Nėštumas - tai ypatingas metas, kupinas pokyčių moters organizme. Vienas iš labiausiai pastebimų pokyčių dažnai būna odos būklės pasikeitimas. Nėštumo metu, kintant hormonų pusiausvyrai, į šiuos pokyčius reaguoja ir oda. Dažniausios ir dažniausiai aptariamos odos problemos - strijos, pigmentacija (patamsėjimai), sausumas, spuogeliai ir bėrimai.
Odos pokyčiai nėštumo metu: kada prasideda ir kokie jie?
Oda pradeda keistis nuo pirmosios nėštumo dienos. Didžiausi pakitimai prasideda maždaug nuo 12 nėštumo savaitės, kai placenta pati pradeda gaminti hormonus. Moters organizme susidaro savotiškas hormonų perteklius, todėl sakoma, kad nėštumo pradžioje moters plaukai, nagai ir oda tiesiog žvilga. Tam daugiausiai įtakos turi „grožio” hormonai estrogenai, kurie gražina odą. Buvusi sausa oda tampa riebesnė, kartais nebereikia nei dieninio, nei naktinio kremo.
Nėštumo metu oda gali nuostabiai paveikti jūsų veido odą. Visų pirma pagerėjusi kraujotaka paryškina jūsų skruostus, o hormonai stimuliuoja jūsų riebalines liaukas, suteikdami veidui lengvą spindesį. Be to, jūsų oda labiau sulaiko vandenį, todėl išsilygina smulkios raukšlės - tad jūs žavingai ir sveikai spindite. Paprastai sakoma, kad pradėjusios lauktis moterys išgražėja. Visi „nuopelnai” skiriami palaimingai būsenai, tačiau daugiau darbo čia padaro paprasčiausi hormonų pokyčiai. Dėl hormonų nušvinta akys, veido oda išsilygina ir tampa panaši į kūdikio, skruostus papuošia švelnus raudonis, o lūpos tampa putlesnės.
Tačiau hormonai gali iškrėsti ir šunybių. Štai dėl ko daugybė nėščių moterų negali patikėti ant veido vėl pamačiusios spuogus. Kol nepastojai, niekada nežinosi, kokią staigmeną tavo veidui rengia nėštumas. Vienų oda labai išgražėja, kitų - išsausėja ir nušerpetoja, trečių - paburksta ir tampa riebi, ketvirtų - kenčia nuo spuogų.
Nėštumas gali nuostabiai paveikti jūsų veido odą. Visų pirma pagerėjusi kraujotaka paryškina jūsų skruostus, o hormonai stimuliuoja jūsų riebalines liaukas, suteikdami veidui lengvą spindesį. Be to, jūsų oda labiau sulaiko vandenį, todėl išsilygina smulkios raukšlės - tad jūs žavingai ir sveikai spindite. Deja, kai kurias moteris tie patys procesai vargina - dėl besikaupiančio vandens sau galite atrodyti išpurtusi, o pagerėjusi kraujotaka gali paryškinti įvairias ant jūsų odos esančias dėmeles.
Nėštumo metu keičiasi ne tik jūsų veido oda. Galite pastebėti, kad visas jūsų kūnas tapo jautresnis ir dirglesnis. Pagrindinė šio jautrumo priežastis - hormonų pokyčiai, be to, augant pilvui oda tempiasi ir darosi dar jautresnė.
Nėštumo metu oda tampa labai jautri. Nėštumo metu gali paūmėti lėtinės odos ligos - seborėjinis dermatitas, erozacija, žvynelinė (psoriazė). Oda gali pradėti šiauštis: pleiskanoti, šerpetoti, rausti, niežėti, atsiranda smulkių dehidratacinių raukšlyčių. Kur kas jautriau į pokyčius reaguoja sausa oda.
Nėštumo metu oda jautriau reaguoja į šaltį, karštį, kosmetiką ir įvairių medžiagų kontaktą. Gali paūmėti lėtinės ligos (seborėjinis dermatitas, žvynelinė ir kt.).
Krūtinės speneliai tampa tamsesni, krūtų areolės padidėja. Dėl hormonų pokyčių veido odoje gali atsirasti pigmentinių dėmių.
Padidėjusi gimda sukelia spaudimą, todėl kojose gali susiformuoti varikozinės (išsiplėtusios) venos, padidėti kapiliarų pralaidumas ar išsivystyti kapiliarų trapumas. Dažnai atsiranda žvaigždinės hemangiomos veido, krūtinės srityse.
Dėl didėjančio pilvuko oda tempiasi, galite jausti niežulį.
Gali ištinti rankos ar kojos, gali parausti delnai ar padai - tai po gimdymo praeina.
Nėštumo metu oda tampa jautresnė ir dirglesnė, todėl svarbu ją tinkamai prižiūrėti.
Dažniausios odos problemos nėštumo metu
Strijos
Strijos - nedideli odos dariniai, įtrūkimai, kiek primenantys smulkius randelius. Strijos nėštumo metu - itin dažna odos problema. Jos atsiranda ant sėdmenų, šlaunų, liemens, krūtinės ir pilvo staiga didėjant kūno svoriui ir odai tempiantis, tačiau įtakos strijų atsiradimui gali turėti ir paveldimumas, amžius, odos tipas, ypatumai (elastingą odą strijos nusėja rečiau, jų būna mažiau arba jos būna smulkesnės).
Bene didžiausias moterų siaubas nėštumo metu - strijos. Dėl jų atsiradimo yra įvairiausių nuomonių. Vieni siūlo tepti odą vaikiškais kremais, aliejais ar sviestmedžio sviestu, kad oda taptų elastingesnė. Visgi, tam, kad oda būtų drėgna ir neatsirastų strijų, tepkite ją specialiai tam skirtais kremais ar losjonais.
Strijos - tai odos patempimai, rožiniai-sidabriniai į randus panašūs ruoželiai. Daug nėščiųjų, ypač pirmojo nėštumo metu, pastebi atsiradusias strijas ant pilvo, šlaunų, krūtų ir sėdmenų. Nėštumas tempia odą, silpnėja jungiamasis audinys. Tačiau net ir lieknos nėščiosios, kurių šlaunys ar krūtys labai mažai pastambėja, aptinka strijų.
Apie 90 proc. nėščiųjų atsiranda strijų pilvo, krūtinės, šlaunų ar rankų srityse. Priaugus svorio gali atsirasti kabančių smulkių išaugėlių (papilomų) odos trynimosi vietose, kaklo, pažastų ar kitose srityse. Strijos galutinai neišnyks, bet taps mažiau pastebimos.
Strijų profilaktikai ar jų kiekiui sumažinti galima naudoti specialius kremus, aliejus, masažą. Priemones naudoti po prausimosi (1-2 k. per parą) įtrinant gnaibomaisiais judesiais tose vietose, kuriose yra strijų.
Pakankamas drėgmės lygis, subalansuota mityba ir specialios priemonės elastingumui didinti neabejotinai gelbėja kovoje su odos strijomis.
Strijų atsiradimą ir jų dydį nulemia genetika, svorio augimo greitis, netinkama mityba.
Pigmentacija
Odos pigmentacija - tai patamsėjimai. Įprastai nėščiosios pastebi tamsesnę liniją nuo gaktos srities iki bambos, oda patamsėja pažastų ir kirkšnių srityse, aplink krūtų spenelius (areoles), pigmentinių dėmių atsiranda ir ant veido. Ypač atidžiai odą saugoti turėtų pigmentinių dėmelių, strazdanų turinčios moterys. Joms nėštumo metu siekiant išvengti gausesnės odos pigmentacijos patariama naudoti pigmentines dėmes šviesinančius kremus su SPF filtru.
Besilaukdamos daugelis moterų susiduria su chloazma - rudomis pigmentinėmis dėmėmis ant veido ir kaklo. Paprastai ji dar vadinama nėštumo kauke. Jos atsiradimo priežastis - odoje padidėjusi melanino ląstelių gamyba. Taip jūsų kūnas apsisaugo nuo žalingo saulės poveikio. Chloazma išnyksta per kelis mėnesius po gimdymo, tačiau geriausias būdas sumažinti dėmėtumą - visų pirma vengti tiesioginių saulės spindulių.
Kad oda būtų nuolat apsaugota, tepkite ją drėkinamuoju dieniniu kremu, turinčiu 15 SAF (saulės apsaugos faktorius).
Padidėja melanino gamyba - tai gali sukelti odos hiperpigmentaciją, vadinamą melazma arba ,,nėštumine kauke“. Pigmentinių dėmių gali atsirasti skruostų, kaktos, kaklo srityse - jos įprastai palaipsniui išnyksta pagimdžius. Patamsėja strazdanos ir apgamai, patamsėja oda (ypač trynimosi vietose).
Pigmentacija ir (arba) aknė išliks, ypač jei maitinsite krūtimi. Naudokite apsaugines priemones nuo saulės (SPF 30-50).
Tamsesniuose ir šviesesniuose odos tipuose iš tikrųjų yra tas pats melanocitų skaičius, skirtumas yra pagamintas melanino kiekis! Kaip žinia, nėštumo metu padidėja melanino gamyba, o saulė procesą dar labiau skatina. Melaninas gaminamas melanocitų ląstelių viduje ir per melanosomas pernešamas į aplinkines keratinocitų ląsteles. Pigmentacijos lygį sumažinti galima atsakingai ir ribotai mėgaujantis saule.
Pigmentinės dėmės, kurios atsiranda nėštumo metu, yra irgi hormonų kaitos organizme požymiai.
Pigmentacijos pokyčiai būdingi apie 90 proc. nėščiųjų. Jie dažnesni tamsesnio gymio moterims, brunetėms. Padidėjusi hormonų koncentracija nėščiosios organizme lemia didesnį pigmentų aktyvumą ir pokyčius odoje. Gali susiformuoti antrinė areolė (areolė aplink spenelį tamsėja ir platėja) ir patamsėti pažastų, šlaunų vidinės pusės, tarpvietės ir išorinių lytinių organų oda. Kartais moterims patamsėja apgamai, strazdanos, turėtos pigmentinės dėmės ir vidurinė pilvo linija. Gali atsirasti ir naujų strazdanų, apgamų ir pigmentinių dėmių. Apie 50-70 proc. moterų atsiranda „nėštumo kaukė“ (vadinama melasma ar chloazma), kai ant veido simetriškai kaktos, skruostų ir smakro srityje pasireiškia įvairaus tamsumo rudos dėmės.
Odos sausumas
Nėštumo metu kintant hormonų balansui, vykstant intensyviems fiziologiniams pokyčiams, odai tempiantis dažna problema - odos sausumas. Tai gana dažnas nėščiųjų nusiskundimas: hormonai estrogenai slopina riebalinių liaukų veiklą. Odos sausumo problemai spręsti geriausia pasitelkti kosmetikos priemones: kremus, losjonus ar specialius aliejukus. Jie akimirksniu grąžina odai drėgmę, tad odą malonu liesti, be to, kosmetinės priemonės aprūpina ją vertingaisiais komponentais. Puiku, jei renkatės natūralius produktus, kurie yra be potencialių alergenų, konservantų, GMO, kitų dirbtinių priedų ir kvapiklių bei palaiko ir gerina natūralias odos regeneracijos savybes.
Sausos odos savininkėms nepamiršti odą maitinančių kosmetikos priemonių.
Po maudynių netrinkite rankšluosčiu odos, o sausinkite paspaudžiant jį prie odos. Visada po vandens procedūrų pasitepkite odą kremu, emulsija ar pieneliu.
Tinkamas odos drėkinimas. Kasdien išgerti pakankamą kiekį skysčių (1kg/30 ml) bei naudoti drėkinančiomis savybėmis pasižyminčias kosmetikos priemones.
Spuogai ir bėrimai
Labai dažnai nėščiąsias kamuoja ir spuogai, kurių formavimąsi lemia lytiniai hormonai. Su spuogais kovoti patariama taip pat, kaip ir paauglystėje: kruopščiai valyti veido odą, naudoti probleminei odai skirtas kosmetikos priemones, jokiu būdu nespaudyti spuogelių, nes užkrečiama ir sveika oda, be to, gali likti dėmelių, randų.
Daugybė nėščių moterų negali patikėti ant veido vėl pamačiusios paauglystės spuogus. Moters organizme susidaro savotiškas hormonų perteklius, buvusi sausadaga tampa riebesnė, kartais nebereikia nei dieninio, nei naktinio kremo. Pastebėta, kad spuogais skundžiasi tos nėščios moterys, kurias berdavo prieš menstruacijas.
Gydyti spuogus nėštumo metu yra tikrai labai sunkus uždavinys. Nėštumas yra subtilus etapas moters gyvenime, kai ji turi imtis papildomų atsargumo priemonių. Prieš gydant spuogus, šiuo periodu, reikia, pirmiausiai susipažinti su reikiama informacija. Prieš vartojant vaistus nuo spuogų, būtina išsiaiškinti ar jie nėra kenksmingi vaisiui.
Ši problema moteris kamuoja antrąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą - nuo 26 iki 34 savaitės. Kaip ir paauglystėje, spuogai nėštumo metu „renkasi” tas pačias vietas - kaktą, nosį, smakrą ir skruostus. Kartais atsiranda spuogų ant nugaros ir krūtinės. Spuogai, lotyniškai vadinami acne (nuo žodžio „viršūnė”) - tai odos uždegiminiai mazgeliai. Dėl padidėjusios odos sekrecijos (riebalų) užsikemša riebalinių liaukų žiotys ir susidaro raginiai kamščiai (kamedonai). O patekus bakterijoms gali susidaryti spuogai. Pagrindinė šių spuogų priežastis - lytinių hormonų pakitimai nėštumo metu.
Nėščioms moterims, kurias kamuoja spuogai, patariama prisiminti paauglystę ir imtis tų pačių priemonių: nespaudyti ir nekrapštinėti spuogų, nes pūliai iš spuogų išplinta į sveikas odos vietas ir sukelia naujus uždegimus. Atsiradusių spuogelių visai nereikėtų liesti. Tada jie išgyja per trumpesnį laiką ir nelieka randelių. Spaudant ir krapštant, toje vietoje gali likti dėmelių ar randų visam gyvenimui.
Dukart per dieną, ryte ir vakare, rekomenduojama naudoti kokybišką, probleminei odai skirtą, prausiklį. Muilas ir kiti šarminiai prausikliai ardo odos hidrolipidinę plėvelę, kuri reikalinga apsauginei funkcijai. Nėštumo metu išorinis odos sluoksnis suplonėja, tampa labiau pažeidžiamas. Netiesa, kad spuogelių atsiranda dėl nešvaros, nes spuogų formavimąsi lemia organizme vykstantys procesai. Tuo periodu, odą būtina tepti drėkinančiais kremais ar geliais skirtais probleminei odai. Galima naudoti vaistažolių kompresus. Kai kurios vaistažolės, pavyzdžiui, ramunėlės, turi priešuždegiminių savybių. Jei oda dirgli, tokie kompresai naudingi. Rimtesnėms odos problemoms gydyti vaistažolių arbatos per mažai intensyvios. Spuogus galima tepti levandų arba arbatmedžio aliejumi. Šie eteriniai aliejai yra natūralūs antibiotikai, kurie naikina mikroorganizmai ir mažina paraudimą, niežulį ir gėlimą. Nereikėtų pradėti naudoti antibiotikų turinčių tepalų, nepasitarus su gydytojų. Rekomenduojama atsisakyti ir nenaudoti riebių maitinančių kremų. Odos priežiūros priemones rinktis tokias, kurios nekemša porų. Makiažo priemonių ir maskuojamųjų priemonių sudėtyje neturėtų būti aliejų ir kamedogeniškų medžiagų (kemšančių poras).
Svarbu spuogų nespaudyti ir nekrapštyti, o dezinfekuoti. Krapštant spuogus pūliai išnešiojami po sveiką odą ir taip sukeliami nauji uždegimai.
7 savaitė: Odą veikia hormonų pokyčiai, padidėja riebalų sekrecija, veidas blizga, gali išsivystyti aknė.
Kai kurie vaistai nuo spuogų, ypač izotretinoinai, akutanas ir retinas A, negali būti vartojamas nėščiųjų, nes gali pažeisti vaisių.
Kaip prižiūrėti odą nėštumo metu
Bendri odos priežiūros patarimai
Tinkama odos higiena. Kokybiškas ir odos poreikius atitinkantis prausiklis padės išlaikyti odą ilgiau švarią ir gaivią.
Nenaudoti rankšluosčio veido odos nusausinimui. Vienkartinės popierinės servetėlės - tinkamiausias pasirinkimas.
Kuo dažniau keisti pagalvės užvalkalą.
Odai būtinas tinkamas drėkinimas. Kasdien išgerti pakankamą kiekį skysčių (1kg/30 ml) bei naudoti drėkinančiomis savybėmis pasižyminčias kosmetikos priemones.
Apsauga nuo saulės. Rinktis kosmetikos priemones, kurios turi SPF (rekomenduojama ne mažiau 30). Fotosenėjimas yra pagrindinė ir greitinanti odos senėjimą priežastis.
Naudoti kokybišką kosmetiką!
Reguliariai kosmetologo atliekamos, profesionalios odos priežiūros, procedūros.
Sveika ir subalansuota mityba.
Nuo odos paviršiaus nuolatos nusilupa mirusios ląstelės. Su jomis pasišalina ir kremo perteklius. Dalį medžiagų iš tepamų priemonių oda pasisavina, kad atsistatytų hirdolipidinė plėvelė. Kita dalis kremo ant odos paviršiaus lieka (mes to nematome), bet nusiplauna maudantis. Nereikia bijoti vartoti kremų, emulsijų, pienelių. Tai suteikia odai nepakartojamą komforto jausmą, o jei oda prie to pripras, kas gi čia blogo? Atsisakykite muilo, o jį pakeiskite aliejinga prausimosi priemone.
Jeigu oda sudirginama, pasistenkite atrasti ir pašalinti šio reiškinio priežastį. Tai gali būti jūsų naudojami skalbimo milteliai, kvepalai, kūno losjonas, o gal saulės šviesa.
Po maudynių odos nederėtų trinti rankšluosčiu ir dar labiau šiaušti. Švelniai nusišluosčius reikėtų visą kūno odą išsitepti jums tinkančiu emoljentu.
Po prausimosi netrinkite rankšluosčiu odos, o sausinkite paspaudžiant jį prie odos. Visada po vandens procedūrų pasitepkite odą kremu, emulsija ar pieneliu.
Stenkitės nešioti natūralaus pluošto apatinius drabužius. Intymiai higienai naudokite specialius prausiklius (pH 3,5-5,5). Jeigu dėl išskyrų reikia nešioti įklotus, tai dažnai juos keiskite. Nesiprauskite pernelyg dažnai, nes tai taip pat turi įtakos makšties sveikatai.
Svarbu patogi liemenėlė, kuri nespaustų krūtinės. Rinkitės natūralų audinį, kuris leistų odai kvėpuoti ir būtų be lankelių.
Mityba ir odos priežiūra
Būtina ne tik išorinė priežiūra, bet reiktų prižiūrėti ir mitybą, sveika mityba, taip pat gali žymiai pagerinti odos būklę. Būtina gerti pakankamai vandens, kuris odą ne tik sudrėkins, bet ir išvalys (detoksikuos organizmą iš vidaus). Valgyti daug vaisių ir daržovių, tai padės išlaikyti odą sveiką. Vengti cukraus ir rafinuotų angliavandenių. Jei gydytojas neprieštarauja, vartoti vitaminą B6 (ne daugiau kaip 25 - 50 mg). Šį vitaminą rekomenduojama vartoti gydant hormonų sukeltas odos problemas.
Sveika ir subalansuota mityba.
Svarbu valgyti reguliariai, laikantis sveikos mitybos piramidės principų. Geriau valgyti nedidelėmis porcijomis, bet dažnai ir lėtai. Per dieną išgerti pakankamai skysčių, daugiau vaikščioti. Vartoti daugiau augalinės ląstelienos, kad neužkietėtų viduriai. Vengti labai karšto ir šalto maisto. Taip pat, aštrių, sūrių, riebių patiekalų, užkandžių prieš miegą. Stengtis daug nesilankstyti, nekilnoti sunkių daiktų, nenešioti varžančių rūbų. Vakarienę valgyti anksčiau ir neiti gulti iškart pavalgius (1-2 val. po valgio), pasikelti galvūgalį (aukštesnė pagalvė).
Valgykite produktų, kurie iš organizmo „išveda“ skysčius (agurkų, petražolių, arbatos, silpnos kavos, vaisių, daržovių). Gerkite arbatas, kuriose yra žolelių, skatinančių išsiskirti šlapimą. Negerkite gazuotų gėrimų, verčiau paprastą vandenį, sultis, arbatą. Kojas pamasažuokite, kasdien pavaikščiokite basa. Venkite sūraus maisto, nes druskoje esantys natrio jonai traukia prie savęs OH jonus, kitaip tariant, druska sulaiko organizme skystį.
Esant vidurių užkietėjimui labai svarbi yra dieta: valgyti pusryčius, vartoti daugiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto (rupių miltų duona, kviečių sėlenos ir kruopos, grikiai, avižos, ankštinės kultūros, riešutai, vaisiai (slyvos, razinos, figos, avokadai, datulės), daržovės (burokai, morkos), uogos, linų sėmenys), gerti pakankamai skysčių (apie 2 litrus), mažinti mėsos patiekalų, vengti pilvo pūtimą sukeliančio maisto (kopūstai, obuoliai, vynuogės) ir daržovių, kuriose daug eterinių aliejų (ridikėliai, svogūnai, česnakai). Vidurius laisvina vaisiai, žalios daržovės, slyvos, uogos, abrikosai, figos, datulės.
Nereikia valgyti “už du”, nes nėščios moters energijos poreikiai padidėja nedaug ir viršija nenėščios moters poreikius apie 15 proc. Didesnio energijos kiekio reikia mažesnio svorio nėščiajai, paauglei ar esant daugiavaisiam nėštumui. Taip pat, nešiojant berniuką energijos poreikis būna šiek tiek didesnis nei nešiojant mergaitę.
Prevencinės priemonės
Kaip prevencinė priemonė, naudinga yra apsaugoti odą nuo didelio kiekio saulės, karščio ar šalčio. Taip pat, rekomenduojama vengti prigludusios aprangos, nes ji sukelia odos prakaitavimą, ko pasekoje gali keltis spuogelių.
Apsauga nuo saulės. Rinktis kosmetikos priemones, kurios turi SPF (rekomenduojama ne mažiau 30).
EAU THERMALE AVENE apsauginė purškiama emulsija nuo saulės SPF50+, 200 ml. Plataus veikimo ilgalaikės apsaugos nuo UVA/UVB spindulių purškiamasis losjonas, sukurtas jautriai odai. Išskirtinis „Pierre Fabre“ veikliųjų medžiagų junginys „SunSitive protection“® suteikia plataus veikimo ilgalaikę apsaugą nuo UVB spindulių, taip pat apsaugo nuo UVA spindulių. Antioksidantas pre-tokoferolis (vitamino E pirmtakas) neutralizuoja laisvuosius radikalus ir sustiprina odos apsauginę funkciją. „Avene“ terminio šaltinio vanduo nuramina odą, slopina sudirgimą. Ypač atsparus vandeniui, švelnios persikinės spalvos, malonios tirštos konsistencijos kremas apsaugo ir drėkina viršutinį odos sluoksnį. Naudojimas: Prieš eidami degintis saulėje, tolygiai užpurkškite pakankamą losjono kiekį, suaugusiųjų dilbiui - 6 paspaudimai.
Preeklampsija ir jos poveikis odai
Vieną rytą pramerkusi akis Joana, besilaukianti 31 nėštumo savaitę, matė tarsi pro rūką. Išvedusi augintinį pasivaikščioti, ji grįžo namo, tačiau mirgėjimas akyse nesiliovė. „Pradėjo stipriai skaudėti galvą, todėl nusprendžiau pailsėti ir užmigau. Nors mano nėštumas buvo lengvas - niekada nepykino, tačiau prabudau nuo pykinimo“, - prisiminė Joana. Kadangi nėštumo metu moteris jokių skausmų nejautė, pamanė, kad tai tiesiog migrenos priepuolis ir tikėjosi, jog skausmas turėtų greitai praeiti. „Jaučiau mažylės judesius, todėl į ligoninę važiuoti neskubėjau. Pykinimui ir vėmimui nesibaigiant, po kelių valandų nuvykau į Jonavos ligoninę“, - tęsė ji. Atvykus į ligoninės akušerijos skyrių, bekalbant su slaugytoja, Joanai dingo regėjimas. Moteris nedelsiant buvo išvežta į Kauno klinikas, rašoma pranešime spaudai.
Pasak Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Nėštumo patologijos sektoriaus vadovės, gydytojos akušerės ginekologės doc. dr. Reginos Mačiulevičienės, pacientės ligos pradžia buvo netikėta ir būklė blogėjo labai greitai. „Joanai buvo nustatytas padidėjęs arterinis kraujospūdis, o atlikus laboratorinius tyrimus rastas padidėjęs baltymo kiekis šlapime. Vėliau nėščiosios būklė dėl progresuojančio regėjimo sutrikimo, psichologinio susijaudinimo ir dezorientacijos laike ir erdvėje dar labiau pablogėjo. Buvo aiškinamasi, kokios regos sutrikimo priežastys, nes sergant preeklampsija sunkūs sąmonės ir regos sutrikimai pasitaiko labai retai, - tikino gydytoja. - Po išsamių tyrimų, patvirtinta sunkios preeklampsijos diagnozė. Vienintelis gydymo pasirinkimas šiuo atveju buvo skubi Cezario pjūvio operacija. Tęsti nėštumą buvo pavojinga tiek motinos, tiek vaisiaus sveikatai ir gyvybei“, - tęsė doc. dr. R. Mačiulevičienė.
Po sėkmingos operacijos jauna moteris vėl galėjo matyti. Atlikus Cezario pjūvį, gimė mergaitė, kuri toliau prižiūrėta Kauno klinikų Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje. Mažylei nustatytas nepakankamas augimas gimdoje dėl pagrindinės motinos ligos - preeklampsijos. „Dabar jaučiamės gana gerai. Man šiek tiek suprastėjo regėjimas, bet tai yra maža pasekmė to, kas įvyko“, - kalbėjo moteris.
„Preeklampsija pasireiškia 2-8 iš 100 nėščių moterų. Ji gali būti lengvos formos ir nepakenkti nei motinai, nei vaisiui. Tačiau kartais ligos eiga būna labai sunki. Sunkia preeklapmsijos forma suserga 1 iš 200 nėščiųjų, o dažniausi simptomai yra galvos skausmas, regos sutrikimai, skausmas po dešiniuoju šonkauliu, pykinimas, vėmimas, staiga atsiradęs veido, rankų ir kojų tinimas bei labai bloga savijauta“, - aiškino R. Mačiulevičienė.
„Preeklampsija pakenkia dar negimusiam vaikeliui, nes paveikia placentos funkciją. Sutrinka vaisiaus augimas, sumažėja vaisiaus vandenų. Jei preeklampsijos forma labai sunki ir placentos funkcija labai sutrinka, dėl deguonies stokos vaisiaus būklė gali tapti kritinė, jis gali žūti gimdoje“, - teigė doc. dr. R. Mačiulevičienė.
Nors preeklampsijos priežastys nėra žinomos, tačiau liga gali pasireikšti bet kuriai nėščiajai, todėl savo sveikatos būklę reikėtų stebėti viso nėštumo metu. Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti toms moterims, kurių kraujo spaudimas prieš nėštumą buvo padidėjęs, kurių kraujospūdis buvo aukštas ir ankstesnių nėštumų metu. Taip pat sergančios inkstų ligomis, diabetu ar imuninėmis ligomis, pavyzdžiui, sistemine raudonąja vilklige. Atsiradus preeklampsijos simptomams ar pasirodžius kraujingoms išskyroms iš makšties, reikėtų nedelsiant kreiptis į nėštumą prižiūrinčią gydytoją arba artimiausią Nėščiųjų priėmimo skyrių.
