Inkstai atlieka gyvybiškai svarbią funkciją mūsų organizme - jie filtruoja kraują, šalina nereikalingas medžiagas ir palaiko organizmo skysčių bei elektrolitų pusiausvyrą. Tačiau tam tikros infekcijos, autoimuniniai procesai ar kiti sveikatos sutrikimai gali neigiamai paveikti inkstų veiklą, sukeldami inkstų uždegimą. Greitėjantis gyvenimo ritmas, fizinio aktyvumo stoka, natūralus senėjimas, cukrinis diabetas ir kitos ligos gali lemti įvairaus lygio inkstų sutrikimus. Inkstų ligos dažnai progresuoja tyliai, todėl svarbu atkreipti dėmesį į bet kokius organizmo siunčiamus signalus. Net jei simptomai atrodo nereikšmingi, jie gali būti pirmieji rimtesnių problemų požymiai. Inkstų ligos - tai labai pavojingos, nes daugelis jų ilgą laiką nesukelia jokių simptomų. Kai žmogus pagaliau pajunta sveikatos sutrikimus, dažnai liga jau būna pažengusi, o jos gydymas - sudėtingas.

Remiantis tyrimais, tik 5 proc. žmonių žino, kur yra inkstai ir kokios jų funkcijos, todėl šių ligų prevencija tampa didžiuliu iššūkiu. Pasaulinės inkstų dienos iniciatoriai - Tarptautinė inkstų fondų federacija ir Tarptautinė nefrologų draugija - siekia informuoti visuomenę apie inkstų ligų pavojų. Šių metų šūkis: „Ar Jūsų inkstai sveiki?“. Kovo mėnesį minima pasaulinė inkstų diena. Šią dieną norima pagilinti visuomenės žinias apie inkstus, supažindinti su veiksniais, kurie kenkia šiam organui, užkirsti kelią inkstų ligų vystymuisi. Tai labai svarbu, nes skaičiuojama, kad bene kas dešimto pasaulio gyventojo inkstų funkcija yra pablogėjusi.

Inkstų ligos gali išsivystyti nepastebimai, todėl itin svarbu laiku įvertinti savo sveikatą ir imtis prevencinių priemonių didesnę riziką susirgti jomis turintiems žmonėms. Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas gali ženkliai sulėtinti ligos eigą, pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti komplikacijų riziką. Lėtinis inkstų nepakankamumas yra rimta, tačiau valdoma būklė, jei diagnozuojama anksti ir taikomas tinkamas gydymas. Supratimas apie simptomus, priežastis, diagnostikos metodus ir prevencines priemones leidžia pacientams aktyviai rūpintis savo sveikata. Svarbu reguliariai tikrintis, ypač esant rizikos veiksniams, ir laikytis gydytojo rekomendacijų. „Sveikatos neįmanoma nusipirkti, ja galima tik tinkamai pasirūpinti,“ - baigdamas pokalbį primena gydytojas nefrologas Vaclovas Vainauskas. - „Inkstai yra gyvybiškai svarbūs, tačiau jie tyliai silpsta, jei į jų sveikatą nekreipiame dėmesio.“

Pagrindinės inkstų funkcijos

Inkstai yra poros pupelės formos organų, atsakingų už atliekų pašalinimą iš mūsų kūno. Inkstai filtruoja kraują, pašalindami kenksmingas medžiagas, cheminių procesų organizme metu susidariusius skilimo produktus, organizmui svetimas medžiagas. Visa kita grįžta į kraujotaką. Inkstai taip pat užtikrina skysčių ir mineralų balansą, dalyvauja raudonųjų kraujo kūnelių gamyboje, vitamino D apykaitoje ir kt. Jie atlieka išskiriamąją, reguliacinę ir endokrininę funkcijas.

Išskiriamoji funkcija: Inkstai filtruoja kraują, pašalindami kenksmingas medžiagas, skilimo produktus ir svetimkūnius, palaikydami skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą.

Reguliacinė funkcija: Inkstai dalyvauja kraujospūdžio reguliavimo procese, gamindami renino fermentą. Taip pat jie palaiko organizmo skysčių ir mineralų balansą.

Endokrininė funkcija: Inkstai gamina hormoną eritropoetiną, kuris aktyvina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą kaulų čiulpuose. Taip pat šiuose organuose gaminama aktyvioji vitamino D forma - kalcitriolis.

Inkstų veiklos sutrikimų simptomai

Daugelis žmonių net nenumano, kad inkstų ligos gali pakankamai ilgą laiko tarpą neatskleisti simptomų ir galiausiai išsivystyti iki visiškai kritinės būklės. Būtent dėl to svarbu kuo anksčiau pastebėti pirmuosius inkstų ligų simptomus, kad šiuos negalavimus dar būtų įmanoma išgydyti. Inkstų ligos dažnai yra „tylios“. Jos vystosi lėtai, be skausmo, pirmieji simptomai dažnai pastebimi tik ligoms pasiekus vėlyvą stadiją. Lėtinio inkstų nepakankamumo simptomai priklauso nuo ligos stadijos. Ankstyvose stadijose (1-2 stadija) liga dažnai būna besimptomė, todėl daugelis žmonių nežino, kad jų inkstų funkcija jau pažeista. Simptomai paprastai tampa pastebimi tik 3-4 stadijoje, kai inkstai praranda daugiau nei pusę savo funkcijos.

Pasak gydytojo nefrologo, inkstų ligos yra klastingos, nes jų simptomai dažniausiai pasireiškia tik pažengusiose - 4-5 ligos stadijose. Šiuo etapu inkstai jau nebegali tinkamai atlikti savo pagrindinės funkcijos - valyti organizmo nuo toksinų. „Inkstai yra organas, kuris miršta tyliai“, - perspėja gydytojas nefrologas. Pasak jo, visų inkstų ligų, išskyrus akmenligę, kuri pasireiškia dideliais skausmais priepuolio metu, atvejais šis organas tiesiog traukiasi, sklerozuoja, mažėja, o jo funkcija ima blogėti.

Dažniausi inkstų nepakankamumo požymiai:

• Kojų tinimas: Kadangi inkstai turėtų iš organizmo pašalinti skysčių perteklių, galūnės itin tinti neturėtų. Tačiau esant toli pažengusiam lėtiniam inkstų funkcijos nepakankamumui atsiranda kojų tinimai. Paspaudus pirštu ties čiurna duobutė neišnyksta apie minutę? Metas susirūpinti ir skubėti pas medikus. Rytiniai veido ir kojų patinimai („maišeliai“ po akimis). Jei, pavyzdžiui, kojos tinsta vakarais arba po didesnio fizinio apkrovimo, galima spėti, kad vargina širdies problemos.
• Pokyčiai šlapinantis: Itin dažnas daugelio inkstų ligų simptomas yra ir pakitusi šlapimo spalva, šlapinimosi dažnumas ir kiekis. Sergantiesiems inkstų ligomis šlapintis norisi kur kas rečiau nei įprasta. Taip pat pakinta ir šlapimo spalva - jis tampa tamsesnis. Šlapimo pokyčiai gali būti vienas iš ankstyvųjų inkstų veiklos sutrikimo signalų. Jei pastebėjote, kad dažniau ar rečiau lankotės tualete, šlapimas tapo putotas, tamsesnės spalvos ar jame atsirado kraujo priemaišų, tai gali būti inkstų funkcijos sutrikimo požymis.
• Nuovargis ir bendras kūno silpnumas: Inkstai gamina hormoną eritropoetiną, kuris organizme aktyvina eritrocitų gamybą. Šie raudonieji kraujo kūneliai organizme perneša deguonį. Kai eritrocitų dėl tam tikrų inkstų ligų sumažėja, atsiranda bendras kūno silpnumas ir neretai išsivysto mažakraujystė. Esant lengvam inkstų funkcijos nepakankamumui, ligoniai dažniausiai neturi jokių skundų ir tik skundžiasi nuovargiu ir silpnumu. Vienas iš pirmųjų inkstų ligų požymių yra bendras silpnumas ir energijos trūkumas. Tai dažnai atsiranda dėl anemijos - būklės, kuri vystosi, kai pažeisti inkstai nebegamina pakankamai eritropoetino - hormono, atsakingo už raudonųjų kraujo kūnelių gamybą.
• Apetito stoka: Jei inkstai jau pažeisti, dėl kenksmingų medžiagų (šlapalo, kreatinino ir kt.) nepašalinimo atsiranda šleikštulys, pykinimas, vėmimas, silpnumas.
• Odos bėrimas ir niežulys: Dėl tam tikrų sutrikimų inkstams nepašalinant atliekų iš organizmo, jos susikaupusios gali pasireikšti ant odos. Dėl to neretai ją gali pradėti niežėti ar berti.
• Koncentracijos stoka ir oro trūkumas: Sergant su inkstų ligomis susijusia mažakraujyste, nepakankamai deguonies pernešama ir į smegenis, dėl to dažnai jaučiamas galvos svaigimas, kartais tampa sunku tinkamai sutelkti dėmesį, koncentruotis ties įvairiomis užduotimis. Dėl tam tikrų inkstų ligų plaučiuose taip pat pradeda kauptis skysčiai, kurie gali sukelti sunkumų kvėpuojant. Tad jei jaučiate oro trūkumą, darosi sunku giliai įkvėpti, taip pat rekomenduojama išsitirti inkstus. Toksinų kaupimasis organizme gali sukelti nuovargį ir koncentracijos sutrikimus.
• Šaltkrėtis: Jei net ir itin šiltoje patalpoje jums nuolat būna šalta, tačiau temperatūros neturite, taip pat gali būti, kad jūsų inkstai streikuoja. Įvairios inkstų infekcijos neretai sukelia šaltkrėtį ir pakelia temperatūrą. Ūmus inkstų geldelių uždegimas (pielonefritas) pasireiškia skausmu nugarinėje juosmens dalyje, karščiavimu, šaltkrėčiu, kartais žmogų pykina, jis vemia, pasikeičia šlapimo spalva, atsiranda nemalonus jo kvapas.
• Aukštas kraujospūdis: Kadangi inkstai reguliuoja kraujospūdį, jų veiklos sutrikimai lemia kraujospūdžio didėjimą. Jums diagnozuota hipertenzija arba patys dažnai pastebite, kad kraujospūdis padidėjęs? O inkstų veiklą ar tyrėtės? Inkstai tiesiogiai dalyvauja kraujospūdžio reguliavime, todėl jų veiklos sutrikimai dažnai pasireiškia hipertenzija. Jei jūsų kraujospūdis nuolat aukštas ir sunkiai kontroliuojamas, tai gali būti ženklas, kad inkstai nebesugeba tinkamai reguliuoti skysčių ir elektrolitų pusiausvyros.
• Amoniako kvapas ir metalo skonis burnoje: Inkstų nepakankamumas padidina šlapalo kiekį kraujyje, ir dėl to prasideda uremija. Dėl šios ligos seilės gali „kvepėti“ amoniaku, o burnoje atsiranda metalo skonis.
• Skausmas apatinėje nugaroje ar šonuose: Kai kuriais inkstų ligų atvejais gali pasireikšti ir skausmas nugaros ar šonuose. Inkstuose atsiradę akmenys gali sukelti maudimą nugaros apačioje. Įvairius skausmus ten pat ar šonuose gali sukelti ir paveldima policistinių inkstų liga. Nors ne visos inkstų ligos sukelia skausmą, tam tikros būklės, pavyzdžiui, inkstų akmenys ar infekcijos, gali sukelti stiprų diskomfortą. Inkstų skausmas dažniausiai juntamas nugaros apačioje, šonuose arba pilvo srityje. Jis gali būti nuolatinis arba atsirasti priepuoliais, lydimas karščiavimo ar pykinimo.
• Naktinis šlapinimasis be aiškios priežasties.
• Sutrikusi sąmonė, koma (ūminio inkstų nepakankamumo atveju).
• Pilvo skausmai, viduriavimas (ūminio inkstų nepakankamumo atveju).

Inkstų veiklos sutrikimų priežastys

Inkstų ligos gali išsivystyti dėl įvairių priežasčių, tarp kurių svarbiausios yra:

• Cukrinis diabetas: Tai viena pagrindinių lėtinio inkstų nepakankamumo (LIN) priežasčių. Aukštas gliukozės kiekis kraujyje pažeidžia inkstų kraujagysles, sukeldamas diabetinę nefropatiją. Cukrinis diabetas skirstomas į du tipus. 1-ojo tipo diabetas dažniausiai pasireiškia vaikystėje. Sergant šia liga, organizmas nebegamina insulino, todėl visą gyvenimą būtina jį leistis. 2-tipo diabetas yra dažnesnis ir dažniausiai diagnozuojamas vyresniems nei 40 metų žmonėms. Sergant šio tipo diabetu, organizmas gamina insuliną, bet jis tampa neveiksmingas. Ankstyviausias diabetinės inkstų ligos požymis yra padidėjęs baltymo kiekis šlapime.
• Aukštas kraujospūdis (hipertenzija): Nekontroliuojamas padidėjęs arterinis kraujo spaudimas palaipsniui žudančiai veikia inkstų struktūrą, todėl inkstai susitraukia, raukšlėjasi ir ilgainiui praranda savo funkciją. Tai gali baigtis galutiniu inkstų nepakankamumu, kai pacientui tampa būtina dializė ar inksto transplantacija. Inkstai tiesiogiai dalyvauja kraujospūdžio reguliavime, todėl jų veiklos sutrikimai dažnai pasireiškia hipertenzija.
• Paveldimos inkstų ligos: Viena dažniausiai pasitaikančių paveldimų inkstų ligų yra inkstų policistozė. Ši liga dažniausiai pasireiškia 30-50 metų žmonėms, tačiau priklausomai nuo genetinio tipo, gali išryškėti ir skirtingame amžiuje. Yra du pagrindiniai inkstų policistozės tipai.
• Infekcijos: Ūmus inkstų geldelių uždegimas (pielonefritas) - tai infekcinė inkstų liga, kuria dažniau serga moterys. Negydytas ūmus inkstų uždegimas gali pereiti į lėtinę formą.
• Inkstų akmenys: Tai viena dažniausių šeimos gydytojo aptinkamų inkstų patologijų. Inkstų akmenys ilgai gali nesukelti jokio diskomforto, todėl pacientai net neįtaria susidūrę su šia liga.
• Ūmus inkstų nepakankamumas: Tai per kelias valandas ar paras išsivystęs inkstų funkcijos sutrikimas. Jį gali sukelti sutrikusi kraujotaka inkstuose po staigaus skysčių netekimo (pavyzdžiui, gausiai vemiant ir viduriuojant), po nudegimų, esant įvairios kilmės šokui. Priežastis gali būti ir apsinuodijimas maistu, cheminėmis medžiagomis, nefrotoksinių vaistų vartojimas. Esanti kliūtis nutekėti šlapimui (akmuo, navikas, prostatos hiperplazija ir kt.) taip pat gali sukelti ūmų inkstų nepakankamumą.
• Autoimuniniai procesai: Autoimuninės ligos, tokios kaip vilkligė, gali paveikti inkstus.
• Nefrotoksiniai vaistai ir cheminės medžiagos: Kai kurie medikamentai (pvz., tam tikri antibiotikai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo) ir toksinės medžiagos gali pažeisti inkstus.
• Senėjimas ir genetiniai polinkiai.

Inkstų ligų diagnostika

Laiku diagnozuoti inkstų ligas yra labai svarbu, siekiant užkirsti kelią jų progresavimui ir išvengti komplikacijų. Inkstų ligų diagnostika apima kelis pagrindinius metodus:

• Klinikinis tyrimas: Apsilankę pas gydytoją būsite nuodugniai ištirtas. Gydytojas atkreips dėmesį į simptomus, rizikos veiksnius ir bendrą sveikatos būklę.
• Kraujo ir šlapimo tyrimai: Tai pagrindiniai inkstų funkcijos vertinimo metodai.
  • Šlapimo tyrimas: Padeda nustatyti baltymų, kraujo, gliukozės ir kitų medžiagų buvimą šlapime, kas gali signalizuoti apie inkstų pažeidimus.
  • Kreatinino kiekio kraujyje tyrimas: Kreatininas yra raumenų apykaitos produktas, kurį inkstai pašalina iš organizmo. Jo kiekio padidėjimas kraujyje rodo sutrikusią inkstų funkciją.
  • Šlapalo kiekio kraujyje tyrimas: Šlapalas taip pat yra organizmo atliekų produktas, kurį filtruoja inkstai. Jo padidėjimas kraujyje gali signalizuoti apie inkstų nepakankamumą.
  • Inkstų glomerulų filtracija (GFG): Tai rodiklis, parodantis inkstų veiklos efektyvumą. GFG apskaičiuojamas pagal kreatinino lygį, amžių, lytį ir kitus veiksnius. Jis yra pagrindinis rodiklis, rodantis inkstų funkcijos lygį.
• Vaizdiniai tyrimai:
  • Inkstų ultragarsas: Leidžia įvertinti inkstų dydį, struktūrą, aptikti akmenis, cistas ar kitus pakitimus.
  • Kompiuterinė tomografija (KT) ir magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Šie tyrimai suteikia detalesnį vaizdą apie inkstų struktūrą ir gali padėti diagnozuoti navikus ar kitas sudėtingas patologijas.
• Biopsija: Kai kuriais atvejais, siekiant tiksliai nustatyti inkstų ligos tipą ir sunkumą, gali prireikti inkstų audinio (biopsijos) tyrimo.

Reguliarūs tyrimai ypač svarbūs rizikos grupėms, tokioms kaip diabetu ar hipertenzija sergantys pacientai, taip pat turintys šeiminę inkstų ligų istoriją.

Gydymas ir prevencija

Lėtinis inkstų nepakankamumas dažniausiai gydomas orientuojantis į ligos priežasčių šalinimą, simptomų valdymą ir progresavimo stabdymą. Inkstų ligų gydymas priklauso nuo ligos tipo, sunkumo ir priežasties. Kai ligoms progresuojant tenka kraują papildomai valyti taikant hemodializės arba peritoninės dializės procedūras, o kraujas turi būti reguliariai tiriamas laboratorijoje, mat inkstai nefunkcionuoja kaip anksčiau.

Gydymo metodai gali apimti:

• Vaistinis gydymas: Skiriamas ligos priežastims šalinti (pvz., kraujospūdį mažinantys vaistai, vaistai nuo diabeto), simptomams malšinti ir komplikacijoms valdyti.
• Mityba: Sveika mityba būtina. Mažai druskos ir riboto baltymų kiekio dieta padeda sumažinti inkstų apkrovą. Maisto racione turėtų būti kuo daugiau daržovių, kurios skatina šlapimo išsiskyrimą, nedirgina inkstų ir šlapimtakių. Paprastai inkstams palanki dieta apima natrio ir kalio apribojimą iki 2,000 mg per parą ir fosforo iki 1,000 mg per dieną.
• Gyvenimo būdo keitimai: Sveikas gyvenimo būdas yra svarbiausias inkstų sveikatos pagrindas.
• Dializė ir inksto transplantacija: Paskutinėse inkstų nepakankamumo stadijose (kai inkstų funkcija sumažėja iki 10-15%), kai inkstai negali atlikti savo funkcijų, taikoma pakaitinė inksto terapija: hemodializė, peritoninė dializė arba inksto transplantacija. Hemodializė yra procesas, kurio metu dializės aparatas yra prijungtas prie kūno, kad išvalytų kraują (pašalina atliekas ir papildomą skystį) per filtrą, vadinamą dializatoriumi, ir grąžina išvalytą kraują vamzdeliais į kūną.

Prevencinės priemonės:

• Gerkite pakankamai skysčių: Tai padeda inkstams efektyviai filtruoti kraują. Atsižvelgiant į sezoną, per parą rekomenduojama suvartoti 1,5-2,5 litro skysčių, įskaitant sriubą, arbatą ir vaisius, kurie taip pat prisideda prie skysčių balanso. Tuo tarpu kava ir alkoholis nėra tinkami skysčių šaltiniai - jie veikia kaip diuretikai.
• Reguliariai mankštinkitės: Fizinis aktyvumas gerina bendrą organizmo būklę.
• Sveika mityba: Rinkitės sveiką mitybą. Maisto racione turėtų būti kuo daugiau daržovių. Stenkitės nepiktnaudžiauti sūriu, labai aštriu maistu.
• Atsisakykite žalingų įpročių: Nepiktnaudžiaukite alkoholiu ir tabaku.
• Saugokite save: Saugokitės tiek šalčio, tiek kaitros.
• Venkite sėdimo gyvenimo būdo ir perpildytos šlapimo pūsles.
• Venkite alinančių dietų: Jos trikdo medžiagų apykaitą bei silpnina organizmą.
• Atsakingai vartokite vaistus: Venkite savigydos antibiotikais ir nepiktnaudžiaukite vaistais nuo skausmo.
• Gydykite lėtinius infekcijos židinius: Būtina gydyti lėtinius infekcijos židinius (kariesą, lėtinį tonzilitą ir kt.) bei ūmius infekcinius negalavimus, nes šie gali tapti inkstų ligos priežastimi ateityje.
• Reguliariai tikrinkitės inkstų sveikatą profilaktiškai: Reguliariai atlikite šlapimo bei kreatinino kiekio kraujyje tyrimus. Tai ypač svarbu žmonėms, kurių šeimoje yra sergančių inkstų ligomis, taip pat sergantiems cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis ar turintiems padidėjusį kraujo spaudimą (≥140/90 mmHg). Jei į bent vieną iš šių klausimų atsakėte „taip“, vertėtų nedelsti ir pasitarti su savo šeimos gydytoju. Jis paskirs inkstų veiklą padėsiančius įvertinti tyrimus.

Ankstyvas ligos nustatymas ir tinkamas gydymas gali užkirsti kelią sunkioms komplikacijoms. Lėtinė inkstų liga yra labai dažna ir progresuoja palaipsniui. Taigi ankstyvas aptikimas, vaistai ir gyvenimo būdo pakeitimai gali sulėtinti jos progresą. Negydoma inkstų liga gali sukelti visišką inkstų nepakankamumą; dializė arba inkstų persodinimas yra veiksmingos gydymo galimybės.

tags: #nesciosios #inkstu #veikla

• Fizinis aktyvumas ir vaikų baimės
• Sveikatos draudimas vaikus auginantiems piliečiams
• Skaitykite apie knygų ir santykių ryšį
• Saugus eismas Lietuvoje
• Lietuvos kalinių globos draugijos istorija