„Be Atėnų ir Graikijos Europa ir pasaulis nebūtų tokie, kokie yra. Jie būtų mažiau išmintingi ir mažiau laimingi“, - pabrėžė popiežius, kalbėdamas Graikijos indėlį į civilizacijos raidą. Atėnuose žmogus pradėjo jaustis ne tik savo šalies, bet ir viso pasaulio piliečiu, suvokė esąs „politinis gyvūnas“ ir, būdamas bendruomenės dalimi, kituose pradėjo matyti ne pavaldinius, o piliečius, su kuriais kartu gali kurti polį.
Čia gimė demokratija. Po tūkstantmečių jos lopšys tapo namais, didžiuliais demokratinių tautų namais, kaip kad Europos Sąjunga, įkūnijanti taikos ir brolybės tarp tautų svajonę. Atėnai, kaip Vakarų civilizacijos ir demokratijos lopšys, vis dar išlieka vienu žymiausių pasaulio miestų, traukiančiu turistus savo istorija, mitais ir architektūra.
Atėnų Demokratijos Raida
Daugeliui senovės Atėnų laikai atrodo idealūs, tačiau ši sistema niekada nebūtų įsigalėjusi be gausių vergų pajėgų, kurios užtikrino visuomenės gyvavimą. Atėnų demokratija anaiptol nebuvo skirta visiems: vergai, moterys ar užsieniečiai neturėjo jokių politinių teisių. Tačiau, senovės standartais, tai buvo didelis skaičius žmonių, galėjusių tiesiogiai dalyvauti valstybės valdyme.
Apie 900 m. pr. Kr. Atėnams tapus galinga regiono valstybe, miestui vadovavo karalius. Tačiau per tris šimtmečius nuo 900 iki 600 m. pr. Kr. miestą sukrėtė neramumai, didėjanti socialinė nelygybė ir nepasitenkinimas. Kai 594 m. pr. Kr. Solonas pradėjo vykdyti demokratines reformas, tai buvo pirmasis žingsnis demokratijos link. Tikroji demokratija susiformavo 508-507 m. pr. Kr., kai į valdžią atėjo Kleistenis, gyventojus suskirstęs pagal gyvenamąsias vietas į vadinamąsias „files“.
Institucijos ir Piliečių Dalyvavimas
Sprendimai dėl svarbių užsienio ar vidaus reikalų buvo priimami gyventojų susirinkime (eklezijoje), kuris rinkdavosi 40 kartų per metus lauke ant Pnikso kalvos. Be to, vykdavo daug tarybų ir susirinkimų, turėjusių spręsti teisingumo, įstatymų, kariuomenės, laivyno ir kitus svarbius visuomenės klausimus. Šiuose susirinkimuose galėjo dalyvauti visi laisvieji vyrai, nors tai ir reikalavo daug laiko ir pastangų.
Demokratinių reformų sukurtos didžiulės vergų paklausos patenkinti negalėjo nei nauji karo belaisviai, nei natūralus vergų populiacijos didėjimas. Tad Atėnų gyventojai vergus ėmė pirkti turguose, kur jie buvo prekiaujami kaip galvijai. Brangiausi vergai kainavo vieną talentą - Atėnų irkluotojo arba kariuomenės pėstininko darbo užmokestis už 6000 dienų.
Gyvenimas Senovės Atėnuose
Dauguma gyventojų turėjo vergų, kurie atliko įvairius darbus. Nors vergams nebuvo leidžiama būti nužudytiems dėl religinių priežasčių, šeimininkai galėjo su jais daryti ką panorėję, išskyrus gyvybės atėmimą. Kartais vergai sukildavo arba pabėgdavo, tačiau buvo baudžiami įvairiomis bausmėmis.
Laikotarpis, kai klestėjo menas ir kultūra, dažnai apibūdinamas kaip klasikinių Atėnų aukso amžius (440-430 m. pr. Kr.). Tačiau netrukus atsirado tamsūs debesys: turtingam miestui iššūkį metė Sparta, prasidėjo Peloponeso karas, o vėliau miestą nusiaubė maras. Atėnų nepriklausomybę galutinai sužlugdė Makedonija, kurios atėjimas sugriovė demokratiją bent kuriam laikui.
Atėnų Demokratijos Svarba
Atėnų demokratija buvo intriguojantis eksperimentas, nes piliečiai ne tik rinkdavo atstovus, bet ir patys balsuodavo dėl įstatymų priėmimo. Nors demokratijos įkūrimo nuopelnai priskiriami Solonui, Kleistenui ir Efialtui, didžiausias ir ilgiausiai valdęs Atėnų demokratijos lyderis buvo Periklis. Atėnų demokratiją nuvertė Makedonija 322 m. pr. Kr.
Šiandien Atėnai, kaip Vakarų civilizacijos ir demokratijos lopšys, tebėra vienas žymiausių pasaulio miestų. Be to, dėl išlikusių graikų, romėnų, bizantiečių bei otomanų laikus menančių paminklų, Atėnai tebėra vienas labiausiai turistų mėgstamų miestų. Miesto lankymas siūlo ne tik pažintį su istorija, bet ir galimybę pajusti gyvąją Graikijos kultūrą.
DEMOKRATIJA: Senovės ir šiuolaikinė
Demokratijos Krizė ir Ateitis
Šiuo metu matome demokratijos krizę daugybėje pasaulio šalių, taip pat ir pačioje Europoje. Demokratija reikalauja, kad joje dalyvautų visi, todėl reikia pastangų ir kantrybės. Popiežius ragino pereiti nuo įsipareigojimo remti tik savo pusę prie aktyvaus dalyvavimo visų labui, kovojant su populizmo siūlomomis lengvomis garantijomis ir skepticizmu demokratijos atžvilgiu.
„Į autoritarizmo pagundą teatsako demokratija, individualistiniam abejingumui tepasipriešina rūpinimasis kitais žmonėms, ypač vargstančiaisiais, ir kūrinija. Tai yra esminiai naujo humanizmo, kurio reikia mūsų laikams ir mūsų Europai, kertiniai akmenys“, - sakė popiežius, pabrėždamas Atėnų, kaip civilizacijos lopšio, reikšmę.
DEMOKRATIJA: Senovės ir šiuolaikinė
Atėnų demokratijos patirtis ir jos palikimas yra gyvas priminimas apie demokratijos svarbą, jos trapumą ir nuolatinį poreikį puoselėti bei ginti. Tai miestas, kuris ne tik atrado, bet ir formavo Vakarų civilizacijos pagrindus, ir kurio istorija tebėra aktuali iki šiol.
tags: #miestas #demokratijos #lopsys
