Neįtikėtina Gataveckų brolių kelionė: nuo vaikų namų iki pasaulinio meno pripažinimo

Iš Alytaus kilusių brolių menininkų Algirdo ir Remigijaus Gataveckų vardai ir jų darbai žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, įvertinti reikšmingais apdovanojimais, o brolių profesiniai ir asmeniniai keliai, regis, klostosi pavydėtinai sklandžiai. Vaikų namuose augusių brolių istorija - ne vien rožėmis klota. Šiandien sudėtingai prasidėjusią brolių istoriją vadiname sėkminga: 2017 m. broliai buvo įvertinti ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliais, Remigijus šiuo metu yra sukūręs šeimą, augina sūnų, nuo 2010 m. dėsto Vilniaus dailės akademijoje, nuo 2017 m. yra docentas, o Algirdas 2016 m. įgijo meno daktaro laipsnį.

Pradžia: vaikų namai ir neapibrėžtumas

„Akivaizdu, kad Lietuvoje pastarieji 20 metų buvo pasikeitimų metai. Mūsų gyvenime tai taip pat buvo didelių pokyčių metas, - apie asmeninių pokyčių ir šalies pasikeitimų sutaptį pasakoja Algirdas Gataveckas. - Prieš 20 metų mes baigėme 12 klasę, stojome į Vilniaus dailės akademiją - tai reiškė visiškai naujas galimybes, naujas perspektyvas ir, galima sakyti, naują gyvenimą. Mes palikome gimtąjį miestą už nugaros ir keliavom į sostinę studijuoti.“

„Kai baiginėjome 12 klasę, mes nežinojome, kur atsidursime: tas jausmas, kai jau reikėjo išeiti iš vaikų namų, o tu dar net neturi, kur išeiti ir nežinai, ar tu įstosi mokytis“, - brolio mintis papildo Remigijus Gataveckas ir pasakoja, kad su broliu anuomet abejoję, ar jiems pavyks įstoti mokytis su turėtais prastais mokyklos baigimo pažymiais, kalba apie juos slėgusį nerimą, nežinomybę ir nesaugumo jausmą. „Galimybių atrodo nedaug, nes tu neturi gero užnugario, eini nežinia kur, neturi jokių garantijų“, - sako jis.

Broliai dvyniai Algirdas ir Remigijus Gataveckai gimė 1985 m. vasario 26 d. Alytuje. 1992 m. broliai pradėjo mokytis Alytaus 1-ojoje vidurinėje mokykloje, o 1994 m. 2001-2004 m. broliai lankė Alytaus dailės mokyklą, kur lavino savo meninius įgūdžius. 2004 m. abu įstojo į Vilniaus dailės akademiją.

Kalbant apie sudėtingą vaikystę, Remigijus prisimena daugiausia geras akimirkas, pavyzdžiui, kaip mamai patikdavo šukuoti plaukus. Tačiau Algirdas atvirauja, kad tėvų alkoholizmas reiškė nuolatinį nuovargį, įtampą, stresą ir alkį, o kartais ir smurtą. Broliai bandė įvairiai spręsti šią problemą, tačiau tai ne visada pavykdavo. Algirdas pasakoja, kad būdamas 12-ies metų, bandė įrašyti tėvo kalbas, kai šis būdavo girtas, tikėdamasis, kad tėvas pasibaisės savimi.

Nors mama buvo našlaitė ir pati augo globos namuose, broliai stengėsi ją palaikyti. Remigijus pasakoja, kad tėtį palaidojo prieš keletą metų, o mama gyva, tačiau abu yra probleminiai. Jis stengiasi palaikyti ryšį ir padėti, tačiau tai yra sudėtinga, nes mama ne visada pripažįsta savo problemas ir sunkiai atranda bendrą kalbą su vaikais.

Broliai dvyniai Algirdas ir Remigijus Gataveckai

Kylanti karjera ir pripažinimas

2010 m. Remigijus pradėjo dėstyti Vilniaus dailės akademijos Dailės ir interjero restauravimo katedroje, 2017 m. jam suteiktas pedagoginis docento vardas. Algirdas 2012 m. buvo išrinktas geriausiu jaunuoju menininku „ArtVilnius“ meno mugėje, 2016 m. įgijo meno daktaro laipsnį.

Broliai Gataveckai savo darbuose derina realizmą ir konceptualųjį meną. Jų kūrybai įtakos turėjo vaikystės patirtis globos namuose, todėl darbuose siekiama perteikti asmeninius išgyvenimus, remiantis (auto)biografiškumo principu. Gataveckai taiko akademinį, fotorealistinį piešimo stilių, kuriam būdingas ypač didelis dėmesys detalėms - vaizduojamos drabužių klostės, veido bruožai ir pozos. Menininkai skiria dėmesį ilgalaikiam ryšiui su vaizduojamais asmenimis, ypač vaikų globos namų auklėtiniais, taip skatindami diskusiją apie socialinę atskirtį. Jų kūrybos procesas apima ne tik techninius iššūkius, bet ir socialinės refleksijos elementus.

Nuo 2002 m. Algirdas ir Remigijus Gataveckai dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Vienas įsimintiniausių jų dvidešimtmečio pasiekimų - dirbtuvės su garsiu Ispanijos menininku Antonijumi Lopesu. „Su juo dirbdami papuolėme ant vieno iš skaitomiausių Valjadolido miesto laikraščių viršelio, - pasakoja A.Gataveckas. - Kai išvyksti į užsienį, pajunti savo galimybes, gali pamatyti save iš kitų žmonių perspektyvos, pasisemti unikalios patirties ar gauti simbolinio kapitalo, tarkime tapti pastebėtais spaudoje. Kaip tik buvo mūsų gimtadienis, tad išvysti save pirmame puslapyje buvo puiki dovana.“

Broliai Gataveckai ant laikraščio viršelio

Lietuvos sėkmė ir pilietiškumas

Broliai kalba ne tik apie savo, bet ir savo šalies sėkmę, Lietuvos žmonių saugumą ir laimės pojūtį, kuriuos įvertinti padeda pasaulio įvykių kontekstas. „Prieš 20 metų stodami į Europos Sąjungą ir NATO mes gavome gero gyvenimo garantą“, - teigia Remigijus.

„Mes, nors ir maži, bet esame gerai girdimi pasaulyje, tampame autoritetingais demokratijos ambasadoriais, - brolį papildo Algirdas. - Mes labai aiškiai transliuojame vertybes.“ Algirdas Gataveckas sako, kad Lietuva kaip valstybė ir jos visuomenė visada išreiškia tvirtą ir aiškią poziciją ginant laisvės ir demokratijos principus, pvz., Rusijos agresijos prieš Sakartvelą, brutualaus karo prieš Ukrainą akivaizdoje ar išsakant palaikymą ir padedant Baltarusijos opozicijai bei NVO kovojant su diktatoriumi Lukašenka. Jis pastebi, kad būtent narystė ES ir NATO yra tarsi stiprus užnugaris, suteikiantis nedidelei šaliai Lietuvai galimybę kalbėti ir būti išgirstai visame pasaulyje. „Ir kas svarbiausia: tai ne politikų nuomonė, ne mados reikalas, o žmonių valia. Mes galime rodyti pavyzdį kitiems, nes patys esame iškovoję nepriklausomybę savo žmonių vieningumu“, - priduria Remigijus.

Mano pramogos veidai. Dvyniai Gataveckai – apie Remigijaus žmoną ir slaptą Algirdo aistrą

Įkvėpimas jaunajai kartai

Šiuo metu broliai dažnai veda seminarus mokyklose, vaikų namuose, dienos centruose ir pristatydami savo sėkmės istoriją įkvepia jaunąją kartą siekti savo tikslų. „Kiekvienas gali pasiekti savo tikslus, jei tiktai to labai nori ir tų tikslų siekia. Mes su broliu visada paminime vieną dalyką: apie gerus darbus reikia pasakoti, nes geri pavyzdžiai daro įtaką tam tikriems sprendimams daryti kitus gerus dalykus. Jeigu žmogus nesužino, negirdi, galbūt jis net ir nebandys imtis tam tikrų veiksmų, nei žmogaus, nei visuomenės elgesio pokyčiai neįvyks“, - sako Remigijus.

Algirdas priduria, kad kurianti, pozityvi aplinka įkvepia žmones kurti, daryti gera, o destruktyvi - skatina asmenybės destruktyvumą, todėl, jo pastebėjimu, sveika ir sveikintina yra pasidalinti savo nuveiktais gerais darbais ir taip užkrėsti kitus, įkvėpti daryti gera.

Įkvėpti daryti gera, pastebėti ir papasakoti savo ar Lietuvos sėkmės istoriją gali kiekvienas, dalyvaudamas kūrybiniame konkurse, skirtame Lietuvos narystės minėtuose aljansuose dvidešimtmečiui - „Lietuvos narystė ES ir NATO: 20 metų sėkmės“. Kiekvienas norintis dalyvauti (vienas ar su kompanija) turi nufilmuoti trumpą vaizdo klipą (iki 30 sek.), kuriame dalinasi savo sėkmės istorija ar kalba apie Lietuvos sėkmę būnant ES ir NATO nare, ir jį atsiųsti el. Kūrybiškiausių sėkmės istorijų pasakotojų laukia puikūs prizai ir įspūdingas renginys.

Asmeninis gyvenimas ir tėvystė

Remigijus Gataveckas 2021 m. rugpjūtį susilaukė sūnaus Kamilio. Tėvystė jam tapo dideliu džiaugsmu ir atsakomybe. Nepaisant vaikų namuose augusios patirties, jis sugebėjo sukurti artimą ryšį su savo vaiku ir sako, kad tėviška meilė visas problemas paverčia nereikšmingomis.

„Kai turi vaiką, tos problemos gyvenimo atrodo tiesiog foninės, kažkur tolimos. Viską užgožia pergyvenimas dėl vaiko, rūpinimasis juo“, - šypsosi jis. Vyras prisimena, kaip pirmą kartą teko keisti vystyklus, kas jam atrodė kaip didžiausias žygdarbis, tačiau dabar jis su vaiku jaučiasi užtikrintai.

Remigijus neslepia, kad vaikystės patirtis vaikų namuose turėjo didelę įtaką. Nežinomybė ir neturėjimas į ką atsiremti buvo sunku, tačiau jis džiaugiasi savo dabartiniu gyvenimu, šeima ir galimybe švęsti svarbias šventes.