Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo, dar žinoma kaip Stambulo konvencija, jau daugelį metų kelia aktyvias diskusijas Lietuvos visuomenėje ir politiniame lygmenyje. Nors konvencija Lietuvoje buvo pasirašyta dar 2013 metais, jos ratifikavimo procesas Seime susidūrė su sunkumais ir nesutarimais.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva
Prezidentė Dalia Grybauskaitė 2018 m. birželio 12 d. dekretu pateikė LR Seimui ratifikuoti Stambulo konvenciją. Šios iniciatyvos ėmėsi Vilniuje vykstant pasaulio moterų politikos lyderių konferencijai. Prezidentės teigimu, konvencija ne tik taptų papildomu instrumentu kovoti su smurtu, bet ir padėtų efektyviau įgyvendinti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Už konvencijos ratifikavimą tuomet balsavo 60 Seimo narių, prieš buvo 17, o 11 parlamentarų susilaikė.
Prezidentės teigimu, konvencija yra svarbiausias europinis standartas kovai su fizine, seksualine, psichologine ar ekonomine prievarta prieš moteris. Ji įpareigoja valstybes vykdyti smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevenciją, užtikrinti aukų apsaugą, smurtautojų baudžiamąją atsakomybę ir numato tarptautinius priežiūros mechanizmus. Prezidentė pabrėžė, kad nuogąstavimai, jog šia konvencija siekiama keisti lyties sąvoką, yra „klaidinantys ir nepagrįsti“. Pranešime pažymima, kad konvencijoje kalbama tik apie socialines lyčių funkcijas ir lygių galimybių skatinimą, diskriminacijos mažinimą, kovą su stereotipais, ir konvencijos apibrėžimai bus taikomi tik šio dokumento rėmuose.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo pasirašė 2013 metais. Ministerija pabrėžė, kad smurtas prieš moteris ir smurtas artimoje aplinkoje negali būti toleruojamas, o Stambulo konvencija su joje išreikštomis nuostatomis yra svarbus žmogaus teises ginantis tarptautinis dokumentas. Ministerijos pranešime teigiama, kad konvencija pirmiausiai yra apie smurto panaikinimą - toks jos tikslas turi būti svarbiausias visuose svarstymuose. Be to, konvencija ne tik nustato atitinkamas normas, kurias turi įgyvendinti konvenciją priėmusios šalys, tačiau ir sukuria pareigą valstybėms bendradarbiauti kovojant su smurtu artimoje aplinkoje.
Diskusijos ir oponuojančios nuomonės
Lietuvos Seimui ratifikuoti konvenciją yra pateikusi dar buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau procesas įstrigo politikams nesutariant dėl kai kurių dokumento nuostatų. Katalikų Bažnyčia ir dalis politikų teigia, kad dėl konvencijos Lietuvai gali tekti keisti lyties sampratą ir diegti nepriimtinas nuostatas apie homoseksualumą. Kai kurie konservatyvių pažiūrų parlamentarai sako, kad konvencija įneštų painiavos į įstatyminę bazę ir pakenktų šeimos politikos įgyvendinimui.
Konvencija Lietuvoje daugiausia diskusijų kelia dėl lyties apibrėžimų. Debatų centre yra angliška sąvoka „gender“ ir jos lietuviškas, Vyriausybės kanceliarijos patvirtintas vertimas „lytis socialiniu aspektu“. Diskusijoje oponentai dažniausiai terminą vartoja kaip „socialinė lytis“. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis yra sakęs, kad oponuojančių pusių konfliktas dėl Stambulo konvencijos yra pernelyg aštrus ir artimiausiu metu kompromiso pasiekti nepavyks.
Lietuvos žmogaus teisių centro atstovė Jūratė Juškaitė, paklausta, kodėl smurto mažinimui skirta konvencija kelia aistras bažnyčios bendruomenėje, sakė: „To reiktų klausti bažnyčios atstovų. Kodėl konvencija, kuri visapusiškai nubrėžia aiškius ir labai aukštus standartus valstybėms narėms, kaip turėtų būti kovojama su smurtu lyties pagrindu, kelia tokį nepasitikėjimą ir nepasitenkinimą? Tuo pačiu tai daro neigiamą žalą ir skaldo visuomenę Lietuvoje“. Ji atkreipė dėmesį, kad Konstitucija aiškiai skelbia, jog Lietuvoje nėra valstybinės religijos, ir nors tikintys žmonės turi teisę reikšti nuomonę, kyla klausimų dėl bažnyčios nesikišimo į valstybės gyvenimą, ypač kai ji vartoja pseudoargumentus ir platina dezinformaciją.
Pasak J. Juškaitės, pati Stambulo konvencija „aštriausia“ visai ne dėl viešojoje erdvėje keliamų LGBT teisių ar lygtinės tapatybės klausimų, ji tik pakartoja tai, kas įtvirtinta Lietuvos įstatymuose ir daugybėje tarptautinių sutarčių: konvencija numato, kad teikiant pagalbą nuo smurto, visos visuomenės grupės turi būti apsaugotos nuo diskriminacijos. Konvencija sako, kad smurtas artimoje aplinkoje yra didelė problema, kurią reikia spręsti. Smurto artimoje aplinkoje rodikliai rodo, kad jis neproporcingai stipriai paliečia moteris ir konvencija konstatuoja faktą, kad smurtas prieš moteris nulemtas mūsų lyčių rolių ir patriarchalinių visuomenių liekanų. Konvencija niekaip nebando paneigti, kad prieš kitas grupes nėra smurto. Stambulo konvencija nurodo, kokias priemones valstybės turėtų tikslingai panaudoti, kad smurto problema būtų sprendžiama iš esmės.
Nauji raginimai ir prezidento Gitano Nausėdos pozicija
Netrukus po Europos Parlamento sprendimų, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen taip pat teigė, kad europarlamentarų nutarimas yra dar vienas paraginimas Lietuvai ratifikuoti Stambulo konvenciją. Po EP sprendimų, Seimo „laisviečiai“ kreipėsi į prezidentą G. Nausėdą ir paragino pateikti parlamentui ratifikuoti Stambulo konvenciją.
Socialiniuose tinkluose diskusiją sukėlė ir kunigo Algirdo Toliato pasisakymai. Jis paaiškino, kad tik pasidalijo jam atsiųstu laišku, ir nors jo tikslas buvo kvietimas pasigilinti į temą, jis pašalino dalį apie peticijas, nes kiekvienas turi pats priimti sprendimą. Jis manė, kad vyskupų konferencijos laiškas gražiai pasisako apie moterų teisių gynimą, bet kartu perspėja, kad dokumentas turi ir kitų aspektų, susijusių su „dirbtinai konstruojamomis socialinėmis lytimis“, ir kad tai subtili tema, verta gilesnių diskusijų.
Stambulo konvencija: praktinė pagalba smurtą patiriančioms moterims Lietuvoje. 2021 m. Kovo 8 d. ·
Tarptautinis kontekstas ir Lietuvos situacija
Europos Tarybos ekspertai tvirtina, kad Lietuvai būtų vertingi patarimai pažabojant smurtą artimoje aplinkoje. Šiuo metu iš 47 Europos Tarybos valstybių narių konvencijos nėra pasirašiusios tik Rusija ir Azerbaidžanas. Konvenciją jau ratifikavo 30 šalių, įskaitant 18 ES valstybių, tarp jų - Lietuvos kaimynė Lenkija, Estija, taip pat Italija, Ispanija, Malta, Vokietija, Prancūzija.
Lietuvoje pernai buvo užregistruota 48 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje ir pradėta 13 tūkst. ikiteisminių tyrimų. Net 80 proc. smurto aukų yra moterys. Nuo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įsigaliojimo 2011 metais pranešimų apie patirtą smurtą išaugo trigubai, pasak Prezidentūros, tai parodė, kad žmonės nebijo ieškoti pagalbos, o politikų pareiga yra kuo efektyviau ją užtikrinti.
Vieši A. Toliato pasisakymai šia tema sukėlė diskusiją, ar bažnyčia apskritai turėtų reikšti poziciją politiniais klausimais. Tiesa, tai ne vienintelis atvejis, kai Stambulo konvencijos tema kelia aršias audras visuomenėje, o neretai tam tikrų nuomonių grupių šalininkai į savo argumentus įpina ir tam tikrų dezinformacijos elementų.
Kaip teigė Lietuvos žmogaus teisių centro atstovė Jūratė Juškaitė: „Norėtųsi kritinio mąstymo. Linkėčiau perskaityti konvenciją. Jei jau diskutuojame, tai būtų svarbu kritiškai įvertinti, apie ką diskutuojame, o ne tiesiog platinti tam tikrų interesų grupių, kurios suinteresuotos neigiamu ar net isterišku šios konvencijos vaizdavimu, informaciją“.
tags: #grybauskaite #dekretas #stambulo #konvencija
