Švietimo sistema Lietuvoje apima įvairius etapus, pradedant nuo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo, tęsiant bendrojo ugdymo pakopomis ir baigiant aukštojo mokslo studijomis. Taip pat svarbią vietą užima profesinis mokymas ir neformalusis švietimas. Šis straipsnis pateikia išsamų vaizdą apie švietimo etapus, tėvų ir mokinių teises bei pareigas, taip pat finansavimo mechanizmus.
Ikimokyklinis ugdymas
Ikimokyklinis ugdymas yra neformaliojo švietimo dalis ir nėra privalomas, išskyrus atvejus, kai nustatoma, kad vaikas auga socialinės rizikos šeimoje. Tėvai (globėjai) gali ugdyti vaiką šeimoje arba pasirinkti ikimokyklinio ugdymo programą. Vaikas gali būti ugdomas pagal šią programą nuo gimimo iki priešmokyklinio ugdymo pradžios, paprastai iki šeštųjų gyvenimo metų. Ikimokyklinio ugdymo programas vykdo ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo mokyklos, laisvieji mokytojai ar kiti švietimo teikėjai, tiek valstybiniai, tiek nevalstybiniai. Kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo įstaigos tipo, skiriamas „mokinio krepšelis“, finansuojantis 4 valandas ugdymo per dieną (20 val. per savaitę). Jei ugdymas trunka ilgiau, papildomas lėšas skiria įstaigos steigėjas, tėvai arba rėmėjai.
Priešmokyklinis ugdymas
Priešmokyklinis ugdymas, taip pat priklausantis neformaliojo švietimo sričiai, yra privalomas nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. Jis pradedamas teikti vaikams, kuriems tais kalendoriniais metais sueina 6 metai. Programas vykdo ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo mokyklos, laisvieji mokytojai ar kiti švietimo teikėjai. Minimali priešmokyklinio ugdymo trukmė - 640 valandų. Kaip ir ikimokykliniame ugdyme, vaikams skiriamas „mokinio krepšelis“ 4 valandoms per dieną (20 val. per savaitę). Vaikams, turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, skiriamos didesnės ugdymo lėšos. Vaikas privalo mokytis iki 16 metų.
Pradinis ugdymas
Pradinis ugdymas yra formaliojo švietimo dalis ir yra privalomas, kaip ir visa privalomojo mokymosi trukmė iki 16 metų. Programa pradedama vykdyti vaikams, kuriems tais kalendoriniais metais sueina 7 metai, nors gali prasidėti ir anksčiau, jei vaikas jau lankė priešmokyklinę grupę. Pradinio ugdymo programa trunka 4 metus (1-4 klasės). Specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams gali būti siūlomi parengiamieji metai. Pradinio ugdymo programas vykdo bendrojo ugdymo ir kitos mokyklos ar švietimo teikėjai. Visiems mokiniams, nepriklausomai nuo įstaigos tipo, skiriamas „mokinio krepšelis“. Valstybės ar savivaldybės mokyklose ūkio lėšas skiria steigėjas, o nevalstybinėse - steigėjas arba tėvai.
Pagrindinis ugdymas
Pagrindinis ugdymas taip pat yra privalomas ir paprastai trunka iki 10 klasės. Mokiniai pradeda mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą įgiję pradinį išsilavinimą. Programa susideda iš dviejų dalių: I dalis apima 5-8 klases (4 metus), o II dalis - 9-10 klases (2 metus). Pagrindinio ugdymo programas vykdo bendrojo ugdymo ir kitos mokyklos ar švietimo teikėjai. Visiems mokiniams skiriamas „mokinio krepšelis“, o ūkio lėšas, kaip ir pradiniame ugdyme, padengia steigėjas arba tėvai.
Vidurinis ugdymas
Vidurinis ugdymas yra formaliojo švietimo dalis, nėra privalomas, tačiau garantuojamas valstybės. Mokiniai pradeda mokytis pagal vidurinio ugdymo programą įgiję pagrindinį išsilavinimą. Programa trunka dvejus metus (11-12 klasės) ir apima privalomus bei pasirenkamus bendrojo ugdymo ir galimus profesinio mokymo modulius. Jei vidurinis ugdymas vykdomas kartu su profesiniu mokymu, programa trunka ilgiau nei 2 metus. Vidurinio ugdymo programas vykdo bendrojo ugdymo mokyklos ar kiti švietimo teikėjai. Visiems mokiniams, nepriklausomai nuo įstaigos tipo, skiriamas „mokinio krepšelis“, o papildomas lėšas padengia steigėjas ar tėvai.
Profesinis mokymas
Profesinis mokymas nėra privalomas, tačiau valstybė garantuoja pirminio profesinio mokymo prieinamumą. Mokinys gali mokytis profesijos ne anksčiau kaip 14 metų. Nepabaigę pagrindinio ugdymo mokiniai mokosi profesijos ir kartu pagal pagrindinio ugdymo programą. Baigę pagrindinį ugdymą, mokiniai gali mokytis tik profesijos arba profesijos ir vidurinio ugdymo programos. Profesinio mokymo ir pagrindinio ugdymo programa trunka 3 metus, tiek pat trunka ir profesinio mokymo su viduriniu ugdymu programa. Baigus formaliojo profesinio mokymo programą, įgyjama atitinkamo lygio kvalifikacija. Tęstinis profesinis mokymas apima formalųjį ir neformalųjį mokymą. Pirminio profesinio mokymo vietos yra finansuojamos valstybės. Ūkio lėšas skiria įstaigos savininko statusą turinti institucija.
Aukštojo mokslo studijos
Aukštojo mokslo studijos yra formaliojo švietimo dalis, vykdoma universitetuose ir kolegijose. Studijų programos yra universitetinės ir koleginės, skirstomos į tris pakopas: profesinio bakalauro ir bakalauro (pirmoji), magistrantūros (antroji) ir doktorantūros (trečioji). Profesinio bakalauro studijas vykdo kolegijos, o bakalauro - universitetai. Laipsnio nesuteikiančios studijos skirtos kvalifikacijai įgyti. Studijos gali būti nuolatinės (60 kreditų per metus) arba ištęstinės (ne daugiau kaip 45 kreditai per metus). Profesinio bakalauro ir bakalauro studijų apimtis yra 180-240 kreditų, magistrantūros - 90-120 kreditų, doktorantūros - iki 4 metų (nuolatinės) ar 6 metų (ištęstinės). Studentai gali pretenduoti į valstybės finansuojamą studijų vietą arba gauti valstybės studijų stipendiją nevalstybinėse aukštosiose mokyklose.
Neformalusis švietimas
Neformalusis vaikų švietimas (NVŠ) apima neformalųjį ugdymą ir formalųjį švietimą papildantį ugdymą (FŠPU). FŠPU skiriasi nuo NVŠ tuo, kad vykdomas pagal ilgalaikes programas, plečia žinias ir stiprina gebėjimus. Vaikas gali būti ugdomas pagal NVŠ programą nuo gimimo. NVŠ programas vykdo įvairios mokyklos, laisvieji mokytojai ir kiti švietimo teikėjai. Neformaliai įgyta kompetencija gali būti pripažįstama kaip formaliojo švietimo dalis. Mokesčio dydį už NVŠ nustato įstaigos steigėjas arba savininkas. Neformalusis suaugusiųjų švietimas teikiamas asmenims nuo 18 metų.
Švietimo finansavimas: „Mokinio krepšelis“ ir „Klasės krepšelis“
Nuo 2002 m. bendrajame ugdyme, nuo 2003 m. priešmokykliniame ir nuo 2011 m. ikimokykliniame ugdyme (20 val. per savaitę) Lietuvoje taikomas „pinigai paskui mokinį“ principas, kitaip dar vadinamas „mokinio krepšeliu“. Šis principas siekė sukurti skaidrią finansavimo sistemą, efektyviau panaudoti lėšas, pagerinti švietimo kokybę ir skatinti konkurenciją. „Mokinio krepšelio“ lėšos buvo naudojamos su mokymu susijusioms išlaidoms, o ūkio išlaidas dengdavo mokyklos savininkas. Ilgainiui „mokinio krepšelio“ principas susidūrė su trūkumais, ypač apsunkindamas mažų, kaimo mokyklų išlikimą. 2018 m. rugsėjo mėnesį „mokinio krepšelį“ pakeitė mišrus finansavimo modelis, populiariai vadinamas „klasės krepšeliu“. Didžioji dalis lėšų skaičiuojama klasei ar darželio grupei, o dalis - pagal konkretų mokinių skaičių. Naujasis modelis siekia paskatinti miesto mokyklas nebeturėti perpildytų klasių ir suteikti finansinį stabilumą mažoms mokykloms. Valstybė per „klasės krepšelį“ finansuoja su mokymu susijusias išlaidas, o ūkio išlaidas padengia mokyklos savininkas. Privačios mokyklos gali nustatyti papildomą mokestį.
Mišrus finansavimo modelis apima kelias dalis: bazinių ugdymo išlaidų krepšelis, susietas su ugdymo turinio įgyvendinimu; lėšos ugdymo finansavimo poreikių skirtumams tarp mokyklų mažinti (2,4% nuo ugdymo plano lėšų); lėšos kitoms ugdymo reikmėms (vadovėliams, mokymo priemonėms, informacinėms technologijoms ir kt.). Mokymo lėšos skaičiuojamos pagal klasių dydį, kontaktinių valandų skaičių ir mokytojų pareiginės algos koeficientą. Valstybės biudžetas yra pagrindinis švietimo finansavimo šaltinis, papildomas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis ir savivaldybių investicijomis.
Tėvų (globėjų) ir mokinių teisės bei pareigos
Svarbiausia teisė, kurią turi kiekvienas Lietuvos pilietis ir nuolatos ar laikinai Lietuvoje gyvenantis užsienietis, tai teisė mokytis ir įgyti išsilavinimą bei kvalifikaciją. Mokinių teises ir pareigas detaliai nustato Švietimo įstatymo 46 straipsnis, o tėvų (globėjų, rūpintojų) teises ir pareigas - 47 straipsnis.
Nemokamas maitinimas ir parama
Mokiniai turi teisę į nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti, jei jų šeimos pajamos yra mažesnės nei 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įvesti nemokami pietūs priešmokyklinukams ir pirmokams. Savivaldybės kompensuoja mokinių važiavimo išlaidas, ypač gyvenantiems kaimuose ir miesteliuose, iki 40 km atstumu nuo ugdymo įstaigos. Taip pat veikia mokinių pažangumo programa „Lietuvos Maximalistai“.
tags: #mokejimu #sistema #ikimokyklinio #ugdymo #istaiguose
