Menstruacijos - neatsiejama moters gyvenimo dalis, signalizuojanti apie sveiką organizmą ir vaisingumą. Tačiau kartais dėl tam tikrų ligų ar gyvenimo būdo pokyčių šis ciklas gali sutrikti. Kaip atpažinti, kada šie pokyčiai yra įprasti, o kada reikėtų apsilankyti pas gydytoją?
Apie menstruacijų ciklą ir priežastis, kodėl mėnesinės gali tapti nereguliarios, pataria ekologiškų higienos prekių „Gentle Day” kūrėja Vilmantė Markevičienė.
Kas yra normalus menstruacijų ciklas?
Kiekvieną mėnesį vaisingo amžiaus merginos ar moters kūnas (nuo paauglystės, kai atsiranda menstruacijos, iki menopauzės, kai jos dingsta) patiria įvairius hormonų pokyčius tam, kad pasiruoštų nėštumui. Visa tai ir yra vadinama mėnesinių ar menstruaciniu ciklu. Kiekvienų mėnesinių ciklo metu subrandinamas ir iš kiaušidžių išlaisvinamas kiaušinėlis. Gimdos gleivinė išveša, prisipildo krauju ir gleivėmis. Jei kiaušinėlis neapvaisinamas, neprasideda nėštumas, gimdos gleivinė kartu su krauju bei gleivėmis pasišalina menstruacijų metu. Vėl prasideda kitas mėnesinių ciklas.
Įprastai menstruacijos kartojasi kas 21-35 dienas, skaičiuojant nuo pirmos kraujavimo dienos iki kitų mėnesinių pradžios, jos trunka nuo 2 iki 7 dienų ir yra netenkama 5-80 ml kraujo. Dažniausiai jaunų merginų ciklas yra 21-45 dienos, o mėnesinės trunka 2-7 dienas. Pastoviausia ciklo trukmė yra 20-40 metų amžiaus, tada ciklas būna 28 (+-7) dienos, vėliau ciklas ima trumpėti, likus 10 metų iki menopauzės vėl gali atsirasti nereguliarumas. Ciklas neturėtų būti ilgesnis nei 35 dienos. Jei ciklas nuolatos yra ilgesnis, reiktų kreiptis į specialistą. Taip pat ciklas neturėtų būti trumpesnis nei 21 diena.
Menstruacijų ciklas nebūtinai turi būti griežtai tikslus, pvz., kiekvieną kartą vis 28 dienos tiksliai ir nei viena diena daugiau ar mažiau, arba kraujuoja būtent 5 dienas. Šioks toks svyravimas gali būti ir sveikoms moterims.
Remiantis Amerikos ginekologų koledžu (American College of Gynecologists), reguliarios mėnesinės yra svarbus ženklas, kad organizmas yra sveikas. Reguliarios menstruacijos taip pat geras ženklas, kad moteris turi ovuliaciją.
Kada menstruacijų ciklas laikomas nereguliariu?
Sutrikusiu/nereguliariu mėnesinių ciklu laikoma, kai ciklas trunka ilgiau nei 34 d. arba trumpiau nei 24 d. Jei moters ciklas yra trumpesnis nei 21 diena ar ilgesnis nei 35 dienos, kraujuojama ilgiau nei 8 dienas ar labai gausiai, reikia kreiptis į ginekologą ir aiškintis to priežastis. Jei mėnesinės vėluoja 2 savaites ar ilgiau, to priežastis gali būti hormonų disbalansas.
Nereguliarios mėnesinės yra tada, kada kartojasi per dažnai (dažniau nei kas 21 - ą diena) arba per retai (rečiau nei kas 35 - ias dienas) arba, kai mėnesinių ciklai metų eigoje skiriasi 10 ir daugiau dienų. Tai gali būti signalas, kad moters organizme vyksta pokyčiai arba yra patiriamas stresas įvairiose gyvenimo srityse (nuo asmeninio gyvenimo iki darbo/mokslų pokyčių). Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į menstruacijų skausmingumą. Stiprus skausmas gali indikuoti kitas sveikatos problemas, pavyzdžiui, gimdos anomalijas arba dubens uždegimines ligas.
Dažniausios menstruacijų ciklo sutrikimų priežastys
Visi nukrypimai nuo normos yra vadinami nenormaliu kraujavimu iš gimdos. Tai gali būti ir nereguliarios mėnesinės, mėnesinių dingimas (antrinė amenorėja), prailgėjęs ar sutrumpėjęs ciklas, gausus ar/ir ilgas kraujavimas, kraujavimas tarp mėnesinių.
Stresas ir emocinė būklė
Dažnai mėnesinių ciklo svyravimą sukelia „nekaltos priežastės”, t.y. emocinis arba fizinis stresas: liga, trauma, operacija, kelionė lėktuvu, egzaminas, kraustymasis iš vienos gyvenamosios vietos į kitą. Patiriant stresą, mūsų smegenų dalis - pagumburis siunčia signalus mūsų endokrininei sistemai, taip pat kiaušidėms, skydliaukei, antinksčiams, kad kyla pavojus, todėl laikinai „išjungiama“ reprodukcijos galimybė. Smegenys įvertina, kad tai nėra geras laikas ateiti vaikeliui, todėl dingsta mėnesinės. Stresas gali trukdyti jūsų menstruaciniam ciklui, nes trukdo tai smegenų sričiai, kuri kontroliuoja hormonus, atsakingus už jūsų ciklą. Sumažėjus stresui, mėnesinės turėtų normalizuotis. Valdyti stresą gali padėti meditacija, masažas, kvėpavimo pratimai. Tokie vitaminai, kaip magnis, cinkas, B grupės, padeda susidoroti su stresu.
Svorio pokyčiai ir mityba
Ciklas gali tapti nereguliarus taip pat dėl staigaus ir didelio svorio netekimo, dietų, intensyvaus sporto. Jei esate sportininkė, pastebėsite, kad menstruacijų ciklas priklauso nuo fizinio krūvio. Per didelis fizinis krūvis gali būti silpnesnio kraujavimo priežastis, mažiau menstruacijų metuose, arba menstruacijos gali visai nepasirodyti. Menstruacijos sugrįžta nustojus intensyviai sportuoti keletą mėnesių. Menstruacijos sutrinka ir dėl valgymo sutrikimų, tokių kaip anoreksija ar bulimija. Ankščiau buvo manoma, jog amenorėja priklauso nuo kūno masės indekso, tačiau dabar yra teigiama, kad ji priklauso nuo sunaudotos ir suvartotos energijos santykio. Tai reiškia, kad kiek suvartojama energijos, tiek jos ir turi sugrįžti į organizmą kalorijų pavidalu. Kai kalorijų suvartojama per mažai, organizmas „galvoja”, kad jis pradeda badauti, todėl išjungia hormoną, kuris atsakingas už ovuliaciją. Netgi vartojant pakankamai kalorijų, tačiau suvartojant per mažai angliavandenių, mėnesinės taip pat gali dingti. Ne visoms moterims reikia vienodo angliavandenių kiekio, kai kurioms reikia mažiau, kai kurioms daugiau. Bet net ir pradėjus teisingai maitintis, menstruacijos gali sugrįžti tik po 3 mėnesių, nes folikulo kelionė iki ovuliacijos užtrunka 100 dienų. Svorio pokyčiai gali daryti reikšmingą įtaką ne tik bendrai organizmo būklei, bet ir menstruacijų reguliarumui. Pavyzdžiui, susirgus anoreksija, organizme sutrinka hormonų gamyba/ balansas, dėl to menstruacijos būna itin retos arba nevyksta. Per didelis kūno svoris taip pat turi neigiamos įtakos menstruacijų ciklo reguliarumui, menstruacijų metu yra pastebimas gausesnis kraujavimas. Taip pat reikėtų nesiimti griežtų dietų, maitintis sveikai ir suvalgyti reikiamą jaunam organizmui kalorijų kiekį, kiekvieną dieną būti fiziškai aktyviai, tačiau nealinti savęs itin intensyviomis treniruotėmis.
Amžius
Menstruacijų ciklo sutrikimai gali atsirasti likus keliems metams iki menopauzės. Perimenopauzė tai laikas prieš menopauzę, kuris prasideda maždaug ~ 40 metų ir gali tęsti iki ~10 metų. Šiuo laikotarpiu gali pasireikšti simptomai, kurie trunka 4-8 metus, pradedant mėnesinių ciklo pokyčiais. Svyruojantis estrogeno lygis per šį laiką gali prailginti arba sutrumpinti jūsų ciklą.
Menarchės pradžioje, pirmus vienerius ar dvejus metus, menstruacijų ciklas paprastai būna nereguliarus - tarp menstruacijų gali būti ir 3 mėnesių tarpas, ir ilgesnis, jos gali tęstis tik 2-3 dienas, kraujavimo gausumas gali svyruoti. Taip yra todėl, kad pradžioje ne kiekvieno ciklo metu įvyksta ovuliacija, kūnui reikia laiko prisiderinti prie hormonų pokyčių. Tačiau trečiaisiais metais jis nusistovi 95 procentams merginų.
Medikamentų vartojimas
Kai kurie vaistai, tokie kaip reguliuojantys kraujo spaudimą as stiprūs psichiatriniai vaistai, gali lemti nereguliarų ciklą. Tam tikri vaistai, įskaitant kai kuriuos kontraceptikus, irgi gali paveikti mėnesinių ciklą. Netgi yra tokių kontraceptikų, kuriuos geriant menstruacijų išvis nebūna ir tai yra normalu. O tuo tarpu antidepresantai, antipsichoziniai ir priešuždegiminiai vaistai gali sutrikdyti normalų menstruacinio ciklo funkcionavimą to visiškai nesitikint. Tokiu atveju vertėtų pasitarti su ginekologu arba vaistus išrašiusiu gydytoju, kad būtų nuspręsta, ar reikėtų pakeisti medikamentus, o gal tiesiog susitaikyti su esama padėtimi.
Ligos ir sveikatos sutrikimai
Nereguliarios mėnesinės gali būti pranašas kažkokių kitų ligų. Taip, yra daug nenormalaus kraujavimo iš gimdos priežasčių. Tarp jų policistinių kiaušidžių sindromas, skydliaukės patologija, hiperprolaktinemija, įvairūs navikai, Kušingo sindromas, tam tikrų vaistų poveikis, uždegimai, endometriozė, krešėjimo sutrikimai, diabetas, gimdos patologijos ir t.t. Dažna pasikartojančių nereguliaraus ciklo priežastis yra skydliaukės ligos. Esant skydliaukės ligoms ~ 40 % moterų turi nereguliarų mėnesinių ciklą. Priklausomai nuo skydliaukės ligų mėnesinių ciklai gali būti trumpi arba atvirkščiai - ilgi, taip pat gali lydėti tokie simptomai kaip svorio pokyčiai, padidėjęs sudirgimas/nervingumas, odos sausumas, nuovargis ar kaip tik perdėtas energijos antplūdis. Kiaušidėse formuojasi cistos, kurios trukdo reguliariai ovuliacijai. Kiti simptomai - pagausėjęs plaukuotumas, svorio augimas, pleiskanos. Gimdos fibroma - tai ne vėžinis darinys, kuris išsivysto gimdos sienelėje. Jų dydis gali būti nuo itin mažų iki didelių ir gali sukelti stiprų kraujavimą, užsitęsusias mėnesines ir dubens skausmą. Kita vertus, endometriumo polipai yra mažos išaugos, susidarančios gimdos gleivinėje. Šie augliai taip pat gali sukelti stiprų kraujavimą, nereguliarias mėnesines ir skausmą.
Taip pat, mūsų organizmas yra vientisa sistema, jei vienoje vietoje kas stringa, atsiliepia - kitoje. Pvz., skamba keistai, bet dėl įsisenėjusio karieso ar sinusito gali sutrikti mėnesinės, jos tapti skausmingos, dažnesnės ir pan. Taigi kartais reikia išsigydyti kitas ligas, ir ciklas tampa normalus.
Kada kreiptis į specialistą?
Jei moters ciklas yra trumpesnis nei 21 diena ar ilgesnis nei 35 dienos, kraujuojama ilgiau nei 8 dienas ar labai gausiai, reikia kreiptis į ginekologą ir aiškintis to priežastis. Gydytojas ginekologas atlieka visus reikiamus tyrimus, reikalingus mėnesinių ciklo sutrikimų priežastims įvertinti, tad pajutus pokyčius organizme reikėtų kreiptis į profesionalus.
Paauglėms pas gydytoją reiktų apsilankyti, jei brendimas prasidėjo anksčiau, nei 8 metų amžiaus, jei 14 metų amžiuje dar nėra nei vienos brendimo požymio, jei 16 metų ar 3 metai nuo telarchės pradžios dar neprasidėjo menstruacijos. Tai gali būti individualios fiziologinės priežastys, bet gali būti ir patologija, todėl reikalinga gydytojo konsultacija ir ištyrimas.
Jei mėnesinės vėluoja daugiau nei 3 mėnesius, vertėtų užsirašyti pas ginekologą. Priežasčių tam gali būti daugybė, vienos jų dažnesnės, kitos visai retos, todėl pulti jaudintis nereikia. Papildomi požymiai, simptomai priklauso nuo patologijos. Tai gali būti regėjimo sutrikimai, galvos skausmas, aknė, padidėjęs plaukuotumas, išskyros iš spenelių, bendras silpnumas, apatinės pilvo dalies skausmas, dažnai ir lengvai atsirandančios mėlynės ant kūno, ilgai negyjančios žaizdos...
Jeigu mergina ar moteris jau turėjo lytinių santykių, o jos menstruacijos vėluoja - tai tikrai gali būti nėštumas, bet gali būti ir kitos, jau anksčiau minėtos priežastys, todėl paprasčiausia, nusipirkus vaistinėje ar parduotuvėje, namie atlikti nėštumo testą. Paprastai rekomenduojama jį atlikti mėnesinėms vėluojant bent 10 dienų. Jo tikslumas nėra šimtaprocentinis, todėl neatsistačius ciklui ar esant teigiamam nėštumo testui, reikia kreiptis į ginekologą.
Kaip sureguliuoti ciklą nemedikamentiniais būdais?
Reikia klausytis savo kūno, ką jis diktuoja: laikytis miego režimo, duoti jam pailsėti, ypač artėjant menstruacijoms bei menstruacijų metu (jeigu įmanoma nesiimti jokių svarbių ir sunkių darbų šiais periodais). Gerai yra reguliariai sportuoti, bet nealinti savęs. Sportas reguliuoja hormonų pusiausvyrą. Prieš menstruacijas ir mėnesinių metu (ypač tomis dienomis, kai gausiai kraujuojama) patratina lengvesnė mankšta, joga, pasivaikščiojimas gryname ore. Labai svarbi visavertė mityba. Įvairios „keto“ dietos taip pat gali sutrikdyti menstruacijų ciklą, nes mums, moterims, reikia valgyti viską, ne tik riebalus ar baltymus, reikia ir angliavandenių ir krakmolo (taip, bulves valgyti galima). Mityba turi būti subalansuota, su maistu reikia gauti visų reikalingų vitaminų ir mineralų.
Ar kenčiate nuo priešmenstruacinio disforinio sutrikimo (PMDD)?
Stresas daro didžiulę įtaką menstruacijų ciklui. Nors trumpalaikis stresas žmogui yra naudingas, tačiau nuolatos patiriamas stresas išbalansuoja hormonų pusiausvyrą, sutrikdo moters ciklą, netgi sukelia ligas. Jeigu pagrindinė menstruacijų ciklo sutrikimo priežastis yra trumpalaikis stresas, situacija išsisprendžia pašalinus streso šaltinį. Tarkim, moteris pakeitė darbą ir dėl to jaudinasi. Tikėtina, kad ji greitai prisipras ir nebeliks papildomo dirgiklio. Kita situacija - jei ji iki išnaktų sėdi darbe, nepailsi ir neišsimiega, problema išsprendžiama, grįžus į normalų poilsio ir darbo režimą. Jei streso priežastis - santykiai su žmonėmis, galbūt reikia psichologo.
Stresą valdyti išmokau studijų metais, kai kas kart prieš sesijas be galo jaudindavausi, kad neišlaikysiu egzaminų, tačiau visada juos išlaikydavau. Tada supratau, kad stipriai nervinausi dėl to, kas net neįvyko ir visada baigdavosi gerai. Mano nuomone, stresą mes dažnai susikuriame patys. Dažnai tai yra mūsų vaizduotės vaisius. Kas būtų, jeigu butų? Mes prikuriame įvairių situacijų, vietoj to, kad būtume čia ir dabar. Man valdyti stresą padeda štai tokie dalykai: Įsivardiju streso ar nerimo priežastį (dažnai įsivardijus, suprantu, kad tai tiesiog smulkmena).Pagalvoju, ar tai tėra mano vaizduotės vaisius, ar tai tikrai vyksta.Kitas klausimas: ar galiu kažką padaryti dabar, kad situaciją pakeisčiau?Jeigu padaryti nieko negaliu, žinau, kad visa tai tikrai baigsis. O kai baigsis, tuomet ir spręsiu, kokie bus tolesni mano žingsniai.
Reikėtų apsvarstyti, ar šiuo metu nėra patiriama per daug streso ir ar mityba yra išties pakankama, jog aprūpintų kūną visomis reikiamomis medžiagomis. Kartais viskas, ko reikia, kad grįžtų pradingusios mėnesinės - tai tinkami mitybos įpročiai ir stresinių situacijų vengimas. O jeigu menstruacinis ciklas taip ir negrįžta į savas vėžes, geriausia pasikonsultuoti su gydytoju.
tags: #menstruacijos #pirma #dien #labai #mazai
