapeuto užsiėmimų, gali konsultuotis su šiais terapeutais ir visas gaunamas žinias pritaikyti namų aplinkoje. Tačiau, net ir esant galimybei gauti daugumą reikalingų užsiėmimų per bendruomenines paslaugas ar individualų jų organizavimą, tėvai turi pasiryžti vystyti intensyvią, visavertę savo vaiko programą, kuri vyktų kiek įmanoma didesnį dienos valandų skaičių.
