Linai - tai protingi, geri, emociniai, kantrūs, užjaučiantys ir suprantantys žmonės. Jie turi patrauklią išvaizdą ir kaip magnetas traukia prie savęs kitus. Šie žmonės trokšta meilės, tačiau jų pagrindinis tikslas - atiduoti savo meilę ir užuojautą kitiems. Linai romantiški ir įsimyli labai stipriai.
Vardo skaičius 9 užbaigia ciklą, simbolizuojantį įvykių pabaigą ir pasiruošimą naujam etapui. Linus globoja Venera, kuri suteikia jiems meilę, harmoniją, romantiškas nuotaikas, didesnį emocionalumą, polinkį į meną, dizainą ir madą, taip pat vaisingumą bei laimingą santuoką.
Žodyje „Linas“ vyrauja penketuko vibracijos, kurios simbolizuoja aktyvumą ir nuolatinį judėjimą. Dėl to Linai linkę ieškoti naujovių, mėgsta keliauti ir patirti nuotykius. Jie yra smalsūs, o kai kurie domisi spiritizmu, religija ar ezoterika.
Ketvertukas, susijęs su šiuo vardu, simbolizuoja malonią, sportišką ir atkaklią asmenybę. Toks žmogus lengvai priima permainas, pasikliauja tik laiko patikrintais reiškiniais ir asmenybėmis. Jis garsėja lėtumu, kantrybe ir taikingumu. Yra jausmingas ir visada tiksliai žino, ko nori iš gyvenimo. Garbingai tęsia vedybų priesaiką, tačiau gali tapti įkyriu kontrolieriumi, ypač kalbant apie bendrus finansus. Teikia pirmenybę ilgai trunkantiems santykiams ir gali ilgai pavyduliauti. Kartais jam gali trūkti pozityvaus mąstymo.
Karjera ir verslas
Bendrovės „Krekenavos agrofirma“ ir koncerno „Vikonda“ generalinis direktorius Linas Grikšas per 12 metų padarė įspūdingą karjerą nuo rinkodaros vadybininko iki generalinio direktoriaus. Jis atėjo į savo pirmąją darbovietę baigęs Veterinarijos akademiją ir įgijęs vadybos mokslus.
Lino Grikšo požiūriu, verslas, besiskundžiantis darbuotojų stygiumi, galėtų juos „užsiauginti“ pats. Jis pabrėžia, kad žmonėms nereikia kažko ypatingo - svarbu bendrumas ir rūpinimasis vienas kitu. Pasak jo, kaltinant vieni kitus nieko nepasieksime, verčiau susivienyti ir kartu spręsti problemas.
Kalbėdamas apie jautienos perteklių ir kritusias supirkimo kainas, kurios kenčia galvijus auginantys ūkininkai, L. Grikšas pabrėžia, kad gerą kainą gali atkurti tik didesnė paklausa. Jis inicijavo kampaniją, skatinančią jautienos vartojimą vidaus rinkoje, nes lietuviai jos vartoja mažiausiai ES (tik 4 kg per metus, kai Europos vidurkis - 15 kg). Jei vartojimas padidėtų iki 10 kg per metus, tai atsvertų Rusijos rinkoje patirtus nuostolius. Įmonės technologai sukūrė naujus jautienos gaminius, ragindami ir kitus gamintojus prisidėti prie akcijos, nes tai naudinga visoms grandims: ūkininkams, perdirbėjams, prekybos tinklams ir galiausiai vartotojams.
L. Grikšas taip pat akcentuoja gerą bendradarbiavimą su ūkininkais kitose srityse: daržovių pirkimą konservų fabrikui, pieno pirkimą ledų fabrikui, grūdų supirkimą, statybos paslaugas ūkininkams. Jis teigia, kad tokius santykius reikia kasdien auginti.
Atsakydamas į klausimą apie darbuotojų trūkumą Lietuvoje ir siūlymus vežtis darbo jėgą iš trečiųjų šalių, L. Grikšas teigia, kad jo įmonė tokių problemų neturi. Jis mano, kad reikėtų peržiūrėti pašalpų politiką, nes dalis žmonių ja naudojasi nelegaliam darbui. Jis pabrėžia, kad svarbu sudaryti geras sąlygas dirbantiems žmonėms. Jo įmonėje kvalifikuoti specialistai važinėja iš įvairių miestų, o Kėdainiuose, kaip pakankamai industrializuotame mieste, darbuotojai renkasi geriausias sąlygas siūlančius darbdavius.
L. Grikšas prisimena, kad pats pradėjo karjerą rinkodaros vadybininku ir „užaugo“ įmonėje. Jis pastebi, kad daug jaunimo išvažiuoja norėdami užsidirbti, tačiau svarbu siekti, kad atlyginimai Lietuvoje nesiskirtų tris kartus nuo atlyginimų Anglijoje, atsižvelgiant į būsto nuomos ir transporto išlaidas. Jis taip pat pastebi, kad Lietuvoje dažnai manoma, jog galima dirbti mažiau nei užsienyje.
Vokelių skandalas ir socialinė atsakomybė
Atsakydamas į klausimą apie „Krekenavos agrofirmos“ vokelių skandalą prieš aštuonerius metus, L. Grikšas tvirtina, kad jo įmonėje mėsos sektoriaus darbuotojų atlyginimai yra didžiausi Lietuvoje, o prekės ženklas - žinomiausias šalyje. Jis nematą pagrindo galvoti apie „šleifą“.
Šiuo metu įmonė ir visas koncernas daug dėmesio skiria labdaros akcijoms ir socialiai atsakingai veiklai. Apdovanojami gabiausi Kėdainių moksleiviai, olimpiadų laimėtojai, vaikams ir jų mokytojams įsteigtos premijos už pasiekimus sporte, muzikoje, menuose ir užsienio kalbose. Šią iniciatyvą palaiko ir kitos miesto pramonės įmonės.
Koncerno labdaros ir paramos fondas „Viltis-Vikonda“ kasmet prieš šventes dalija dovanėles nepasiturinčioms šeimoms. Šiemet apie 700 rajono šeimų sulaukė „lauknešėlių“ su koncerno gaminama produkcija. L. Grikšas pabrėžia, kad pagalbos niekada nebūna per daug ir tai yra koncerno akcininkų sprendimas dalintis su bendruomene. Jis mano, kad gera daryti gera ir klausia, kokia būtų visuomenė, jei nesirūpintų tais, kurie negali patys savimi pasirūpinti.
Verslo sąlygos ir konkurencija
Linas Grikšas svarsto, ar tikrai Lietuvos sąlygos investuotojams yra tokios fantastiškos, jei dalis įmonių bėga iš šalies. Nors jo įmonės nesvarstė galimybės kelti verslo į kitą šalį ir moka mokesčius kaip pareigą, jis pažymi, kad negalima smerkti ieškančių spragų. Jam nereikia skirtingų verslo sąlygų nei kitiems.
Jis lygina konkurenciją tarp sportininkų, verslų ir valstybių. L. Grikšas nurodo, kad Lietuva kai kuriose srityse atsilieka. Pavyzdžiui, PVM šviežiai mėsai ir daržovėms Lenkijoje yra tik 5%, mėsos gaminiams - 8%. Jis klausia, kodėl Lietuvoje negalima nustatyti bendro 21-22% tarifo, bet kasdienio vartojimo prekėms palikti 5-10%. Estijoje palankesnis dividendų apmokestinimas ir pelno mokesčiai.
Kalbant apie mėsos verslą, nors akcentuojama, kad atsiveria rinkos JAV, Kinijoje, Japonijoje, Lenkijos gamintojai tas rinkas užkariavo jau prieš 10 metų. Jis mini, kad Lietuvos reikalai JAV pajudėjo tik premjerui ten nuvykus. Taip pat pabrėžia, kad ritualinis gyvulių skerdimas, kuris ilgą laiką buvo uždraustas Lietuvoje, nors ES to nereikalauja, Latvijoje ir Lenkijoje buvo leidžiamas. Jis mano, kad mūsų politikai bijo būti nepopuliarūs ir patys sukuria papildomų apribojimų.
L. Grikšas pakartoja, kad jam nereikia nieko ypatingo, ko neturi kiti, tačiau prašo, kad sąlygos Lietuvoje būtų bent ne blogesnės nei pas konkurentus.
Lietuvos BVP ir verslo problemos
Linas Grikšas apgailestauja, kad Lietuvos BVP auga tik 3-4% per metus, nors, jo manymu, jis galėtų augti 15-20% trejus metus. Jis pastebi abejotinų sprendimų beveik kiekvienoje srityje. Mėsos versle buvo prigaminta daugybė „butelio kakliukų“: priinvestuota, pastatyta skerdyklų, bet trūko investicijų į gyvulių auginimo bazę (kiaulininkystę, galvijininkystę). Dėl to skerdyklos neturi žaliavos ir bankrutuoja, nors į jas investuota daug pinigų, įskaitant europinius.
Dingimo aplinkybės ir šeimos reakcija
Šiame straipsnyje taip pat minimos Lino Grikšo sūnaus Luko Grikšo dingimo aplinkybės. 2004 metais žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie mįslingai dingusį L. Grikšo sūnų. Lukas dingo šeštadienį apie 2 valandą nakties, grįždamas iš bendraklasių vakarėlio. Draugai jį pavežėjo automobiliu ir išleido prie degalinės. Likus 20 minučių iki antros valandos Lukui paskambino motina. Atsiliepęs sūnus ją nuramino, kad namuose bus po 10 minučių. Motina suprato, kad sūnus yra lauke, nes girdėjo vėjo švilpimą. Praėjus vos kelioms minutėms po pokalbio, vaikino telefonas buvo išjungtas.
Siaučiant pūgai savaitgalį jaunuolio ieškojo ne tik policijos pareigūnai su tarnybiniais šunimis, bet ir jo bendraklasiai. Degalinės vaizdo kameros užfiksavo automobilį, kuriuo buvo atvežtas Lukas, tačiau paties vaikino kameros neužfiksavo. Buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, tikrintos kelios dingimo versijos.
Dingusio gimnazisto motina Daiva Grikšienė žurnalistams verkdama sakė, kad „išpirka būtų labai geras variantas“.
Verslo plėtros įgūdžiai – 3 įgūdžiai, kuriuos privalote turėti, kad sėkmingai plėtotumėte verslą
Taip pat straipsnyje minimi kiti asmenys ir įvykiai, netiesiogiai susiję su Lino Grikšo biografija, tokie kaip G. Vyšniauskienė Liuda, Ruta T. Saliklis, T. Grikšas, E. UAB „P. E. Kuklys Algirdas Antanas D. I“, D. Maksvytis Kazys, Ž. Zališčevskis Antanas ir Ernstas H. Dėl informacijos trūkumo, šie ryšiai nėra detalizuojami.
